Baudžiamoji byla Nr. 1-98-517/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30404-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1, 1.2.4.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018m. kovo 07d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant V. K.,

dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,

kaltinamajam A. K.,

gynėjai V. B.,

nukentėjusiajai Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. gruodžio 20d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2014m. spalio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų; 3) 2014m. gruodžio 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 63 str. 9d., 641 str.,-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 4) 2015m. balandžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., pritaikius LR BK 63 str. 1d., 4d., 5d. 2p. 9d., 641 str.,-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 2015m. liepos 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi patikslinant 2015m. balandžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį ir pritaikius LR BK 63 str. 1d., 4d., 5d. 2p. 9d., 641 str., galutinė subendrinta bausmė nustatyta-6 mėn. l/a; 5) 2016m. rugsėjo 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., pritaikius LR BK 641 str.,-4 mėn. l/a, paleistas 2017m. kovo 08d. atlikęs bausmės laiką iš Alytaus pataisos namų, visi teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. K., mušdamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir, mušdamas, nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2017m. birželio 18d., tarpe 1800-1930 val., vakare, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo buvusiai sutuoktinei-pil. Ž. K. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir buvusios sutuoktinės-pil. Ž. K. metu, pastarosios atžvilgiu pavartojęs necenzūrinius žodžius, tyčia du kartus su kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiai nukentėjusiajai Ž. K. į galvą, po ko išėjo iš namų, tačiau po kurio laiko sugrįžęs atgal, jis(kaltinamasis A. K.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiosios Ž. K. būdamas varomas iš jos namų, tyčia vieną kartą įspyrė pastarajai į krūtinę, ko pasekoje nukentėjusioji Ž. K., griūdama ant grindų, susitrenkė galvą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios Ž. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, 2017m. liepos 04d., apie 1930 val., vakare, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pil. S. K. priklausančiame name, esančiame namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir jo buvusios sutuoktinės-pil. Ž. K. metu, pastarosios atžvilgiu pavartojęs necenzūrinius žodžius, tyčia, vieną kartą su TV priedėliu sudavė nukentėjusiajai Ž. K. į galvą, ko pasekoje pastarajai nugriuvus ant lovos, jis(kaltinamasis A. K.) ne mažiau kaip aštuonis kartus su rankomis sudavė nukentėjusiajai Ž. K. į galvą, ir, rankomis suėmęs, suko nukentėjusiosios Ž. K. kairės kojos pėdą, po ko ne mažiau kaip du kartus su laidu sudavė nukentėjusiajai Ž. K. į dešinįjį petį ir vieną kartą metė kėdę į pastarosios kairiąją koją, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios Ž. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos kraujosruva dešiniame petyje, kelios įvairaus dydžio muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairės vidinės kulkšnies lūžimas, kas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės vidinės kulkšnies lūžimo sveikata nukentėjusiajai Ž. K. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų, kurios baudžiamojo įstatymo yra priskirtos tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. K. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

1. Fizinio skausmo sukėlimo kitam žmogui epizodas

Kaltinamasis A. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, kad įvykio dieną buvo išgėręs. Kadangi norėjo pasikalbėti su savo buvusia sutuoktine Ž. K., atėjo pas ją į namus. Tarp jo ir buvusios sutuoktinės įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jie susipyko, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Kilusio konflikto metu buvusi sutuoktinė Ž. K. pradėjo jį stumdyti, norėdama išvaryti iš namų, o jis, būdamas susinervinęs, jai du kartus sudavė su ranka, o po to vieną kartą ir įspyrė, po ko buvusi sutuoktinė buvo pargriuvusi koridoriuje. Po to jis išėjo į savo namus.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios Ž. K. ir liudytojos D. K. apklausų protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 12-13, 16-17, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 38-41, t. 1), pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 42, 44, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 21-22, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 23-25, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 27, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduotu suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 28, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 32-33, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 37, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios Ž. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su buvusiu sutuoktiniu A. K. pragyveno dvidešimt šešis metus, o išsiskyrė maždaug prieš 5-6 metus. 2017m. birželio 18d., apie 1800 val., į jos namus atėjęs buvęs sutuoktinis A. K. pradėjo kelti pavydo scenas dėl kaimyno, kuris prie jos namų pjovė žolę. Jai sėdint lovoje ir liepus buvusiam sutuoktiniui A. K. išeiti, pastarasis su kumščiu du kartus sudavė į galvos dešinę pusę. Jai nuo suduotų smūgių skaudėjo, ji prašė buvusio sutuoktinio daugiau jos nebemušti. Buvusiam sutuoktiniui A. K. išėjus, atėjo pastarojo brolio žmona D. K., kuri atsinešė alaus. Po kelių minučių pas ją į namus vėl sugrįžo buvęs sutuoktinis A. K., kurį pasitikusi koridoriuje, ji liepė jam išeiti. Buvęs sutuoktinis A. K. vėl ją užsipuolęs, vieną kartą su koja spyrė į krūtinę, dėl ko ji parkrito ant grindų ir, griūdama, susitrenkė galvą. Jai nuo spyrio skaudėjo krūtinę, buvo sunku net kvėpuoti. D. K. pamačiusi, kad buvęs sutuoktinis A. K. jai spyrė, pasakė: „ ką tu čia darai? “. Po to buvęs sutuoktinis A. K. išėjo. Tai buvo jau nebe pirmas buvusio sutuoktinio A. K. smurtavimo prieš jos asmenį atvejis(b.l. 12-13, t. 1). Šias aplinkybes nukentėjusioji Ž. K. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. K. metu(b.l. 19-20, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos D. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji, eidama į svečius pas Ž. K., nusinešė vieną 1,0 l talpos butelį alaus, kurį gėrė kartu su Ž. K.. Baigus gerti alų, pas Ž. K. į namus atėjo pastarosios buvęs sutuoktinis A. K.. Ž. K. buto durys buvo neužrakintos. Ž. K. norėdama išvaryti buvusį sutuoktinį, liepė jam išeiti. Tada A. K. vieną kartą su ranka sudavė Ž. K. į veidą, o po to vieną kartą pastarajai įspyrė ir į krutinę. Po pavartoto smurto prieš Ž. K. A. K. išėjo iš jos namų(b.l. 16-17, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2017m. birželio 18d., 1937 val., buvo užregistruotas nukentėjusiosios-pil. Ž. K. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš keletą minučių pas ją į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atėjęs buvęs sutuoktinis jai spyrė į pilvą ir pasišalino iš namų. Pranešėja laukia savo namuose(b.l. 38-41, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių 2017m. birželio 18d. įvairioms institucijoms rašytų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios Ž. K., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 42, 44, t. 1). Minėtą informaciją pagal nukentėjusiosios Ž. K. pasakojimą apie smurtavimą artimoje aplinkoje 2017m. birželio 20d. Ukmergės raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pažymos pagrindo pateikė Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Taujėnų seniūnijai(b.l. 43, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų daugiabučiame gyvenamajame name esantis butas adresu: (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama pro praviras duris, už kurių yra sekančios durys, kurios taip pat yra praviros. Įėjus pro antrąsias duris, kairėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį, kuriame įvykio smurtavimo prie asmenį atvejis. Įvykio vietoje pėdsakų, turinčių reikšmės bylai tirti, neužfiksuota(b.l. 21-25, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, 2017m. birželio 18d., 2225 val., patikrinus sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo A. K. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,59 promilės girtumas(b.l. 37, 152, 154-156, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus išduoto suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, kurį savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė nukentėjusioji Ž. K., matyti, kad 2017m. birželio 18d., 2112 val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykusi pil. Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi krūtinės skausmais, nurodydama, kad ją savo namuose prieš pusantros valandos sumušė jos buvęs sutuoktinis, kuris jai spyrė į krūtinės-pilvo sritį, o prieš tai pora kartų su kumščiu trenkė ir į galvą. Pacientės apžiūros metu buvo konstatuota, kad, pulsuojant yra skausminga krūtinės ląstos priekinėje vidurinėje dalyje, kairiau krūtinkaulio, tačiau be aiškių naujų lūžimų, tikslesnis atsakymas po radiologo aprašymo. Po apžiūros moteris buvo išleista į namus(b.l. 27-28, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. liepos 07d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios Ž. K. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai Ž. K. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas(b.l. 29-33, t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. K., dėl asmeninių paskatų kilusio buitinio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę-nukentėjusįąją Ž. K., su kuria po skyrybų gyveno atskirai, ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

2. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodas

Kaltinamasis A. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną į jo motinos namus adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena, atėjo jo buvusi sutuoktinė Ž. K., kuri ieškojo kažkokių dingusių savo daiktų ir pinigų, kaltindama jų pasisavinimu. Kai buvusi sutuoktinė panoro pasiimti ir išsinešti TV(televizoriaus) priedėlį, jis ant buvusios sutuoktinės Ž. K. supyko. Įvyko žodinis konfliktas, jie tarpusavyje susistumdė. Konflikto metu jis iš buvusios sutuoktinės rankų atėmė TV priedėlį, su kuriuo kažkaip jai sudavė į galvą. Atsimena, kad buvusi sutuoktinė Ž. K. buvo nugriuvusi ant lovos, po ko jis ant lovos sėdinčiai buvusis sutuoktinei su delnu keletą kartų sudavė į galvą. Neatsimena, kad buvusią sutuoktinę Ž. K. būtų mušęs su laidu ar sukęs jai pėdą. Tik atsimena, kad, būdamas suinervinęs, į sieną metė kėdę, kurį sulūžo. Mano, kad nuo sienos atšokusi kėdė galėjo pataikysi į buvusios sutuoktinės Ž. K. koją. Dėl buvusio girtumo jis visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes alkoholį buvo vartojęs ne tik išvakarėse, bet ir įvykio dieną, buvo išgėręs apie du litrus 7,5 stiprumo alaus. Kai buvusi sutuoktinė Ž. K. pradeda jam aiškinti, jis labai susinervina ir dėl to nebesusivaldo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios Ž. K. ir liudytojos D. K. apklausų protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe nukentėjusiosios Ž. K. duotais parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 47-51, 58-59, 62-63, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 106-107, t. 1), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 49, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 67-72, t. 1), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 74, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 75-76, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 83, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduotu suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 84, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 96-97, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios Ž. K. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe duotų parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad ji ir jos buvęs sutuoktinis A. K. gyvena atskirai, tačiau palaiko tarpusavio santykius, t.y. bendrauja, bet kai tik buvęs sutuoktinis būna girtas, jo vengiu, nes pastarasis būna agresyvus. 2017m. liepos 04d., apie 1930 val., grįžusi į namus, ji pamatė, kad trūksta maisto, pinigų 12,- Eur. sumoje ir TV priedėlio. Supratusi, kad visa tai galėjo paimti jos buvęs sutuoktinis A. K., nuėjo į pastarojo namus. Buvęs sutuoktinis A. K. namuose gėrė alų ir žiūrėjo televizorių. Ji buvusiam sutuoktiniui pradėjo priekaištauti dėl paimtų daiktų, liepė atiduoti raktą nuo jos namų. Tada buvęs sutuoktinis, paėmęs TV priedėlį, su juo trenkė jai į galvą. Nuo suduoto smūgio ji parkrito ant lovos, po ko buvęs sutuoktinis su kumščiais ėmė daužyti jos galvą, suduodamas apie aštuonis smūgius. Gindamasi, ji dengėsi galvą rankomis ir susirietė. Po to buvęs sutuoktinis A. K., suėmęs už jos kairės kojos pėdos, pradėjo ją sukti, nuo skausmo ji pradėjo verkti, prašė buvusio sutuoktinio, kad šis baigtų ją mušti. Tada buvęs sutuoktinis A. K. paleido jos koją ir ji atsisėdo ant lovos. Buvęs sutuoktinis A. K., ir toliau negalėdamas nusiraminti, iš kažkur pasiėmė baltą laidą, su kuriuo du kartus sudavė jai per dešinį petį, o po to, pasiėmęs ir kėdę, metė kėdę į ją, pataikydamas į kairę koją, kurią prieš tai suko. Kas vyko po to, ji neatsimena, nes buvo praradusi sąmonę. Po konflikto jai nuvykus į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, jai buvo diagnozuotas kairės kojos čiurnos lūžimas. Tai buvo jau nebe pirmas buvusio sutuoktinio A. K. smurtavimo prieš jos asmenį atvejis(b.l. 47-51, 58-59, t. 1). Šias aplinkybes nukentėjusioji Ž. K. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. K. metu(b.l. 65-66, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos D. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, gal prieš porą mėnesių, apie 0300 val., nakties metu pas ją į namus atėjo sužalota Ž. K., kuri pasakė, kad ją sumušė jos buvęs sutuoktinis A. K.. Ž. K. pasakojo. kad A. K. ją mušė su kėde ir laidu. Skundėsi galvos ir kojos skausmais, nes ji šlubavo. Ž. K. ir A. K. yra išsituokę, gyvena atskirai, bet kadangi abu gyvena netoli vienas kito, t.y. per kiemą, todėl dažnai susitinka, kartais abu girtauja, dėl ko vėl susipyksta(b.l. 62-63, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių 2017m. liepos 06d. įvairioms institucijoms rašytų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios Ž. K., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 106-107, t. 1). Minėtą informaciją pagal nukentėjusiosios Ž. K. pasakojimą apie smurtavimą artimoje aplinkoje 2017m. liepos 04d. Ukmergės raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pažymos pagrindo pateikė Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Taujėnų seniūnijai(b.l. 108, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame buvo užfiksuota įvykio vieta, matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Užėjus į namo vidų, jo prieangyje yra matomos kraujo žymės, kurios buvo užfiksuotos ir miegamojo kambaryje, dešiniajame kampe, prie šaldytuvo ir ant jo. Kambario priekiniame kairiajame kampe, ant grindų  mėtosi sulaužyta kėdė ir baltos spalvos laidas, kurie buvo paimti iš įvykio vietos(b.l. 49, 67-72, t. 1). Iš įvykio vietos paimti daiktai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 74-76, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus išduoto suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, kurį savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė nukentėjusioji Ž. K., matyti, kad 2017m. liepos 05d., 1829 val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykusi pil. Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi galvos skausmais, pykinimu, dešinio peties, šonkaulių ir kairės čiurnos skausmais, nurodydama, kad išvakarėse, apie 1830 val., ją sumušė jos buvęs sutuoktinis, ji buvo be sąmonės. Pacientės apžiūros metu pastarajai buvo konstatuota mėlynė dešiniame petyje, šonkaulių iš dešinės skausmingumas ir kairės čiurnos patinimas ir sumušimas, kuriai suteikus būtinąją medicininę pagalbą, moteris buvo išleista į namus (b.l. 83-84, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. rugpjūčio 11d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios Ž. K. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai Ž. K. konstatuoti sužalojimai, t.y. kraujosruva dešiniame petyje, kelios įvairaus dydžio muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairės vidinės kulkšnies lūžimas, buvo padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu ir būdu. Nukentėjusiajai Ž. K. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės vidinės kulkšnies lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 85-97, t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. K. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu pavartoto fizinio smurto pasekoje sužalojant kitą žmogų, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(b.l. 85-97, t. 1), yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 156,08 Eur.(vieno penkiasdešimt šešių eurų ir 08 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 99-102, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlygintos valstybės turėtos nukentėjusiosios Ž. K. gydymo išlaidos, ką patvirtina kaltinamojo A. K. gynėjos 2017m. vasario 12d. įvykusio teismo posėdžio metu pateiktas AB „ Lietuvos paštas “ kvitas, iš kurio matyti, kad 2017m. rugsėjo 29d. į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos 156,08 Eur.(vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų ir 08 eur/ct.) sumoje už nukentėjusiosios Ž. K. gydymą(b.l. 26, t. 2). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl valstybės turėtų nukentėjusiosios Ž. K. gydymo išlaidų atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. K. abu padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje visus penkis kartus buvo teisiamas būtent už fizinio smurto prieš nukentėjusiosios Ž. K. asmenį panaudojimą, tačiau kaltinamasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnio smurtinio elgesio ir, tik 2017m. kovo 08d. grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos, vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai(b.l. 115-139, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo A. K. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. K., turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistas, jam inkriminuojamus naujus tyčinius nusikaltimus padarė, vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą neskirti jam griežtos bausmės už jo padarytus nusikaltimus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo A. K. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo A. K. smurtavimo prieš šiuo metu jau buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją Ž. K. atvejis, teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, veikos sukeltas pasekmes ir į paties kaltinamojo A. K., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad kaltinamajam už abi padarytas veikas turi būti paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo A. K. polinkiams pakeisti nepakanka. Kaltinamajam A. K. paskirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu. Nežiūrint į tai, teismas, kartu atsižvelgdamas ir į pačios nukentėjusiosios Ž. K. teismo posėdyje išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. K. taikymo, pasak kurios, ji savo buvusiam sutuoktiniui dovanoja, kuris geranoriškai dalimis be teismo jai yra sumokėjęs sutartus pinigus 500,- Eur. sumoje už patirtą žalą dėl sumušimų, po paskutinių smurtavimo prieš jos asmenį atvejų ji su kaltinamuoju A. K. nebebendrauja, pastarasis pas ją namuose nebesilanko, duoda ramiai gyventi, nes jau kuris laikas(keli mėnesiai) gyvena Ukmergės mieste, kur nuomojasi gyvenamąjį būstą, turi susiradęs naują gyvenimo draugę, todėl tiki, kad buvęs sutuoktinis padarė reikiamas išvadas iš savo netinkamo elgesio, ir prašo kaltinamojo nebausti realia laisvės atėmimo bausme, bei įvertindamas tai, kad anksčiau teistiems ir teistumą turintiems asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis A. K. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bausmės bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam A. K. tikslinga paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakius gynėjo paslaugų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, jo interesus gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 50 str. 3d. pagrindu(b.l. 158, 162, 177, 182, t. 1, b.l. 10, 22-23, t. 2).

Kadangi bylos nagrinėjimo 2018m. vasario 12d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo A. K. gynėja informavo teismą apie tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra pateikusi prašymą dėl turėtų kaltinamojo atstovavimo byloje išlaidų paskaičiavimo, prašydama teismui pateiktiną pažymą prijungti prie bylos medžiagos, 2018m. vasario 19d. teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 143,- Eur.(vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 34-36, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. K. pagal 2017m. gruodžio 15d. rašytą prašymą dėl teisės į gynybą jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-517/2017m.(dabartinis baudžiamosios bylos Nr. 1-98-517/2018m.) užtikrinimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2017m. gruodžio 20d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-4847-24227 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę V. B. atstovauti kaltinamojo A. K. interesus teisme(b.l. 22-23, t. 2). Kadangi Tarnybos sprendimu kaltinamasis A. K. yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

n u s p r e n d ė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1d., 140 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 138 str. 1d.-laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

-pagal LR BK 140 str. 1d.-laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.

LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam A. K. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; c) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; d) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpius nuo 2017m. birželio 18d., 2100 val., iki 2017m. birželio 19d., 1435 val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir nuo 2017m. liepos 05d., 1815 val., iki 2017m. liepos 07d., 1142 val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam A. K. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą juridinio asmens-Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį dėl turėtų išlaidų už nukentėjusiajai Ž. K. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo atmesti.

Daiktinius įrodymus-medinę virtuvinę kėdę ir baltos spalvos laidą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai Ž. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Rinaldas Adamonis