Civilinė byla Nr. e2T-11-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00088-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. (R.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Kijevo apskrities Ivankivskyj rajono teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas M. R. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Kijevo apskrities Ivankivskyj rajono teismo (toliau – ir Ukrainos teismas) 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. K. (gim. (duomenys neskelbtini) metais; tautybė – lietuvė) yra N. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina ir Ukrainos piliečio M. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) močiutė (byla Nr. 366/1032/22).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Ukrainos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tam, kad galėtų kreiptis į Lietuvos institucijas, kompetentingas spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimus, ir pagrįsti giminystės ryšį su savo močiute, kuri buvo lietuvė, faktą.

3.       Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu, prašė nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo.

4.       Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nei pareiškėjo prašyme, nei Ukrainos teismo sprendime nenurodyta, jog sprendimas būtų vykdomas Ukrainoje (nustatytas juridinis faktas nėra vykdytinas Ukrainoje). Priešingai, pareiškėjas nurodė vienintelį sprendimo pripažinimo tikslą – sprendimo pripažinimas reikalingas, sprendžiant klausimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Pilietybė – kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas. Ukrainos sprendimu išspręsti klausimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisę priskirtini išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Dėl to yra pagrindas atisakyti pripažinti šį sprendimą (žr.: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020; 2020 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-94-516/2020).

5.       Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė jam prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir motinos N. D. gimimo liudijimą. Jame nurodyta, kad N. D. motina – S. K., tautybė – lietuvė. Pareiškėjas tą patį gimimo liudijimą pateikė Ukrainos teismui. Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo dokumentus, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Lietuvos ypatingąjį archyvą ir paprašė pateikti duomenis apie S. K. gyvenimą Lietuvoje. Migracijos departamentui gavus archyvų pažymas, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų klastojimo. Dėl to Migracijos departamentas 2022 m. vasario 1 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Ukrainoje, kad ji kreiptųsi į atsakingas Ukrainos institucijas su tikslu nustatyti, ar pareiškėjo pateiktame jo motinos gimimo liudijime nurodyti duomenys teisingi, ar S. K. yra pareiškėjo senelė. Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras pateikė atsakymą, kad N. D. (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime nurodyta, jog jos motinos S. K. tautybė – ukrainietė. Migracijos departamentas, įvertinęs visus dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas gimimo liudijimas suklastotas, S. K. neturėjo dukters vardu N. (N.), todėl pareiškėjas negali būti jos vaikaičiu. Dėl to Migracijos departamentas teikimu siūlė ministrui netenkinti pareiškėjo prašymo dėl pilietybės atkūrimo. Vidaus reikalų ministras 2022 m. rugpjūčio 5 d. priėmė įsakymą neatkurti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl prašymui pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą taikytinų nuostatų

6.       Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis).

7.       Pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės, t. y. Ukrainos, teismo sprendimą. Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas. Dėl to nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo prašymas dėl Ukrainoje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėtinas pagal CPK 810–814 straipsnių ir dvišalės Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) nuostatas.

Dėl prašymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti

8.       Pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos teismo sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. K. (gimusi (duomenys neskelbtini) metais; tautybė – lietuvė), yra N. R. motina ir pareiškėjo močiutė.

9.       CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Šioje teisės normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė jurisdikcija (angl. indirect jurisdiction), kai kitos valstybės teismas, sprendžiantis užsienio teismo sprendimo pripažinimo savo valstybėje klausimą, tikrina bylą išnagrinėjusio ir sprendimą priėmusio teismo kompetenciją. Dvišalės sutarties 45 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti, jeigu pagal šią Dvišalę sutartį, o sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

10.       CPK 789 straipsnyje įtvirtintos išimtinės Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklės dėl ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į jų specifinį pobūdį, dalyvaujančių byloje asmenų teisinį suinteresuotumą, teismo aktyvumą, sukeliamas teisines pasekmes.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos), turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje. Šiuolaikinėje tarptautinėje privatinėje teisėje pripažįstama, kad klausimai, susiję su asmens teisiniu statusu ir teisine padėtimi, yra ne tarptautinės privatinės teisės, bet nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Bylos, susijusios su fizinio asmens teisinio statuso ir (ar) veiksnumo nustatymu, įprastai nepatenka į tarptautinės privatinės teisės reguliavimo sritį. Tokio pobūdžio bylų teismingumo reglamentavimas yra nacionalinės teisės dalykas ir valstybės, su kuria tiesiogiai susiję asmens teisinio statuso nustatymo klausimai (pvz., dėl to asmens pilietybės, gimimo ir (arba) nuolatinės gyvenamosios vietos ir kt.), išimtinė teismų kompetencija nustatoma pagal nacionalinės teisės taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-92-381/2020).

12.       Iš Ukrainos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo turinio nustatyta, kad juo nuspręsta dėl fizinio asmens teisinio statuso – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. K. yra lietuvė ir N. R. motina, taip pat pareiškėjo močiutė. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Ukrainos teismą dėl pirmiau nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašo pripažinti Ukrainos teismo sprendimą tam, kad galėtų kreiptis į Lietuvos instituciją – Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

13.       Akcentuotina, kad tokio pobūdžio bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos specialia CPK XXVI skyriuje reglamentuota ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnis). Tokių juridinių faktų nustatymas išimtinai susijęs su faktinių aplinkybių dėl Lietuvos Respublikoje atliktų veiksmų ar įvykusių įvykių, ištyrimu, įvertinimu ir nustatymu. Tokio pobūdžio bylose gali kilti poreikis vertinti Lietuvos Respublikoje esančius įrodomuosius faktus, rinkti su jais susijusius įrodymus (pavyzdžiui, apklausti liudytojus, išreikalauti archyvinius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus ir kt.), nagrinėti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos piliečius ir (arba) kitus Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius asmenis bei valstybės institucijas, kurie gali būti suinteresuoti tokių juridinių faktų nustatymu (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas prašo pripažinti Ukrainos teismo sprendimą, siekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės. Iš pareiškėjo prašymo ir prašomo pripažinti teismo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Ukrainos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tam, kad galėtų kreiptis į Lietuvos institucijas, kompetentingas spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, ir pagrįsti giminystės ryšį su S. K., kuri, anot pareiškėjo, buvo lietuvė. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina tokio pobūdžio bylos išimtinį ryšį su Lietuvos Respublika, bet ne su Ukraina. 

14.       Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos išimtinio teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje. Akcentuotina, kad tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant šios kategorijos bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020; 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-92-381/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-94-516/2020). 

15.       Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos teismas išsprendė išimtinai Lietuvos Respublikos teismams teismingą klausimą, pareiškėjo prašymas netenkinamas, atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Dvišalės sutarties 45 straipsnio 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 45 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti pripažinti Ukrainos Kijevo apskrities Ivankivskyj rajono teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (byla Nr. 366/1032/22) ir neleisti jo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                                                        Tomas Venckus