Civilinė byla Nr. e2A-241-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00296-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Terebro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-621-273/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinės statybos bendrovė“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Terebro“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinės statybos bendrovė“ (toliau – ir atsakovė) 51 016 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. liepos 9 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią susitarė, kad ieškovė atliks horizontalaus kryptinio gręžimo darbus, o atsakovė priims tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokės ieškovei. Bendra sutartinė darbų be PVM kaina 163 023,97 Eur (su PVM), šalys susitarė dėl atvirkštinio PVM taikymo. Ieškovė darbus baigė 2020 m. sausio 10 d., tą pačią dieną darbus atsakovė priėmė. Ieškovė iki 2020 m. sausio 10 d. kokybiškai atliko visus darbus. Atsakovė ieškovei už juos nesumokėjo per sutartyje nurodytą 5 darbo dienų terminą nuo atliktų darbų akto pateikimo dienos ir nepareiškė ieškovei pastabų dėl darbų trūkumų. Atsakovė liko skolinga iš viso 51 016 Eur pagal atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
3. Atsakovė UAB „Inžinerinės statybos bendrovė“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad atliktų darbų aktus ieškovė sudarydavo savo nuožiūra ir chaotiškai. Toks sutarties sąlygų nepaisymas eliminuoja atsakovės pareigą priimti ieškovės atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus, sukelia sumaištį šalių bendradarbiavime, kadangi nėra aišku ir negalima patikrinti (nes darbai po žeme), kokie iš tiesų darbai atlikti per einamąjį laikotarpį. Ieškovė neįvykdė visos sutarties ir daugelį darbų atsakovei teko atlikti savo jėgomis arba pasitelkiant kitą rangovą. Atliktų darbų aktais ieškovė dažnai teikdavo tikrovės neatitinkančią informaciją ir bandydavo aktuoti daugiau darbų, nei faktiškai padaryta. Ieškovė neteikė įrodymų, kad atliktų darbų aktus iš viso išsiuntė atsakovei. Atsakovė 2019 m. lapkričio 21 d. el. laišku nurodė, kad nepriima ieškovės siųstų sąskaitų faktūrų, taip pat ir atliktų darbų aktų, kadangi juose nurodyti duomenys neatitinka atliktų darbų kiekių, dalis darbų atlikta ne pagal projektą, kita dalis nekokybiškai ir darbai ieškovės nėra taisomi, dėl to atsisako priimti ir sumokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovė įvykdė pareigą informuoti ieškovę, kad atsisako pasirašyti aktą bei nurodė atsisakymo motyvus. Ieškovė vienašališkai neperdavė atliktų darbų aktų su atsisakymo pasirašyti žyma ir jų neįteikė atsakovei, tai reiškia, kad rangos darbai nėra perduoti atsakovei ir ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra be faktinio pagrindo. Atliktų darbų aktai nėra pasirašyti ir ieškovės. Atliktų darbų aktai yra negaliojantys. Iš atliktų darbų aktų negalima daryti išvadų apie darbų atlikimo faktą, t. y. ar jie atlikti, nei apie darbų atitiktį sutarties sąlygoms, nei apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, trūkumus. Ieškovė kitų įrodymų, patvirtinančių apie darbų atlikimą, jų kiekį ir kokybę nepateikė. Atsakovė nuolat fiksavo ir skaičiavo ieškovės tinkamai atliktus rangos darbus bei sudarė savo bendrą atliktų darbų perdavimo aktą per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovė tinkamai atliko darbų už 54 505,66 Eur (su PVM), t. y. mažiau nei 40 proc. visų sutartyje įsipareigotų atlikti darbų. Kitus sutartyje numatytus darbus atsakovė atliko pati asmeniškai arba juos pavedė atlikti kitam rangovui. Jeigu ieškovė įrodytų visų atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo faktą ir kiekius, kuriuos atsakovė ginčija, tai iš hipotetiškai ieškovei priklausiančios sumos turėtų būti atimamos atsakovės sąnaudos, susijusios su ieškovės darbų perdarymu – 50 949,93 Eur. Ieškovės atlikti nuotekų tvarkymo tinklų statybos darbai iš viso neatlikti arba atlikti taip nekokybiškai, kad jų negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, dėl to atsakovei reikėjo šalinti defektus. Ieškovė bando aktuoti ir gauti apmokėjimą už žymiai daugiau darbų, nei faktiškai buvo padaryta ir / arba padaryta kokybiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 302,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atliktų darbų aktai pasirašyti tik ieškovės, aktuose nėra žymos, jog atsakovė atsisako aktus pasirašyti, ir nėra nurodyta, kad vienašališkai pasirašyti aktai perduodami atsakovei. Nors ieškovė nurodė, kad vienašališkai pasirašytus aktus yra perdavusi atsakovei, tačiau datos dėl atliktų darbų perdavimo nenurodė. Ieškovė atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų perdavimą atsakovei įrodinėjo iš atsakovės gautais el. laiškais, tačiau iš 2019 m. rugsėjo 10 d. gauto el. laiško teismas nustatė, kad su ieškove bendrauta dėl ankstesne data surašytų aktų, o kada atsakovei perduoti darbų atlikimo aktai, už kuriuos prašoma apmokėjimo šioje byloje, ieškovė duomenų nepateikė. Kiti ieškovės pateikti el. laiškai atliktų darbų perdavimo fakto atsakovei nepatvirtina.
