Administracinė byla Nr. eI-617-609/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00086-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
(S)
K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S
A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams F. Z., E. S., V. Z., R. L., R. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų F. Z., E. S., V. Z., R. L., R. Z. (toliau – ir atsakovai) priteisti 65,45 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 13,09 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Prašymas grindžiamas argumentais, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo ir organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad atsakovai nesumokėjo 65,45 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad atsakovams buvo siunčiami pranešimai bei įspėjimai, tačiau jie vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.
Atsiliepime į prašymą atsakovas V. Z. nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog nuo 2000 metų adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, komunaliniais patarnavimais nesinaudojo. Nurodė, jog savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), ir moka vietinę rinkliavą.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta šaukimais. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41, patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41, patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybėje, išskyrus įmones turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 19 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Minėtame punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas ir kad vietinės rinkliavos dydis yra 228 Lt (vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina), o Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Nuostatų 31-45 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo ir išieškojimo tvarka. Pareiškėjai pavesta atlikti vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo, skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 31 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2000 m. spalio 9 d. atsakovas F. Z. yra nekilnojamojo turto objekto – 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nuo 2012 m. sausio 11 d. atsakovė E. S. yra nekilnojamojo turto objekto – 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, nuo 2012 m. kovo 6 d. atsakovė R. L. yra nekilnojamojo turto objekto – 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, nuo 2002 m. gegužės 2 d. atsakovas R. Z. yra nekilnojamojo turto objekto – 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nuo 2000 m. spalio 9 d. atsakovas V. Z. yra nekilnojamojo turto objekto – 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kurie privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal galiojančias ir Nuostatų priėmimo metu galiojusias Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015).
Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovai buvo ne tik gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savinin kais, bet ir faktiniais naudotojais, todėl darytina išvada, kad pagal Nuostatų 5 punktą ginčo laikotarpiu jie buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovus apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties patalpoms (būstui) kaime taikomas tarifas.
Iš pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė bendra 65,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo suma. Duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka būtų kreipęsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Kadangi nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovai prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdę, prašymas tenkintinas ir iš atsakovų 65,45 Eur įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš F. Z. 13,09 Eur (trylika eurų 9 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš E. S. 13,09 Eur (trylika eurų 9 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš V. Z. 13,09 Eur (trylika eurų 9 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš R. L. 13,09 Eur (trylika eurų 9 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš R. Z. 13,09 Eur (trylika eurų 9 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Eglė Kiaurakytė