Administracinė byla Nr. AS-206-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02845-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei B. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Klaipėdos RATC), 2015 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės B. V. nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą – 228,27 Eur (b. l. 2–3).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą atsakovei B. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, kurioje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir pavedė (kaip privalomą užduotį) kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Įvertinęs minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1-206 „Dėl pritarimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkų sutarčiai“, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831, teismas sprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos RATC, pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos RATC šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nes jis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

III.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos RATC, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas nustato, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus UAB Klaipėdos RATC vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. UAB Klaipėdos RATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 pavedė UAB Klaipėdos RATC būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, įgaliojo UAB Klaipėdos RATC organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos rinkimą bei suteikė teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo (47 p.). Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos RATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą, nes iš minėtos koncesijos sutarties turinio aišku, kad UAB Klaipėdos RATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu.

Pareiškėjas akcentuoja, kad iš kartu su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne tik koncesijos sutartimi, bet ir atskiru įgaliojimu yra suteikusi teisę UAB Klaipėdos RATC Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. O UAB Klaipėdos RATC yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose ir kilus abejonei dėl prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimo atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, galėjo ir privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bet ne atsisakyti priimti prašymą dėl to, kad pateiktas netinkamas įgaliojimas.

Pareiškėjas paaiškina, kad UAB Klaipėdos RATC atstovas, pateikęs prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, per klaidą prie prašymo pridėjo ne tą įgaliojimą, nes po per 8 metus nusistovėjusios administracinių teismų praktikos dėl prašymų priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą apmokestinimo žyminiu mokesčiu netikėto pasikeitimo ir dėl suformuotos teismų praktikos taikant senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį buvo skubama pateikti teismui didelį kiekį prašymų priteisti 2010 metais nesumokėtą vietinę rinkliavą, o 2015 metų pabaigoje pasikeitė UAB Klaipėdos RATC įgaliojimai (perįgaliojimai).

•SS/21 1-201 rija 6

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą (skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas UAB Klaipėdos RATC teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831 savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB Klaipėdos RATC), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB Klaipėdos RATC veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei juos įgyvendinančiuosiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB Klaipėdos RATC, taip prarasdama materialųjį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme, nors pagal administracinių teismų praktiką reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės, tačiau tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima, nes kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrąjį principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į naujausią tokio pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016; 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-209-556/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-176-492/2016; 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-265-552/2016; kt.), kurioje laikomasi pozicijos, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju tarp UAB Klaipėdos RATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. Pažymėtina, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015).

Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 29 d. prašymą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė UAB Klaipėdos RATC vadybininkė D. R. (b. l. 2–3). Kartu su prašymu buvo pateiktas UAB Klaipėdos RATC direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įgaliojimas D. R. atstovauti UAB Klaipėdos RATC administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose, ir atstovaujamojo vardu, be kita ko, pasirašyti ir pateikti teismui prašymus (skundus) (b. l. 16). Iš prie UAB Klaipėdos RATC 2016 m. sausio 19 d. rašto pridėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo UAB Klaipėdos RATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 27). Kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas UAB Klaipėdos RATC direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimas D. R., kurios pasirašytas prašymas 2015 m. gruodžio 30 d. buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta D. R. teisė atstovaujamojo vardu pasirašyti ir pateikti teismui prašymus (skundus) (b. l. 22).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors minėti 2015 m. gruodžio mėnesį išduoti įgaliojimas ir perįgaliojimas kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, tačiau pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, jog tai atsitiko dėl klaidos, kai prie prašymo buvo pridėtas ne tas įgaliojimas. Jeigu pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad prie prašymo nėra pridėtas tinkamas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, būtų taikęs prašymo trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlęs pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti prašymo trūkumus, o ne iš karto atsisakęs priimti skundą, pareiškėjas (jo atstovas) būtų turėjęs galimybę pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimą ir UAB Klaipėdos RATC direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą bei taip įrodyti, kad prašymą pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė tinkamai įformintus įgaliojimus turintis subjektas. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui galimybės ištaisyti prašymo trūkumą, susijusį su atstovui suteiktų įgaliojimų pateikimu, ir dėl to neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau akcentuotina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo (prašymo) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė