Civilinė byla Nr. 2A-897-109/2010
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
43.2; 50.8;
121.21
Pirmosios instancijos teismo
teisėjas Laimutis
Vaitkus
KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės
Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant
Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės M. Č. atstovui
advokatui Andriui Marapolskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. B. ir E. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio
rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje
byloje Nr. 2-102-305/2009 pagal ieškovų M. Č. ir
uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ ieškinį atsakovams E.
B. ir Ž. B. bei uždarajai akcinei bendrovei „Balsava“
dėl žemės nuomos mokesčio dalies už naudojimąsi valstybine žemės sklypo dalimi
priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovai M. Č. ir UAB „Švaresta“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti
solidariai iš atsakovų Živilės ir E. B. ieškovės naudai 4
241,83 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimąsi žemės sklypais
Nr. 9, 11, 15 ir žemės sklypo Nr. 10 dalimi, taip pat 184,84 Lt ieškovės
sumokėtiems delspinigiams už pavėluotą žemės nuomos mokesčio mokėjimą
kompensuoti, ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 2 491,35 Lt valstybinės žemės
nuomos mokesčio dalį už naudojimąsi žemės sklypais Nr. 9, 11, 15 ir žemės
sklypo Nr. 10 dalimi, taip pat 121,82 Lt ieškovės sumokėtiems delspinigiams už
pavėluotą žemės nuomos mokesčio mokėjimą kompensuoti, taip pat priteisti iš
atsakovės UAB „Balsava“ ieškovės M. Č. naudai 409,94 Lt
valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimąsi žemės sklypo Nr. 10
dalimi, taip pat 20,12 Lt ieškovės sumokėtiems delspinigiams už pavėluotą žemės
nuomos mokesčio mokėjimą kompensuoti, ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 208,65 Lt
valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimąsi žemės sklypo Nr. 10 dalimi,
taip pat 12,88 Lt ieškovės sumokėtiems delspinigiams už pavėluotą žemės nuomos
mokesčio mokėjimą kompensuoti, bei priteisti iš atsakovų ieškovių naudai jų
patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-11-17 ieškovė M.
Č. ir Marijampolės apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės
žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo adresu Vysk. A. K. g.
13, Vilkaviškyje, kurio bendras plotas 5,8539 ha, nuomos, pagal kurią ieškovė M. Č. nuomojosi atitinkamai 2,9270 ha. Likusią minėto sklypo
dalį (2,9269 ha) nuo 2001-03-19 iki 2006-12-19 nuomojosi UAB „Švaresta“.
Nuomojamos žemės sklypo dalys tarp ieškovų nustatytos nebuvo. 2007 m. dėl
bendrame sklype esančių statinių perleidimo tretiesiems asmenims, bendro 5,8539
ha ploto sklypas detaliojo plano pagrindu bei Vilkaviškio rajono savivaldybės
tarybos sprendimu Nr. B-TS-87 buvo padalintas į penkiolika atskirų sklypų.
Pagal 2007-07-17 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
įsakymą Nr. B-ĮV-550 visiems penkiolikai sklypų buvo suteikti atskiri adresai,
matyti kiekviename naujame žemės sklype esantys nekilnojamieji objektai pagal
jų unikalius numerius. 2004-10-29 tarp ieškovės M. Č. ir
atsakovų E. B. ir Ž. B. buvo
sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė M.
Č. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusius statinius – 24/100
dalis dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2006-05-24 tarp ieškovės M. Č. ir atsakovo UAB „Balsava“ buvo sudaryta notarinė
pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė M. Č. pardavė
asmeninės nuosavybės teise priklaususius statinius – 76/100 dalis dirbtuvių
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius
adresu (duomenys neskelbtini). 2006-10-29 E. B. ir Ž. B. pirkimo pardavimo sutartimi iš M. Č. papildomai
įsigijo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei siurblinę (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams E. B. ir Ž. B. nuosavybės teise
priklauso statiniai, esantys atskirai suformuotuose žemės sklypuose Nr. 9
(adresas (duomenys neskelbtini); Nr. 11 (adresas (duomenys neskelbtini) ir Nr.
