Civilinė byla Nr. e3K-3-213-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00536-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liūtomera“ dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius; trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama, kieno naudai priteisiama bauda už neteisėtos statybos padarinių nepašalinimą, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 3 dalyje, kai tenkinamas reikalavimas priteisti tokią baudą, pareikštas valstybės institucijos.
2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovę UAB ,,Liūtomera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą, esančią Palangoje, (duomenys neskelbtini) (toliau – dengta terasa), ir sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovė per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, pasibaigimo, į ieškovės banko sąskaitą; 3) jeigu atsakovė per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, leisti ieškovei pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovės.
3. Ieškovė nurodė, kad, atlikus statybos patikrinimą, nustatytas savavališkos statybos faktas, 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktu konstatuota, kad statytoja UAB ,,Liūtomera“ kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (kodas 12613) pastatė II grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą. Nurodytas statinys pastatytas savavališkai, neturint privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas. Statytojai UAB „Liūtomera“ buvo surašytas 2016 m. birželio 27 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, juo statytoja įpareigota ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 17 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Statytoja informuota apie teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir teisę kreiptis į ieškovę dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Ieškovės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 17 d. Atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą surašytas 2017 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, juo konstatuota, kad statytoja savavališkos statybos padarinių nepašalino.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nuspręsdamas:
4.1. įpareigoti atsakovę UAB ,,Liūtomera“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą, esančią Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;
4.2. jei atsakovė UAB ,,Liūtomera“ per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, pasibaigimo, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą;
4.3. jeigu atsakovė UAB „Liūtomera“ per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, leisti ieškovei pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovės UAB „Liūtomera“.
5. Teismas konstatavo esant pagrindą tenkinti ieškinį, nustatęs, kad egzistuoja visos ieškovės nurodytos aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra rengiant projektinę dokumentaciją, derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros gali užtrukti ilgiau nei ieškovės prašomas 3 mėnesių terminas, teismas padarė išvadą, kad skirtinas ilgesnis savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas, nei prašė ieškovė, – 6 mėnesiai.
6. Remdamasis CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas nustatė, kad atsakovė, per teismo nustatytą terminą neįvykdžiusi nustatytų reikalavimų, yra įpareigotina sumokėti baudą už kiekvieną dieną, kurią uždelsta įvykdyti reikalavimus, išieškotojo, t. y. ieškovės, naudai.
7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pakeitė Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją ir ketvirtąją pastraipas ir išdėstė jas taip:
„Jei atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Liūtomera“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pasibaigimo, valstybės naudai.
Jeigu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Liūtomera“ per teismo nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“.
Kitos teismo sprendimo dalys paliktos nepakeistos.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškiniu ieškovė prašė nustatyti atsakovei 3 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, o pirmosios instancijos teismas priimto sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nustatytinas ne 3 mėnesių, bet ilgesnis – 6 mėnesių terminas. Dėl to kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją ir ketvirtąją pastraipas, kuriose pirmiau nurodytas terminas apibrėžiamas kaip „ieškinio 1 punkte nustatytas terminas“, vertino kaip dviprasmiškas bei jas patikslino, pašalindama iš jų žodžius „ieškinio 1 punkte“ ir jų vietoje įrašydama žodį „teismo“.
9. Pasisakydama dėl baudos mokėjimo nustatymo ieškovės naudai, kolegija atsižvelgė į tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje nenustatytas subjektas, kurio naudai turi būti sumokama atsakovei paskirta bauda, ir nenurodyta, jog tokio pobūdžio bauda yra skirtina būtent kitos šalies (ieškovės) naudai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tokia bauda už teismo sprendime atsakovei nustatytų reikalavimų nevykdymą skirtina ne ieškovės, bet valstybės naudai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį „Jei atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Liūtomera“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pasibaigimo, valstybės naudai“, ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-122-973/2018 rezoliucinės dalies trečiąją dalį ,,Jei atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Liūtomera“ per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, adr. (duomenys neskelbtini), Palanga, pasibaigimo, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445.“ Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nenurodytas subjektas, kurio naudai turi būti sumokama atsakovei paskirta bauda. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudos paskirtis – skatinti atsakovus vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę ir taip užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, skyręs baudą valstybės naudai, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Taikydami CPK 273 straipsnio 3 dalį, apygardos teismai įpareigojo sumokėti baudą Inspekcijos naudai šiose bylose: Vilniaus apygardos teismas 2018 d. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1169-345/2018; Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1308-553/2017; Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016.
10.2. Būtina atsižvelgti į sisteminius CPK 273 straipsnio 3 dalies ryšius su CPK 273 straipsnio 1 dalyje ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis normomis, kurios skirtos užtikrinti ieškovo interesų apsaugai skirtingose civilinio proceso stadijose, kai nevykdomas teismo sprendimas. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį teismas sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi sistemiškai aiškinant CPK 273 straipsnio 3 dalies normos turinį kartu su nurodytomis CPK normomis, CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda turėtų būti skiriama ieškovo naudai.
11. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Ieškovės cituoti apygardos teismų procesiniai sprendimai negali būti laikomi teismų praktika, nukrypimas nuo kurios gali būti pagrindas paduoti kasacinį skundą (CPK 346 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), nes bendrą teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
11.2. Ieškovė, kaip valstybės institucija (biudžetinė įstaiga), nagrinėjamu atveju atstovauja ne savo, o valstybės interesams, todėl ir bauda už atitinkamų įpareigojimų nevykdymą turėtų būti nustatoma valstybės naudai. Valstybės institucija, vykdanti įstatymais jai pavestas funkcijas, neturi teisės pasipelnyti nei atsakovės, nei pačios valstybės sąskaita.
11.3. Teismo įpareigojimas pašalinti statybos, atliktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinius ir šio įpareigojimo nevykdymas iš esmės yra laikytinas statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Statybos įstatymo 14 skirsnyje nustatytos baudos juridiniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus yra mokamos į valstybės biudžetą, nė viena iš šių baudų nėra nustatyta kaip mokėtina Inspekcijos naudai. Todėl nėra jokio racionalaus motyvo teigti, kad bauda už teismo įpareigojimo pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius nevykdymą yra išskirtinė ir turėtų būti mokama ne valstybės, o Inspekcijos naudai.
11.4. Bauda pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį yra tęstinė, todėl tuo atveju, jei ji būtų paskirta Inspekcijos naudai, šios baudos skaičiavimo terminas priklausytų išimtinai tik nuo šios baudos gavėjos, nes procesiniais sprendimais byloje ieškovei suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti atsakovei priklausančią dengtą terasą, patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovės UAB „Liūtomera“. Taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju iš esmės galėtų rinktis tai, kas jai yra naudingiau – arba tiesiog skaičiuoti ir gauti baudą už kiekvieną uždelstą dieną, arba imtis veiksmų terasai nugriauti. Nuolatinis baudos skaičiavimo ir gavimo procesas skatintų ieškovę kuo ilgiau neįgyvendinti ginčijamu sprendimu suteiktos teisės pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi, atlikusi šiuos veiksmus, ieškovė netektų nuolatinių pajamų iš mokamų baudų.
11.5. Ieškovė kasaciniu skundu prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją dalį, kurioje buvo nurodyta baudą skirti ieškovės naudai, jos skaičiavimą pradedant „per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų“. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl baudos skaičiavimas turėtų būti formuluojamas tokiu būdu. Atsakovės nuomone, jei yra nustatomas terminas tam tikram įpareigojimui įvykdyti, jis turi būti aiškiai apibrėžiamas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, o ne pateikiant nuorodas į byloje esančius procesinius dokumentus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, naujai suformulavęs baudos skaičiavimo pradžios momentą, argumentuotai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo formuluotė buvo dviprasmiška. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo grąžinti buvusią dviprasmybę dėl baudos skaičiavimo termino pradžios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl baudos, mokamos už neteisėtos statybos padarinių nepašalinimą, gavėjo
12. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl CPK 273 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo ta apimtimi, kiek tai susiję su baudos už neteisėtos statybos padarinių nepašalinimą gavėju.
13. CPK 273 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2580 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 3 dalis taikoma tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas: 1) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, ir nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik jis pats; arba 2) pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius. Išvardytais atvejais teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
14. Nei CPK 273 straipsnyje, nei kitose teisės normose expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nenurodyta, kieno naudai turi būti mokama CPK 273 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama bauda. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad ši bauda turėtų būti mokama jai, pažymėdama, kad tokią išvadą suponuoja sisteminis CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas kartu su CPK 273 straipsnio 1 dalyje ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis normomis.
15. Sisteminio teisės aiškinimo metodas reikalauja teisės normą aiškinti ne izoliuotai, bet kitų teisės normų kontekste, atsižvelgiant į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, bendraisiais teisės principais.
16. CPK 273 straipsnio „Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus“ 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
17. Pagal CPK 771 straipsnio „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymas“ (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2580 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis, apie tai surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
18. Taigi pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį už sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nustatyti sprendime dėl ginčo esmės. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas analogiškos baudos skyrimas vykdymo proceso metu.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą).
20. Kadangi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abi teisės normos reglamentuoja analogiškas baudas, kurios, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies aiškią nuostatą, skiriamos išieškotojo naudai. Dėl to nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kas laikytinas išieškotoju CPK 273 straipsnio 3 dalies taikymo atveju.
Dėl sąskaitos, į kurią mokėtina bauda, paskirta tenkinus Inspekcijos ieškinį
21. Ieškovė yra įstaiga prie ministerijos. Įstaigų prie ministerijų statusą, paskirtį, veiklos teisinius pagrindus ir kitus klausimus reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklai skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas. Šio įstatymo 22 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad Vyriausybė steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą). Vyriausybė tvirtina įstaigų prie ministerijų nuostatus (Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 9 punktas).
22. Vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstaiga prie ministerijos yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
23. Biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Biudžetinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir savo nuostatais (Biudžetinių įstaigų įstatymo straipsnio 2 straipsnio 1 dalis).
24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (toliau – ir Inspekcijos nuostatai). Inspekcijos nuostatuose nurodyta, kad: Inspekcija yra įstaiga prie ministerijos (1 punktas); Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (2 punktas); Inspekcijos savininkė yra valstybė (3 punktas); Inspekcija yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka (5 punktas); Inspekcija yra viešasis juridinis asmuo (6 punktas). Inspekcijos nuostatų 10 punkte išvardyti Inspekcijos veiklos tikslai: 10.1. užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai; 10.2. užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai; 10.3. užtikrinti, kad administracinės paslaugos teritorijų planavimo ir statybos srityse būtų teikiamos skaidriai. Inspekcija, įgyvendindama jai iškeltus tikslus, be kita ko, organizuoja statybos sustabdymą, savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą (Inspekcijos nuostatų 11.2.1.12 punktas).
25. Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams.
26. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija.
27. Taigi ieškovė nagrinėjamoje byloje veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės nevykdomo privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, vykdydama jai pirmiau išvardytomis teisės normomis priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, atsakovės neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai.
29. Inspekcija nepateikė argumentų, kodėl bauda turėtų būti mokama į jos, o ne į valstybės biudžeto sąskaitą tose bylose, kuriose ji veikia atstovaudama valstybei, vykdydama valstybės jai priskirtas funkcijas užtikrinti statybų teisėtumą. Tokių argumentų nepateikta ir ieškovės kasaciniame skunde išvardytuose apygardos teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais nurodyta baudą mokėti į Inspekcijos sąskaitą.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei nurodyta baudą teismo sprendimo nevykdymo atveju mokėti į valstybės naudai, keisti nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 5,60 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Netenkinant kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 5,60 Eur (penkis Eur 60 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė