Administracinė byla Nr. eA-404-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04202-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“, kooperatinės bendrovės „Miško draugas“,
R. J., O. J., uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija“, uždarosios akcinės bendrovės „Savas Medis“ ir A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. Š., kooperatinei bendrovei „Miško draugas“, uždarajai akcinei bendrovei „Žemyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“, V. L.,
P. L., M. L., A. L., R. J., O. J., uždarajai akcinei bendrovei „AKI ekspedicija“, uždarajai akcinei bendrovei „Savas medis“, A. B. ir L. B. (tretieji suinteresuoti asmenys: E. R., A. R., V. P., S. Z., A. Š., M. Š., P. R., A. B., A. S., A. P., Č. P., E. B., Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras R. M., Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarė A. B., Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarė V. J.-B., Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras G. P., Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. D., Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarė I. J., Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. T. ir Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė B. G.) dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateikė pareiškimą, prašydamas:
1. panaikinti:
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
2. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23
   „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
3. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38
   „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
4. Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27
   „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
5. Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
6. Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
7. Tarnybos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
8. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-163 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
9. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-164 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;
10. 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, patvirtintą Utenos rajono savivaldybės
    2-ojo notarų biuro notarės B. G., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. R., ir kooperatinės bendrovės (toliau – ir KB) „Miško draugas“, atstovaujamos įgalioto asmens A. R.;
11. 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4-1296, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens V. P., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemyba“, atstovaujamos įgalioto asmens S. Z.;
12. 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-1867, patvirtintą Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. Š., ir UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š.;
13. 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3649, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.;
14. 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3652, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.;
15. 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3220, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. B., ir UAB „AKI ekspedicija“, atstovaujamos A. S.;
16. 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3006, patvirtintą Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. M., ir UAB „Savas medis“, atstovaujamos Č. P.;
17. 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58827, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. B., ir A. B.;
18. 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) dalių mainų sutartį, notarinio registro
    Nr. 7469, patvirtintą Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D., sudarytą tarp UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š., ir V. L. bei P. L.;
2. iš neteisėto valdymo išreikalauti ir valstybės nuosavybėn grąžinti:
1. iš A. Š. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
   Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
   Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį;
2. iš KB „Miško draugas“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
   Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
3. iš UAB „Žemyba“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
   Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
   Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
4. iš UAB „Forestus“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis
   Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
   Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
5. iš O. J. ir R. J. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
   Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
6. iš UAB „AKI ekspedicija“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
   Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
7. iš UAB „Savas medis“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
   kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
8. iš A. B. ir L. B. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus
   Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
9. iš P. L., A. L., V. L. ir M. L. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
3. taikyti restituciją ir iš A. Š. priteisti:
1. 20 289,855 Eur (70 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162), KB „Miško draugas“ naudai;
2. 16 376,811 Eur (56 500 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4-1296), UAB „Žemyba“ naudai;
3. 49 275,362 Eur (170 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. Ij-1867), UAB „Forestus“ naudai;
4. 5 217,391 Eur (18 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3GP-3649 ir Nr. T3Gp-3652), R. J. naudai;
5. 20 289,855 Eur (70 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220,) UAB „AKI ekspedicija“ naudai;
6. 14 492,753 Eur (50 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006), UAB „Savas medis“ naudai;
7. 22 898,550 Eur (79 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 58827), A. B. naudai;
4. taikyti restituciją ir UAB „Forestus“ įpareigoti V. L. ir P. L. grąžinti 562/1647 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 157/463 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis.
2. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl pareiškimo dalies atsisakymo, kuriame nurodyta, kad, Tarnybai gavus A. Š. prašymą panaikinti Tarnybos teritorinių skyrių vedėjų priimtus sprendimus, kurių pagrindu jo vardu buvo įregistruoti ir kitiems asmenims neperleisti žemės sklypai, Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 12 d. įsakymais Nr. 31VĮ-2119-(14.31.2) ir Nr. 31VĮ-2120-(14.31.2) panaikino Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164. Panaikintais sprendimais
   A. Š. suteikti žemės sklypai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu ir grąžinti į laisvos valstybinės žemės fondą. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog dalis ginčijamų administracinių aktų panaikinti administracine tvarka, o jais suteikti žemės sklypai šiuo metu yra valstybės nuosavybė. Pareiškėjas atsisakė reikalavimų panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164 bei išreikalauti iš A. Š. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir prašė šią bylos dalį nutraukti.
3. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 tenkino A. Š. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvą K. J. Š. 1941 m. įvaikino D. D., į kurios iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą turtą A. Š. siekė atkurti nuosavybės teises, bei atnaujinti praleistą terminą Tarnybos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusia žemės savininke patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 tenkino A. Š. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. D. ir K. (K.) O. buvo brolis ir sesuo, bei kad D. D. po K. O. mirties 1933 m. birželio 18 d. paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. valdė 75,64 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti praleistą terminą Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į D. D. valdytus 75,64 ha žemės, giminystės ryšį su D. D. ir nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus. 2012 m. rugsėjo 27 d. A. Š. Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą 75,64 ha žemės plotą, prašydamas jam perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pagal Kretingos rajono apylinkes teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planą ir giminystės ryšį su buvusia savininke D. D. įrodančius dokumentus, Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 14PAŽ-42 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, kad A. Š. turi nuosavybės teisę į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytus 28,54 ha žemės ir 47,1 ha miško. Vadovaujantis Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. parengtomis išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Š., kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus. Pareiškimu ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis A. Š. perduoti žemės sklypai buvo perleisti UAB „Miško draugas“, UAB „Žemyba“, UAB „Forestus“, O. J. ir R. J., UAB „AKI ekspedicija“, UAB „Savas medis“, A. B. ir L. B.. 2014 m. gruodžio 11 d. mainų sutartimi UAB „Forestus“ nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis perdavė P., A., V. ir M. L..
4. Pareiškėjas tvirtino, kad Generalinio prokuroro prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – A. Š. pareiškimą atmesti. Generalinio prokuroro prašymu taip pat buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012, kurio metu 2015 m. liepos 30 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas buvo panaikintas, o civilinė byla Nr. 2-876-206/2012 nutraukta. Panaikinus minėtus Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimus, kitų, įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių, kad K. J. Š. giminystės ryšiais buvo susijęs su D. D., nebuvo. Nebuvo ir dokumentų, patvirtinančių, kad D. D. po jos brolio K. O. mirties paveldėjo jo valdytą 75,64 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl, pareiškėjo nuomone, Tarnybos sprendimai, kuriais A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę, turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio
   4 dalies normoms. Ginčijamus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytus sandorius pripažinus neteisėtais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu turi būti taikoma restitucija. Kadangi šiuo atveju valstybė ginčo žemės sklypus prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, t. y. dėl to, kad žemės sklypai iš valstybės buvo įgyti apgaulės būdu (sukčiavimas), valstybės institucijoms pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus ir teismui pagal melagingus duomenis nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo žemės sklypo įgijėjų sąžiningumo, A. Š. parduoti žemės sklypai turi būti grąžinti valstybei. Nors ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, tai nelaikytina kliūtimi teismui konstatuoti, jog valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ir taikyti vindikaciją.
5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį tenkinti.
6. Tarnybos teigimu, jos teritoriniai padaliniai ginčijamus sprendimus priėmė Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 pagrindu. Atsižvelgiant į Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015, kuriuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo panaikintas, pripažintina, kad nuosavybės teisės A. Š. buvo atkurtos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir kitų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teises bei viešąjį interesą. Valstybinio fondo žemė (62,5952 ha) buvo užvaldyta pačia grubiausia nepaklusimo teisei forma – darant nusikaltimus. Todėl ginčijami Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai turi būti panaikinti, o žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys A. Š., taip pat jo perleisti kitiems asmenims, – grąžinti valstybės nuosavybėn.
