Civilinė byla Nr. e2-4233-356/2019
Teisminio proceso Nr.2-50-3-01125-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1.; 3.2.8.5.
(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 3 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,
rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje Nr. e2-4233-356/2019, pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui V. K. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.
n u s t a t ė :
Ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš atsakovės: 1 349,08 EUR grynąjį darbo užmokestį, 2 292,72 EUR dienpinigių bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu priešieškiniu prašė: pripažinti ieškovo atleidimą 2019-03-04 įsakymu teisėtu ir pagrįstu, o ieškovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalys sudarė taikos sutartį, kurią per EPP 2019-09-13 teismui pateikė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Teismo 2019-09-17 nutartimi buvo nustatytas terminas prašymo dėl taikos sutarties netikslumams pašalinti. 2019-10-02 teisme gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patikslinta taikos sutartis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas. Nors dėl taikos sutarties turinio sprendžia tik pačios šalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), o teismas negali šalims nurodyti, kaip jos turi surašyti taikos sutartį, tačiau teismas turi teisę atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jei sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ar yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Sudarydamos taikos sutartį, šalys įgyvendina teisę įstatymo nustatytose ribose disponuoti savo materialinėmis ir proceso teisės normomis, sudarant taikos sutartį privalu susitarti dėl tų materialinių ir procesinių teisinių reikalavimų, kuriais šalys disponuoja ir taikos sutartyje išspręsti tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka šalys kreipėsi į teismą. Minėtas ribojimas nepaneigia taikos sutarties šalių teisės susitarti ir dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismą, tokiu būdu išvengiant papildomų civilinių bylų nagrinėjimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie yra glaudžiai susiję su ginčo dalyku. Taikos sutartį ir jos sudarymo procesą dėl šių priežasčių kontroliuoja teismas.
Kaip nurodyta nutarties aprašomojoje dalyje, šalys į teismą kreipėsi tiek dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, tiek dėl atitinkamų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad šalių darbo ginčą nagrinėjo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatė, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną ir priteisė atitinkamas išmokas. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, laikėsi ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o ieškinį teisme pareiškė per nustatytą 1 mėnesio terminą (CPK 412 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
Kaip matyti iš teismui 2019-10-02 pateiktos taikos sutarties turinio, šalys susitarė ir dėl darbo sutarties nutraukimo ir dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, dydžio ir sumokėjimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šalys siekia išvengti tolimesnio ginčo sprendimo teisme bei papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Šalys – ieškovas V. K. ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus I. C. – abipusių nuolaidų būdu pasiekė abiem šalims priimtiną susitarimą ir 2019-09-27 sudarė taikos sutartį (taikos sutartį išdėstė nauja redakcija).
Teismo 2019-09-17 nutartimi buvo atkreiptas šalių dėmesys į tai, kad procesinė taikos sutartis (kai su ieškiniu jau buvo kreiptasi į teismą) nėra tapati CK 6.983 straipsnyje apibrėžtai taikos sutarčiai, taigi taikos sutartimi, kai jau buvo kreiptasi į teismą, šalys sprendžia tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą. Kaip matyti iš šalių taikos sutarties 10 p. turinio, šalys susitarė, kad atsakovui tinkamai įvykdžius šią taikos sutartį, šalys viena kitos atžvilgiu ateityje neturės jokių pretenzijų dėl šios taikos sutarties galiojimo ir bet kokių pretenzijų iš šalis siejusios darbo sutarties, darbo santykių, atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų, susijusių su darbo santykiais. Minėta, kad civilinė byla Nr. e2-4233-356/2019 buvo nagrinėjama tik dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir dėl atitinkamų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo už konkretų laikotarpį, taigi šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo viso šalis siejusio darbo santykių laikotarpio nagrinėjimas (pvz., ar visu darbo laikotarpiu teisingai buvo apskaičiuojamas ir laiku išmokamas darbo užmokestis, kitos išmokos ir t.t.). Šią taikos sutarties sąlygą įtraukti į teismo nutarties rezoliucinę dalį, t. y. ją patvirtinti, pagrindo nebūtų. Pasekmės, kurios atsiranda teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą tuo pagrindu nutraukus, yra aiškiai reglamentuotos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl šalims įsipareigoti nesikreipti į teismą pakartotinai dėl ieškinio/priešieškinio dalyko nereikia. Be to, turint omenyje CPK 5 straipsnio 2 dalies imperatyvią normą, kuri nustato, jog atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja, šalių minėtas susitarimas kitoje dalyje, t. y. dalyje dėl kitokių ginčų, nesusijusių su civilinės bylos Nr. e2-4233-356/2019 nagrinėjimo dalyku, prieštarautų minėtoms imperatyvioms teisės normoms, todėl negalėtų galioti. Nepatvirtinus šios taikos sutarties sąlygos (10 punktas), taikos sutartis gali galioti ir gali būti tvirtinama.
Šalys raštu nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą tuo pagrindu nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), prašė patvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylą Nr. e2-4233-356/2019 nutraukti, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalių sudaryta ir nauja redakcija 2019-09-27 išdėstyta taikos sutartis, išskyrus 10 punkto sąlygą, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla Nr. e2-4233-356/2019 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
Šalys, sudarydamos taikos sutartį, numatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką (CPK 94 straipsnis), o taip pat taikos sutartimi (12 punktas) susitarė, kad išlaidas valstybei atlygins abi šalys lygiomis dalimis.
Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį, ją teismui patvirtinus, yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taigi ieškovui nebeliko pagrindo reikšti ieškinio reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Minėtą DGK sprendimą šioje dalyje ginčijo atsakovė priešieškiniu ir šį reikalavimą apmokėjo 75 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta per EPP 2019-06-14). Pagal taikos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo panaikinti įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, taigi darbo sutarties nutraukimas nebuvo teisėtas, taip pat iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą dėl piniginių išmokų priteisimo – ieškovui jau sumokėjo 500 EUR dydžio išmoką, kuri susijusi su darbo santykiais, bei įsipareigojo padengti 2 000 EUR ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 punkto, 7 dalies, 87 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovė valstybei turėtų sumokėti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas – 11 EUR (500 EUR x 3 proc. = 20 EUR (mažiausia suma)) 20 EUR x 75 proc. = 15 EUR) 15 EUR x 75 proc. = 11,25 EUR). O taip pat, šalims sudarius taikos sutartį, atsakovei turėtų būti grąžinta dalis už priešieškinio reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio – 56 EUR (75 EUR x 75 proc. = 56,25 EUR). Taigi atsakovei būtų pagrindas grąžinti 45 EUR žyminio mokesčio (56 EUR – 11 EUR) (CPK 87 straipsnio 2, 3, 5 dalys). Šalys taikos sutartimi (12 punktas) susitarė, kad teismo išlaidos, susijusios su civiline byla Nr. e2-4233-356/2019, tarp šalių paskirstomos lygiomis dalimis. Byloje susidarė 3,59 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 50 proc. šių išlaidų – 1,80 EUR valstybei išieškotina iš atsakovės (CPK 96 straipsnis, taikos sutarties 12 punktas), o likusi žyminio mokesčio suma – 43,20 EUR (45 EUR – 1,80 EUR) grąžintina atsakovei. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, nes jų suma – 1,80 EUR būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, 94 straipsniu, 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 295 straipsniu
n u t a r i a :
1. Patvirtinti šalių – ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), – sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1.1. taikos sutartimi šalys visiškai išsprendžia ginčą, kilusį dėl ieškovo atleidimo iš darbo atsakovo įmonėje ir išmokų (įskaitant dienpinigius), susijusių su darbo santykiais, priteisimo;
1.2. atsakovas panaikina direktoriaus 2019-03-04 įsakymą dėl V. K. atleidimo iš darbo ir pripažįsta, kad įsakymas negalioja nuo jo priėmimo momento;
1.3. ši taikos sutartis laikomas susitarimu dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo šalių susitarimu, t. y. šalys susitaria, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnį – šalių susitarimu. Atsakovas įsipareigoja apie pasikeitusį minėtos darbo sutarties nutraukimo pagrindą informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos;
1.4. šalys susitaria, jog darbo užmokestis ir visos kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, kuriuos atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui, sudaro 500 EUR (penkis šimtus eurų). Atsakovas sumoka visus su tuo susijusius mokesčius ir įmokas;
1.5. šalys susitaria, kad atsakovas padengia ieškovo darbo ginčo procese turėtas bylinėjimosi išlaidas 2 000 EUR (dviejų tūkstančių eurų) sumoje;
1.6. šalys patvirtina, kad atsakovas iki šios taikos sutarties pasirašymo dienos sumokėjo ieškovui taikos sutarties 4 punkte nurodytą 500 EUR (penkių šimtų eurų) sumą bei dalį, t. y. 750 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (taikos sutarties 5 punktas);
1.7. šalys susitaria, jog likusią taikos sutarties 5 punkte nurodytą 1 250 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovas įsipareigoja sumokėti į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per 2 darbo dienas, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis;
1.8. atsakovas patvirtina, kad jis nereikalauja ir nereikalaus atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl darbo ginčo su ieškovu;
1.9. šalys atsisako bet kokių reikalavimų viena kitos atžvilgiu, kylančių iš ginčo ir tarpusavio darbo santykių civilinėje byloje Nr.e2-4233-356/2019;
1.10. šalys susitaria, kad teismo išlaidos, susijusios su civiline byla Nr.e2-4233-356/2019, tarp šalių paskirstomos lygiomis dalimis;
1.11. šalys susitaria, kad bet kuri šalis turi teisę reikalauti kitą šalį vykdyti taikos sutartyje numatytus atitinkamos šalies įsipareigojimus, o šaliai nevykdant savo įsipareigojimų – taikyti visus teisės aktuose numatytus savo teisių gynimo būdus.
2. Civilinę bylą Nr. e2-4233-356/2019 nutraukti.
3. Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43,20 EUR žyminio mokesčio (sumokėta per EPP 2019-06-14).
4. Nutarties nuorašus įteikti šalims (per jų atstovus).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Vijolė Vitienė