Baudžiamoji byla Nr. 1-666-548/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35500-2020-0

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.4.12; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

sekretoriaujant Vilmai Janonienei,

dalyvaujant prokurorei A. P.,

kaltinamajai G. S., jos gynėjui advokatui A. K.,

nukentėjusiajai A. J., jos atstovei advokatei L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, senatvės pensininkė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

G. S. 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 11:33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų jos važiavimo krypties eismo juosta iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios A. J. ir ją parbloškė, dėl ko nukentėjusioji A. J. patyrė sužalojimą - dešinės išorinės kulkšnies lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. 

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 11.30 val. ji važiavo jai priklausančiu automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), paėmusi kaimynę J. S.. Ji buvo blaivi, su kaimyne nesikalbėjo. Matomumas buvo geras, švietė saulė, kelio danga buvo sausa. Privažiavusi prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie parduotuvės „Humana“, važiavo lėtai ir prieš perėją dar apsidairė, tačiau einančių pėsčiųjų nepastebėjo. Važiuodama per pėsčiųjų perėją, per priekinį stiklą pamatė, kad iš kairės pusės į dešinę bėga mergina. Ji iš karto stabdė, išgirdo smūgį ir pamatė, kaip bėgusi mergina nukrito ant šaligatvio. Jos vairuojamas automobilis merginą kliudė dešinės pusės bamperiu. Išlipusi iš automobilio nubėgo prie merginos, kuri laikėsi už kojos. Po to atvyko medikai ir merginą išsivežė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo.

Be kaltinamosios G. S. prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 11.30 val. ji iš savo namų ėjo į „Camelia“ vaistinę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra prie „Eripo“ parduotuvės, norėjo pereiti į kitą gatvės pusę, t. y. link "Automobilių dalių" parduotuvės. Diena buvo saulėta. Ji sustojo prie pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad jai iš kairės pusės sustojo automobiliai ją praleisti, jų buvo ne vienas. Ji ėjo per pėsčiųjų perėją. Perėjusi daugiau kaip pusę perėjos, pamatė, kad nemažindamas greičio atvažiuoja automobilis. Ji pradėjo bėgti, kad perbėgtų likusią dalį pėsčiųjų perėjos, nes matė, kad ją kliudys. Pajuto smūgį į dešinę koją ir nukrito ant šaligatvio. Automobilis, pavažiavęs kelis metrus į priekį, sustojo. Iš jo išlipo pagyvenusi moteris, kuri priėjusi papriekaištavo jai, kad ji bėga per gatvę, klausė kaip jaučiasi, pergyveno. Prie jos priėję žmonės pradėjo vairuotojai sakyti, kad ji ėjo per perėją, o nebėgo. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai užsirašė jos asmens duomenis, o greitoji medicinos pagalba išvežė ją į (duomenys neskelbtini). Ligoninėje jai peršvietė koją ir pasakė, kad yra lūžis. Ligoninėje sugipsavo dešinę koją ir išleido ją namo. Grįžusi į namus iš streso išgėrė truputį degtinės. Kai ėjo per perėją, ji buvo blaivi. 2020-09-20 ji su siuntimu buvo nuvykusi į LSMUL Kauno klinikas, kadangi gydytojas nusprendė, kad reikia operuoti koją, bet jai ten nuvykus, Kauno medikai pasakė, kad dar nereikia skubėti. Moteris kuri ją partrenkė, jos atsiprašė, civilinį ieškinį byloje pateiks vėliau (b. l. 23-25, 27-29).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. R. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 11.20 val. ėjo iš parduotuvės „Maxima“ esančios, adresu: (duomenys neskelbtini), į kitoje kelio pusėje esančius namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Ėjo per ten esančią pėsčiųjų perėją. Kai jis ėjo per pėsčiųjų perėją, automobiliai sustojo ir jį praleido. Jam perėjus pilnai visą kelią, pravažiavo dar keli automobiliai. Jau eidamas šaligatviu pamatė kaip ta pačia pėsčiųjų perėja ėjusios merginos nepraleido ir ją partrenkė raudonos spalvos automobilis. Jis matė kaip kiti automobiliai sustojo jos praleisti, o atvažiavęs raudonos spalvos automobilis, kuris važiavo į miesto pusę, nestabdęs partrenkė merginą. Minėtas automobilis važiavo negreitai, apie 30-40 km/h. Matė, kad mergina per perėją nebėgo, o ėjo. Ji per perėją ėjo viena. Tuo tarpu daugiau pėsčiųjų per perėją nėjo. Kai partrenkė merginą, jis iškart priėjo prie jos. Ji bandė keltis, tačiau jis neleido, liepė gulėti ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 (b. l. 49-51).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. R. paaiškino, kad tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, ėjo iš prekybos centro „Maxima“ link pėsčiųjų perėjos. Jis matė, kad ateina mergina nuo (duomenys neskelbtini). Jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Iš kairės pusės sustojo automobiliai jį praleisti. Jis pradėjo eiti ir ta mergina ėjo paskui jį per pėsčiųjų perėją. Ji ėjo paskui jį per pėsčiųjų perėją, bet tikrai nebėgo. Jis tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad ir iš dešinės pusės sustojo juos praleisti tamsios spalvos automobilis. Jis jau buvo ant šaligatvio ir pamatė, kad nedideliu greičiu atvažiuoja raudonos spalvos automobilis „Opel Meriva“. Jis net nestabdė ir trenkėsi į per pėsčiųjų perėją ėjusią merginą. Ji buvo praėjusi daugiau nei pusę pėsčiųjų perėjos. „Opel Meriva“ automobilis sustojo keli metrai už pėsčiųjų perėjos ties viduriu, ties ištisine linija. Ta mergina po smūgio apsisuko ir nugriuvo prie šaligatvio. Ji bandė keltis, bet jis jai neleido. Išlipo iš tos tamsios spalvos automobilio moteris, kuri buvo sustojusi juos praleisti iš dešinės pusės. O moteris, kuri partrenkė tą merginą, priėjo ir paklausė, kur ji skuba. Susidarė automobilių kamštis. Ta moteris nuėjo į savo automobilį ir jį patraukė į kelkraštį. Kad jai kažkas būtų liepęs jį patraukti, jis negirdėjo. Kai ji jį patraukinėjo, žmonės jai sakė to nedaryti. Jis prie partrenktos merginos stovėjo ir sulaukė policijos pareigūnų bei greitosios medicinos pagalbos (b. l. 52-55).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. S. paaiškino, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). G. S. yra jos kaimynė. 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, apie pietus, ją išleido iš (duomenys neskelbtini). G. atvažiavo jos paimti. Ji atsisėdo į priekinę automobilio sėdynę šalia G.s. Kokios markės jos automobilis, ji nežino, žino, kad raudonos spalvos. Jos važiavo (duomenys neskelbtini) labai lėtai. Jai buvo bloga, tai jos važiuodamos tylėjo, nekalbėjo. G. vairuodama automobilį tylėjo ir telefonu nekalbėjo. Nežino ties kuria pėsčiųjų perėja, tik pamatė tą momentą, kaip bėgo mergina, lyg prašoko ant šaligatvio. Jos abi su G.suriko. Smūgio jokio nejautė. G. išlipo iš automobilio, o ji liko mašinoje, nes jai labai sunku vaikščioti. Ji nematė, kas ten vyko. Kažkas suriko ir liepė patraukti automobilį. G. įsėdo ir truputį patraukė automobilį. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali (b. l. 57-58).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) namu. Eismo įvykio apžiūros metu sudaryta eismo įvykio vietos planas, fotolentelė (b. l. 7-14).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo atlikta automobilio "Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu transporto priemonės apgadinimų neužfiksuota (b. l. 15-18).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopijomis nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“ 2020-09-04 11:42 val. buvo tikrintas G. S. blaivumas. Tikrinimo rezultatas - 0,00 ‰ (promilių). 2020 m. rugsėjo 4 d. 13:42 val. tikrintas A. J. blaivumas. Tikrinimo rezultatas - 0,87 ‰ (promilių) (b. l. 20-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. J. buvo nustatytas dešinės išorinės kulkšnies lūžis. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 45-46).