7. Atsakovas KB „Miško draugas“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė reikalavimus, susijusius su juo, atmesti, o dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
8. KB „Miško draugas“ nuomone, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi ir
   6.153 straipsnio 1 dalimi, žemės sklypai gali būti iš jos išreikalauti natūra tik nuginčijus jos sąžiningumą. Duomenų, kad KB „Miško draugas“, pirkimo-pardavimo sutartimi įgydama ginčo žemės sklypus, žinojo apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nėra, todėl jos sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Sutarties sudarymo metu Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. bei 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimai nebuvo panaikinti. Be to, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ir tuo pagrindu išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. KB „Miško draugas“ teigė, kad teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, turėtų apsvarstyti, ar ją apskritai taikyti, ir, jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. KB „Miško draugas“ buvo sąžiningas įgijėjas, todėl, teismui nusprendus panaikinti 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrinant sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų taikyti restituciją ekvivalentine natūra, už sandorį gautus pinigus priteisiant valstybei iš turtą neatlygintinai gavusio asmens – A. Š..
9. Atsakovas UAB „Forestus“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti.
10. UAB „Forestus“ akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00278-14 būtų baigtas, byla perduota nagrinėti teismui ir būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl kokių nors nusikalstamų veikų, padarytų atkuriant nuosavybės teises A. Š.. Pareiškėjo nuomonė, jog ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti galbūt suklastotų išvadų pagrindu, nėra pakankama, kad teismas galėtų konstatuoti, jog yra padarytas nusikaltimas, ir šiuo pagrindu panaikinti teisėtai sudarytus civilinius sandorius, taikant įstatyme reglamentuotas restitucijos bei vindikacijos normas. UAB „Forestus“, sudarydama 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, veikė sąžiningai ir nežinojo bei neturėjo pagrindo įtarti apie bet kokius kitų asmenų galbūt padarytus nusikaltimus, padarytus atkuriant nuosavybės teises į parduodamus sklypus. Nesant duomenų, paneigiančių UAB „Forestus“ sąžiningumo prezumpciją, ir duomenų, jog minėtus sklypus valstybė prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, šie sklypai iš bendrovės negali būti išreikalauti. Tuo atveju, jei pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas, UAB „Forestus“ prašė atsižvelgti į CK 1.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei pakeisti restitucijos būdą, įpareigojant A. Š. grąžinti valstybei ginčo sklypų vertę pinigais, nenaikinant 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir su jais susijusių vėlesnių sandorių, sudarytų tarp sąžiningų įgijėjų. Be to, UAB „Forestus“ nuomone, tik susipažinus su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00278-14, pradėto 2014 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, medžiaga galima nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie galbūt atliktus nusikalstamus veiksmus vertinamame nuosavybės teisių atkūrimo procese ir nustatyti, ar pareiškėjas nėra praleidęs pareiškimo padavimo termino.
11. Atsakovai V. L., P. L., M. L. ir A. L. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė reikalavimus, susijusius su jais, atmesti, o dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
12. P., A., V. ir M. L. tvirtino, kad jie galbūt tapo nusikalstamas veikas padariusių asmenų aukomis, nes jiems nebuvo nurodyta, kad žemės sklypas, kuris buvo mainų sutarties objektu, gali būti įgytas nusikalstamu būdu. Ginčijamo sandorio sudarymo metu jiems net nebuvo žinoma, jog šis žemės sklypas kažkada priklausė A. Š.. Jie nurodė, jog 2006 m. rugpjūčio 24 d. paveldėjimo teisių liudijimų Nr. 3409 M ir Nr. 3407 M pagrindu P. L. ir V. L. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 562/3294 (kiekvienam) dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į 157/463 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). V. L. ir P. L. su UAB „Druskininkų svaja“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. 310, pagal kurią UAB „Druskininkų svaja“ įsipareigojo surasti minėto turto pirkėją, sudaryti su juo preliminarią ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartis. UAB „Druskininkų svaja“ surado pirkėją – UAB „Forestus“. UAB „Druskininkų svaja“ P. ir V. L. paaiškino, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, esant žemės sklypų bendrasavininkams, negalima sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, todėl pasiūlė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį įforminti mainų sutartimi. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D. 2014 m. gruodžio 11 d. patvirtino mainų sutartį, sudarytą tarp V. L., P. L. ir UAB „Forestus“, pagal kurią P. ir V. L. tariamai atiteko žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir buvo sumokėta kiekvienam po 7 420,06 Eur (25 620 Lt). Mainų sutartis buvo sudaryta tik siekiant išvengti teisinių trikdžių, parduodant žemės sklypo dalis, t. y. ginčijama mainų sutartis yra apsimestinė (CK 1.87 str.). Jiems net nėra žinoma, kur yra jų tariamai įsigytas žemės sklypas, jie juo nesidomėjo. Realiai žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jiems nepriklauso, juo iki šiol disponuoja UAB „Forestus“. Jiems nereikia, kad parduotos žemės sklypų dalys būtų grąžintos jų nuosavybėn, nes dėl jų buvo faktiškai sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Be to, pagal jų turimą informaciją, P. ir V. L. priklausę miško žemės sklypai jau yra iškirsti, t. y. jie yra pabloginti iš esmės, dėl ko restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas.
13. Atsakovas UAB „AKI ekspedicija“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė reikalavimus, susijusius su juo, atmesti, o dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
14. UAB „AKI ekspedicija“ teigė, kad ji sutiktų su pareiškėju sudaryti taikos sutartį, kurios pagrindu ginčo žemės sklypai pereitų valstybės nuosavybėn, o valstybė atlygintų jos už žemės sklypus sumokėtas lėšas, jeigu pareiškėjas patvirtintų, kad ateityje jai jokių pretenzijų dėl žemės sklypų įsigijimo, valdymo ir naudojimo nebus pareikšta. UAB „AKI ekspedicija“ vertinimu, pareiškėjo reikalavimai neatitinka teismų praktikos, nes, pritaikius restituciją ir ją įpareigojus grąžinti ginčo žemės sklypus valstybės nuosavybėn, jos, kaip sąžiningo turto įgijėjo, padėtis žymiai pablogėtų. Šiuo atveju restitucijos taikymas yra netikslingas, nes vietoj žemės sklypų valstybė turi galimybę prisiteisti šių sklypų vertę pinigais, kaip žalos atlyginimą, iš A. Š..
15. Atsakovas UAB „Savas medis“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė reikalavimus, susijusius su juo, atmesti, o dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
16. UAB „Savas medis“ tvirtino, kad ji apie tai, kaip A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės, nežinojo. A. Š. turėjo jo teises į ginčo žemės sklypą patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisės buvo atkurtos valstybinėse institucijose, todėl bendrovei nebuvo pagrindo įtarti, kad sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis. Įgijusi ginčo žemės sklypą, ji veikė sąžiningai, už perkamą žemės sklypą sumokėjo pinigus. Akivaizdu, kad, iš A. Š. priteisus pinigines sumas, jos realiai nebūtų išieškotos, jei jis atliko ir daugiau tokio pobūdžio sandorių. Be to, UAB „Savas medis“ pažymėjo, kad nė vieno asmens atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl turtas negali būti išreikalautas.
17. Atsakovas A. B. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė administracinę bylą nutraukti, konstatavus, kad pareiškimas teismui paduotas praleidus vieno mėnesio pareiškimo teismui padavimo terminą, o pripažinus, jog toks terminas nebuvo praleistas, prašė reikalavimus, susijusius su juo, atmesti, dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
18. A. B. teigė, kad, nors šioje administracinėje byloje jo procesinis statusas yra atsakovas, pagal susiklosčiusius materialinius teisinius santykius valstybės ir A. Š. atžvilgiu jis yra sąžininga trečioji šalis. A. B. vertinimu, vieno mėnesio terminas prokurorui pateikti pareiškimą teismui prasidėjo ne vėliau nei 2015 m. birželio 25 d., kai buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-663-824-2015, kuriuo konstatuota, jog K. J. Š. nėra ir niekada nebuvo įvaikintas D. D., todėl šis terminas yra praleistas. Prokuratūra, neturėdama pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą, Kretingos rajono apylinkės teismui nebūtų pateikusi prašymo atnaujinti procesą. Šiuo atveju vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. gegužės 18 d., kai pagal prokuroro prašymą buvo priimta 2015 m. gegužės 18 d. teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo, kas lėmė Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo priėmimą. A. B. taip pat laikėsi pozicijos, jog jis yra sąžiningas įgijėjas, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A. Š. ginčo žemės sklypus pardavė galbūt neteisėtai atkūręs nuosavybes teises. A. B. veikė tuo metu galiojusių ir neginčytų juridinių faktų pagrindu, o bet kokios vėliau nustatytos aplinkybės dėl galbūt nepagrįstai priimtų administracinių aktų ir netgi jų naikinimas negali turėti įtakos trečiajam sąžiningam įgijėjui. Be to, baudžiamojo proceso tvarka nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, kad žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo. Todėl, ginčijamus administracinius aktus, kuriais A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės, pripažinus neteisėtais, taikytina restitucija ne natūra, o valstybei priteisiant iš A. Š. žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, ekvivalentą pinigais valstybei. Restitucijos taikymas natūra yra negalimas dėl trečiosios sąžiningos šalies – A. B. – teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Restitucijos taikymas natūra nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų A. B. padėtį, nes susidarytų situacija, kai jis netektų ne tik žemės sklypų, bet ir už juos sumokėtų pinigų, kurių A. Š. neturėtų iš ko sugrąžinti, atsižvelgiant į tai, kad, jeigu ir už kitus jo parduotus žemės sklypus tretiesiems asmenims, šiuos žemės sklypus išreikalavus, jam būtų nustatytas įpareigojimas sugrąžinti sumokėtas sumas
    (bendrai – 148 840,59 Eur). Atitinkamai pirkimo-pardavimo sutartis neturėtų būti pripažinta negaliojančia.
19. Teismo posėdžio metu A. B. ir E. B. atstovas papildomai nurodė, kad iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 9 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A. Š. nusikalstamų veikų, todėl prokuratūrai jau nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo žinoma apie galbūt pažeistą viešąjį interesą. Laikytina, kad būtent nuo šio momento prasidėjo vieno mėnesio terminas paduoti pareiškimą teismui. Atstovo nuomone, jeigu teismas visgi matytų neišvengiamą būtinybę naikinti ginčijamus administracinius aktus ir civilinius sandorius, restitucijos taikymas remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi turėtų būti modifikuotas. A. B. ir L. B., kaip ir kai kurie kiti atsakovai, žemės sklypus, kuriuos prokuroras prašė išreikalauti, įsigijo galbūt apgaulės ir sukčiavimo bei dokumentų klastojimo įtakoje, o valstybė juos prarado dėl padaryto nusikaltimo (jeigu tai būtų neabejotinai nustatyta įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu). Restitucijos taikymas modifikuotinas tokiu būdu, kad fiziniams asmenims (turto įgijėjams) būtų taikomi kiek įmanoma mažesni negatyvūs turto sugrąžinimo valstybei padariniai. Ginčo žemės sklypai turėtų būti sugrąžinti teisėtam jų savininkui – valstybei, o paskutiniams sąžiningiems įgijėjams už žemės sklypų įsigijimą sumokėtus pinigus turėtų sugrąžinti valstybė, ne A. Š., valstybei pripažįstant teisę iš A. Š. išsiieškoti valstybės paskutiniams sąžiningiems įgijėjams sumokėtas pinigines sumas. Tokia restitucijos modifikacija labiau atitiktų visų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, būtų išlaikyta privačių asmenų ir viešojo intereso pusiausvyra.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė reikalavimus, susijusius su A. B., atmesti, o dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
21. E. B. paaiškino, kad jis, veikdamas pagal jam A. Š. išduotą 2012 m. lapkričio 16 d. notarinį įgaliojimą, su A. B. sudarė 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarant šią sutartį, jokių ribojimų ją sudaryti nebuvo, t. y. A. Š. tuo metu galiojusių administracinių aktų pagrindu buvo atkūręs nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, jo nuosavybės teisės buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre. Notaras, tvirtinęs pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nenustatė jokių ribojimų, kurie nebūtų leidę sudaryti šią sutartį. E. B. teigė veikęs sąžiningai, jokių duomenų apie A. Š. galbūt padarytas nusikalstamas veikas jis neturėjo. Be to, ginčo žemės sklypai iš A. B., kaip sąžiningo įgijėjo, neturėtų būti išreikalauti, o valstybei padarytą žalą, jeigu ji tikrai buvo padaryta, turėtų atlyginti dėl to atsakingas asmuo – A. Š.. Iš Gyventojų registro tarnybos 2014 m. rugpjūčio 7 d. išrašo apie A. Š. matyti, kad jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Todėl, jeigu iš A. B. būtų išreikalauti žemės sklypai ir jam iš A. Š. būtų priteista žemės sklypų įsigijimo kaina, A. B. šios sumos neatgautų.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė R. D. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog jai jokie faktai, išskyrus tai, kas yra patvirtinta 2014 m. gruodžio 11 d. sutartyje, nėra žinomi.
23. Atsakovo UAB „Žemyba“ atstovas S. Z. ir atsakovo UAB „Forestus“ atstovas M. Š. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo pareiškimu.
24. Atsakovai R. J. ir O. J. teismo posėdžio metu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
25. Tretieji suinteresuoti asmenys E. R., V. P., S. Z., A. Š., M. Š., A. P., Č. P. teismo posėdžio metu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.

II.

27. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė:
1. tenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, panaikinant:
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59;
2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23;
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38;
4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27;
5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38;
6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230;
7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239;
8. 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo E. R., ir KB „Miško draugas“, atstovaujamos A. R.;
9. 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4-1296, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo V. P., ir UAB „Žemyba“, atstovaujamos S. Z.;
10. 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-1867, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo A. Š., ir UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š.;
11. 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3649, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo P. R., ir R. J.;
12. 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3652, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo P. R., ir R. J.;
13. 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3220, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo A. B., ir UAB „AKI ekspedicija“, atstovaujamos A. S.;
14. 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3006, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo A. M., ir UAB „Savas medis“, atstovaujamos Č. P.;
15. 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58827, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo E. B., ir A. B.;
16. 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) dalių mainų sutartį, notarinio registro
    Nr. 7469, sudarytą tarp UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š., ir V. L. bei P. L.;
2. išreikalaujant ir grąžinant valstybei:
1. iš KB „Miško draugas“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini);
2. iš UAB „Žemyba“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini);
3. iš UAB „Forestus“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini);
4. iš O. J. ir R. J. – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini);
5. iš UAB „AKI ekspedicija“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini);
6. iš UAB „Savas medis“ – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7. iš A. B. bei L. B. – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini);
8. iš P. L., A. L., V. L. bei M. L. – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3. taikant restituciją ir įpareigojant A. Š. grąžinti:
1. KB „Miško draugas“ – 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162);
2. UAB „Žemyba“ – 16 363,53 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4-1296);
3. UAB „Forestus“ – 49 235,40 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. Ij-1867);
4. R. J. – 5 213,16 Eur, gautų pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3GP-3649 ir Nr. T3Gp-3652);
5. UAB „AKI ekspedicija“ – 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220);
6. UAB „Savas medis“ – 14 481,00 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006);
7. A. B. – 22 879,98 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 58827);
4. įpareigojant UAB „Forestus“ grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis;
5. reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo;
6. nutraukti administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164 bei išreikalauti iš A. Š. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių unikalūs
   Nr.: (duomenys neskelbtini).
28. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamoje byloje gintinas viešasis interesas pasireiškia reikalingumu pašalinti neteisėtus, imperatyvioms Atkūrimo įstatymo
    2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms prieštaraujančius Tarnybos sprendimus, kuriais A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. nuosavybės teises į žemę atkurtos piliečiui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančių dokumentų. Teismas, apžvelgęs teismų praktiką, pareiškėjo nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, pripažino, jog pareiškėjo įvardytas imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese laikytinas viešuoju interesu, nes padaryti teisės pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.
29. Teismas nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. J. Š. 1941 m. įvaikino D. D., taip pat atnaujintas praleistas terminas nuosavybės teises, giminystės ryšį su buvusia žemės savininke D. D. patvirtinantiems dokumentams pateikti. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. D. ir K. (K.) O. buvo brolis ir sesuo, kad D. D. po K. O. mirties 1933 m. birželio 18 d. paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos, t. y. 1940 m. liepos 22 d., valdė 75,64 ha žemės, įskaitant 47,10 ha miško, buvusio (duomenys neskelbtini), taip pat atnaujintas praleistas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į D. D. valdytą 75,64 ha žemės sklypą, įskaitant 47,101 ha miško, nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su D. D. patvirtinantiems dokumentams pateikti. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu buvo panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimas, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi – Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas ir civilinė byla nutraukta.
30. Nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę A. Š. buvo atkurtos teisme nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų pagrindu. Teismo vertinimu, tik panaikinus teismo sprendimus, kuriais buvo nustatyti ginčo juridinę reikšmę turintys faktai, pareiškėjui atsirado teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas su pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio
    21 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
    33 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas vieno mėnesio terminas prašymui paduoti nėra praleistas.
31. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 11 d. buvo pateiktas K. J. Š. prašymas grąžinti žemę. Prašyta D. D. vardu nustatyti jos turėtos žemės 76,68 ha plotą, buvusios (duomenys neskelbtini). Įpėdiniu nurodytas K. J. Š. (sūnus). Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 4 d. gavo A. Š. 2011 m. liepos 27 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, grąžinant nuosavybėn D. D. valdytus žemės sklypus Nr. 20 ir Nr. 32, bendro 76,68 ha ploto. Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu A. Š. buvo informuotas, kad pagal pirminį prašymą, pateiktą 1991 m. spalio 11 d., yra užvesta byla į buvusios žemės savininkės D. D. nuosavybės teisėmis valdytą
    76,68 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su buvusiu savininku, bei kad pretenduoti į D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) būtų galima tik teismui atnaujinus praleistus įstatymo nustatytus terminus nurodytiems dokumentams pateikti. A. Š. 2011 m. spalio 12 d. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvą K. J. Š. 1941 m. įvaikino D. D., bei atnaujinti praleistą terminą Tarnybos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininke D. D. patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 A. Š. prašymą tenkino. A. Š. 2012 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. D. ir K. (K.) O. buvo brolis ir sesuo, bei kad D. D. po K. O. mirties paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos, t. y. 1940 m. liepos 22 d., valdė 75,64 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti praleistą terminą Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į D. D. valdytus 75,64 ha žemės, giminystės ryšį su D. D. ir nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 A. Š. prašymą tenkino.
32. A. Š. 2012 m. rugsėjo 27 d. Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą 75,64 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planą ir giminystės ryšį su buvusia savininke D. D. įrodančius dokumentus, buvo parengta pažyma Nr. 14PAŽ-42 dėl nuosavybes teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytus 28,54 ha žemės ir 47,1 ha miško.
33. Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyrius 2012 m. lapkričio 6 d. parengė išvadas
    Nr. 141P-42, Nr. 141P-43, Nr. 141P-44, Nr. 141P-45, Nr. 141P-46, Nr. 141P-47, Nr. 141P-48,
    Nr. 141P-49 ir Nr. 141P-50, kuriose nurodė, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytus 28,54 ha žemės ir 47,10 ha miško, ir konstatavo, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,65 ha žemės, kurios vertė 10 017 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teritorijoje; K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į
    3,65 ha žemės, kurios vertė 10 017 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijoje; K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,19 ha žemės, kurios vertė 3 269 Lt, ir 0,74 ha miško, kurio vertė 20,31 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teritorijoje; K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha miško, kurio vertė
    5 022 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teritorijoje; K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha miško, kurio vertė 5 022 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teritorijoje; K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į
    2,55 ha miško, kurio vertė 6 997 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teritorijoje; K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12,76 ha miško, kurio vertė 35 013 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teritorijoje; K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 14,58 ha miško, kurio vertė 40 008 Lt, o A. Š. pageidauja gauti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
34. Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 45S-59
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. valdytus 2,555 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,7975 ha miškų ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,9595 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,8380 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
35. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 31S-23
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. valdytus 1,8300 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,6442 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,4367 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,0903 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,1172 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
36. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 31S-38
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. valdytus 1,1900 ha žemės ir 0,7400 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,8166 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 0,5078 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,3088 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
37. Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 45S-27
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 1,83 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,83 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 0,6687 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,0552 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,5172 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
38. Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 45S-38
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 12,76 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių turėtajam 14,7604 ha miškų ūkio paskirties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 5,4028 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 5,6400 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,000 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,7176 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
39. Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 3S-230
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 14,58 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių turėtajam 15,0268 ha miškų ūkio paskirties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,0768 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 12,9500 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
40. Tarnybos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 32S-239
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 3,65 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,0605 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 1,4,0605 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
41. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 31 S-163
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 3,6500 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 12,2667 ha miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 2,9140 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,6859 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,1433 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,9406 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4,5829 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
42. Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 31 S-164
    A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. D. valdytus 1,1900 ha žemės ir 0,7400 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,9814 ha miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 0,7291 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 2,6102 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,6421 ha miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
43. 2014 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 162) A. Š., atstovaujamas T. R., UAB „Miško draugas“, atstovaujamai A. R., pardavė žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 4-1296) A. Š., atstovaujamas V. P., UAB „Žemyba“, atstovaujamai S. Z., pardavė žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi
    (reg. Nr. IJ-1867) A. Š., atstovaujamas A. Š., UAB „Forestus“, atstovaujamai M. Š., pardavė žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. T3GP-3649) A. Š., atstovaujamas P. R., O. ir R. J. pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. T3GP-3652) – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 3220) A. Š., atstovaujamas A. B., UAB „AKI ekspedicija“, atstovaujamai A. S., pardavė žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 3006) A. Š., atstovaujamas A. M., UAB „Savas medis“, atstovaujamai Č. P., pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 58827) A. Š., atstovaujamas E. B., A. B. ir L. B. pardavė žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 11 d. mainų sutartimi (reg. Nr. 7469) UAB „Forestus‘ perleido nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis P. L. ir A. L. bei V. L. ir M. L..
44. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015 ir 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-662-325/2015 patvirtina, kad A. Š. tėvas K. J. Š. nebuvo D. D. įvaikiu ir kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kad D. D. po jos brolio K. O. mirties paveldėjo jo valdytą 75,64 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
45. Teismas priėjo prie išvados, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir neturinčiam giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančių dokumentų. Ginčijami Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu A. Š. buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti žemės sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, todėl jie yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (lot. nuo sudarymo momento) (CK 1.80 str., 1.95 str. l d.). Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais – taikytina restitucija ir vindikacija, nes atsakovas A. Š. sklypus įgijo valstybės sąskaita (CK 1.80 str., 6.145 str., 4.95 str.). Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgyti ginčo sklypai buvo perleisti kitiems asmenims, panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės. A. Š. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perleistas. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartys yra negaliojančios, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.). Pripažinus sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, žemės sklypai iš svetimo neteisėto valdymo turi būti grąžinti valstybei CK 4.95 straipsnio ir 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sklypus jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas dėl sutartyse nurodytų pinigų sumų, kurias A. Š. turėtų grąžinti pirkėjams (CK 6.145 str.).
46. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog nuosavybės teisės A. Š. buvo atkurtos suklastotų dokumentų ir melagingų liudijimų pagrindu, teismo sprendimais nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus. Nors baudžiamoji byla, kurioje A. Š. yra kaltinamas veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu, dar nėra išnagrinėta, teismas laikė, jog baudžiamosios bylos baigtis tik patvirtintų konkrečių asmenų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nepaneigtų fakto, kad nuosavybės teisės A. Š. buvo atkurtos remiantis tikrovės neatitinkančia informacija.
47. Kadangi pakako duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, ginčo sklypai iš A. Š. buvo išreikalauti natūra valstybei. Pirkimo-pardavimo sandorių šalims taikytina vienašalė restitucija,
    A. Š. įpareigojant grąžinti pajamas, gautas pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis (sumas pataisius pagal oficialų euro ir lito kursą).
48. Išreikšdamas savo valią, pareiškėjas pasinaudojo teise atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje, jam yra žinomos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo dalies įstatymui neprieštarauja, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, teismas šį atsisakymą priėmė ir administracinės bylos dalį nutraukė.

III.

49. Atsakovas UAB „AKI ekspedicija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš
    UAB „AKI ekspedicija“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.:
    (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti UAB „AKI ekspedicija“ 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220), ir pareiškėjo pareiškimą UAB „AKI ekspedicija“ atžvilgiu atmesti.
50. UAB „AKI ekspedicija“ atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendime, viena vertus, konstatavo, jog ginčo žemės sklypai iš svetimo neteisėto valdymo turi būti grąžinti valstybei
    CK 4.95 straipsnio ir 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sklypus jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo, kita vertus, nurodė, jog baudžiamoji byla, kurioje A. Š. yra kaltinamas veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu, dar nėra išnagrinėta. Tokiu būdu teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, konstatavo, kad A. Š. yra kaltas dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
    UAB „AKI ekspedicija“ nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes restitucija CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo pritaikyta nesant minėtoje teisės normoje įtvirtintos sąlygos – padaryto nusikaltimo. Teismas turėjo atidėti / sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol baudžiamojoje byloje bus priimtas nuosprendis, bet to nepadarė. UAB „AKI ekspedicija“ sutinka su pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patiektais išaiškinimais, kad nusikaltimo fakto konstatavimas yra galimas ir bylą nagrinėjant civilinio (administracinio) proceso tvarka, tačiau tai yra susiję su atvejais, kai baudžiamojoje byloje negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra grėsmės, kad baudžiamojoje byloje nuosprendis nebus priimtas, tokios grėsmės nenurodė ir pareiškėjas. Teismas skundžiamu sprendimu neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. Š. buvo padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
51. UAB „AKI ekspedicija“ pabrėžia, kad teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, privalėjo įvertinti, ar teismo sprendimo įsiteisėjimas iš tiesų grąžins UAB „AKI ekspedicija“ į ankstesnę padėtį (lot. status quo), buvusią iki teisės pažeidimo, ir ar tai neiškreips UAB „AKI ekspedicija“ turtinės padėties. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir neatsižvelgė į tai, kad
    A. Š. sprendimu buvo įpareigotas atsakovams grąžinti bendrai 148 719,87 Eur. Ši suma yra labai yra didelė, todėl UAB „AKI ekspedicija“ priteistos sumos – 20 273,40 Eur – išieškojimas bus itin sudėtingas. UAB „AKI ekspedicija“ pastebi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės niekaip nesuvaržė
    A. Š. turto, todėl šiuo metu galbūt nebėra jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, A. Š., siekdamas įgyti ginčo žemės sklypus, ėmėsi galbūt nusikalstamų veiksmų, kas leidžia daryti prielaidą, jog buvo imtasi ir tokių veiksmų, kurie užkirs kelią tiek UAB „AKI ekspedicija“, tiek kitiems atsakovams išieškoti priteistas pinigų sumas. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad, pritaikius restituciją, UAB „AKI ekspedicija“ nebus grąžinta į status quo, jos turtinė padėtis bus iškreipta. UAB „AKI ekspedicija“ vertinimu, nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisė į ginčo sklypus turėtų likti UAB „AKI ekspedicija“, o valstybės patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas valstybei pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Be to, išreikalaujant ginčo žemės sklypus iš UAB „AKI ekspedicija“, yra pažeidžiami teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principai, nes bendrovė šiais žemės sklypais naudojasi jau daugiau nei 2 metus, valstybei grąžintinas turtas nebėra tapatus įsigytajam ir A. Š..
52. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą, nustačius, kad pareiškėjas pareiškimą teismui padavė praleidęs vieno mėnesio terminą pareiškimui paduoti; 2) tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas pareiškimui paduoti nebuvo praleistas, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš A. B. išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), bei nuspręsta taikyti restituciją, ir šioje dalyje pareiškėjo reikalavimus atmesti; 3) nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo nepagrįstumo, spręsti klausimą dėl restitucijos modifikavimo, nustatant, kad iš A. B. išreikalautini ginčo žemės sklypai grąžinami valstybei, o A. B. iš valstybės priteisiama piniginė suma, už kurią jis įsigijo šiuos žemės sklypus, valstybei pripažįstant teisę iš A. Š. išsiieškoti A. B. sumokėtas pinigines sumas, ir atitinkamai pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą.
53. A. B. nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido termino su pareiškimu kreiptis į teismą, o termino pradžia sietina su Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. įsiteisėjimo diena – 2015 m. rugpjūčio 6 d. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros
    2015 m. liepos 9 d. rašto matyti, kad prokuratūrai realiai jau 2014 m. rugsėjo–spalio mėn. buvo žinoma apie galbūt pažeistą viešąjį interesą. Prokuratūra 2014 m. rugsėjo–spalio mėn. suvokė, negalėjo nesuvokti, kad yra pažeistas viešasis interesas, todėl nuo šio momento skaičiuotinas terminas paduoti pareiškimą teismui. Šis terminas vėliausiai pasibaigė 2014 m. gruodžio 1 d., todėl pareiškėjas praleido terminą pareiškimui paduoti. Tai, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui buvo akivaizdžiai suvokiama ir iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo bei 2015 m. gegužės 18 d. nutarties. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą matyti, kad prokuratūra 2015 m. vasario 17 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros raštą, kuriame, remiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, nurodyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas buvo priimtas remiantis melagingais liudytojų parodymais ir tikrovės neatitinkančia informacija. Teismas šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino ir tik formaliai vieno mėnesio termino pradžią susiejo su Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties įsiteisėjimo diena. A. B. nuomone, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties priėmimas buvo išvis nebereikalingas procesinis veiksmas, renkant duomenis apie galbūt pažeistą viešąjį interesą, nes jau buvo priimtas Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas.
54. A. B. pabrėžia, jog byloje nėra duomenų, kad valstybė ginčo sklypus prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, dėl šių aplinkybių nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis. Teismas negalėjo sprendime konstatuoti nusikalstamos veikos padarymo fakto, atsižvelgiant į atskiras teismų kompetencijas. A. B. taip pat tvirtina, kad teismas, nuspręsdamas 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyvioms teisės normoms ši sutartis prieštarauja. Iš teismo sprendimo matyti, kad ši sutartis panaikinta ne dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, o tik kaip susiklosčiusių faktinių santykių pasekmė. Vien CK 1.80 straipsnio nurodymas nėra pakankamas sandoriui panaikinti. A. B. teigia, kad sutarties sudarymo metu nebuvo jokių kliūčių tokią sutartį sudaryti, dar nebuvo kilęs klausimas dėl nuosavybės teisių A. Š. atkūrimo pagrįstumo. Pagal susiklosčiusius materialinius teisinius santykius tarp valstybės ir A. Š., A. B. yra sąžininga trečioji šalis, kurios sąžiningumo nagrinėjamoje byloje net nebuvo bandyta paneigti. Kadangi nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo būtų konstatuota, kad valstybės ginčo žemės sklypus prarado dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra teisinio pagrindo šiuos sklypus išreikalauti iš A. B. ir grąžinti valstybei. Jeigu paaiškėtų, kad valstybė ginčo žemės sklypus prarado ne dėl padaryto nusikaltimo, o tiesiog nuosavybės teisės asmeniui buvo atkurtos nepagrįstai, t. y. tam nesant pagrindo, A. B. atžvilgiu turėtų būti taikoma tretiesiems sąžiningiems įgijėjams įstatymu laiduojama teisių apsauga, restituciją taikant ne natūra, o iš
    A. Š. valstybei priteisiant žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės jam buvo atkurtos nepagrįstai, ekvivalentą pinigais. A. B. kartu nurodo, kad baudžiamojoje byloje paaiškėjus, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant keliems asmenims, kurie iš sąžiningų įgijėjų gavo ir pasidalino atitinkamas pinigines sumas už nekilnojamojo turto pardavimą, restitucijos klausimas nagrinėjamoje administracinėje byloje turėtų būti sprendžiamas ne tik tarp byloje esančių atsakovų, bet ir tarp visų bendrininkų nusikalstamoje veikoje. A. B. atkreipia dėmesį į tai, jog įstatyme yra įtvirtinta galimybė teismui pakeisti restitucijos būdą arba išvis jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
55. Atsakovas KB „Miško draugas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, iš
    KB „Miško draugas“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.:
    (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti KB „Miško draugas“ 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162), ir pareiškėjo pareiškimą šioje dalyje atmesti.
56. KB „Miško draugas“ vertinimu, 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant jokių imperatyvių teisės normų, jos sudarymo metu jokių apribojimų sudaryti tokį sandorį, abejonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Š. pagrįstumo nebuvo. Teismas neįvardijo, kokias konkrečias imperatyvias įstatymų normas ši sutartis pažeidžia. KB „Miško draugas“ taip pat pažymi, kad teismas A. Š. veiksmus pripažino nusikalstamais, nesant išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo būtų konstatuotas nusikaltimas, dėl kurio valstybė prarado turtą, teismas nepagrįstai nusprendė iš KB „Miško draugas“ išreikalauti turtą, nepaneigęs jos sąžiningumo. Prokuroras turėjo įrodyti, kad bendrovė ginčo sklypus įgijo neteisėtai ir nesąžiningai, bet to nepadarė, t. y. KB „Miško draugas“ sąžiningumo prezumpcija liko nepaneigta. Be to, nors restitucijos taikymo atveju valstybei be jokios abejonės bus grąžintas visas turtas, sąžiningas turto įgijėjas KB „Miško draugas“ neturi jokio užtikrinimo, jog A. Š. jam sumokės priteistus 20 273,40 Eur. Nėra jokių įrodymų, kad teismo sprendimu bendrai priteistos 148 719,87 Eur sumos grąžinimo užtikrinimui yra surastas ir areštuotas tokios pačios vertės A. Š. priklausantis turtas. KB „Miško draugas“ nuomone, šioje situacijoje teisingiausia būtų, jei ginčo sklypai liktų jos nuosavybėje, o valstybės interesai gali būti ginami kitais būdais, valstybės patirtą žalą išieškant iš kaltų asmenų.
57. Atsakovas UAB „Forestus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš UAB „Forestus“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti UAB „Forestus“ 49 235,40 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. lj-1867), o atsakovas UAB „Forestus“ įpareigotas grąžinti atsakovams V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis, ir pareiškėjo pareiškimą UAB „Forestus“ atžvilgiu atmesti.
58. UAB „Forestus“ apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami atsakovo UAB „AKI ekspedicija“ apeliacinio skundo argumentai. UAB „Forestus“ papildomai paaiškina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeegzistuoja, nes, atlikus kadastrinius matavimus, Tarnybos 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 3SK-1272-(14.3.110) šis žemės sklypas buvo padalytas į du atskirus žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Forestus“ nepriklauso, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Forestus“, todėl restitucija į pagal mainų sutartis UAB „Forestus“ įgytus ginčo žemės sklypus yra neįmanoma.
59. Atsakovai R. J. ir O. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš R. ir O. J. išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti R. ir O. J. 5 213,16 Eur, gautų pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3G9-3649 ir T3GP-3652), ir pareiškėjo pareiškimą R. ir O. J. atžvilgiu atmesti.
60. R. ir O. J. pažymi, jog A. Š. nagrinėjamoje byloje buvo įpareigotas atsakovams grąžinti bendrai 148 719,87 Eur. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės niekaip nesuvaržė A. Š. turto, todėl šiuo metu galbūt nėra jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimo, todėl R. ir O. J. neturi galimybių išieškoti jiems priteistą sumą. Todėl būtina vadovautis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir jų atžvilgiu restitucijos netaikyti, t. y. jiems palikti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus. Valstybei žala dėl netektų žemės sklypų turėtų būti kompensuojama baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį. R. ir O. J. tvirtina esantys nepajėgūs laukti žalos išieškojimo iš A. Š.. Ginčo žemės sklypais jie naudojasi jau dvejus metus: viename augina bites, kitame padaryta žaidimų aikštelė vaikams, kurioje susirenka visa šeima. R. ir O. J. nuomone, šiuo atveju valstybė neatliko savo funkcijų, t. y. nesukontroliavo didelio kiekio sprendimų (išvadų) atsiradimo, išdavimo, todėl ji taip pat turi prisiimti atsakomybę.
61. Atsakovas UAB „Savas medis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006), iš UAB „Savas medis“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti UAB „Savas medis“ 14 481 Eur, gautų pagal
    2014 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006), ir pareiškėjo pareiškimą UAB „Savas medis“ atžvilgiu atmesti.
62. UAB „Savas medis“ pabrėžia, kad baudžiamoji byla, kurioje A. Š. yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, dar nėra išnagrinėta ir joje nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas negalėjo išreikalauti ginčo sklypo iš sąžiningo įgijėjo. Šiuo atveju yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Šiuo atveju nėra aplinkybių, kurioms esant būtų galima nusikaltimo faktą konstatuoti civilinėje byloje. Be to, teismo sprendimas vargu ar ginčo šalis grąžins į pradinę padėtį, nes, turimais duomenimis, A. Š. neturi turto, į kurį būtų galimą nukreipti išieškojimą, todėl UAB „Savas medis“ bus iš esmės neįmanoma išreikalauti priteistą sumą. Išreikalaujant ginčo sklypą iš UAB „Savas medis“, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, kadangi bendrovė žemės sklypą naudoja jau daugiau nei dvejus metus. Valstybei grąžinamas žemės sklypas nebūtų identiškas įsigytajam. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, lemiančių poreikį taikyti restituciją natūra, o valstybė patirtą žalą galėtų likviduoti kitokiomis priemonėmis. Restitucijos taikymas neišvengiamai pablogins UAB „Savas medis“ turtinę padėtį bei jos negrąžins į status quo, bet pati valstybė yra pajėgi laukti žalos atlyginimo iš A. Š..
63. Atsakovas A. B. atsiliepime į atsakovo UAB „AKI ekspedicija“ apeliacinį skundą prašė jį tenkinti.
64. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo UAB „AKI Ekspedicija“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
65. Pareiškėjas nesutinka, kad teismas sprendime pažeidė A. Š. nekaltumo prezumpciją. Teismas nepasisakė dėl A. Š. kaltės atkuriant nuosavybės teises, o tik nurodė, jog sprendimai jam atkurti nuosavybės teises buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Tai, kad nuosavybės teisės A. Š. buvo atkurtos vadovaujantis tikrovės neatitinkančia informacija, konstatuota Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendime. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007 pateiktais išaiškinimais, nusikaltimo fakto konstatavimas yra galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus galbūt kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens. Nusikalstamos veikos faktas šiuo atveju yra akivaizdus, todėl teismas neturėjo pagrindo sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, iki įsiteisės procesinis sprendimas šiuo metu Skuodo rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-884/2016 dėl A. Š. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Be to, baudžiamoji byla yra didelės apimties ir bus nagrinėjama neapibrėžtą terminą, todėl administracinės bylos sustabdymas prieštarautų proceso koncentruotumo principui bei siekiui, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams negali susiformuoti teisėti lūkesčiai. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti jokie valstybės institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, klaida ar neapsižiūrėjimas, turėję įtakos priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Š., todėl valstybė neturi prisiimti su vindikacijos ir restitucijos taikymu susijusių neigiamų padarinių, neišreikalaujant iš UAB „AKI ekspedicija“ neteisėto valdymo ir negrąžinant valstybės nuosavybėn negaliojančiu pripažinto sandorio pagrindu perleistų žemės sklypų. Pareiškėjo vertinimu, UAB „AKI ekspedicija“ argumentai, kad, pritaikius restituciją, bendrovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes ji neatgautų už netektus žemės sklypus sumokėtos pinigų sumos, yra nepakankami tam, kad jos atžvilgiu nebūtų taikomos bendrosios restitucijos bei vindikacijos taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos bei įstatyme įtvirtinta išimtis. Šiuo atveju valstybės pasirinktas jos pažeistų teisių gynimo būdas neprieštarauja įstatymams, todėl nėra pagrindo teigti, kad patirta žala valstybei turėtų būti atlyginama reiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
66. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo A. B. apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
67. Pareiškėjas nesutinka, kad jis praleido terminą pareiškimui paduoti. Pareiškėjo nuomone, nors faktinių aplinkybių visuma sudarė prielaidas spręsti, kad ginčijami administraciniai aktai, kuriais A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į D. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvo priimti galbūt dėl neteisėtų veiksmų, juridinis pagrindas šiems administraciniams aktams nuginčyti prokurorui atsirado tik įsiteisėjus Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarčiai. Esant galiojančiam teismo sprendimui, kuris buvo esminiu ir vieninteliu pagrindu priimti ginčijamus administracinius aktus, šių aktų nuginčijimas teisme nebuvo galimas. Nei ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, nei Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas nesudarė pakankamo pagrindo manyti, kad ginčijami administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas toliau atsiliepime į atsakovo A. B. apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į atsakovo UAB „AKI ekspedicija“ išdėstytus argumentus.
68. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovų UAB „Miško draugas“, UAB „Forestus“, UAB „Savas medis“, Ritos ir O. J. apeliacinius skundus prašė juos atmesti.
69. Pareiškėjas atsiliepime į pastaruosius apeliacinius skundus pakartoja atsiliepime į atsakovo UAB „AKI ekspedicija“ apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
70. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į UAB „AKI Ekspedicija“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
71. Tarnyba pažymi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015 panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą, konstatavęs, jog šis sprendimas buvo priimtas remiantis suklastotais dokumentais ir melagingais liudytojų parodymais. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas nusikalstamos veikos padarymo faktas, todėl egzistuoja visos CK 4.96 nurodytos sąlygos, leidžiančios ginčo sklypus išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartys yra negaliojančios, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), o šias sutartis pripažinus negaliojančiomis, ginčo žemės sklypai iš svetimo neteisėto valdymo turi būti grąžinti valstybei CK 4.95 straipsnio ir 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sklypus jų savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo. Todėl atsakovo
    UAB „AKI Ekspedicija“ apeliacinio skundo teiginiai, kad restitucija jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma, yra nepagrįsti.
72. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovų A. B., UAB „Miško draugas“, UAB „Forestus“, UAB „Savas medis“, Ritos ir O. J. apeliacinius skundus prašė juos atmesti.
73. Tarnyba nesutinka su A. B. argumentu, jog pareiškėjas praleido terminą paduoti pareiškimą teismui. Klaipėdos apygardos prokuratūra, kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą, nurodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00278-14 metu surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia įtarti, jog nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2015 m. sausio 15 d. asmenys, veikdami kartu su A. Š., kuris, neturėdamas teisės atkurti nuosavybės teises į D. D. valdytą žemę, neteisėtai, klastodami dokumentus atkūrė nuosavybės teises į šio asmens turėtą žemę. Tarnybos nuomone, teismas skundžiamame sprendime vieno mėnesio termino pradžią pagrįstai susiejo su Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties įsiteisėjimu. Tarnyba taip pat nesutinka su
    A. B. pozicija, kad, kol baudžiamojoje byloje A. Š. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, negalima laikyti, kad valstybė ginčo žemės sklypus prarado dėl padaryto nusikaltimo. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. nuosavybės teisės buvo atkurtos suklastotų dokumentų ir melagingų liudijimų pagrindu, teismo sprendimais nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą civilinio proceso tvarka, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnį, yra kompetentingas konstatuoti nusikaltimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog valstybė žemės sklypus prarado dėl padaryto nusikaltimo.
74. Tarnyba nesutinka su apeliacinių skundų argumentu, kad teismas nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ginčo pirkimo–pardavimo sutartys. Teismas sprendime nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms – CK 6.307 straipsnio 1 daliai ir Atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių nuostatoms, todėl yra neteisėti ir pripažinti negaliojančiais ab initio (CK 1.80 str. ir 1.95 str. 1 d.). Tarnyba pažymi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kadangi pastarasis buvo priimtas remiantis suklastotais dokumentais bei melagingais liudytojų parodymais. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuotas nusikalstamos veikos padarymo faktas, todėl šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, įtvirtintos CK 4.96 straipsnyje, leidžiančios iš sąžiningų įgijėjų išreikalauti žemės sklypus. Tarnybos nuomone, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad šiuo atveju restitucija natūra netūrėtų būti taikoma, t. y. atsakovams turėtų būti palikti ginčo žemės sklypai, o žalos atlyginimo valstybei klausimas galėtų būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, arba sumokėti pinigus asmenims, iš kurių žemės sklypai bus paimami. Tokiu būdu valstybei būtu nepagrįstai perkeliama rizika nesusigrąžinti dėl nusikaltimo prarasto turto vertės. Didelė turto kaina taip pat nėra priežastis netaikyti restitucijos natūra. Tai, kad A. Š. turtui nebuvo pritaikytos jokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
75. Dėl UAB „Forestus“ teiginio, kad restitucija į pagal mainų sutartis UAB „Forestus“ įgytus ginčo žemės sklypus yra neįmanoma, nes žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeegzistuoja, jis buvo padalytas į du atskirus žemės sklypus, Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, paskirtis ir naudojimo būdas nepasikeitė. Valstybė sutinka perimti padalytus žemės sklypus, todėl restitucija šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, jei valstybės netenkintų minėto žemės sklypo pertvarkymas, t. y. padalijimas į du žemės sklypus, valstybė šiuos sklypus vėl gali sujungti į vieną žemės sklypą.
76. Trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras R. M. atsiliepime į atsakovo UAB „AKI ekspedicija“ apeliacinį skundą nurodo sutinkantis su teismo sprendimu ir teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

77. Nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypų savininkė (valstybė) prarado šį turtą dėl neteisėtų A. Š. veiksmų, dėl kurių jam be teisėto pagrindo buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemę (žr. Nutarties 29–42 punktus).
78. Vadovaujantis CK 1.136 straipsnio 2 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš sandorių, teismo sprendimų, administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes, ir kitais čia nurodytais pagrindais.
79. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir neturinčiam giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančių dokumentų, todėl ginčijami Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu A. Š. buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti žemės sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, todėl jie yra neteisėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisę, pripažindamas ginčijamus individualius administracinius aktus negaliojančiais ab initio, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu ir 1.95 straipsnio l dalimi, t. y. teisės normomis, reglamentuojančiomis sandorių negaliojimą. Ginčijami individualūs administraciniai aktai dėl jų neteisėtumo yra panaikinami, o turto grąžinimas valstybei sprendžiamas įstatymų nustatytais pagrindais remiantis teisės aiškinimais (teisės taikymu), pateikiamais vėlesnėse šios nutarties argumentų grupėse.
80. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 4 straipsniu, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant Civilinį kodeksą formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (išskyrus CK 6. 271 straipsnį). Vindikacijos ir restitucijos civilinius teisinius institutus reglamentuoja CK, taigi administraciniai teismai, taikydami juos administracinėse bylose ir vadovaudamiesi CK nuostatomis, turi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika.
81. Nagrinėjamai bylai aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo teismų praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017, kuria teisėjų kolegija ir vadovaujasi dėstydama procesinio sprendimo argumentus.
82. Teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu
    (CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą, lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).
83. Atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, pažymėtina, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos,
    o vindikacijos būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje
    Nr. 3K-3-395-469/2016). Šios teisės taikymo taisyklės taikytinos ir tiems atvejams, kai prievoliniai santykiai kyla iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 4.47 str. 12 p.).
84. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis
    (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2,
    3 dalys ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).
85. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (žr., pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-261/2017).
86. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis); restitucijos taisykles nustato
    CK šeštosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio
    1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šios restitucijos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas administraciniais aktais, kurie vėliau panaikinami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).
87. Tačiau restitutio in integrum (lot. visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugomų teisių paneigimą.
88. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime, pasisakydamas dėl savininko bei sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių apsaugos, nurodė, jog tai, kad turi būti ginamos savininko, praradusio savo turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisės, nereiškia, kad neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Taigi Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant šiuos klausimus svarbu vadovautis proporcingumo principu.
89. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir užtikrinti interesų pusiausvyrą.
90. Dėl proporcingumo principo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 57675/09); 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).
91. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta ir dėl teisėtų lūkesčių apsaugos būtinumo, nurodant, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 44912/98);
    2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).
92. Pirmosios instancijos teismas nepateikė faktinių ir teisinių argumentų dėl Nutarties 1.1.10–1.1.18 nurodytų žemės sklypų įgijėjų vertinimo sąžiningumo aspektu (CK 4.96 str.).
93. Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, dėl nuosavybės teisių į D. D. žemę atkūrimo ir dėl nuosavybės teisių į K. O. žemę atkūrimo) bei konstatuota, jog šioje byloje ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti dėl nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo).
94. Taigi nustatyta, jog ginčo žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo, tačiau, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra taikytinas CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ribotos vindikacijos institutas, ar, jei yra pagrindo pripažinti trečiųjų asmenų nesąžiningumą, tokio įgijėjo teisės išvis neginamos, būtina įvertinti, ar įgijėjai yra sąžiningi.
95. Tačiau net ir esant CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribotos vindikacijos pagrindams (iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo), atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją bei siekiant sąžiningų įgijėjų ir savininko interesų pusiausvyros, spręstina, ar taikant tokį savininko teisių gynimo būdą nebus pernelyg suvaržytos sąžiningų įgijėjų teisės ir ar nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Tam būtina įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).
96. Šioje byloje svarbu tai, kad A. Š. nuosavybės teisę į ginčo sklypus įgijo, atkūrus jam nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal specialius teisės aktus, atkūrimo procedūras vykdė valstybės institucijos teismų priimtų procesinių sprendimų, vėliau panaikintų atnaujinus procesą civilinėse bylose, pagrindu. Dėl to žemės sklypų įgijėjai, jei nebūtų faktinių aplinkybių, paneigiančių jų sąžiningumą, pagrįstai galėjo pasitikėti valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio jie įsigijo žemės sklypus, yra teisėtas savininkas. Įgiję nuosavybės teisę į žemės sklypus, sąžiningi įgijėjai įgyja teisėtą lūkestį, jog jie išliks savininkais neribotą laiką ir galės naudotis šiais žemės sklypais.
97. Taip pat svarbu išsiaiškinti aplinkybę, ar A. Š. turi turto. Jei jis neturi turto, išieškojimas iš jo būtų sudėtingas, taigi taikant vindikaciją, sąžiningi įgijėjai netektų ne tik įsigyto turto, bet ir prarastų galimybę susigrąžinti už ginčo sklypus sumokėtus pinigus, arba tokia galimybė būtų labai apsunkinta.
98. Atsižvelgiant į Nutarties 95–97 punktuose nurodytus argumentus, tik teismui ištyrus ir įvertinus visas paminėtas aplinkybes būtų teisinis pagrindas spręsti, ar iš atsakovų paėmus sklypus ir juos grąžinus valstybės nuosavybėn, t. y. pritaikius vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies taisykles, nebūtų pažeistas proporcingumo principas ir sąžiningi įgijėjai nepatirtų pernelyg didelę naštą.
99. Šiame kontekste akcentuotina, kad inter alia (lot. įskaitant, be kita ko) būtina įvertinti, ar žemė, kurioje yra ginčo sklypai, nėra priskiriama išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nėra galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d.), ar šiai žemei nėra visuomenės poreikio, ir ar ginčo žemės sklypai gali būti privačios nuosavybės objektais.
100. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių faktinių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypų išreikalavimo bei grąžinimo valstybei (Nutarties 27.1, 27.2 punktai) yra pagrįsta ir teisėta, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla grąžinama Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
101. Teisėjų kolegija panaikina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo (Nutarties 27.3, 27.4 punktai), nes restitucija šioje byloje taikytina įvertinant konkrečias šios bylos aplinkybes.
102. Jei būtų nustatyta, kad šioje byloje netaikytina vindikacija pagal CK 4.96 straipsnio
     2 dalies nuostatas, ginant valstybės interesus, spręstinas restitucijos tarp A. Š. ir valstybės klausimas.
103. Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).
104. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas yra sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.
105. Sprendžiant vienašalės restitucijos taikymo klausimą, iš atsakovo A. Š. valstybei turėtų būti priteisiama didžiausia turto vertė.
106. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl termino prokurorui kreiptis į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą, pradžios momento. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į teismą su skundu dėl sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismą termino pradžia.
107. Tapatų Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino skaičiavimo aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio ieškinio senaties termino kreiptis į teismą pradžios skaičiavimo momento specifikos, kai į teismą kreipiasi prokuroras, yra nurodęs, kad prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).
108. Kadangi paskutinės reikšmingos aplinkybės, lėmusios prokuroro sprendimą imtis ginti viešąjį interesą teismo tvarka, paaiškėjo įsiteisėjus 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarčiai, kuria buvo panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, o pareiškėjas su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 21 d., pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog 30 dienų terminas prašymui paduoti nėra praleistas.
109. Todėl apeliaciniai skundai patenkinami iš dalies – panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (teismo sprendime nurodoma – panaikinti) (Nutarties 27.1.8–27.1.16 punktai), dėl turto išreikalavimo ir grąžinimo valstybei (Nutarties 27.2 punktas) ir restitucijos taikymo (Nutarties 27.3, 27.4 punktai), o byla šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).
110. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Žemyba“ nepateikė apeliacinio skundo. Tačiau materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vindikaciją ir restituciją, aiškinimo ir taikymo aspektu pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija peržengia apeliacinio skundo ribas konstatuodama, kad tuo atveju, jei nebūtų peržengiamos apeliacinių skundų ribos, būtų iš esmės pažeidžiamos UAB „Žemyba“ teisės ir teisėti interesai, ir dėl to panaikina ir Nutarties 27.1.9, 27.2.2 bei 27.3.2 punktuose nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriose išspręsta dėl UAB „Žemyba“ teisių ir pareigų, ir šią bylos dalį taip pat grąžina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad šiame Nutarties punkte nurodyti argumentai dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo pagrindų vertinimo yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos šioje srityje plėtojimas, grindžiamas jau egzistuojančiomis teisės taikymo taisyklėmis (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-492/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija“, A. B., kooperatinės bendrovės „Miško draugas“, uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“, R. J. ir O. J., uždarosios akcinės bendrovės „Savas medis“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (teismo sprendime nurodoma – panaikinti) (Nutarties 27.1.8–27.1.16 punktai), dėl turto išreikalavimo ir grąžinimo valstybei (Nutarties 27.2 punktas) ir restitucijos taikymo (Nutarties 27.3, 27.4 punktai) ir bylą šioje dalyje grąžinti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Gintaras Kryževičius

              Virginija Volskienė