Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-844/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49037-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1; 1.2.14.10.1; 2.1.3.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.1;
(S)
Kauno apygardos teismas
N u O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Laurai Borisovai, Urtei Piluckei,
dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,
nuteistajai U. A.,
civilinei atsakovei M. A.,
nuteistosios U. A. gynėjai bei civilinių atsakovų atstovei advokatei Gitanai Butrimienei,
nuteistajam L. P., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. atstovei advokatei Neringai Šalčiuvienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios U. A., civilinių atsakovų M. A., D. A. bei jų gynėjos ir atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo U. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika), ir jai paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika), ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir U. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir U. A. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir solidariai iš U. A. (o jai neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, iki jos pilnametystės subsidiariai iš jos atstovų pagal įstatymą, civilinių atsakovų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. priteista 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo A. Š. naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir BK 284 straipsnį, tačiau jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. U. A. nuteista už tai, kad būdama nepilnametė, veikdama bendrininkų grupe kartu su L. P., 2019 m. lapkričio 17 d., apie 03.20 val., mesdama betoninę trinkelę, o L. P. metant akmenį į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini), saugomų valstybės ir įtrauktų į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) administracinių patalpų langus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1500,00 eurų vertės, tokiu būdu sugadino didelės kultūrinės reikšmės turintį turtą ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarė 1 500 eurų turtinę žalą.
2. Taip pat U. A. nuteista už tai, kad būdama nepilnametė, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupe kartu su L. P., 2019 m. lapkričio 26 d., apie 03.30 val., L. P. tyčia iš kiemo pusės išdaužus negyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto lango stiklą, esantį durų dešinėje, ir įpylus į apleisto pastato su savimi atsinešto ypač degaus skysčio – benzino, ji, tai yra U. A., užpylė su savimi atsinešto ypač degaus skysčio – benzino prie apleisto pastato įėjimo durų iš kiemo pusės bei pro išdaužytą lango stiklą į patalpų vidų ir prie įėjimo durų numetė uždegtus degtukus, taip sukėlė gaisrą A. Š. priklausančiame negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu dalinai nudegė negyvenamojo namo stogo konstrukcijos, išdegė antro aukšto koridorius, apdegė ir aprūko antro aukšto patalpos, sudegė antro aukšto veranda, sudegė du butai po vieną kambarį mansardoje, dalinai išdegė pirmo aukšto koridoriaus patalpa, vandeniu sulietos visos pirmo ir antro aukšto patalpos, tokiu visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, tokiu būdu sugadino didelės vertės nukentėjusiajam A. Š. priklausantį 121 138,58 eurų vertės svetimą turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji U. A., civiliniai atsakovai M. A., D. A. bei jų gynėja ir atstovė advokatė Gitana Butrimienė prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje, kurioje U. A. pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d.) ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato arba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti U. A. paskirtas bausmes iki minimalaus laisvės apribojimo bausmės termino arba grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Taip pat prašo civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį atmesti.
1.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas kalta U. A. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veikai), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl 2019 m. lapkričio 26 d. veikos, kadangi nebuvo nustatytas realus nusikalstama veika (2019 m. lapkričio 26 d.) padarytos žalos dydis, netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, spręsdamas civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes nuteistajai neindividualizavo skiriamų bausmių ir paskyrė per griežtą bausmę.
1.2. Teigia, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir įrodinėjant, kad buvo sugadintas didelės kultūrinės reikšmės turintis turtas, privalu nustatyti ir ištirti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad turtas yra pripažintas didelės kultūrinės reikšmės, o taip pat nustatyti, kad kaltinamas asmuo suprato ir suvokė, kad tas turtas yra didelės kultūrinės reikšmės. Akcentuotina, kad nuteistoji U. A. kaltės, dėl didelės kultūrinės reikšmės objekto sugadinimo nepripažino, nuteistoji pripažino tik kad išdaužė langus. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno (duomenys neskelbtini) langai yra kultūros vertybė. Vienintelis rašytinis įrodymas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), tačiau ne (duomenys neskelbtini) vitražiniai langai, yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, yra 2020 m. rugsėjo 4 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) namai ((duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei nuo 2001 m. gruodžio 17 d., šis nekilnojamasis daiktas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (1 t., b. 1. 83-84). Daugiau jokių įrodymų, kad būtent Kauno (duomenys neskelbtini) langai, o ir pati (duomenys neskelbtini) įrašyta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nėra. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir byloje nesant apskritai jokių įrodymų, kad būtent Kauno (duomenys neskelbtini) langai įtraukti į Kultūros paveldo registrą ar pripažinti didelės kultūrinės reikšmės objektu, nusprendė, kad nuteistosios U. A. veiksmuose yra BK 187 straipsnio 2 dalies sudėtis. Nuteistoji U. A. neturėjo tyčios sugadinti didelės vertės svetima turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
1.3. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įtraukta į Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių registrą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo iširta, ar nuteistoji veikos darymo metu suvokė ir suprato ar bent jau žinojo, kad (duomenys neskelbtini) langai yra vertybė, kuri įtraukta į Kultūros paveldo registrą ar, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo iškaba, jog tai Kultūros paveldas ir pan. Nuteistoji neturėjo tyčios pasikėsinti ir sunaikinti ar sugadinti būtent kultūros vertybę. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistoji turėjo tyčią atkeršyti. Savo kaltę dėl to pripažino ir gailisi, yra atlyginusi padarytą žalą dėl savo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius, jog Kauno (duomenys neskelbtini) langai yra didelės kultūrinės reikšmės objektas, tokių įrodymų nesant baudžiamojoje byloje, nesant ištirtai aplinkybei, jog nuteistoji U. A. suprato, kad Kauno (duomenys neskelbtini) langai didelės kultūrinės reikšmės objektas, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonėms, turėjo baudžiamosios bylos duomenis ir kilusias abejones vertinti kaltinamosios naudai ir ją išteisinti, o ne pripažinti kalta.