6. Teismas nustatė, kad nėra aišku, kokiu laikotarpiu ir kokius konkrečius darbus ieškovė atliko. Atliktų darbų aktas Nr. BI71 surašytas 2019 m. spalio 21 d., jame nenurodyta, per kokį laikotarpį atliktus darbus siekiama perduoti. Tos pačios dienos PVM sąskaita faktūra serija BI Nr. 99 išrašyta ne akto Nr. BI71, o kito, t. y. Nr. BI78 pagrindu. Atliktų darbų aktas Nr. BI73 sudarytas 2019 m. lapkričio 12 d., jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra serija BI Nr. 101. Paskutinį atliktų darbų aktą Nr. BI81 ieškovė sudarė 2020 m. sausio 10 d., kuriame taip pat nenurodytas ataskaitinis laikotarpis ir kokie darbai atlikti.
7. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos dėl darbų perdavimo pagal vienašalius aktus, ieškovė nepadarė aktuose žymų apie vienašalį darbų perdavimą ir neinformavo atsakovės, kad darbai yra perduodami pagal vienašalius aktus. Teismas nusprendė, kad ieškovė vienašališkai neperdavė atliktų darbų aktų su atsisakymo pasirašyti žyma ir jų neįteikė atsakovei, dėl to rangos darbai nėra perduoti ir skolos priteisti nėra pagrindo. Ieškovė kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė jos darbų, už kuriuos prašoma apmokėjimo, atlikimo, t. y. neteikė projekto, kurio pagrindu buvo atliekami darbai, statybos darbų žurnalų, išpildomųjų nuotraukų, išpildomosios dokumentacijos, bandymų protokolų ir t.t., todėl nėra galimybės nuspręsti dėl ieškovės atliktų darbų apimties.
8. Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. (tinklo tarpas F34 F29) ir 2019 m. spalio 1 d. (tinklo tarpas F29 F24) UAB „Žemnera“ atliktų vamzdynų TV diagnostikų ir pateiktų ataskaitų apie tinklo tarpo būklę teismas nustatė, kad ieškovė rangos darbus atliko netinkamai, kadangi nebuvo išlaikytas projektinis nuolydis, dėl to nuotekų tinklai nebūtų tinkamai funkcionavę. 2019 m. spalio 10 d. atsakovė apie nustatytus trūkumus informavo ieškovę el. paštu. Atsakovė nurodė, kad ji pati perdarė netinkamai atliktus ieškovės darbus. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė pridėjo 2019 m. lapkričio 20 d. (tinklo tarpas F34 F29) ir 2019 m. lapkričio 20 d. (tinklo tarpas F29 F24) duomenis apie UAB „Žemnera“ vamzdynų TV diagnostiką ir ataskaitas apie tinklo tarpo būklę, kurios atliktos po to, kai atsakovė perdarė darbus.
9. Atsakovė pateikė UAB „Eigesa“, pagrindinės užsakovės UAB „Jonavos vandenys“ techninės priežiūros vadovo UAB „ProBonus“ 2019 m. rugsėjo 12 d. rašto dėl nustatytų neatitikimų ir defektų kopiją, 2019 m. rugsėjo 12 d. nurodymų ir defektinių aktų kopiją, 2019 m. lapkričio 14 d. defektinio akto kopiją, 2020 m. gegužės 5 d. aplinkos sutvarkymo ir aktą ir šulinių apžiūros aktą. Atsakovė sudarė lokalinę sąmatą Nr. S004, kuria nustatė, kad jos jėgomis Darbininkų g., Praulių k. atliktų defektų šalinimo ir darbų perdarymo darbų vertė – 41 107,77 Eur.
10. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, pateikusi 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BI 120, nepagrįstai prašo priteisti už atliktus darbus Užusalių k. objekte (6 000 Eur plius PVM), taip pat už darbus tokiai pačiai sumai Praulių k. objekte Šviesos g. Atsakovė nurodė, kad dėl darbų Užusalių k. objekte šalys nebuvo sutarusios, darbus šiame objekte atliko visai kiti asmenys ir dėl to atsakovė pateikė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Dėl darbų Šviesos g. ieškovės darbų vadovas Z. U. 2021 m. vasario 15 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju nepatvirtino šių darbų atlikimo. Kitokių įrodymų dėl atsakovės ginčijamų darbų Užusalių k. ir Šviesos g. ieškovė nepateikė. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nepagrįstai prašo apmokėjimo už darbus Užusalių k. ir Šviesos g. objekte, nes pagal pateiktus atsakovės įrodymus, ieškovė šių darbų neatliko.
11. Atsakovė pateikė į bylą UAB „Jonavos vandenys“ techninio projekto dėl Praulių k. objekto brėžinius (nuotekų tinklų ir slėginių nuotekų tinklų) su jose pažymėtais atsakovės savo jėgomis atliktais darbų perdarymais arba defektų šalinimais, taip pat pateikė Praulių k. objekte įrengtų inžinerinių tinklų išpildomąsias nuotraukas (požeminių komunikacijų kontrolės nuotraukas), kurios yra geodeziniai matavimai, valstybinėje koordinačių sistemoje matuojami nutiesti požeminiai tinklai ir atskiros komunikacijos, apibrėžiami jų aukščiai (altitudės) ir nurodomi tikslūs atstumai nuo nuolatinių situacijos elementų, pateikė objekto Praulių k. vaizdo įrašą ir fotonuotraukas, įrodančias kelių dangos – asfalto sugadinimą atkasant dėl defektų taisymo ir atstatymą iš naujo išasfaltuojant bei išmatavo tokių atkarpų ilgius. Atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos Nr. S001, Nr. S002 ir Nr. S003, pagrindžia, kad atsakovės perdarytų rangos darbų vertė yra 50 949,93 Eur.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė dalies darbų, nurodytuose darbų atlikimo aktuose, iš viso neatliko, kitą dalį darbų atliko nekokybiškai, todėl atsakovė šiuos darbus privalėjo perdaryti. Perdarytų rangos darbų vertė sudaro 50 948,93 Eur, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.658 straipsnio 5 dalies nuostatos ir ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už atliktus darbus atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Terebro“ apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Teismas netyrė įrodymų, jų neanalizavo ir nevertino viseto principu. Teismas apsiribojo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių perrašymu sprendime. Dėl šalių nurodytų įrodymų įrodomosios reikšmės teismas nepasisakė, todėl neaišku, kuriais įrodymais teismas rėmėsi, o kuriuos ir kodėl atmetė. Teismas nesprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų, kaip įrodymų, tikrumą, sąsajumą ir tarpusavio ryšį, o rėmėsi atsakovės argumentais, kurie nepagrįsti leistinais įrodymais. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 14, 183, 185 ir 263 straipsnių nuostatas, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymui ir šalių ginčo teisingam išsprendimui apeliacine tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.
13.2. Teismas nepasisakė, kokiais įrodymais remiantis padarė išvadą, kad atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Atliktų darbų aktai su PVM sąskaitom faktūrom laiku perduoti atsakovei, o atsakovė, pažeisdama sutarties 6.2 punktą, per 5 darbo dienas darbų priėmimo procedūros neorganizavo ir neatliko. Teismas šių aplinkybių nevertino. Atsakovė pareigos apžiūrėti, priimti ir apmokėti atliktus darbus neįvykdė, tuo pažeidė CK 6.694 straipsnį ir sutarties 6.2. punktą. Teismas sutarties sąlygų ir jų pažeidimo nevertino, dėl jų nepasisakė.
13.3. Ieškovės atliktų darbų rezultatas buvo perduotas tretiesiems asmenims ir pradėtas eksploatuoti. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė, neapžiūrėjusi ir nepriėmusi atliktų darbų, pažeidė sutartį, o tretiesiems asmenims pradėjus naudoti darbų rezultatą, prisiėmė pareigą sumokėti sutartyje sulygtą kainą. Teismas privalėjo pasisakyti, kodėl nepripažįsta atsakovės pareigos atsiskaityti. Atsakovė siekia nemokėti už atliktus darbus.
13.4. Atsakovė apie pastebėtus trūkumus, jeigu tokie buvo, privalėjo pranešti rangovei darbų atlikimo metu arba atlikdama darbų priėmimo procedūrą, bet ne po to, kai ieškovė ėmė reikalauti apmokėjimo ir kai tretieji asmenys pradėjo naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį. Kadangi atsakovė prievolės apžiūrėti ir priimti darbus neįvykdė, atliktų darbų aktų nepasirašė ir trūkumų ar išlygų neaptarė, todėl remtis menamais kokybės trūkumais negali. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės teiginiais dėl darbų kokybės. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovės atlikti darbai buvo vertinami tik po to, kai ieškovė ėmė reikalauti apmokėti už atliktus darbus, bei kad vertinimas buvo atliekamas nedalyvaujant ieškovės atstovui.
13.5. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliekant darbus nukrypta nuo projekto, koks nukrypimo dydis ir, ar jis leistinas. Teismas privalėjo pareikalauti iš atsakovės įrodymų jos teiginiams pagrįsti. Teismas, pripažindamas teiginio dalį, kad darbai apskritai nebuvo atlikti, neturėjo pripažinti, jog darbai atlikti nekokybiškai, kad jų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Teismas, nesigilindamas į atsakovės teiginių turinį ir prasmę, perrašė atsakovės atsiliepimo ir tripliko teiginius, kaip teismo nustatytas aplinkybes. Teismas sutiko, kad ieškovė darbų neatliko, bet pripažino, jog atsakovė ištaisė ieškovės darbų broką. Neatliktuose darbuose broko negali būti. Teismas surinktų įrodymų netyrė.
13.6. Kadangi šalys ginčijosi dėl apmokėjimo už atliktus darbus, o atsakovė gynėsi motyvuodama darbų kokybe, kurios nustatymui reikalingos specialios žinios, teismas turėjo pasiūlyti šalims atlikti statybinių darbų kokybės vertinimo ekspertizę pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį ir atsižvelgti į eksperto vertinimą. Turėjo būti paskirta statybos darbų kokybės įvertinimo ekspertizė. Darbų kokybės klausimas liko neišnagrinėtas.
13.7. Darbų apimtis, kurią tariamai per mėnesį atliko atsakovė už ieškovę, pagal sutartį turėjo būti atliekama per 5 mėn. Šią sutartį pasiūlė atsakovė, o tai reiškia, kad darbų apimtis atitiko atsakovės nustatytą darbų atlikimo terminą. Teismas, pripažindamas, kad atsakovė pati atliko darbus už ieškovę, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė neturėjo reikiamos technikos darbams po žeme atlikti. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė už ieškovę atliko darbus. Atsakovė teigė, jog visus ieškovės atliktus darbus perdarė atviruoju būdu, t. y. atkasė po žeme prakištus vamzdžius ir perklojo iš naujo. Šias aplinkybes paneigė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad žemė buvo atkasta tik tose vietose, kur buvo įrengtos prieduobės, iš kurių buvo atliekami horizontalaus kryptinio gręžimo darbai.
13.8. Atsakovei nepateikus duomenų apie ieškovės sutartyje sulygtų darbų neatlikimą arba nekokybišką atlikimą, kad jų negalima būtų naudoti pagal paskirtį, arba nukrypimą nuo projekto, buvo pagrindas teismui šias atsakovės nurodytas aplinkybes vertinti atsakovės nenaudai. Teismas nepagrįstai netaikė contra spoliatorem (pažeidėjo nenaudai) prezumpcijos ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
13.9. Liudytojas Z. U. parodė, jog jam reikia pasižiūrėti protokolus, kad galėtų atsakyti dėl darbų atlikimo. Kadangi teisme jam protokolų neparodė, todėl pagrindo išvadai, kad liudytojas nepatvirtino darbų atlikimo, nėra. Liudytojas nurodė, kad visus darbus priėmė atsakovė ir jos techninės priežiūros inžinierius darbų atlikimo vietoje. Teismas privalėjo iškviesti ir apklausti techninės priežiūros inžinierių apie minėtas aplinkybes. Statybos žurnalo, kuriame turėjo būti užfiksuoti minėti darbai, atsakovė nepateikė.