15 (adresas (duomenys neskelbtini). Bendrai su atsakovu UAB „Balsava“ Živilei
ir E. B. priklauso statiniai, esantys atskirai
suformuotame žemės sklype Nr. 10 (adresas (duomenys neskelbtini). Be to, šiame
žemės sklype Nr. 10 taip pat yra statiniai, priklausantys UAB „Vilkaviškio
autobusų parkas“ (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys
neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Pagal 2004-10-29 pirkimo pardavimo
sutarties 3.2. punktą, bei vėlesnių pirkimo pardavimo sutarčių 1.3. punktą
Marijampolės apskrities viršininko administracijos sutikimu pirkėjams perėjo
teisė, pagal CK 6.394 str., naudotis žemės sklypo dalimi, proporcinga įsigytų
užimamų pastatų plotui. Pirkimo-pardavimo sutartyje CK 6.394 str. sąlygos ir
jame numatytos pasekmės atsakovams buvo aptartos ir išaiškintos notaro sudarant
pirkimo pardavimo sutartis. Be to, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis,
buvo paskaičiuoti žemės sklypo plotai, kuriais atsakovai turės teisę naudotis,
viskas buvo apžiūrėta, atsakovai žinojo savo naudojamų žemės sklypo dalių
ribas. Taigi atsakovai nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos perėmė
ieškovės teises dėl valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis
ir dalį jų - naudojimąsi nekilnojamuoju turtu ir žemės sklypu, reikalingu
minėtam nekilnojamam turtui eksploatuoti, - sėkmingai įgyvendina, vykdo
komercinę veiklą. Kadangi pradinė nuomos sutartis dėl valstybinio žemės sklypo
nuomos nebuvo pakeista Marijampolės apskrities viršininko administracijos
reikalavimu dėl detaliojo plano sprendinių ruošimo ir tvirtinimo, žemės nuomos
mokestis ir toliau buvo skaičiuojamas ieškovams. Ieškovai ne kartą prašė
atsakovų susimokėti jiems tenkančią žemės nuomos dalį, tačiau atsakovai ieškovų
prašymų nepaisė ir už naudojimąsi valstybinės žemės nuomos sklypo dalimi, pagal
jiems priklausančių statinių plotą neatlygina (2 t. b. l. 151-157).
Vilkaviškio
rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu (3 t. b. l. 110-118) ieškinį
patenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų E. B. ir
Ž. B., ieškovės M. Č. naudai 4
241,83 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimąsi žemės sklypais
Nr. 9, Nr. 11, Nr. 15 bei žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 1 821,49 Lt
bylinėjimosi išlaidų, priteisė solidariai iš atsakovų E. B. ir
Ž. B. ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 2 491,35 Lt valstybinės
žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimąsi žemės sklypais Nr. 9, Nr. 11, Nr. 15
bei žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 1 768,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš
atsakovo UAB „Balsava“ ieškovės M. Č. naudai 409,94 Lt
valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimąsi žemės sklypo Nr. 10
dalimi ir 167,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo UAB „Balsava“
ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 208,65 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį
už naudojimąsi žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 162,38 Lt bylinėjimosi išlaidų,
ieškinį likusioje dalyje atmetė. Teismas taip pat iš ieškovės M.
Č. priteisė valstybės naudai 2,06 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 15,42 Lt nesumokėto
žyminio mokesčio dalies, iš ieškovės UAB „Švaresta“ valstybės naudai priteisė 2
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 14,97 Lt nesumokėto
žyminio mokesčio dalies, solidariai iš atsakovų E. B. ir Ž. B. priteisė valstybės naudai 80,36 Lt bylinėjimosi
išlaidų, iš atsakovo UAB „Balsava“ priteisė valstybės naudai 7,38 Lt
bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus
nustatė, kad atsakovai, pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise
įsigydami iš ieškovės M. Č. statinius, kartu įgijo teisę
naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią tie statiniai užima ir kuri būtina jiems
naudoti pagal paskirtį tokiomis pat sąlygomis kaip ir ieškovė, t. y. nuomos
sąlygomis. Atsakovų argumentą, kad atitinkamomis žemės sklypo dalimis jie
realiai nesinaudojo, nes atitinkamose žemės sklypų dalyse jie neturėjo
galimybės ką nors daryti, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi žemės sklypo
nuomos sutartyse nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė
naudojimo paskirtis – kita paskirtis, ūkinės veiklos būdas – komercinis ir smulkaus
verslo, todėl atsakovai, verslo tikslais eksploatuodami atitinkamose žemės
sklypo dalyse esančius pastatus, naudojosi ir žemės sklypo dalimis, kurias tie
statiniai užima ir kurios būtinos jiems naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į
