Civilinė byla Nr. e2A-2187-254/2015;
proceso Nr. 2-69-3-15256-2014-6;
procesinio dokumento kategorijos: 44.2.2; 44.2.1; 2.5.39.2.5; 3.3.1.14.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „City Service“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14424-800/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „City Service“, trečiasis asmuo S. G., dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 270 Lt (657,44 Eur) turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2011-12-05 vandeniu buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto užpylimo priežastis ‑ namo devintajame aukšte išsinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovas. Kadangi šio kanalizacijos stovo keitimo darbus atliko atsakovė, ji kalta dėl nekokybiškai atliktų darbų. Įvykio metu butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu ir įvykį pripažinus draudiminiu, vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 bei Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui buvo atlyginta buto apgadinimu padaryta 2 270 Lt žala.
Kauno apylinkės teismas 2014-12-30 sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, kad pagal gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo duomenis atsakovė namo lietaus vandens kanalizacijos stovo neremontavo, kas paneigė ieškovės argumentus, kad atsakovė jį netinkamai suremontavo, be to, trečiojo asmens užlietas butas buvo penktajame namo aukšte, o lietaus vandens kanalizacijos stovas išniro devintajame aukšte.
Kauno apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-973-260/2015 2014-12-30 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, jog tiek ieškovė ieškinyje bei 2014-10-21 prašyme (b. l. 47‑48), tiek trečiasis asmuo 2014-12-10 vykusiame teismo posėdyje (b. l. 57) informatyviai paaiškino buto užliejimo priežastis, tačiau teismas nepagrįstai jais nesivadovavo kaip įrodymais (toliau CPK 185 straipsnio 1 dalis), be to, teismas nepasisakė dėl atsakovės, kaip namo administratorės, atsakomybės, vadovavosi ne visais byloje gautais įrodymais (užlieto buto fotonuotraukomis), dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatęs visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės atžvilgiu, t. y. neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšys tarp veiksmų ir žalos, konstatavęs, jog pagal CK 6.266 ir 6.270 straipsnių nuostatas deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kad butas buvo aplietas vandeniu patvirtino byloje pateiktos fotonuotraukos, 2011-12-06 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas (žalos bylos Nr. 1226601) (b. l. 8‑9, 10‑11) bei lokalinė sąmata (b. l. 12‑14). Faktą, kad 2011-12-05 gyvenamajame name buvo fiksuotas avarinis įvykis bei buvo atliekami darbai patvirtino ir pati atsakovė 2011-12-23 rašte Nr. 2318 „Dėl paklausimo apie įvykį“ (b. l. 17). Atvykę avarinės tarnybos darbuotojai nustatė, kad yra nusimovęs devintame aukšte lietaus kanalizacijos stovas. Trečiasis asmuo nurodė, jog jis pats dalyvavo lokalizuojant avariją ir matė, kad tvarkant stovą buvo konstatuota, kad stovas buvo netinkamai sumontuotas, t. y. nebuvo pritvirtintas prie sienos ir neišlaikęs didelio vandens srauto, išsinėrė. Atsakovės darbuotojai sunėrė išsinėrusį stovą ir jį jungimo vietoje pritvirtino prie sienos. Trečiasis asmuo nurodė, jog jam yra žinoma, kad žemiau esantys butai buvo aplieti vandeniu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad butai yra nuomojami niekas dėl žalos nesikreipė. Jam taip pat yra žinoma, kad žala buvo atlyginta 34 buto savininkei. Trečiasis asmuo paaiškino, kad, atsakovei lokalizavus avarijos vietą, vandens patekimas į butą liovėsi, todėl sprendė, kad devintame aukšte buvusi avarija yra tiesiogiai susijusi su jo butui padaryta žala. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad būtent atsakovė netinkamai vykdė namo priežiūrą, savalaikiai nenustatė namo inžinerinių tinklų gedimo, dėl ko trečiasis asmuo patyrė žalą dėl vandens išsiliejimo. Iš byloje pateikto gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (b. l. 40‑42), teismas sprendė, jog jokių objekto defektų pastebėta nebuvo, nors pareiga tinkamai vykdyti statinio techninę priežiūrą ir jame esančių inžinerinių tinklų priežiūrą buvo pavesta būtent atsakovei, todėl padarė išvadą, kad atsakovė neveikė tinkamai, t. y. neatliko veiksmų, kurie užkirstų kelią žalos atsiradimui. Trečiajam asmeniui atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su devintajame aukšte išsinėrusiu lietaus kanalizacijos stovu, nes jį sutvarkius vandens tekėjimas liovėsi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:
1. Ieškovė nepateikė nė vieno naujo įrodymo dėl priežastinio ryšio ir kitų aplinkybių, nors apeliacinis teismas aiškiai konstatavo, jog į bylą ieškovė turėtų pateikti papildomų įrodymų. Teismas rėmėsi tik trečiojo asmens nuomone dėl to, jog lokalizavus avarijos vietą, vandens patekimas į butą liovėsi, todėl jis manė, kad devintame aukšte buvusi avarija yra tiesiogiai susijusi su trečiojo asmens butui padaryta žala. Tokia trečiojo asmens nuomonė yra niekuo nepagrįsta ir neparemta jokiais dokumentais. Be to, byloje nustatyta, jog iš byloje pateikto gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo jokių objekto defektų pastebėta nebuvo. Tai tik patvirtina, jog namo administratorė (apeliantė) namo priežiūrą vykdė, ją vykdė reguliariai, todėl jos veiksmų negalima kvalifikuoti kaip netinkamų. Teismo teiginiai yra prieštaringi, nes jis teigia, jog apeliantė netinkamai vykdė namo priežiūrą, savalaikiai nenustatė namo inžinerinių tinklų gedimo, nors bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad namo techninės priežiūros žurnalas būtų pildytas netinkamai ar namo techninė priežiūra neatlikta. Priešingai, šis žurnalas ir periodiniai įrašai patvirtina, jog namo administratorė (apeliantė) savo pareigas atliko tinkamai.
2. Ieškovė, remdamasi aplinkybe, jog apeliantės administruojame name buvo užpiltas butas, net nesiaiškindama avarijos priežasčių ar už ją galimai atsakingų asmenų, teigia, jog už visus ieškovės patirtus nuostolius turėtų atsakyti apeliantė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, tačiau nėra nustatyti nei neteisėti ieškovės veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp nurodomos avarijos ir atitinkamų ieškovės veiksmų. Vandens stovo trūkimas įvyko ne dėl nuo apeliantės priklausančių priežasčių ir apeliantė, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, negali atsakyti nei už pačią avariją, nei už jos sukeltas pasekmes tretiesiems asmenims. Visiškai akivaizdu, jog ieškovė, reikšdamas ieškinį tinkamai neįsigilino nei į avarijos priežastis, nei į su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusias aplinkybes, kas sudaro prielaidas abejoti ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Atsakyti už bet kokią trečiųjų asmenų patirtą žalą vien dėl to, jog apeliantė teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta namo administratore, negali, nes tokia situacija prieštarautų elementariems protingumo ir sąžiningumo principams. Tuo labiau, jog byloje nėra pateikia jokių realių įrodymų, kaip lietvamzdžio išsinėrimas devintame aukšte galėjo padaryti įtaką 5 aukšte esančiam butui (butams neesant vienam po kitu), kai tuo tarpu aštuntame, septintame ir šeštame aukštuose esantys butai nenukentėjo. Ieškovo pareiga yra įrodyti savo reikalavimus ir jį pagrindžiančius teiginius.
3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė įrodė žalos dydį.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Byloje yra nustatyta, kad lietaus vandens kanalizacijos stovas, nebūdamas tinkamai sutvirtintas, išsinėrė neatlaikęs didelio vandens srauto. Apeliantė atliko stovo remonto darbus ir taip lokalizavo avariją. Teismo nustatytas faktas, kad lietaus vandens kanalizacijos stovas buvo netinkamai įtvirtintas, ir dėl to išsinėrė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė pastato priežiūrą vykdė netinkamai. Kadangi byloje nėra duomenų, apie tai, kada stovas buvo remontuotas (keistas) iki įvykio. Iš apeliantės pateikto gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (b. l. 40‑42) matyti, kad nuo 2010-09-13 iki 2011-12-05 jokie lietaus vandens kanalizacijos stovo, einančio per ieškovės apdraustą butą, remonto darbai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į teismo nustatytą faktą, kad lietaus vandens kanalizacijos stovas nebuvo tinkamai pritvirtintas ir būtent dėl šios priežasties išsinėrė, padaryta pagrįsta išvada, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo lietaus vandens kanalizacijos stovą, nes stovas nebuvo įtvirtintas jo montavimo (keitimo) metu, ir šis lietaus vandens kanalizacijos stovo defektas nebuvo pastebėtas iki pat 2011-12-05 įvykio.
2. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog ieškovė įrodė atsiradusios žalos trečiojo asmens turtui dydį. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės pateiktos sąmatos, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas remonto išlaidas (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnes išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti. Ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė žalos dydį.
3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas taip pat be pagrindo sprendė, jog tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo vandens lietaus kanalizacijos stovo priežiūros ir atsiradusios žalos yra priežastims ryšys, nes, anot atsakovės, butai, esantys šeštame, septintame ir aštuntame pastato aukštuose nenukentėjo. Šiuo teiginiu atsakovė siekia suklaidinti teismą, nes bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo buvo apklaustas ir nurodė, jog kiti butai irgi patyrė žalą dėl vandens pratekėjimo, tačiau dėl jos atlyginimo nebuvo kreiptasi, o butui Nr. 34 žala buvo atlyginta. Apeliantė šių teiginių nepaneigė, neprašė liudytojais apklausti šių aukštų butų savininkus, siekdama paneigti trečiojo asmens nurodytas aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad apeliantės darbuotojai, atvykę pagal iškvietimą ir nustatinėdami vandens pratekėjimo į butą Nr. 19 priežastį, rado devintajame pastato aukšte išsinėrusį lietaus vandens kanalizacijos stovą (kitos galimos vandens pratekėjimo priežastys, atliekant detalią vandens paiešką, nebuvo nustatytos), o apeliantei lokalizavus avariją, t. y. suremontavus išsinėrusį lietaus nuotekų kanalizacijos stovą, vandens pratekėjimas baigėsi. Tą patvirtino trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, tą taip pat patvirtina ir apeliantės pateiktas gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašas, kuriame neužfiksuoti jokie pastato trūkumai nuo įvykio dienos (2011-12-05) iki 2012-05-11, t. y. daugiau kaip pusę metų. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovo priežiūros ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįrodė jos kaltės, ir dėl to teismas neturėjo ieškinio tenkinti. Šiuo atveju, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, ir ne ieškovei, o apeliantei kyla pareiga paneigti savo kaltę.
6. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovė turėjo pateikti papildomus įrodymus, tačiau jų nepateikė, todėl nebuvo įrodyta buto užpylimo priežastis. Byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama nustatyti apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o užpylimo priežastį patvirtina pačios apeliantės pateiktas gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašas, kuriame aiškiai nurodyta, jog būtent įvykio dieną bute Nr. 34 buvo išsinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovas, ir tai, jog minėtas stovo išsinėrimas buvo nustatytas būtent ieškant buto Nr. 19 užpylimo priežasties.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-12-05 vandeniu buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykio metu butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu, buto savininkui trečiajam asmeniui ieškovė išmokėjo 2 270 Lt (657,44 Eur) žalos atlyginimą. Ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, pateikė teismui ieškinį dėl šios žalos išieškojimo iš atsakovės, nurodydama, kad žala buvo padaryta namo devintajame aukšte išsinėrus lietaus vandens kanalizacijos stovui ir už tai yra atsakinga atsakovė, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė.
Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti šias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Ginčo dėl ieškovės nurodyto fakto, jog žala trečiojo asmens butui buvo padaryta, šioje byloje nekilo. Tačiau, apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens buto sugadinimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, jog žala buvo padaryta būtent dėl netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovo priežiūros, o ne dėl kitų priežasčių. Atsakovės 2011-12-23 atsakymu ieškovei Nr. 2318 „Dėl paklausimo apie įvykį“ (b. l. 17) patvirtino, kad 2011-12-05 įvykis buvo, kurio metu buvo iškviesta apeliantės avarinė tarnyba ir jos specialistai, nuvykę į įvykio vietą, lokalizavo avarinę situaciją. 2006-07-01 gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išraše (b. l. 40‑42) užfiksuota, kad 2011-12-05 bute Nr. 34 buvo pastebėtas išsinėręs lietaus kanalizacijos stovas. Ieškovės 2011-12-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akte (b. l. 8‑9) nurodyta, kad ties devintu aukštu išsinėrė lietaus kanalizacijos stovas, dėl ko vanduo išsiliejo per aukštus iki trečiojo asmens buto (jis yra penktajame aukšte) ir sugadinta kambario apdaila. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede (b. l. 10‑11) išsamiai išvardintas sugadintas turtas. Trečiasis asmuo 2014-12-10 vykusiame teismo posėdyje (b. l. 57) informatyviai paaiškino apie buto užliejimo priežastis ir jų šalinimo aplinkybes, kad dalyvaudamas lokalizuojant avariją matė, jog tvarkant stovą buvo konstatuota, kad jis buvo netinkamai sumontuotas, t. y. nebuvo pritvirtintas prie sienos ir, neišlaikęs didelio vandens srauto, išsinėrė. Atsakovės darbuotojai sunėrė išsinėrusį stovą ir jį jungimo vietoje pritvirtino prie sienos. Trečiasis asmuo taip pat parodė, jog jam yra žinoma, kad žemiau esantys butai buvo aplieti vandeniu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad butai yra nuomojami niekas dėl žalos nesikreipė, o žala 34 buto savininkei buvo atlyginta. Be to paaiškino, kad, atsakovei lokalizavus avarijos vietą, vandens patekimas į butą liovėsi, todėl sprendė, kad devintame aukšte buvusi avarija yra tiesiogiai susijusi su jo butui padaryta žala. Kauno apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-973-260/2015, panaikindamas 2014-12-30 sprendimą ir bylą perduodamas nagrinėti iš naujo (b. l. 88‑94), konstatavo, jog trečiasis asmuo 2014-12-10 vykusiame teismo posėdyje (b. l. 57) informatyviai paaiškino buto užliejimo priežastis, tačiau teismas nepagrįstai jais nesivadovavo kaip įrodymais apie buto užliejimo priežastis (toliau CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nesutiktina su apeliante, kad šioje nutartyje buvo konstatuota, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl priežastinio ryšio ir kitų aplinkybių, nes šioje nutartyje buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų į bylą ieškovės pateiktų įrodymų, o jeigu pateiktų įrodymų teismui nepakako, jis turėjo pasiūlyti ieškovei juos pateikti ir nustatyti tam terminą (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
Kita vertus, nors apeliantė teigia, jog šie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad žala galėjo atsirasti dėl bendrojo naudojimo įrenginių defektų, tačiau kitokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitokią žalos atsiradimo priežastį (šaltinį), apeliantė į bylą nepateikė, nors tokius savo atsikirtimus ji privalėjo įrodyti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.t. teikti byloje tiek rašytinius, tiek ir kitus įrodymus dėl ginčo dalyko, įskaitant ir reikšti prašymus dėl liudytojų apklausos, bei paneigti ieškovės argumentus dėl apeliantės netinkamai ar nepakankamai gerai atliekamos administratorės funkcijos (CPK 178 straipsnis). Apeliantė teigdama, jog tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo vandens lietaus kanalizacijos stovo priežiūros ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, nes butai, esantys šeštame, septintame ir aštuntame pastato aukštuose nenukentėjo, ir siekdama paneigti trečiojo asmens parodymus, jog kiti butai irgi patyrė žalą dėl vandens pratekėjimo, tačiau dėl jos atlyginimo nebuvo kreiptasi, o butui Nr. 34 žala buvo atlyginta, turėjo teisę prašyti byloje apklausti šių aukštų butų savininkus liudytojais. Tačiau apeliantė savo interesų negynė ir neįgyvendino Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 12) straipsnyje įtvirtinto principo, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
Kaip visiškai pagrįstai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantės darbuotojai, atvykę pagal iškvietimą ir nustatinėdami vandens pratekėjimo į trečiojo asmens butą Nr. 19, esantį penktajame aukšte, priežastį, rado devintajame pastato aukšte išsinėrusį lietaus vandens kanalizacijos stovą. Kitos galimos vandens pratekėjimo priežastys, atliekant detalią vandens paiešką, nebuvo nustatytos. Apeliantei lokalizavus avariją, t. y. sunėrus išsinėrusį lietaus nuotekų kanalizacijos stovą ir jį tinkamai pritvirtinus, vandens pratekėjimas baigėsi. Šią aplinkybė, kaip jau minėta, patvirtino trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, tą taip pat patvirtino ir pati apeliantė, pateiktame gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išraše, kuriame neužfiksuoti jokie pastato trūkumai nuo įvykio dienos (2011-12-05) iki 2012-05-11, t. y. apie 5 mėnesius.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent apeliantė netinkamai vykdė namo priežiūrą, savalaikiai nenustatė namo inžinerinių tinklų gedimo, dėl ko trečiasis asmuo patyrė žalą dėl vandens išsiliejimo, t. y. jog tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovo priežiūros ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Apeliantė šios išvados nepaneigė (CPK 187 straipsnis).
Byloje nėra ginčo, kad būtent apeliantė yra namo bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) administratorė ir yra atsakinga už jų priežiūrą, įskaitant lietaus nuotekų kanalizacijos tinklus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaujasi gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybes kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemes sklypo tvarkymą (Administravimo nuostatų 5 ir 5.5. punktai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau Reglamentas) 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis). Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau ‑ Sąrašas), patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888, 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras; pagal 3 punktą ‑ privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams; pagal 7 punktą, užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų nuogrindų ir kitų) funkcionalumą, bei smulkių defektų šalinimą.
Priešingai, negu nurodo apeliantė, jai pareiga atlyginti atsiradusią žalą kyla ne dėl to, kad ji yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė, o iš delikto, t. y. aukščiau paminėtuose įstatymuose numatytos pareigos rūpinti ir sistemingai prižiūrėti pastato bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus, įskaitant pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovą (Sąrašo 7 punktas). Faktas, kad atliekant pastato priežiūrą laikotarpiu nuo 2010-09-13 iki 2011-12-05 lietaus vandens kanalizacijos stovo defektas (netinkamas sumontavimas) nebuvo pastebėtas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų jai pareigų prižiūrėti pastato bendrojo naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos sistemą nevykdė, arba jas vykdė netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė veikė netinkamai, t. y. neatliko veiksmų, kurie užkirstų kelią žalos atsiradimui (t. y. laiku nenustatė lietaus vandens kanalizacijos stovo defekto).
Kadangi apeliantė, apeliaciniame skunde cituodama teismų praktiką, aptakiai pasisako ir dėl žalos dydžio, kaip šioje byloje neįrodytos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas pasisako ir šiuo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 nurodė, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, byloje pateikta lokalinė sąmata (b. l. 12‑13) yra tinkamas rašytinis įrodymas padarytos žalos dydžiui nustatyti. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovė įrodė atsiradusios žalos trečiojo asmens turtui dydį. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civiliniame procese galioja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kurie įpareigoja teismą imtis priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o šalis įpareigoja sąžiningai naudotis bei nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CPK 226 straipsniu šalys yra įpareigotos pateikti teismui visus turimus įrodymus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Apeliantė nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamojo posėdžio metu, nei vėliau teismo posėdžiuose neginčijo ieškovės pateiktos sąmatos, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas remonto išlaidas ar patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar, kad buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti. Tuo tarpu ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus – 2012-01-02 lokalinę sąmatą (b. l. 12-13), taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio. Apeliantei nepateikus įrodymų, apie kitokią buto remonto vertę, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Šalys, laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismai tinkamai įvertino tiek šalių, tiek trečiojo asmens paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame teisme, neviršija 3 Eur, tai jos iš apeliantės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Taip pat byloje nepateikti ieškovės įrodymai, jog ji patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Dalė Burdulienė