Administracinė byla Nr. I-3115-815/2015

               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00901-2014-0

  Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėja P. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama:

1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. (6.5) I-746 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“  konstatuojant, kad terminas nebuvo praleistas;

1.2. jei teismas nustatytų, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, atnaujinti šį terminą;

1.3. panaikinti VSDFV sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (6.5) I-191 „Dėl praleisto termino skundui paduoti“, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus l-ojo pensijų skyriaus sprendimo, įforminto 2013 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (10.1-02)3-151451 „Dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo“, ir įpareigoti VSDFV iš naujo nagrinėti šį pareiškėjos skundą;

1.4. jei teismas nuspręstų, kad VSDFV sprendimu, įformintu 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. (6.5) 1-746, konstatuodama, jog terminą skundui paduoti praleido, kartu ir išnagrinėjo jos skundą bei jį atmetė, panaikinti VSDFV sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (6.5) I-191, taip pat panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus l-ojo pensijų skyriaus sprendimą, įformintą 2013 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (10.1-02)3-151451, bei priteisti pareiškėjai 13 726,48 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

2. Pareiškėja skunde, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame, be kita ko, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje  nustatytas sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų (toliau – ir senatvės pensija) mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai  „Kiekvienas žmogus  gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, teigia, kad jai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki  2011 m. gruodžio 31 d.  neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėta senatvės pensijos dalis. Skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

2.1. Pareiškėja nurodė, kad jai dėl Laikinojo įstatymo  8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki  2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta senatvės pensija, nes ji minėtu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. dirbo 99-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Fabija“ pirmininke.

2.2. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydama pateikti duomenis apie  laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki  2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir  ją išmokėti. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą, 2013 m. gruodžio 9 d. rašte pareiškėjai pateikė skaičiavimus bei informavo apie sprendimą negrąžinti 13 726,48 Lt neišmokėtos pensijos dalį dėl to, kad dar nepriimtas atitinkamas sumažintų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų bei dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas.

2.3. Pareiškėja 2013 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į VSDFV su skundu, prašydama panaikinti teritorinio skyriaus 2013 m. gruodžio 9 raštą Nr. (10.1-02)3-151451 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių grąžinti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį – 13 726,48 Lt. VSDFV 2014 m. sausio 8 d. rašte Nr. (6.5)I-191 atsisakė nagrinėti pareiškėjos  skundą, argumentuodama tuo, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje įtvirtintą trejų metų terminą skundui paduoti bei pareiškėjai iki 2014 m. sausio 30 d. nustatė terminą įrodymams, sudarantiems pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikti. Be to, VSDFV šiame rašte konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gruodžio 9 d. informaciniame rašte Nr. (10.1-02)3-151451 pateikė pareiškėjai išsamią ir teisingą informaciją ir nėra pagrindo jo naikinti.

2.4. Pareiškėja 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti ir išnagrinėti jos 2013 m. gruodžio 31 d. paduotą skundą. VSDFV 2014 m. sausio 24 d. rašte Nr. (6.5)I-746 pareiškėjai neatnaujino termino skundui paduoti ir nurodė, kad ji neįrodė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jos valios priklausiusių aplinkybių.

2.5. Pareiškėja teigia, kad 3 metų terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialaus paskelbimo dienos – 2012 m. rugsėjo 21 d. Tik tuomet pareiškėja sužinojo apie VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus, pažeidžiančius jos teises ir įgijo teisę ginti jos pažeistas teises. Pareiškėja po 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo tikėjosi, kad įstatymo leidėjas per protingą terminą  imsis aktyvių veiksmų dėl pensijų grąžinimo tvarkos, tačiau nesprendžiant šio klausimo pareiškėja, praėjus protingam terminui, kuris negalėtų būti vertinamai kaip nepateisinamai ilgas, kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Ji, kaip ir kiekvienas neturintis teisinio išsilavinimo, protingas bei apdairus toje pačioje situacijoje atsidūręs pilietis, tikėjosi, kad įstatymų leidėjas per protingą terminą priims  sprendimą dėl  neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.

2.6. Pareiškėjai sumažinta pensija buvo mokama ne atskiru VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu, o vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų normomis. Nesutinka su VSDFV išdėstyta pozicija, kad termino skaičiavimo pradžia siejama su pirmosios išmokėtos pensijos už 2010 m. sausio mėnesį išmokėjimo diena.

2.7. Pasak pareiškėjos, VSDFV 2014 m. sausio 8 d. ginčijamame rašte Nr. (6.5)I-191 ne tik atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, bet ir iš esmės išnagrinėjo jos skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, todėl teismas turėtų iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priteisti jai neišmokėtą pensijos dalį.

2.8. Taip pat pareiškėja skundą grindžia Konstitucijos 52 straipsniu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-27 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A261-907/2013.

2.9. Pareiškėjos nuomone, jai turi būti grąžinta neišmokėta pensijos dalis kaip turtinis praradimas, atsiradęs dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, ir tik taip bus pašalintas teisės pažeidimas bei apgintos antikonstitucinėmis  įstatymo nuostatomis pažeistos  pareiškėjos teisės.

II

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 23–26).

1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas, ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o 2010 m. ir 2011 m. reglamentavo ir Laikinasis įstatymas.

2. Pareiškėjos senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 11-17-25838, dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 982,97 Lt. Vadovaujantis pareiškėjos prašymais ir Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. sprendime nuo 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškėjai iš naujo paskirta 1 011,18 Lt dydžio senatvės pensija, nuo 2011 m. gruodžio 17 d. – 1 030,84 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjos paskirtos pensijos dydis viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, jos pensija perskaičiuota (laikinai sumažinta) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o kadangi pareiškėja laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokėta ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuota pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant Laikinajame įstatyme nustatytą koeficientą, atsižvelgiant į pareiškėjos praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas pensijoms baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjai mokama visa paskirto dydžio pensija.

3. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013 m. gruodžio 9 d. rašte, išnagrinėjęs pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. gautą prašymą, pateikė prašomus duomenis apie  neišmokėtos senatvės pensijos dydžius bei nurodė, kad kol nėra priimtos Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo kompensavimo tvarkos, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies.

4. VSDFV 2014 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-191 atsisakė nagrinėti pareiškėjos  2013 m. gruodžio 31 d. pateiktą skundą, atsisakė nagrinėti jos prašymą, vadovaudamasi   VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, patvirtintomis Išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, ir konstatavo, kad ji praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą bei informavo pareiškėją, kad jei ji iki 2014 m. sausio 30 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

5. VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-746, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 31 punktu, įvertinusi pareiškėjos 2014 m. sausio 17 d. skunde išdėstytus argumentus, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimui apskųsti ir nusprendė pareiškėjos 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 17 d. skundų nenagrinėti. 

6. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl jis taikytinas ateičiai (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis) ir nėra pagrindas išmokėti asmenims dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m.–2011 m. negautą pensijos dalį.

7. Kol nėra parengtos sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų  taikymo 2010–2011 metais neišmokėtos senatvės pensijos dalies.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo bylą dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti nutraukti, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, grindžia tokiais argumentais (b. l. 36–39, 40–43).

1. Nurodo, kad VSDFV 2014 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-191 dalis, kuria atsisakyta panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gruodžio 9 raštą Nr. (10.1-02)3-151451, yra teisėta ir pagrįsta. Minėtame skyriaus rašte pareiškėjai suteikta išsami ir teisinga informacija.

2. Pareiškėjai pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi sprendimas dėl jos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą buvo priimtas 2010 m. sausio mėn. (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas teritorinio skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn.). VSDFV, įvertinusi tai, kad pareiškėjai pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. gruodžio 31 d. skundu išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. negautą senatvės pensijos dalį, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 m. terminą. Atsižvelgusi į tai, VSDFV 2014 m. sausio 8 d. sprendime Nr. (6.5) I-191, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo ir nurodė, kad iki 2014 m. sausio 31 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-746 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir nusprendė pareiškėjos 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 17 d. skundų.

3. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo VSDFV termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal kompetenciją nesprendė VSDFV, nes pareiškėja VSDFV nepateikė įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis, iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją (žr. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį), o tai nepriskirta teismo kompetencijai, todėl dėl tokio reikalavimo teismas negali priimti nė vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABĮ) 88 straipsnyje įtvirtinto sprendimo. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4. VSDFV, vadovaudamasi LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. A552-432/2013, Nr. AS438-818/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. A444-2232/2013), pagal kurią terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

5. Konstatavo, kad pareiškėja į VSDFV kreipėsi praleidusi Pensijų įstatyme nustatytą terminą, todėl VSDFV teisėtai ir pagrįstai atsisakė  nagrinėto jos 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 17 d. skundų dalis, kuriose prašoma  įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai  sumažintos pensijos dalį.

6. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais nenuginčytas, VSDFV teigia, kad jis yra įvykdytas ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo išmokėti 13 726,48 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dal, kol nėra priimti teisės aktai, reglamentuojantys pagal Laikinojo įstatymo  nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies kompensavimą. 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus,  išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje nustatyta:

1.1. Pareiškėjai  VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 11-17-25838 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo P. L.“ per mėnesį nuo 2009 m. gruodžio 17 d. paskirta 982,97 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 27).

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 11-17-1451 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo P. L.“ nuo 2010 m. gruodžio 17 d. per mėnesį paskirta 1 011,18 Lt dydžio senatvės pensija, kuri Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu  bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas (b. l. 28). Perskaičiuotos pensijos dydis 2010 m. gruodžio mėn. 938,79 Lt (b. l. 29).

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 11-17-3129 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo P. L.“ nuo 2011 m. gruodžio 17 d. per mėnesį paskirta 1 030,84 Lt dydžio senatvės pensija, kuri Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu  bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas  (b. l. 30). Perskaičiuotos pensijos dydis 2011 m. gruodžio mėn. 956,56 Lt (b. l. 31).

1.2. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių su prašymu pateikti duomenis ir išmokėti 2010–2011 m. laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo nuostatų neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 32).

1.3. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. prašymą, 2013 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (10.1) 3-151451 „Dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo“ nurodė pareiškėjai pensijos mažinimo teisinį pagrindą 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. ir pateikė duomenis apie išskaičiuotas ir išmokėtas pensijos sumas per minėtą laikotarpį (b. l. 33–34).

1.4. Pareiškėja 2013 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į VSDFV (gautas 2014 m. sausio 2 d.), prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (10.1) 3-151451 „Dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo“ ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių grąžinti pareiškėjai laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą 13 726,48 Lt dydžio pensijos dalį (b. l. 46–48).

1.5. VSDFV, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. gruodžio 31 d. skundą, 2014 m. sausio 8 d. sprendime Nr. (6.5) I-191 „Dėl praleisto termino skundui paduoti“ konstatavo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 straipsnyje įtvirtintą trejų metų terminą skundui paduoti. Vadovaudamasi Taisyklių  31 punktu, pareiškėjos 2013 m. gruodžio 31 d. skundą nagrinėti atsisakė. Be to, jai iki 2014 m. sausio 30 d. nustatė terminą įrodymams, sudarantiems pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikti. VSDFV šiame rašte nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gruodžio 9 d. informaciniame rašte Nr. (10.1-02)3-151451 pateikė pareiškėjai išsamią ir teisingą informaciją ir nėra pagrindo jo naikinti (b. l. 44– 45).

1.6. Pareiškėja 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti ir išnagrinėti jos 2013 m. gruodžio 31 d. paduotą skundą (b. l. 54–56).

1.7. VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-746 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimui apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 17 d. skundų (b. l. 52–53).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. L. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar VSDFV 2014 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (6.5) I-191 „Dėl praleisto termino skundui paduoti“ bei VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. (6.5)I-746 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ yra teisėti ir pagrįsti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – teismui. Teismas akcentuoja, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką, kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikšmė ir pan.

Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjai P. L. pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. Vadinasi, pareiškėja, su skundu kreipdamasi į VSDFV tik 2013 m. gruodžio 31 d. (gautas skundas 2014 m. sausio 2 d.) (b. l. 46-48), praleido minėtą terminą. Konstatuotina, kad VSDFV 2014 m. sausio 8 d. sprendime Nr. (6.5)I-191 „Dėl praleisto termino skundui paduoti“ (b. l. 44–45) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, todėl VSDFV sprendimo Nr. (6.5)I-191 nėra teisinio pagrindo naikinti.

3. Pabrėžtina, kad VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-746 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ (b. l. 52-53) netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleisto termino, nes įvertino, kad pareiškėja P. L. netinkamai skaičiavo minėtą procesinį terminą. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, nes pareiškėjos pamąstymai apie termino skaičiavimą bei jo pradžią (žr. skundą (b. l. 1-6), taip pat 2014 m. sausio 17 d. skundą, adresuotą VSDFV (b. l. 54-56)), kuri, pareiškėjos nuomone, yra skirtinga, nėra grįsti teisės nuostatomis, jie nesudaro pagrindo teismui atnaujinti praleistą terminą, todėl VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (6.5)I-746 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

4. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus l-ojo pensijų skyriaus 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (10.1-02)3-151451 (b. l. 33-34), atnaujinti terminą skundui paduoti bei priteisti pareiškėjai 2010 m.–2011 m. sumažintos ir neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 13 726,48 Lt. Teismas akcentuoja, kad nepanaikinus VSDFV sprendimų Nr. (6.5) I-191 bei Nr. (6.5)I-746, kuriuose pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą privaloma ikiteismine tvarka, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjos reikalavimus.

5. Šiame kontekste paminėtina, jog iš esmės identiškos šiai bylai aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-64-143/2015 (joje papildomai buvo vertintos pareiškėjo sveikatos būklės aplinkybės), todėl teismas, sekdamas konstituciniu imperatyvu, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos vienodai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. bei 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), vadovaujasi, be kita ko, minėtąja nutartimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos P. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                              Egidija Puzinskaitė

                                                                                                                            Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                                                            Ernestas Spruogis