14. Atsakovė UAB „Inžinerinės statybos bendrovė“ atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Ieškovė vienašališkai neperdavė atliktų darbų aktų su atsisakymo pasirašyti žyma ir jų neįteikė atsakovei. Teismas posėdžių metu ieškovės atstovui detaliai išaiškino, kokie įrodymai galėtų būti svarbus šiai bylai ir kokius įrodymus ieškovė turėtų surinkti ir pateikti teismui tam, kad būtų galima svarstyti apie darbų atlikimą, jų kiekius bei kokybę. Ieškovei nepateikus kitų įrodymų apie darbų atlikimą ir to neįrodinėjant, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti skolą.
14.2. Ieškovė nesilaikė rangos sutarties darbų perdavimo tvarkos, kad iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d. būtų perduodami per visi tą einamąjį mėnesį ir prieš tai buvusio mėnesio likusias dienas (nuo 25 d.) atlikti darbai. Ieškovė nesilaikė sutartyje įtvirtintos tvarkos ir atliktų darbų aktus sudarydavo savo nuožiūra ir chaotiškai. Atliktų darbų aktais ieškovė dažnai teikdavo tikrovės neatitinkančią informaciją ir bandydavo aktuoti daugiau darbų, nei faktiškai padaryta, ir tik po atsakovės pastabų koreguodavo atliktų darbų aktą.
14.3. Ieškovės 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija BI Nr. 12 ir 2020 m. sausio 10 d. atliktų darbų akte Nr. BI81 nurodytas 7 260 Eur vertės darbas Šviesos g., Praulių k. ieškovės nebuvo atliekamas, nors apmokėjimo reikalaujama, tą patvirtino ieškovės darbų vadovas Z. U., nurodydamas, kad šioje gatvėje ieškovė nedirbo. Analogiškai yra ir dėl tokios pačios vertės 7 260 Eur darbų Užusalių k., dėl kurių atlikimo įrodymų ieškovė irgi nepateikė.
14.4. Ieškovė nesilaikė sutartyje įtvirtintos atliktų darbų perdavimo tvarkos, į atliktų darbų aktus nepagrįstai įrašydavo tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai atliktus darbus, dėl to atsakovei negali būti taikoma sutarties 6.2 punkte aprašyta pareiga per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto pateikimo dienos atlikti darbų priėmimą ir draudimas, nebeleidžiantis reikšti pretenzijų dėl darbų defektų ir trūkumų po šio termino pasibaigimo. Visi ieškovės atlikti darbai yra paslėpti, jų kokybės neįmanoma patikrinti įprastu būdu. Sutartis aprašo specifinius tokių rangos darbų patikrinimo būdus, kad vamzdynus galima patikrinti TV diagnostika ar hidraulinio bandymo būdu. Tokius patikros darbus atlieka specializuotos įmonės su savo įsigyta technika, o tokių darbų atlikimo taip pat tenka laukti ne vieną savaitę dėl didelio patikros įmonių užimtumo. Darbų patikrinti per 5 darbo dienų terminą nėra realios galimybės, todėl draudimas, įtvirtintas sutarties 6.2. punkte, kuris nebeleidžia reikšti pretenzijų dėl darbų defektų ir trūkumų po šio termino pasibaigimo, negali būti taikomas. Gavus UAB „Žemnera“ atliktų vamzdynų TV diagnostikas ir pateiktas ataskaitų apie tinklo tarpo būklę, tapo aišku, kad ieškovė rangos darbus atliko netinkamai, kadangi nebuvo išlaikytas projektinis nuolydis, dėl to nuotekų tinklai nebūtų tinkamai funkcionavę. Remiantis sutarties 6.2. punktu, po TV diagnostikos atlikimo, atsakovė įgijo teisę reikšti pretenzijas dėl rangos darbų kiekio, defektų ir kitų aplinkybių.
14.5. Atsakovė 2019 m. lapkričio 21 d. el. laišku aiškiai nurodė, kad nepriima ieškovės siųstų sąskaitų faktūrų, taip pat ir atliktų darbų, kadangi juose nurodyti duomenys aiškiai neatitinka atliktų darbų kiekių, dalis darbų iš viso atlikta ne pagal projektą, kita dalis nekokybiškai ir darbai ieškovės nėra taisomi. Tai reiškia, kad atsakovė įvykdė sutarties 6.2. punkte bei CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą informuoti ieškovę, kad atsakovė atsisako pasirašyti aktą bei nurodė tokio atsisakymo motyvus.
14.6. Atsakovė ir jos kontrahentai (užsakovė UAB „Eigesa“) įvykdė savo pareigą apžiūrėti ir įvertinti jai siekiamus perduoti darbus, o visų asmenų atlikti matavimai, įskaitant ir UAB „Žemnera“ atliktas vamzdynų TV diagnostikas ir pateiktas ataskaitas apie tinklo tarpo būklę, bei apžiūros rodė, kad tinklai patiesti neišlaikant projektinio aukščio. Atsakovės užsakovė ir pagrindinė projekto organizatorė UAB „Jonavos vandenys“ bei visi vartotojai, kurie prijungė savo gyvenamąsias patalpas prie nutiestų nuotekų tinklų, šiais tinklais įgijo galimybę naudotis tik tada, kai atsakovė atviru būdu, pertiesė ieškovės bandytus pakloti vamzdžius. Todėl negali būti taikoma skunde nurodyta praktika ir išaiškinimai, kad apmokėjimą už atliktus darbus galima priteisti ir tuomet, kai darbais yra pradėta faktiškai naudotis.
14.7. Ieškovė prašymo skirti teismo ekspertizę nereiškė, todėl prašymas skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme pavėluotas. Nesant ieškovės prašymo, teismas pagrįstai savo iniciatyva neskyrė teismo ekspertizės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Šalys 2019 m. liepos 9 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią susitarė, kad ieškovė atliks horizontalaus kryptinio gręžimo darbus, o atsakovė priims tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokės ieškovei. Sutarties objektas – „Nuotekų tvarkymo tinklų Praulių k. statybos darbai“. Bendra sutartinė darbų kaina 163 023,97 Eur (su PVM), šalys susitarė dėl atvirkštinio PVM taikymo.
17. Šalių bendravimas dėl rangos darbų perdavimo, atsiskaitymo ir trūkumų vyko el. paštu, ieškovė siųsdavo atsakovei atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė nurodydavo atliktų darbų aktuose esančius neatitikimus ir reikalaudavo ieškovės atliktų darbų aktus tikslinti.
18. Ieškovė surašė ir pasirašė šiuos atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras (dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas): 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktą Nr. BI71 ir PVM sąskaitą faktūrą serija BI Nr. 99, 20 790 Eur (be PVM) sumai (atsakovė pagal šią sąskaitą yra neapmokėjusi 8 146 Eur (be PVM)); 2019 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų aktą Nr. BI73 ir PVM sąskaitą faktūrą serija BI Nr. 101, 16 110 Eur (be PVM) sumai (atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo); 2020 m. sausio 10 d. atliktų darbų aktą Nr. BI81 ir PVM sąskaitą faktūrą serija BI Nr. 120, 26 760 Eur (be PVM) sumai (atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo).
19. Atsakovė 2019 m. lapkričio 21 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad nepriima ieškovės siųstų sąskaitų faktūrų, taip pat ir atliktų darbų, kadangi juose nurodyti duomenys neatitinka atliktų darbų kiekių, dalis darbų atlikta ne pagal projektą, kita dalis nekokybiškai ir darbai ieškovės nėra taisomi, atsakovė atsisakė priimti ir sumokėti už nekokybiškai atliktus darbus.
20. Atsakovė fiksavo ieškovės atliktus rangos darbus bei sudarė savo bendrą atliktų darbų perdavimo aktą per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kurio duomenimis, ieškovė tinkamai atliko darbų už 54 505,66 Eur (su PVM).
21. Ieškovė 2020 m. vasario 13 d. pateikė atsakovei raginimą dėl įsiskolinimo, kuriame nurodė, kad atsakovei už visus statybos darbus yra išrašyta ir pateikta sąskaitų už 105 790 Eur be PVM, tačiau gauta mokėjimų tik už 49 774 Eur. Ieškovė nurodė, kad susidarė 51 016 Eur skola ir pareikalavo atsakovės skolą sumokėti.
22. Atsakovė 2020 m. kovo 10 d. pretenzijoje (pranešime) nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. su ieškiniu kreipėsi teismą.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
23. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės teigimu, teismo sprendimo trūkumų ištaisymui ir šalių ginčo teisingam išsprendimui apeliacine tvarka apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
25. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje neprašoma apklausti liudytojus, ištirti sudėtingus, papildomų šalių paaiškinimų reikalaujančius įrodymus, nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byla pagal ieškovės apeliacinį skundą galėtų būtų išnagrinėta išsamiau surengiant žodinį teismo posėdį. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija ieškovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina.
Dėl ieškovės atliktų darbų perdavimo atsakovei
27. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atliktų darbų aktai su PVM sąskaitom faktūrom laiku perduoti atsakovei, o atsakovė, pažeisdama sutarties 6.2 punktą, per 5 darbo dienas darbų priėmimo procedūros neorganizavo ir neatliko, nors privalėjo. Ieškovės teigimu, atsakovė pareigos apžiūrėti, priimti ir sumokėti už atliktus darbus neįvykdė, tuo pažeidė CK 6.694 straipsnį ir sutarties 6.2 punktą.
28. Pirmosios instancijos teisme ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė su ja neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus ir prašė iš atsakovės priteisti iš viso 51 016 Eur pagal 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktą Nr. BI71 ir PVM sąskaitą faktūrą serija BI Nr. 99 neapmokėtą likutį 8146 Eur be PVM, pagal 2019 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų aktą Nr. BI73 ir PVM sąskaitą faktūrą serija BI Nr. 101 16 110 Eur be PVM, pagal 2020 m. sausio 10 d. atliktų darbų aktą Nr. BI81 ir PVM sąskaitą faktūrą serija BI Nr. 120, 26 760 Eur be PVM.
29. Šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681–6.699 straipsniai). Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
31. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
32. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad rangovė turi teisę priduoti užsakovei, o užsakovė, tokiu atveju, per kiekvieną kalendorinį mėnesį priima rangovės atliktus darbus, pasirašydama atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą. Darbai aktuojami kartą į mėnesį pagal faktą iki einamojo mėnesio 25 d. Sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad užsakovė per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto (-ų) pateikimo pasirašo arba pateikia pastabas dėl darbų trūkumų. Kitais atvejais laikoma, kad užsakovė darbus priėmė be išlygų ir dėl priimtų darbų kokybės pretenzijų ar pastabų neturi ir ateityje neturės, nebent defektų per tokį trumpą laiką nustatyti neįmanoma ir jie atsirado patikrinus vamzdynus (TV diagnostika ar hidraulinio bandymo būdu) ir jie buvo paslėpti ar nebuvo įmanoma jų nustatyti per trumpą laiką. Bet kuriuo atveju rangovė neatleidžiama nuo atsakomybės ir privalo atsiradusius defektus šalinti savo sąskaita.
33. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų, jie pasirašyti tik ieškovės, be to, aktuose nėra žymos, kad atsakovė atsisakė aktus pasirašyti. Todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovė nesiekė vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) perduoti darbus atsakovei.
34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė teigė, kad vienašališkai pasirašytus aktus perdavė atsakovei, tačiau ieškovė nenurodė, kada konkrečiai aktai buvo perduoti. Ieškovė atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų perdavimą atsakovei pirmosios instancijos teisme įrodinėjo iš atsakovės gautais el. laiškais, tačiau ieškovės pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės užmokestį už darbus (2019 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų aktas Nr. BI73 ir PVM sąskaita faktūra serija BI Nr. 101, 2020 m. sausio 10 d. atliktų darbų aktas Nr. BI81 ir PVM sąskaitą faktūrą serija BI Nr. 120) perdavimo atsakovei, nes minėtame susirašinėjime aptariami ankstesni aktai ir sąskaitos. Ieškovė nepateikė duomenų, kada atsakovei perduoti minėti darbų atlikimo aktai ir sąskaitos. Be to, 2019 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų akte Nr. BI73 ir 2020 m. sausio 10 d. atliktų darbų akte Nr. BI81 nenurodyta, per kokį laikotarpį atliktus darbus siekiama perduoti.
35. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovei 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 12 d. buvo siunčiamas 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktas Nr. BI71 ir tos pačios dienos PVM sąskaita faktūra serija BI Nr. 99 (failas „ISB_99.pdf“), tačiau iš ieškovės pateikto 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų akto Nr. BI71 nėra aišku, per kokį laikotarpį atliktus darbus siekiama perduoti, be to, kaip matyti iš tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serija BI Nr. 99, ši sąskaita išrašyta ne 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų akto Nr. BI71, o kito, t. y. BI78 akto, pagrindu.
36. Atsakovė 2019 m. lapkričio 21 d. el. laišku ieškovei nurodė, kad nepriima ieškovės siųstų sąskaitų faktūrų, taip pat ir atliktų darbų, kadangi juose nurodyti duomenys neatitinka atliktų darbų kiekių, dalis darbų atlikta ne pagal projektą, kita dalis nekokybiškai ir darbai ieškovės nėra taisomi. Sutiktina su atsakove, kad tai iš esmės reiškia, jog atsakovė įvykdė sutarties 6.2 punkte bei CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą informuoti ieškovę, kad atsisako pasirašyti aktus bei nurodė tokio atsisakymo motyvus.
37. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė pretenzijas pateikė pavėluotai, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės atliktų darbų kokybę galima patikrinti tik specialia technika, kurios šalys neturi, o nustatyti atliktų darbų kokybę galima tik atlikus specialius darbų kokybės patikrinimo darbus / bandymus. CK 6.694 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą, turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Sutarties 6.3 punkte detalizuota darbų priėmimo tvarka, pagal kurią užsakovė savo sąskaita rangovės atliktus darbus patikrina pasamdyta TV diagnostika. Be to, šalys šią nuostatą (dėl vamzdynų kokybės tikrinimo TV diagnostika ar hidraulinio bandymo būdu) įtvirtino ir sutarties 6.2 punkte.
38. Dėl nurodytų argumentų pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė nesilaikė CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos dėl darbų perdavimo pagal vienašalius aktus, nepadarė aktuose žymų apie vienašalį darbų perdavimą ir neinformavo atsakovės, jog darbai perduodami vienašališkai. Darytina išvada, jog rangos darbams nesant perduotiems bei pateikiant netikslius atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovė atsisakė apmokėti dėl juose aktuojamų darbų kiekių ir kokybės neatitikimų, priteisti ieškovei užmokesčio už darbus nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų laikytina, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė pažeidė CK 6.694 straipsnį ir sutarties 6.2 punktą.
Dėl ieškovės atliktų darbų kokybės
39. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės teiginiais dėl darbų kokybės, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės atlikti darbai buvo vertinami tik po to, kai ieškovė ėmė reikalauti sumokėti už atliktus darbus bei, kad vertinimas buvo atliekamas nedalyvaujant ieškovės atstovui. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, jog atliekant darbus nukrypta nuo projekto, koks nukrypimo dydis ir ar jis leistinas.
40. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).
41. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
42. Sutarties 6.3 punkte detalizuota darbų priėmimo tvarka, pagal kurią užsakovė savo sąskaita rangovės atliktus darbus patikrina pasamdyta TV diagnostika; atliekamo patikrinimo metu privalo dalyvauti po vieną atstovą iš rangovės ir užsakovės pusės; jeigu yra kryptinio horizontalaus gręžimo būdu atliktų darbų linijos atkarpų su trūkumais, užsakovė jas raštu nurodo atliktų darbų akte, kartu dalyvaujant ir parašu patvirtinant rangovės atstovui; su trūkumais atliktų darbų ilgis yra atimamas iš rangovės atliktų darbų kiekio; tokias vietas rangovė ištaiso pati savo sąskaita per protingą terminą pašalina trūkumus abiejų šalių susitarimu ir abiem šalims priimtinu būdu; jeigu šių defektų negalima pataisyti ar įrengti naujai dirbant uždaru būdu – užsakovė trasą kloja atviru būdu, o su tuo susijusius kaštus padengia rangovė.
43. Šiuo atveju iš dalies sutiktina su ieškove, kad, nors šalys sutarė, jog atliekamo TV diagnostikos / patikrinimo metu privalo dalyvauti po vieną atstovą iš rangovės ir užsakovės pusės, tačiau, kaip matyti iš atsakovės pateiktų UAB „Žemnera“ vamzdynų TV diagnostikų ir ataskaitų apie tinklo tarpo būklę (2019 m. rugsėjo 12 d. (tinklo tarpas F34 F29), 2019 m. spalio 1 d. (tinklo tarpas F29 F24), 2019 m. lapkričio 20 d. (tinklo tarpas F34 F29) ir 2019 m. lapkričio 20 d. (tinklo tarpas F29 F24)), atliekant vamzdynų diagnostiką dalyvavo tik UAB „Žemnera“ operatorius. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad šalių atstovai nedalyvavo atliekant ieškovės paklotų vamzdynų diagnostiką, nedaro negaliojančiais diagnostikos rezultatų.
44. Nors iš minėtų vamzdynų TV diagnostikų ir ataskaitų, neturint specialių žinių, sudėtinga nustatyti, ar ieškovės darbai atlikti nukrypstant nuo projekto, koks nukrypimo dydis ir, ar jis leistinas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atliktų darbų trūkumus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
45. 2019 m. rugsėjo 11 d. objekte vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo UAB „ProBonus“ techninės priežiūros vadovas G. S., UAB „Jonavos vandenys“ inžinierius statybininkas D. G. bei UAB „Eigesa“ darbų vykdytojas, vykdant darbus Praulių k. pastebėti reikalavimų, statinio projekto „Nuotekų šalinimo tinklų Praulių k., Šilų sen., Jonavos r. sav., statybos projektas“ sprendinių neatitikimai. UAB „ProBonus“ techninės priežiūros vadovas G. S. 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte „Dėl nustatytų neatitikimų ir defektų“, be kita ko, nurodė, kad patikrinimo metu, neužkastoje tranšėjoje bei atsikasus buvo nustatytas uždaru būdu įrengto slėginio buitinių nuotekų tinklo gylio neatitikimas, t. y. neišlaikytas projektinėje dokumentacijoje nurodytas bei STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ galimas mažiausias įgilinimas: 1) patikrinimas atliktas tarp FS29 ir FS30 slėginio nuotekų tinklo charakteringų taškų; projektinis gylis – 2,17 m; fiksuotas gylio neatitikimas, t. y. vamzdžio, esančio iš FS29 pusės, tinklas paklotas sekliau nei nurodyta projekte apie 0,57 m, o vamzdžio, esančio iš FS30 pusės – 0,72 m; 2) patikrinimas atsikasant atliktas tarp FS28 ir FS29 slėginio nuotekų tinklo charakteringų taškų; projektinis gylis – 2,45 m; fiksuotas gylio neatitikimas, t. y. vamzdis paklotas sekliau nei nurodyta projekte apie 0,69 m; 3) patikrinimas atsikasant atliktas tarp FS24 ir FS25 slėginio nuotekų tinklo charakteringų taškų; projektinis gylis – 2,07 m (dauboje); fiksuotas gylio neatitikimas, t. y. vamzdis paklotas sekliau nei nurodyta projekte apie 0,88 m.
46. UAB „Eigesa“ direktorius 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad vykdant rangos darbus pagal projektą 2019 m. rugsėjo 11 d. neeilinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra esminiai ir neatitinkantys projekte numatytų sprendinių; minėtame rašte yra detaliai išdėstyti grubūs pažeidimai su tai patvirtinančia foto fiksacija; nurodoma nedelsiant imtis visų priemonių pažeidimui pašalinti; patikrinti spaudiminės nuotekų sistemos PE D110 įgilinimą pagal projektines altitudes visa paklotos trasos apimtimi, įskaitant ir patikrinimo metu netikrintą atkarpą; nurodoma, kad UAB „Eigesa“ yra pasirašiusi atliktų darbų aktus dėl spaudiminės nuotekų trasos PE D110, kuri, kaip buvo nustatyta neeilinio patikrinimo metu, paklota nekokybiškai ir netinkama eksploatacijai.
47. 2019 m. spalio 11 d. atsakovė el. paštu taip pat informavo ieškovę apie nustatytus ieškovės atliktų darbų trūkumus ir nurodė, kad: tarp šulinių F80-F81 Saulės g., Paruliai, ieškovės darbuotojai buvo sumontavę dėklą PE D400 su atvirkštiniu nuolydžiu; vieta yra apie 4 m gylio ir dėl netinkamai atlikto darbo prieduobės daugiau nei savaitę stovėjo atviros, kadangi tik 2019 m. spalio 10 d. ieškovės darbuotojai įtraukė naują vamzdį, o blogai įrengtą paliko žemėje; prieduobės yra rajoninio kelio apsaugos zonoje ir asfalto sugadinimas negalimas; asfalto danga po nakties susigadino įgriuvus šlaitui; 2019 m. spalio 10 d. dėklas buvo įtrauktas, tačiau atkabinti galvos niekas neskubėjo, ieškovės darbuotojai nesivargino lipti į duobę atsijungti gręžimo galvos, kad atsakovės darbuotojai galėtų sumontuoti šulinį F80 ir užsipilti prieduobę taip išvengiant pasekmių; šis dėklas įrengtas tų pačių gręžėjų, kurie dirbo ir per sekliai įrengė spaudiminę PE D110 liniją Darbininkų g.
48. Minėtų įrodymų turinys patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, kurie privalėjo būti šalinami tam, jog klojami nuotekų tinklai galėtų būti naudojami pagal paskirtį.
49. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad darbų apimtis, kurią tariamai per mėnesį atliko atsakovė už ieškovę, pagal sutartį turėjo būti atliekama per 5 mėn. Ieškovės vertinimu, teismas, pripažindamas, kad atsakovė pati atliko darbus už ieškovę, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė neturėjo reikiamos technikos darbams po žeme atlikti.
50. Ieškovė šioje byloje įrodymais neginčijo atsakovės pajėgumų pačiai pašalinti ginčo darbų trūkumų, be to, atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės darbų trūkumus šalino atviru būdu, t. y. atkasant netinkamai paklotus tinklus ir juos klojant iš naujo (kaip ir šalių susitarta sutarties 6.3 punkte), todėl technikos darbų po žeme atlikimui atsakovei nereikėjo. Nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams dėl atsakovės galimybių pačiai atlikti ieškovės darbų defektų šalinimo darbus. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė ieškovės darbų trūkumus ištaisė per trumpesnį laikotarpį nei ieškovė pagal darbų grafiką buvo įsipareigojusi šiuos darbus atlikti, nesudaro pagrindo abejoti faktiniu darbų atlikimu ar ieškovės darbų trūkumų egzistavimu.
51. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovė teigė, jog visus ieškovės atliktus darbus perdarė atviruoju būdu, t. y. atkasė po žeme prakištus vamzdžius ir perklojo iš naujo. Ieškovės vertinimu, šias aplinkybes paneigia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad žemė buvo atkasta tik tose vietose, kur buvo įrengtos prieduobės, iš kurių buvo atliekami horizontalaus kryptinio gręžimo darbai.
52. Kaip matyti iš ieškovės pateikto antstolio A. Š. 2021 m. kovo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, antstolis 2021 m. kovo 29 d. apžiūrėjo ir fiksavo faktinę situaciją Jonavos r. sav., Praulių k., ir Užusalių k., kuriuose ieškovė atliko darbus. Ieškovė antstoliui nurodė, kad ji atliko uždaro horizontalaus kryptinio gręžimo būdu darbus ir prašė užfiksuoti kelio paviršių ir konstatuoti, jog darbai nebuvo atliekami ekskavatoriaus pagalba, nes nebuvo pažeistas kelio paviršinis sluoksnis ir konstatuoti, jog darbai buvo vykdomi uždaro perėjimo būdu su horizontalaus kryptinio gręžimo įrenginiu.
53. Ieškovė minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu siekia paneigti, kad atsakovė vykdė ieškovės atliktų darbų defektų taisymą atviru būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia ieškovės darbų defektų šalinimo fakto. Atsakovė į bylą 2021 m. balandžio 21 d. pateikė nuotraukas, kuriose matyti atstatyta asfalto danga ir aiškios kasimo darbų žymės, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovės defektų šalinimas atviru būdu nebuvo atliekamas.
54. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovė gynėsi motyvuodama darbų kokybe, kurios nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl teismas turėjo pasiūlyti šalims atlikti statybinių darbų kokybės vertinimo ekspertizę.
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia ieškovės atliktų darbų trūkumus bei aplinkybę, kad atsakovei teko šalinti ieškovės darbų defektus. Ieškovė byloje neteikė įrodymų, kurie pagrįstų darbų kokybę ar keltų abejones atsakovės pateiktais įrodymais dėl darbų defektų. Be to, pirmosios instancijos teismas posėdžių metu siūlė ieškovės atstovui teikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė papildomų įrodymų, kuriais grįstų aplinkybes dėl darbų kokybės ar apimties, neteikė, ekspertizės skirti neprašė (CPK 212 straipsnis), todėl nėra pagrindo manyti, kad darbų kokybės klausimas buvo išnagrinėtas netinkamai nepaskyrus byloje ekspertizės darbų kokybei įvertinti.
56. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės atliktų darbų rezultatas buvo perduotas tretiesiems asmenims ir pradėtas eksploatuoti, o teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovė, neapžiūrėjusi ir nepriėmusi atliktų darbų, pažeidė sutartį, o tretiesiems asmenims pradėjus naudoti darbų rezultatą, faktiškai prisiėmė pareigą sumokėti sutartyje sulygtą kainą.
57. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės atliktus darbus (nuotekų tinklus) buvo galima naudoti pagal paskirtį tik tada, kai atsakovė atliko defektų šalinimą, todėl šiuo atveju nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai ir netaikytina kasacinio teismo praktika, kad apmokėjimą už atliktus darbus galima priteisti ir tuomet, kai darbais yra pradėta faktiškai naudotis.
59. Atsakovė į bylą yra pateikusi bendrą atliktų darbų perdavimo aktą per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kurį kartu su 2020 m. kovo 10 d. pretenzija nusiuntė ieškovei. Pagal šį aktą, ieškovė tinkamai atliko darbų už 45 046 Eur plius 9 459,66 Eur PVM kainą, už kuriuos su ieškove yra tinkamai atsiskaityta. Ieškovė ieškiniu siekia gauti iš atsakovės papildomai 51 016 Eur užmokestį už darbus. Atsakovė sudarė lokalines sąmatas Nr. S001, Nr. S002 ir Nr. S003, iš kurių matyti, kad atsakovės perdarytų rangos darbų vertė sudaro 50 949,93 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodymų, galinčių paneigti atsakovės pateiktus įrodymus, į bylą nepateikė. Taigi, net jeigu ieškovė ir būtų įrodžiusi, jog atsakovei perdavė darbus, kurių pagrindu reikalauja priteisti užmokestį iš atsakovės, atsakovės pateikti įrodymai sudarytų pagrindą mažinti ieškovės reikalaujamą užmokestį (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba atsakovei reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški ir juos reikėjo atlikti iš naujo.
60. Ieškovės teigimu, teismas pažeidė CPK 14, 183, 185 ir 263 straipsnių nuostatas, kadangi netinkamai ištyrė ir įvertino šalių įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kadangi sprendime aptarti esminiai šalių argumentai ir įrodymai, teismas aiškiai nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija ir nurodė įrodymus, kuriais grindžia sprendimą. Aplinkybė, kad ieškovė byloje esančius įrodymus vertina kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu ar konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimą.
61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimui pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nei panaikinti nei pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 1 815 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.
64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
65. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 972,62 Eur (1,3 koeficientas x 1 517,40 Eur)), todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 815 Eur) priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinės statybos bendrovė“ (juridinio asmens kodas 304485340) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ (juridinio asmens kodas 304445584) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė