Byla Nr. 1S-931-383/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00889-2009-5

           Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. Š., nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 d ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 12 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 25 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos. Anksčiau nuteistasis M. Š. teistas 5 kartus.

2.       Komisijos 2018 m. spalio 18 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam M. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog M. Š. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

3.       Skunde nuteistasis M. Š. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

3.1.        Skunde nurodė, jog Marijampolės apylinkės teismas netinkamai vertino skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, nuteistojo charakteristikas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį nepatvirtinti Komisijos nutarimo. Nuteistojo teigimu Komisijos nutarime nuteistojo asmenybė ir jo elgesys pataisos namuose bei Pusiaukelės namuose buvo aptartas detaliai ir neabejotinai išsamiai. Komisijos nutarime pagrįstai nurodyta, kad nuteistasis M. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu pasižymėjo absoliučiai nepriekaištingu elgesiu, buvo 4 (keturis) kartus paskatintas, nuobaudų neturi, dirba „(duomenys neskelbtini)" suvirintoju, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinių įgūdžių projektuose bei programose, palaiko ryšius su artimaisiais: tėvais, bei mažamečiu sūnumi, nuo 2017 m. gruodžio 2 d. vyksta į trumpalaikes išvykas ir atostogų metu grįžta į namus, kalinimo įstaigoje įgijo darbinių įgūdžių ir darbinės patirties, gauna darbo užmokesti, dengia priteistus ieškinius, laisvalaikiu užsiima sportu, kita veikla, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais. Vertinant nuteistojo M. Š. asmenybės pokyčius ir potencialų elgesį taikius jam lygtinį paleidimą, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas - 53 balai). Nuteistojo įsitikinimu vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju būtent teigiamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, jo asmenybė ir kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo M. Š. atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

3.2.       Skundo autoriaus teigimu, teismas, nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinęs nuteistojo M. Š. elgesį, vadovavęsis nuo nuteistojo valios pasikeisti, reabilituotis nepriklausančiomis aplinkybės (buvę teistumai) padarė teisės taikymo pažeidimus ir nepagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam. Nors padaryti nuteistojo nusikaltimai charakterizuoja jį neigiamai, tačiau tai neatspindi bausmės atlikimo metu vykstančio pataisos proceso ir teigiamo pokyčio nuteistojo elgesyje bei mąstyme. Tai, kad nuteistasis du kartus nesugebėjo savo doru elgesiu patvirtinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą.

3.3.       Skunde nesutinkama, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę. Komisija nutarime konstatavo, kad M. Š. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Atsiliepimu į nuteistojo M. Š. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų skundžiamą nutartį nepakeistą.

5.       Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.       Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

8.       Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9.       Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pusiaukelės namų poskyryje, iš kurio vyksta į trumpalaikes išvykas ir suteiktų atostogų metu į namus. Bausmės atlikimo pataisos namuose metu, nuteistasis mokėsi ir įgijo suvirintojo profesiją, dirbo suvirintoju VĮ „Mūsų amatai, taip pat įgijo tekintojo kvalifikaciją. Pusiaukelės namuose dirba „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gauna darbo užmokestį, dengia iš darbinių pajamų priteistus civilinius ieškinius. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis elgėsi pavyzdingai – drausminėmis nuobaudomis nebaustas, keturis kartus skatintas už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.

10.       Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis M. Š. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 53 balai, iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 35 balai, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 18 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (58 balų) pakito 5 balais, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirbo ir teigiama nuostata į darbą išliko, palaiko socialinius ryšius, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai daromi kartu su draugu). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybės savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvotai, linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruojant ilgalaikes problemas. Visos šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11.       Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog M. Š. buvo teistas 5 kartus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei (vagystės). Pirmais dviem nuosprendžiais bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau asmuo vėl nusikalto. Paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė įsibraudamas į automobilius, namus, garažą, sandėliuką, iš kurių pagrobė svetimą turtą. Dvi atskiros vagystės įvykdytos bendrininkų grupėje, be to, M. Š. vienos vagystės metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kitą – nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnį teistumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai yra dar pakankamai didelis – 3 metai 6 mėnesiai ir 7 dienos, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.

12.       Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo M. Š. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo M. Š. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

13.       Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo M. Š. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana Jurgaitienė

Viktoras Preikšas

Valdas Vitunskas