Civilinė byla Nr. e2-465-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;  3.4.5.7; 3.4.4.5.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria patvirtintas papildomas uždarosios akcinės bendrovės „Kreditavimo sprendimai“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo nutraukta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d.

2.       Nemokumo administratorė (toliau – ir administratorė) kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti neginčijamą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat nurodė, kad UAB „Kreditavimo sprendimai“ pateikė prašymą patvirtinti jos 2 158 616,44 Eur dydžio finansinį reikalavimą (629 719,36 Eur įkeitimu užtikrinta prievolė, 1 528 897,08 Eur įkeitimu neužtikrinta prievolė); nurodė, kad nesutinka su kreditorės pateikto finansinio reikalavimo dalimi – 579 766,36 Eur suma, kurią sudaro kreditorės apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. patvirtinti neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, ginčas dėl UAB „Kreditavimo sprendimai“ 579 766,36 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies išskirtas į atskirą civilinę bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi patvirtino papildomą UAB „Kreditavimo sprendimai“ finansinį reikalavimą, kuris susideda iš 246 759,56 Eur dydžio reikalavimo su užtikrinimo priemonėmis (kaip įkaito turėtojos, hipotekos kreditorės) ir 333 006,80 Eur dydžio finansinį reikalavimą be užtikrinimo priemonių UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto byloje.

5.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė nesutinka su 579 766,36 Eur apskaičiuotų delspinigių ir palūkanų dalimi, kadangi delspinigiai ir palūkanos buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d., t. y. už laikotarpį, kai atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o tokia tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų. Nemokumo administratorė tokią savo poziciją grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022, kurioje, administratorės vertinimu, taip pat laikomasi pozicijos, jog, nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškėlus bankroto bylą, kreditoriui teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos (analogiškai taikoma ir netesyboms bei kompensuojamoms palūkanoms) turi būti skaičiuojamos tik iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

6.       Kreditorė teigia priešingai ir nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje byloje Nr. e2A-272-450/2023 yra pasisakyta, jog tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo byla bus nutraukta, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai galės būti atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios (JANĮ 115 straipsnio 2 dalis).

7.       Teismas, įvertinęs šalių argumentus, konstatavo, kad nagrinėjamas ginčas yra aiškiai sureguliuotas JANĮ nuostatomis. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. JANĮ 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse pasakyta, kad nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos visi restruktūrizavimo plane numatyti susitarimai dėl kreditorių pagalbos finansiniams sunkumams įveikti netenka galios, jeigu juridinis asmuo ir kreditoriai nesusitarė kitaip; palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. 

8.       Teismas pažymėjo, kad lingvistiškai JANĮ 28 ir 115 straipsnių nuostatos savo prasme nekelia jokių abejonių. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-272-450/2023, kuri yra vėlesnė nei administratorės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Kreditavimo sprendimai“ prašymą dėl 579 766,36 Eur finansinio reikalavimo dalies, susidedančios iš palūkanų ir delspinigių, patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ kreditoriams buvo draudžiama skaičiuoti palūkanas ir delspinigius, o šią bylą nutraukus, ta pačia nutartimi buvo iškelta bankroto byla, t. y. apeliantė iš vieno nemokumo proceso perėjo į kitą, jos teisinis statusas niekuomet negrįžo į mokaus juridinio asmens statusą, todėl UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ netapo įprastai veiklą vykdančiu subjektu, taigi neprivalo padengti per restruktūrizavimo procesą susikaupusių palūkanų ir delspinigių.

9.2.       Nustačius restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus ir juridinio asmens nemokumą, akivaizdu, jog pastarasis nebegalės įvykdyti savo prievolių kreditoriams, todėl papildoma našta skaičiuojant palūkanas ir delspinigius nebetenka prasmės.

9.3.       Sisteminis JANĮ įtvirtinto reguliavimo aiškinimas rodo įstatymų leidėjo siekį leisti juridiniam asmeniui judėti tarp nemokumo procesų (iš restruktūrizavimo pereiti į bankrotą ir atvirkščiai), šis klausimas turi būti sprendžiamas viena nutartimi, o proceso keitimas neturi daryti įtakos pirminio proceso sukeliamoms teisinėms pasekmėms, kurios įtvirtintos JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje. Tik nutraukus nemokumo bylą, nesvarbu, ar tai restruktūrizavimo, ar bankroto byla, ir juridiniam asmeniui atgavus įprastą teisinį statusą, nesaugomą JANĮ nuostatomis, jo atžvilgiu gali būti atnaujinamas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas.

9.4.       Skundžiamoje nutartyje minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-272-450/2023, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, esminės faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, t. y. bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai nesutampa. Šioje byloje buvo sprendžiamas skolos priteisimo iš restruktūrizuojamo juridinio asmens klausimas, o šalių ginčas kilo dėl skaičiuojamų palūkanų dydžio. Minėtoje byloje atsakovui restruktūrizavimo byla nebuvo nutraukta, taip pat nebuvo iškelta bankroto byla. Dar daugiau, minėtame ginče net nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo atsakovo restruktūrizavimo metu.

9.5.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-895-790/2022 aplinkybės buvo tapačios, susiklosčiusioms nagrinėjamame ginče – atsakovas iš pradžių buvo restruktūrizuojamas, vėliau jam iškelta bankroto byla, ginče spręstas klausimas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, kai reikalavimas jau buvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje.

10.       Kreditorė UAB „Kreditavimo sprendimai“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

10.1.       JANĮ 115 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. Ši įstatymo formuluotė buvo pasirinkta ne veltui, t. y. įstatymų leidėjas labai aiškiai nustatė momentą, nuo kurio palūkanų skaičiavimas yra atnaujinamas, t. y. nuo tada, kada jis buvo sustabdytas. Jeigu įstatymų leidėjo ketinimas būtų buvęs nustatyti, kad palūkanų skaičiavimas atnaujinamas tik nuo to momento, kai nutraukiama restruktūrizavimo byla (o ne nuo tada, kai palūkanų skaičiavimas buvo sustabdytas pagal JANĮ 28 straipsnį iškėlus restruktūrizavimo bylą), tokiu atveju JANĮ 115 straipsnio 2 dalyje nebūtų vartojami žodžiai „nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios“, o būtų pasakyta „nuo restruktūrizavimo bylos nutraukimo momento“ arba apskritai nieko nebūtų pasakyta.

10.2.       Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, visi susitarimai su kreditoriais dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti netenka galios, tokiu atveju, atitinkamai, ir palūkanų, ir netesybų skaičiavimas, kaip juridiniam asmeniui taikyta „nuolaida“ restruktūrizavimo metu, taip pat turi būti atnaujinamas ir perskaičiuojamas iki nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas prieštarautų restruktūrizavimo tikslams bei pažeistų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes tai reikštų, kad kreditoriui, kurio pinigais naudojosi restruktūrizuojama įmonė keturis metus, neturėtų būti kompensuojama už šį laikotarpį, nors įmonei ir nepavyko pasiekti restruktūrizavimo tikslų – atstatyti mokumo.

10.3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-272-450/2023 išaiškinta, kad JANĮ 28 straipsnis numato tik laikiną palūkanų skaičiavimo sustabdymą ir jis nekeičia materialiojoje teisėje įtvirtinto palūkanų skaičiavimo laikotarpio.

10.4.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022 buvo sprendžiamas esminis klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netvirtino kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje, nustatęs, kad kreditorius praleido įstatyme nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pateikti, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl šioje byloje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo objekto

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

13.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria patvirtinta ginčijama UAB „Kreditavimo sprendimai“ 579 766,36 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto byloje. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo esmę sudaro tai, ar bankroto byloje gali būti tvirtinami delspinigiai ir palūkanos, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį, kai įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pereinant iš vieno nemokumo procesą į kitą.

Dėl ginčo esmės

14.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Energus“ (dabar – UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“) buvo iškelta restruktūrizavimo byla; nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d. Restruktūrizavimo procesas tęsėsi iki Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo, kai buvo nutraukta UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d.

15.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamą 579 766,36 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį sudaro palūkanos ir delspinigiai, kurie apskaičiuoti nuo skirtingais pagrindais susidariusių finansinių reikalavimų už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d., kai UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

16.       BUAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pagrindas atnaujinti palūkanų ir delspinigių skaičiavimą pagal JANĮ 115 straipsnį yra restruktūrizuojamos įmonės grįžimas į rinką, t. y. kai nėra pereinama į kitą nemokumo procesą. Tuo tarpu kreditorė UAB „Kreditavimo sprendimai“ palaiko pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad teisinis reguliavimas yra aiškus, taip pat nurodo, jog kreditorius turi teisę į atlygį už naudojimąsi jo pinigais restruktūrizavimo metu, jeigu restruktūrizavimo procesas nebuvo sėkmingas.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-272-450/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo ginčijamas tuo aspektu, kad procesinės palūkanos turėtų būti sumažintos nuo 8 proc. iki 6 proc. ir skaičiuojamos iki 2022 m. lapkričio 25 d., t. y. iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Ginčas šioje byloje kilo tarp ieškovės ir atsakovės restruktūrizuojamos įmonės dėl skolos pagal rangos sutartį ir procesinių palūkanų priteisimo; pirmosios instancijos teismas priteisė skolą ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje, be kita ko, konstatavo, kad JANĮ 28 straipsnis numato tik netesybų ir palūkanų laikiną sustabdymo pagrindą (nevykdomas palūkanų mokėjimas ir neskaičiuojamos palūkanos už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos), tačiau jis nekeičia materialiojoje teisėje įtvirtinto palūkanų skaičiavimo laikotarpio. Todėl teisėjų kolegija sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo laikotarpiu visi atsakovės mokėjimai bus vykdomi JANĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kada ir kokiu pagrindu jie atsirado, o įstatymas numato, jog palūkanų skaičiavimas draudžiamas, iki kol nebus atnaujintas ar prievolės įvykdytos. Teismas konstatavo, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, nebegali būti skaičiuojamos priteistos procesinės palūkanos. Teismas taip pat nurodė, kad, kita vertus, tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo byla bus nutraukta, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai galės būti atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios (JANĮ 115 straipsnio 2 dalis).

18.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad šioje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiami skirtingi klausimai ir nėra atsakoma į pagrindinį šios bylos klausimą, ar, pereinant iš restruktūrizavimo į bankroto procesą, bankroto byloje gali būti perskaičiuojamos palūkanos ir netesybos pagal JANĮ 115 straipsnio 2 dalį, nes restruktūrizavimo byla formaliai yra nutraukiama (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis).

19.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo ginčijamas tuo aspektu, kad teismas nepagrįstai neatnaujino termino finansiniam reikalavimui pareikšti restruktūrizavimo byloje. Šioje byloje buvo konstatuota, kad restruktūrizavimo byloje teismo patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas dėl restruktūrizavimo proceso metu įvykusių aplinkybių gali pakisti. Teismas konstatavo, kad JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti restruktūrizavimo byloje, neturi pareigos iš naujo teikti savo reikalavimų ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui; nemokumo administratorius turėtų pateikti patikslintą finansinių reikalavimų sąrašą bankroto procese, remdamasis restruktūrizavimo byloje esančiais duomenimis. Taigi ir šioje byloje pateikti išaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje.

20.       Tačiau praktika dėl palūkanų skaičiavimo taisyklių, kai yra pradedamas restruktūrizavimo procesas ir pereinama į bankroto procesą, yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024. Teismas išaiškino, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma. Todėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, t. y. šiuo konkrečiu atveju nuo 2020 m. liepos 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo. Finansiniai reikalavimai, susiformavę iki nemokumo bylos iškėlimo, nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokia buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną (2020 m. liepos 7 d.), ir negali būti didinami skaičiuojant delspinigius bei palūkanas.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad JANĮ yra vartojamos dvi savarankiškos sąvokos – „nemokumo procesai“ ir „nemokumo procedūros“; procedūra laikytina tokia vienarūšių veiksmų grupė (atskiras veiksmas), kuri yra reglamentuota JANĮ ir yra juridinio asmens nemokumo proceso sudėtinė dalis. Taigi situacija, kai sprendžiama dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo JANĮ 114 straipsnio pagrindu, yra vykdoma tik viena iš nemokumo proceso procedūrų. Remiantis sistemine JANĮ teisės normų analize, konstatuotina, kad JANĮ 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, jog palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios, taikoma galutinai nutraukus nemokumo procesą, o ne keičiantis nemokumo proceso formai.

22.       Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-271-798/2019 29 punktas; 2024 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-815-407/2024 33 punktas). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tinkamas kreditorės finansinio reikalavimo dydžio nustatymas užtikrina ne tik konkrečios kreditorės ir skolininkės, tačiau ir visų kreditorių teises ir interesus. Šiuo atveju, po nemokumo proceso pradžios delspinigių ir palūkanų už atsakovės prievoles skaičiavimas ir tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų ne tik JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą, bet ir atsakovės visų kreditorių interesus bei lygiateisiškumo principą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23.       Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Kreditavimo sprendimai“ 579 766,36 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš palūkanų ir delspinigių, kurie susidarė nuo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, JANĮ teisės normų netaikė sistemiškai, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir įstatymų leidėjo siekį leisti juridiniam asmeniui judėti tarp nemokumo procesų (iš restruktūrizavimo pereiti į bankrotą ir atvirkščiai), tokiu būdu užtikrinant veiksmingą ir efektyvų nemokumo procesą, keičiant nemokumo proceso formą, tačiau nenutraukiant paties nemokumo proceso; neįvertino, kad JANĮ 28 straipsnis yra pradedamas taikyti nemokumo proceso pradžioje ir taikomas iki nemokumo proceso, o ne atskiros jo formos, nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ginčas išsprendžiamas iš esmės, atmetant UAB „Kreditavimo sprendimai“ prašymą patvirtinti 579 766,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „Kreditavimo sprendimai“ prašymą patvirtinti 579 766,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą atmesti.

Teisėjai                                                                        Asta Radzevičienė

Neringa Švedienė

                                                                                Vigintas Višinskis