1.4. Skunde be kita ko, keliamos abejonės ir dėl kitos nusikalstamos veikos, kadangi kaltinamas suformuotas, nurodant konkretų 121 138,58 Eur žalos dydį, t. y. nuteistoji U. A. buvo kaltinama tuo, kad visuotinai pavojingu būdu sugadino 121 138,58 Eur vertės svetimą turtą. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, tikslus nusikalstama veika padarytos žalos dydis buvo nenustatytas, o surašant kaltinamąjį aktą buvo nurodytas žalos dydis, kurį nurodė nukentėjusysis civiliniame ieškinyje. Viso baudžiamojo proceso metu nebuvo imtasi jokių realių veiksmų, kad būtų objektyviai nustatytas padarytos žalos dydis. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, surašant kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus teismui, todėl liko neatskleistas ir nenustatytas žalos dydis, kuris įrašytas kaltinime. Šios aplinkybės, sudaro pagrindą teigti, jog kaltinamasis aktas surašytas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, tokiu būdu priėmė neteisėtą nuosprendį, kuriuo pripažino kaltinamąją kalta dėl veikos padarymo, kai kaltinamasis aktas iš esmės surašytas, pažeidžiant BPK nuostatas.
1.5. Skunde teigiama, kad U. A. išteisinus iš vienos BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2019 m. lapkričio 17 d. veika), atsirastų teisinis pagrindas U. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi apeliantų manymu, egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos tam, kad U. A. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
1.6. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su nuteistajai U. A. paskirtomis bausmėmis, teigiant, kad jos yra per griežtos ir neproporcingos. Apeliantų teigimu, apylinkės teismas netinkamai vertino tai, kad U. A. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra nepilnametė, itin teigiamai charakterizuojama, mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, dėl veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra atlyginusi 1500 Eur žalą, ketino atlyginti žalą nukentėjusiajam A. Š., tačiau jis atsisakė priimti žalos atlyginimą, nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui nurodė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, su pareigūnais bendradarbiavo. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad paskirtas laisvės apribojimo laikotarpis, atsižvelgiant į U. A. asmenybę, veiksmus, ženkliai trumpintinas iki minimalaus bausmės termino.
1.7. Apeliantai nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu, pakartotinai nurodydami, kad baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo nustatytas gaisru padarytos žalos dydis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 26 d. gaisras pastatui žalos nepadarė, o civilinis ieškovas tiesiog nori neteisėtai pasipelnyti. Teigia, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), gaisro metu buvo apleistas ir negyvenamas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo matyti, jog pastatas - gyvenamasis namas 1935 m. statybos, šio pastato rekonstravimo pabaigos metai - 1964 m. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad pastatas buvo remontuotas ar kitaip pagerinta jo būklė. Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad iki 2019 m. lapkričio 26 d. gaisro, kurį sukėlė nuteistieji, buvo pastate net du gaisrai. Nors bylos medžiaga patvirtina, kad pastato tam tikros patalpos išdegę, tačiau nėra nustatyta, kurio gaisro metu. Sutiktina, kad galimai galėjo būti padaryta dėl nuteistosios U. A. veiksmų žala nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turtui, tačiau teismo priteistas 15 000 Eur žalos dydis nėra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Įvertinus teismo eksperto V. Š. pateiktas išvadas dėl statinio, jog statinys yra bevertis, esančio (duomenys neskelbtini), būklės, vertės bei nurodytą padarytos 2019 m. lapkričio 26 d. gaisru žalos dydį, yra akivaizdu, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškinio A. Š. ieškinys ir juo reiškiamas prašomos priteisti žalos aiškiai nepagrįstas, todėl buvo teisinis pagrindas jį atmesti, kaip neįrodytą.
1.8. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimų masto. Kaip nurodyta skunde, šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas yra bene 6 kartus didesnis nei priteistos žalos dydis (15 000 Eur). Pirmosios instancijos teismui priteisus 15 000 Eur turtinės žalos buvo teisinis pagrindas sumažinti laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. prašo atmesti apeliantų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Be to, prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji, civilinė atsakovė M. A. ir jų gynėja bei atstovė advokatė Gitana Butrimienė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis L. P. ir jo gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė taip pat pritarė apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. atstovė advokatė Neringa Šalčiuvienė prašė skundą atmesti. Prokurorė Sigita Blum prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės neprieštaravo, teigė, kad yra pagrindas U. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas.
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistosios U. A., civilinių atsakovų M. A., D. A. bei jų gynėjos ir atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistoji, civiliniai atsakovai ir jų gynėja bei atstovė advokatė.
7. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetimo turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Įstatymų leidėjas straipsnio dispozicijoje įtvirtindamas alternatyvias veikas ir tiesiogiai nenurodydamas esminių skirtumų baudžiamosios atsakomybės dydžiui, nustato, kad abiem atvejais veika kvalifikuojama pagal tą patį straipsnį ir jo dalį. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Tyčia gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuojau pat realizuota. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.
8. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Visi išvardinti šį nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs. Visi kvalifikuojantys požymiai priklauso objektyviesiems nusikaltimo sudėties elementams. Turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padaromas labai įvairiais būdais ir gali būti susijęs su įvairiais sunkiais padariniais. Kadangi požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, jie kiekvienoje byloje turi būti teismo nustatomi ir įvertinami atskirai, pagal konkrečias bylos aplinkybes.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu U. A. pripažino kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika), konstatavęs, jog iš baudžiamosios bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad U. A., būdama nepilnamete, ir L. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. lapkričio 17 d., apie 03.20 val., U. A. metant betoninę trinkelę, o L. P. metant akmenį į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini), saugomų valstybės ir įtrauktų į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) administracinių patalpų langus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jie išdaužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1 500,00 eurų vertės, ir tokiu būdu sugadino didelės kultūrinės reikšmės turintį turtą ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarė 1500 eurų turtinę žalą. Akivaizdu, kad apylinkės teismas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini) administracinio pastato išdaužtus vitražinius langus pripažino kaip kultūrinės reikšmės turinčius turtą.
10. Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su U. A. veikos kvalifikavimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika), prašoma ją išteisinti. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų vertinimą, įvertinusi visą baudžiamojo proceso metu surinktą medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos metu gautus papildomus dokumentus, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl U. A. visiško išteisinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 17 d. veika), yra nepagrįsti, todėl atmestini. Tiek iš apeliacinio skundo argumentų, tiek iš gynėjos bei atstovės advokatės baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme matyti, jog nesutinkama, kad išdaužti vitrininiai langai yra didelės kultūrinės reikšmės turintis turtas, vadinasi, ir BK 187 straipsnio 2 dalis nepagrįstai inkriminuota U. A.. Be kita ko, iš skundo matyti, kad nėra ginčijamos esminės veikos padarymo aplinkybės, taipogi nėra ginčijama nuteistosios U. A. kaltė turto sugadinimo klausimu, todėl apygardos teismas plačiau nepasisakys U. A. kaltės klausimo aspektu, dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarytos turtinės žalos sugadinant jai priklausantį turtą. Kadangi pati nuteistoji U. A. neginčytinai patvirtino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kad ji padarė šią veiką, kad ji metė betoninę trinkelę į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų langą ir tokiais veiksmais išdaužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1500,00 Eur vertės, abejoti nuteistosios prisipažinimu, kuris sutampa su visoje esančių objektyvių įrodymų visetu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokiais savo veiksmais U. A. padarė įstatyme uždraustą nusikalstamą veiką.
11. Nustatyta, kad apeliaciniu skundu ginčijama padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nurodant, kad U. A. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Tačiau nėra ginčijamas faktas, jog U. A. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (turto, priklausančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) bendruomenei, sugadinimo), todėl, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakys dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei nusikalstamos veikos sudėties buvimo U. A. veiksmuose, plačiau neanalizuodamas U. A. kaltės klausimo.
Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo (2019 m. lapkričio 17 d.)
12. Pirmosios instancijos teismo U. A. ir L. P. pripažinti kaltais pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika) už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, U. A. dar būdama nepilnamete), 2019 m. lapkričio 17 d., apie 03.20 val., U. A. metė betoninę trinkelę, o L. P. metė akmenį į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini), saugomų valstybės ir įtrauktų į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) administracinių patalpų langus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais išdaužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1500,00 Eur vertės, tokiu būdu sugadino didelės kultūrinės reikšmės turintį turtą ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarė 1 500,00 Eur turtinę žalą.
13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nusprendus atlikti dalinį įrodymų tyrimą, apygardos teismas savo iniciatyva kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos Kauno skyrių (toliau – Paveldo departamentas). Nagrinėjant bylą apygardos teisme, 2022 m. spalio 6 d. buvo gautas Paveldo departamento raštas Nr. DOK-24594, dėl papildomų duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad byloje minimas pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) yra kultūros paveldo objektas – Kauno (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ). Šio kultūros paveldo objekto vertingosios savybės nustatytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 11 d. akte Nr. KPD-SK-412 bei vėlesnėje jo redakcijoje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. vasario 8 d. akte Nr. KPD-SK-412/1. Rašte pažymėta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 11 d. akte Nr. KPD-SK-412 bei vėlesnėje jo redakcijoje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. vasario 8 d. akte Nr. KPD-SK-412/1 nėra nurodyta, kad vitražiniai stiklai būtų Kauno (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė. Kauno (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė yra nurodytas fasado metalinių dvigubų, kupolo ir minareto – viengubų langų konstrukcijų, jų skaidymo tipas (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. vasario 8 d. akte Nr. KPD-SK-4112/1 7.1.1.5. p. stalių ir kiti gaminiai – fasado metalinių dvigubų, kupolo ir minareto – viengubų langų konstrukcijų, jų skaidymo tipas (XX a. pabaigoje įrengti vitražiniai langai, XXI a. pradžioje vidinės metalinės langų konstrukcijos pakeistos į medines, minareto viršutiniame tarpsnyje įdėti nauji plastikiniai langai, būklė patenkinama), tačiau iš Paveldo departamentui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ši vertingoji savybė nebuvo sužalota ar sunaikinta. Paveldo departamento vedėjas S. S. rašte nurodė, kadangi Kauno (duomenys neskelbtini) vitražiniai stiklai ir langai nėra šio kultūros paveldo objekto vertingoji savybė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie turi didelę mokslinę istorinę ar kultūrinę reikšmę (10 t., b. l. 96).
14. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai apklausta nuteistoji U. A. parodė, kad pastatas, į kurį metė betoninę trinkelę buvo religinės bendruomenės namai, ji tai suprato, tačiau kad tai pastatas, turintis istorinę vertę ir galintis turėti didelę kultūrinę reikšmę – nesuprato. Tuo metu apie tai ji negalvojo, tokio savo elgesio paaiškinti negali, nusikalto impulsyviai, atsitiktinai ir dėl to labai gailisi (11 t., b. l. 27). Panašias įvykio aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis L. P. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu gailėjosi tokio savo poelgio, nesuprato, kad tai objektas, turintis didelę kultūrinę reikšmę (11 t., b. l. 74).
15. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 2 dalį ir įrodinėjant, kad buvo sugadintas didelės kultūrinės reikšmės turintis turtas privalu nustatyti ir ištirti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad turtas yra pripažintas didelės kultūrinės reikšmės, o taip pat nustatyti, kad kaltinamas asmuo suprato ir suvokė, kad tas turtas yra didelės kultūrinės reikšmės. Pagal teismų praktiką kultūros vertybė suprantama kaip daiktai, turintys visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.66 straipsnio 1 dalis). Mokslo, istorijos, kultūros vertybių reikšmingumas yra vertybinė kategorija, todėl dažnai negali būti įvertintas pinigine išraiška, tai kiekvienu konkrečiu atveju nustato specialistai ar ekspertai, pvz., Kultūros paveldo departamentas tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, nuteistųjų duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad U. A. ir L. P. išdaužė Kauno (duomenys neskelbtini) dviejų langų vitražinius stiklus, ir tokiu būdu sugadino didelės kultūrinės reikšmės turintį turtą. Teismas daro išvadą, kad ginčo dėl to, kad Kauno (duomenys neskelbtini) įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nekyla, tačiau apeliantai skundu nesutinka su tuo, kad išdaužti vitražiniai stiklai nėra įtraukti į didelę kultūrinę reikšmę turintį turto aprašą (ar yra BK 187 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai).
17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nuteistųjų U. A. ir L. P. veiksmuose yra BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, t. y., kad jie sugadino turtą, kuris turi didelę kultūrinę reikšmę. Apygardos teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos metu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis iš Paveldo departamento, kuris detaliai aprašytas šio nuosprendžio 13 punkte, daro išvadą, kad nuteistųjų veiksmais išdaužti Kauno (duomenys neskelbtini) du vitražiniai stiklai, nėra įtraukti į didelės kultūrinės reikšmės turinčio turto aprašą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuteistųjų (U. A., L. P.) veiksmus kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi nėra šios nusikalstamos veikos sudėties, nes sugadintas turtas (vitražiniai stiklai) nėra didelę kultūrinę reikšmę turintis turtas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metus gavus duomenis, patvirtinančius, kad Kauno (duomenys neskelbtini) administracinio pastato išdaužti vitražiniai stiklai nėra kultūros vertybė, darytina išvada, kad nusikalstama veika privalo būti perkvalifikuota iš BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nors nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas inicijuotas tik nuteistosios, civilinių atsakovų ir jų gynėjos bei advokatės apeliaciniu skundu, kito nuteistojo L. P. atžvilgiu nėra gauta jokių apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju veikos perkvalifikavimas iš sunkesnės straipsnio dalies į lengvesniąja straipsnio dalį taikytinas ir kito nuteistojo L. P. atžvilgiu bei nuteistajam L. P. skirtina nauja bausmė. Bausmių skyrimo klausimas bus aptariamas vėliau šiame nuosprendyje.
18. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ir nuteistuosius pripažindamas kaltais pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir nurodydamas, kad išdaužti langai yra kultūrinė vertybė, vadovavosi vieninteliu rašytiniu įrodymu, t. y. bendruoju 2020 m. rugsėjo 4 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) namai ((duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei nuo 2001 m. gruodžio 17 d. ir šis nekilnojamasis daiktas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (1 t., b. l. 83-84) bei subjektyviais Kauno (duomenys neskelbtini) atstovų parodymais, nepatikrindamas šių duomenų pagrįstumo. Daugiau jokių kitų objektyvių įrodymų, kad būtent Kauno (duomenys neskelbtini) vitražiniai langai (stiklai), kuriuos savo neteisėtais veiksmais išdaužė nuteistieji, būtų įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nebuvo. Papildomai gautuose dokumentuose Paveldo departamento vedėjas išvardino kas laikoma vertybėmis (pvz., langų konstrukcijos), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistieji būtų sugadinę langų konstrukcijas. Taigi, darytina išvada, kad nuteistųjų išdaužti vitražiniai stiklai nėra didelės mokslinės ir kultūrinės reikšmės vertybės, todėl jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo. Kadangi nei apeliantai, nei kitas nuteistasis L. P. neginčija savo neteisėtų veiksmų, pripažįstą, kad įvykio metu išdaužė Kauno (duomenys neskelbtini) administracinio pastato vitražinius stiklus ir tokiu būdu sugadino Kauno (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančio pastato stiklus, darytina išvada, kad jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistieji savo neteisėtais veiksmais nesugadino didelės kultūrinės reikšmės turinčio turto (vitražiniai stiklai), kuris priklauso Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai tiek U. A., tiek ir L. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Nenustačius šios veikos kvalifikuotino požymio – didelės kultūrinės vertės turto sugadinimo, nuteistųjų veika privalo būti perkvalifikuota iš BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį.
20. Teisėjų kolegija, papildomai atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo (BK 187 straipsnio 1 dalis). Jeigu kaltininko veikoje yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių, jis atsako nuo 14 metų amžiaus (BK 13 straipsnio 2 dalis). BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas, kai asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
21. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad U. A. nusikalstamos veikos (2019 m. lapkričio 17 d. veika), padarymo metu buvo 15 metų. Akivaizdu, kad U. A. atžvilgiu nėra galimybės priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir ją pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2019 m. lapkričio 17 d. veika), nes veikos padarymo metu asmuo nebuvo sulaukęs tokio amžiaus (16 metų), kad jam galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Vadinasi, U. A., nusikalstamos veikos padarymo metu, būdama 15 metų amžiaus, nėra tinkamas subjektas, kad jos atžvilgiu būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl turto, priklausančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, sugadinimo, kadangi egzistuoja aplinkybė, dėl kurios nėra galimas baudžiamasis procesas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje dalyje baudžiamoji byla (nusikalstama veika 2019 m. lapkričio 17 d.) U. A. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos nustatymo, civilinio ieškinio
22. Nesutikdami su nukentėjusiajam A. Š. priteistos turtinės žalos dydžiu (15 000,00 Eur), apeliantai tvirtina, kad jis nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantai taip pat nesutinka ir su priteisto civilinio ieškinio dydžiu, teigdami, kad suma yra ženkliai per didelė.
23. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021). Pagal teismų praktiką turtinės žalos dydis iš esmės yra fakto klausimas. Šis klausimas apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdamas šį klausimą apylinkės teismas teisingai taikė įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019, 2K-126-495/2021).
24. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kokiais įrodymais (nukentėjusiojo parodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis dėl sukelto gaisro A. Š. priklausančiame negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu dalinai nudegė negyvenamojo namo stogo konstrukcijos, išdegė antro aukšto koridorius, apdegė ir aprūko antro aukšto patalpos, sudegė antro aukšto veranda, sudegė du butai po vieną kambarį mansardoje, dalinai išdegė pirmo aukšto koridoriaus patalpa, vandeniu sulietos visos pirmo ir antro aukšto patalpos) grindžia nustatytą turtinės žalos dydį. Šiuo atveju kaltinamieji veikė visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, ir būtent tokiu būdu jie sugadino didelės vertės nukentėjusiajam A. Š. priklausantį turtą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai yra išsamiai išanalizuoti ir aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas visus byloje surinktus įrodymus išsamiai išanalizavo, vertino šiuos įrodymus tiek atskirai, tiek visų byloje esančių įrodymų kontekste ir pateikė dėl jų vertinimo motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentų kontekste nėra pagrindo spręsti, kad teismas, nustatydamas nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, įstatymą taikė neteisingai.
25. Teisėjų kolegija, atsisakydama tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteistos sumos sumažinimo, nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio 25; 26; 27 lapuose itin detaliai ir nuosekliai išaiškino bei išanalizavo priteistos sumos pagrįstumą, argumentavo parinktą jos dydį. Iš apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kurioje analizuojami civilinio ieškinio klausimai, matyti, kad teismas detaliai išanalizavo byloje pateiktas priešpriešines ekspertų konsultacines išvadas, pagrįstai vienus argumentus laikė pagrįstais, kitus atmetė kaip nepagrįstus, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darė išvadą, kad gaisro metu A. Š. prarasto turto atkūrimui priteistina 15 000,00 Eur suma yra pagrįsta ir teisinga. Apygardos teismas šiai argumentacijai pritaria, neturi teisinio pagrindo nesutikti su informatyviais bei labai plačiai išnagrinėtais civilinio ieškinio priteisimo klausimais bei nustatytos žalos dydžiu, pakartotinai apylinkės teismo motyvai nėra kartojami ir jiems pritariama. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog neva nukentėjusysis A. Š. nepatyrė jokios žalos pelningai pardavęs jam priklausiusį turtą, nėra pagrindo, toks argumentas laikytinas neobjektyviu ir nepagrįstu, todėl atmetamas. Vertinama, kad 15 000,00 Eur nukentėjusiajam priteista turtinės žalos suma yra protinga, kad jo teisės ir teisėti interesai būtų apginti ir įgyvendintas teisingumo principas. Nuteistieji be jokios pateisinamos priežasties, veikdami suplanuotai, įžūliai, pavojingai sugadino svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą. Kad turtas yra svetimas jie tiksliai žinojo ir tai suprato, todėl nepriklausomai nuo svetimo turto būklės, neturėjo jokios teisės jo gadinti. Natūralu, kad dėl tokių neteisėtų nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusiajam atlygintina, pirmosios instancijos teismo priteista turtinė žala yra teisinga, todėl ją mažinti ar jos nepriteisti iš nuteistųjų nėra jokio teisinio pagrindo.
26. Apeliaciniame skunde be kita ko skundžiama ir tai, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio nuostatas, todėl baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir pašalinti kaltinamojo akto trūkumams. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, formalaus pobūdžio. Skunde nenurodytas nė vienas motyvas, kodėl apeliantų manymu, kaltinamajame akte yra trūkumų, todėl plačiau šis skundo argumentas neanalizuojamas, apsiribojant tuo, jog jis yra nepagrįstas. Nustatytos žalos dydis A. Š. pagrįstai buvo nustatytas remiantis pateikta eksperto išvada, todėl laikytina, kad šioje dalyje kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų.
Dėl bausmės skyrimo L. P.
27. Perkvalifikavusi L. P. veiksmus iš BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija privalo nuteistajam paskirti bausmę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, iš naujo privalo būti sprendžiamas ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo klausimas.
28. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
29. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
30. Teismas, skirdamas bausmę L. P. pagal naujai perkvalifikuotą veiką, atsižvelgia į tai, kad L. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas susijęs su svetimo turto sugadinimu. Nusikaltimas padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, apimtį, amžių, į tai, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taipogi į tai, kad yra nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skirdamas L. P. bausmę pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, apkaltinamasis nuosprendis priimtas pirmą kartą, administracine tvarka baustas du kartus, duomenų apie jo nepakaltinamumą nėra. Iš 2022 m. sausio 13 d. – vasario 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad L. P., darydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal socialinę brandą labiau prilygo nepilnamečiui nei suaugusiam asmeniui, todėl daro išvadą, kad nuteistajam L. P. skirtina įstatymo sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, bausmės dydį nustatant artimą minimalios bausmės dydžiui (6 mėnesiai).
31. Atsižvelgusi į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog keisti L. P. už kitas nusikalstamas veikas jam pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių, nėra pagrindo. Jos nėra aiškiai per griežtos, neprieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams ir teisingumo principui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog L. P. pirmosios instancijos teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika), BK 284 straipsnį paskirtos bausmės yra teisingos. Jos atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra tinkamai individualizuotos. Juo labiau, kad nepaisant ankstesnio baustumo administracine tvarka fakto, už atskiras veikas L. P. buvo paskirtos bausmės, mažesnės už sankcijose numatyto laisvės apribojimo bausmės vidurkį, o už BK 284 straipsnyje padarytą veiką buvo skirta beveik minimali laisvės apribojimo bausmė (4 mėnesiai).
32. Kaip nurodyta BK 63 straipsnio 1 dalyje, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis).
33. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Parinkdama nuteistajam pridedamų švelnesnių bausmių dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į jau aukščiau išdėstytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną imperatyvią nuostatą, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Dėl U. A. paskirtos bausmės, dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio taikymas)
34. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajai paskirti švelnesnę bausmę, t. y. paskirtą bausmę sumažinti iki minimalios (3 mėnesių) bausmės, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai U. A. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga. Skunde nurodoma, kad apeliantė gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, davė aiškius, tikslius bei nuoseklius parodymus, prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, atlygino žalą. Be to, apeliantai nuteistosios U. A. atžvilgiu prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
35. Nagrinėjamu atveju keliamas U. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygos, o nuteistosios motina M. A. pozityvia įtaka sudarys pagrindą U. A. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nesutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais ir atsisakyti U. A. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus apeliantų apeliacinio skundo motyvus, nesant pagrindo abejoti jų pagrįstumu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl U. A. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika) ir už šią nusikalstamą veiką jai paskirta bausmė naikintina, baudžiamąją bylą U. A. atžvilgiu nutraukiant, U. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 40 straipsnis).
36. Tenkinant apeliacinį skundą dalyje dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018).
37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju, nenustatė pagrindo netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, instituto. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad U. A. pirmosios instancijos teismo nuteista pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Ši veika BK 11 straipsnio 4 dalies pagrindu priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, jog U. A. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, taip pat tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-635/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018). Šioje byloje nustačius, jog U. A. yra padariusi vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau nuteista nebuvo, yra visos sąlygos daryti išvadai, kad U. A. laikoma pirmą kartą padariusi nusikalstamą veiką. Be kita ko, šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino taip pat ir apylinkės teismas.
38. Vertinant U. A. elgesį, pažymėtina, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atitinkamai BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).
39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad U. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, neigiamai vertino savo elgesį ir dėl to apgailestavo. Jos kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
40. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010; 2K-445-489/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas, kad dalis žalos turi būti atlyginta, pašalinta ar įsipareigota ją atlyginti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl byloje esant atlygintai žalai dėl 2019 m. lapkričio 17 d. veikos, civiliniams atsakovams ir nuteistajai sutinkant atlyginti 2019 m. lapkričio 26 d. nusikaltimu padarytą žalą, yra pagrindas teigti, kad nusikaltimu žala bus realiai atlyginta. Tokiu atveju yra pagrindas sąlygai, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad civiliniai atsakovai turi nekilnojamojo turto, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio ieškinio užtikrinimui, taip pat yra pagrindas pagrįstai spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga bus įgyvendinta. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu U. A. tėvai (civiliniai atsakovai) buvo pervedę nukentėjusiajam A. Š. 3 000,00 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui (8 t., b. l. 112), tačiau pastarasis šios pinigų sumos neatsiėmė. Ši aplinkybė įrodo, kad U. A. ir jos tėvai sutiko ir siekė atlyginti A. Š. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ar bent dalį jos.
41. Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad U. A. nusikalto būdama jauno amžiaus (15 metų), nedirba, šiuo metu mokosi, administracine tvarka nebausta. 2019 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikoje nurodyta, kad U. A. šioje gimnazijoje mokėsi iki 2018 metų, ją apibūdino kaip rūpestingą, mandagią, paslaugią, draugišką mokinę. Jos mokymosi rezultatai buvo pažangūs, buvo aktyvi, ypač domėjosi istorija, lankomumas geras, lankė Šiaulių sąjungą, į gimnaziją ateidavo tvarkingai apsirengusi, atlikusi namų darbų užduotis, turėdavo visas reikiamas priemones, mokinės tėvai rūpinosi dukra, nuolat lankė tėvų susirinkimus, konsultacijas, domėjosi ugdymosi rezultatais, sistemingai bendravo su klasės vadove. 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) universitetinės gimnazijos charakteristikoje nurodyta, kad U. A. 2019 m. rugsėjo 1 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetinės gimnazijos I d klasę, atvyko iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, mergaitė mokosi gerai, vidurkis – 7,17, sunkiau sekasi tikslieji mokslai (matematika, chemija), mokinė lanko pamokas, praleistas pamokas tėvai pateisina. Mokykloje turi draugę, su kuria praleidžia daugiausiai laiko, mokinė dalyvauja neformalioje švietimo veikloje mieste, lanko Kauno dramos teatro mokyklėlę, tailandietiško bokso treniruotes, gitaros kursus, mokytojai apie ją atsiliepia gerai, tik kai kurie įvardijo, kad per pamokas trūksta aktyvumo, drąsos, U. su klasės auklėtoja bendrauja nuoširdžiai, noriai, mama domisi dukros pasiekimais. 2020 m. lapkričio 23 d. šios ugdymo įstaigos charakteristikoje nurodoma, kad U. A. mokosi gerai, pamokas lanko gerai, yra rami, turi meninių gabumų, su klasės draugais sutaria gerai, nuotolinio mokymosi metu tėvai tinkamai rūpinosi dukros priežiūra, motina domisi dukros pasiekimais, nuolat jungiasi prie elektroninio dienyno, dažnai bendrauja su mokytojais. 2020 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) dailės akademijos (duomenys neskelbtini) fakulteto pažymoje nurodyta, kad U. A. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. lanko (duomenys neskelbtini) dailės, dizaino ir architektūros mokyklos Klasikinio realizmo ateljė kursus (vieną kartą per savaitę). (duomenys neskelbtini) dailės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad informacijos apie nepilnametės U. A. vaiko teisių pažeidimus nėra, šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos. Šių aplinkybių visuma neabejotinai teigiamai charakterizuoja U. A. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikaltimas nėra jai būdingo elgesio modelio dalis. Įvertinusi tiek U. A. asmenybę, tiek ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jos požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jos elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog U. A. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau išsamiai aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, kad ateityje U. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamojoje byloje pateiktą medžiagą, duomenis bei skundo argumentus, daro išvadą, kad U. A. nėra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, o skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikaltimas iš esmės pasižymėjo atsitiktiniu pobūdžiu.
42. Byloje U. A. motina M. A. pateikė prašymą perduoti kaltininkę laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti U. A. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
43. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, M. A. yra tinkama laiduotoja byloje ir abejoti M. A. tinkamumu būti U. A. laiduotoja, teisinio pagrindo nėra.
44. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamosios ir laiduotojos asmenybes, teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant U. A. pagal laidavimą jos motinai M. A. ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jos atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
45. Taikydamas U. A. laidavimo institutą, apeliacinės instancijos teismas plačiau nebeanalizuoja skunde nurodyto prašymo dėl švelnesnės bausmės skyrimo U. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 26 d. veika).
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
46. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai nesutinka su laikinu nuosavybės teisių apribojimo mastu, teigiant, kad šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas yra bene 6 kartus didesnis nei priteistos žalos dydis (15 000 Eur). Pirmosios instancijos teismui priteisus 15 000 Eur turtinės žalos buvo teisinis pagrindas sumažinti laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą.
47. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis). BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Pagrindinis laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
48. Byloje surinkta ir išanalizuota medžiaga įrodyta, jog bendrais U. A. ir L. P. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. Š. padaryta turtinė žala, jo civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintas iš dalies. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš U. A. (o jai neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, iki jos pilnametystės subsidiariai iš jos atstovų pagal įstatymą, civilinių atsakovų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. 15 000,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo A. Š. naudai. Žala neatlyginta, todėl pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinių atsakovų turtui yra. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad apylinkės teismo nuosprendžiu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo metu tapo nebereikalingas ir dėl to turi būti visiškai panaikintas, ar tai, kad laikinas nuosavybių teisių apribojimo mastas būtų akivaizdžiai per didelis civilinio ieškinio sumai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal apeliantų apeliacinį skundą, sutikti su šiuo skundo argumentu neturi jokio teisinio pagrindo, todėl jį atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl nukentėjusiojo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Nukentėjusiojo A. Š. atstovė advokatė Neringa Šalčiuvienė pateikė prašymą iš nuteistųjų solidariai priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3025,00 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) (11 t., b. l. 43-44). Nurodo, kad šias išlaidas sudaro: 1210,00 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu; 302,50 Eur – už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą teisme 2022 m. rugsėjo 19 d.; 302,50 Eur – už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą teisme 2022 m. spalio 13 d.; 302,50 Eur – už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą teisme 2022 m. lapkričio 22 d., 302,50 Eur – už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą teisme 2023 m. sausio 13 d.; 302,50 Eur – už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą teisme 2023 m. kovo 10 d.; 302,50 Eur – už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą teisme 2023 m. balandžio 4 d.
50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios įstatymo nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistosios ir civilinių atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė dalyje visiškai išteisinti, dalyje ginčijo ir turtinės žalos dydį, nesutiko su civiliniu ieškiniu, konstatuoja, kad nukentėjusysis, norėdamas tinkamai apginti savo interesus teisme, turėjo išlaidų dėl teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, iš viso vyko 7 teismo posėdžiai, vienas iš analizuotų klausimų apeliacinės instancijos teisme buvo tiesiogiai susijęs su nukentėjusiuoju ir jam priteista žala, todėl nukentėjusiajam teisinė pagalba buvo būtina, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajam patirtos išlaidos privalo būti atlygintos, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad priteistina suma privalo būti mažinama dėl žemiau pateikiamų argumentų.
52. Teismas, priteisdamas išlaidų dydį, privalo atsižvelgti į šias aplinkybes: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus kriterijus, nurodytus aukščiau, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų sumą yra nepagrįstai per didelė, todėl privalo būti sumažinta iki 1800 Eur. Atstovė advokatė Neringa Šalčiuvienė nukentėjusįjį A. Š. atstovavo ir pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu, todėl jai nereikėjo iš naujo susipažinti su bylos medžiaga prasidėjus apeliaciniam procesui ir teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nebereikėjo iš naujo analizuoti baudžiamosios bylos medžiagos. Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacija) III skyriaus 10.10. papunktyje nurodyta: už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (0,4 koeficientas x 1900,3 Eur = 760,12 Eur). Įvertinus Rekomendacijoje nurodytą galima didžiausią užmokestį dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, šis išlaidų dydis mažinamas iki Rekomendacijoje nurodytos sumos ir laikoma, kad prašyme nurodyta padidinta atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo suma. Be to, nors ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių iš viso buvo 7 (septyni), tačiau posėdžių trukmė svyravo nuo trumpiausio posėdžio 8 min iki ilgiausio 1 val. 16 min., vykusių posėdžio trukmės vidurkis ~36 min. Rekomendacijų 10.12. papunktyje nurodyta: už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (0,1 koeficientas x 1900,3 Eur = 190,03 Eur). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliacinėje instancijoje teismo posėdžiai iš viso vyko 4 val. 30 min (0,5 koeficientas x 1900,3 Eur = 950,15 Eur). Įvertinus vykusių posėdžių skaičių, jų bendrą trukmę, nukentėjusiojo atstovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas (advokatės kontora Kęstučio g. 93-10, Kaune) ginant nukentėjusiojo interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, pripažintina, kad yra pagrindas priteisti tik dalį nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų – 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurus), nes prašyme nurodyta suma (3025,00 Eur) laikytina pernelyg ir aiškiai padidinta, neatitinkanti darbo ir laiko sąnaudų, o priėmus sprendimą priteisti visą prašyme nurodytą sumą būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo principai. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina lygiomis dalimis iš U. A. ir L. P., t. y. iš L. P. ir U. A. nukentėjusiojo A. Š. naudai priteisiama po 900 Eur (devynis šimtus eurų).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
54. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 31 d. pažyma Nr. APD-2023-05760 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį L. P., sudaro 364,66 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
55. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be kita ko, svarbu ir tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne nuteistojo L. P. iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje, jam advokatas buvo paskirtas teismo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo L. P. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
nuteistosios U. A., civilinių atsakovų M. A., D. A. bei jų gynėjos ir atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti:
U. A. nusikalstamą veiką (2019 m. lapkričio 17 d. veika) iš BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu baudžiamąją bylą dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalies (2019 m. lapkričio 17 d. veika) padarymo nutraukti, kadangi šios nusikalstamos veikos padarymo metu U. A. nebuvo tokio amžiaus, kad galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį, kuriuo U. A. pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika) ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
Vadovaujantis BK 40 straipsniu, U. A. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika) nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant ją motinos M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
U. A. išaiškinti, kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Laiduotojai M. A. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
L. P. nusikalstamą veiką (2019 m. lapkričio 17 d. veika) iš BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu L. P. paskirtą bausmę (2019 m. lapkričio 17 d. veika) subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtomis bausmėmis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 26 d. veika) padarymą ir L. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą galutinę laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti L. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 27 d. 18.00 val. iki 2019 m. lapkričio 28 d. 14.48 val., iš viso – 1 (vieną) dieną, šią 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginat 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Nepriteisti iš L. P. valstybės naudai 364,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pripažinti bylinėjimosi išlaidomis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. išlaidas jo atstovės advokatės Neringos Šalčiuvienės pagalbai apmokėti ir jas priteisti lygiomis dalimis iš U. A. ir L. P., iš kiekvieno po 900 Eur (devynis šimtus eurų), nukentėjusiojo A. Š. naudai.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrius Endriukaitis
Arūnas Paštuolis
Vaidas Vasiliauskas