Iš susitarimo matyti, kad nukentėjusioji A. J. ir kaltinamoji G. S. sudarė susitarimą, pagal kurį jos susitarė dėl žalos atlyginimo (b. l. 145).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes ji 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 11:33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Beržyno gatvės link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų jos važiavimo krypties eismo juosta iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios A. J. ir ją parbloškė, dėl ko nukentėjusioji A. J. patyrė sužalojimą - dešinės išorinės kulkšnies lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir susitaikymo instituto taikymo.

Bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios A. J. ir su ja susitaikė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajai atleidžia, su kaltinamąja susitarė dėl civilinio ieškinio atlyginimo, sutinka, kad kaltinamajai nebūtų taikyta baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamoji G. S. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, ji ankščiau neteista, keturių metų bėgyje nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, vieną kartą yra bausta administracine tvarka, nuobauda negalioja (b. l. 108), yra senatvės pensininkė, Žaslių seniūnijos charakterizuojama teigimai (b. l. 112). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalis). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, sąlygos: kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja A. J., o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji G. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką ji padarė būdama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 30 punktuose nustatytų nuostatų, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios patirtais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji G. S. nebuvo teista, ji už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra baustą tik vieną kartą ir gana seniai, t. y. 2017 m. (nuobauda negalioja), kas rodo, kad iš esmės yra atidi ir rūpestinga vairuotoja, kuri paiso ir laikosi KET nuostatų. Eismo įvykį, už kurį ji yra teisiama, sukėlė būdama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, kaip minėta, teisiama pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas G. S. vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl, įvertinus tiek patį įvykį, tiek visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tad teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. 

Kiti klausimai.

Kaltinamajai G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-104), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas disponuoti G. S. savo nuožiūra.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja A. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis). 

Išaiškinti G. S., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti tarp kaltinamosios G. S. ir nukentėjusiosios A. J. 2021 m. kovo 10 d. pasirašytą susitarimą, kuriuo nustatoma, jog G. S. sumoka A. J. 2021 m. kovo 10 dienai -300 (tris šimtus) eurų, 2021 m. balandžio 15 dienai – 200 (du šimtus) eurų, 2021 m. gegužės 15 dienai – 200 (du šimtus) eurų, 2021 m. birželio 15 dienai – 200 (du šimtus) eurų ir 2021 m liepos 15 dienai – 200 (du šimtus) eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji A. J. daugiau neturi pretenzijų dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos kaltinamajai G. S..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti G. S. savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad apeliaciniame skunde gali būti nurodomas pageidavimas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjas                                                                                     Ričardas Juodis