tai, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustato, kad
už naudojimąsi valstybine žeme mokamas nuomos mokestis, teismas konstatavo, jog
atsakovams kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, kurį nustato savivaldybės,
vadovaudamosi teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19
nutarimo Nr. 1798 Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus
vandenų fondo vandens telkinius 1.4. punktas). Kadangi teisė naudotis
atitinkama valstybinės žemės sklypo dalimi neatsiejama nuo pareigos mokėti
žemės nuomos mokestį, teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiga mokėti
žemės nuomos mokestį nei pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, nei vėliau
nebuvo aptarta, bei tai, kad ieškovai dėl žemės nuomos mokesčio kompensavimo
iki ieškinio teisme pareiškimo į atsakovus nebuvo kreipęsi, minėtos pareigos,
kuri yra nustatyta teisės aktais, nepanaikina. Taip pat šios pereigos buvimui
neturi įtakos ir tai, kad iki detaliojo plano parengimo iš esmės nebuvo
galimybės apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio, nes nebuvo žinomi tikslūs
atsakovams tenkančių žemės sklypo dalių plotai. Šiuo atveju svarbu tai, kad
pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis, plane buvo pabraižytos atsakovams
tenkančių žemės sklypo dalių preliminarios ribos, atsakovams buvo realiai
parodytos tos ribos, taigi, jiems buvo žinoma, kokia dalimi valstybinės žemės
sklypo jie turi teisę naudotis. O duomenų, kad patvirtinus detalųjį planą,
žemės sklypo dalių ribos būtų žymiai pasikeitę, nėra.
Teismas
atmetė kaip nepagrįstą atsakovų teiginį kad ieškovai dėl savo pačių kaltės
patyrė nuostolius: jie patys vilkino detaliojo plano ruošimą, kadangi byloje
nėra įrodymų nei apie tai, kad atsakovai su kitais pastatų savininkais būtų
patys kreipęsis į ką nors dėl detaliojo plano ruošimo, nei apie tai, kad ieškovai
piktybiškai būtų vilkinę detaliojo plano ruošimą. Priešingai, remiantis
liudytojo A. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, teismas
padarė išvadą, kad ieškovai buvo aktyvūs, patys inicijavo detaliojo plano
ruošimą ir pastoviai domėjosi detaliojo planavimo eiga. Todėl, teismo nuomone,
pagrindo taikyti CK 6.242 str. 3 d. nuostatą nėra.
Teismas
pritarė trečiojo asmens argumentui, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo
yra nepagrįstas, nes ieškovai šiuo atveju patys prisiėmė papildomų nuostolių riziką
- pagal nuomos sutartį turėdami pareigą mokėti nuomos mokestį, šios savo
pareigos laiku nevykdė, dėl ko ir buvo jiems paskaičiuoti delspinigiai (CK
6.242 str. 3 d.), be to šalys dėl nuomos mokesčio kompensavimo konkrečiai
susitarę nebuvo, tuo tarpu delspinigiai, kaip netesybų rūšis, priteisiami,
jeigu jie numatyti tarp šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje ar įstatyme (CK
6.71 str., 6. 72 str.).
Apeliaciniu
skundu (3 t. b. l. 125-127) atsakovai Ž. B. ir E. B. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo
sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodė, kad remiantis CK
6.546 straipsniu, žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba
privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar
kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka
įregistruotas viešame registre. Ši teisės norma sisteminiu-loginiu požiūriu yra
susijusi su CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prie žemės
nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė
nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema; šie dokumentai yra žemės
nuomos sutarties neatskiriama dalis. CK 6.546 straipsnis yra imperatyvioji
įstatymo norma. Todėl apeliantas mano, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis iš
ieškovų įsigiję pastatus, atsakovai negalėjo tapti nuomos santykių dalyviais
vien dėl to, kad žemės sklypo dalis, reikalinga įgytiems pastatams
eksploatuoti, nebuvo pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalaus teritorijų
planavimo dokumentą suformuota kaip atskiras žemės sklypas, taigi nebuvo nuomos
sutarties dalyko. Sutartyse nėra nurodyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo
pareigos atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė galioja tik tada, jei
įmanoma nustatyti, ką skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti, nesant galimybės
nustatyti prievolės dalyko, nėra ir pačios prievolės. Valstybinės žemės nuomos
sutartys galėjo būti tikslinamos tik išsprendus parduotų pastatų ir kitų
bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių
klausimą pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovai, sudarydami pirkimo pardavimo
sutartis, turėjo žinoti, kad šie sandoriai neturės įtakos 2000 m. lapkričio 27
d. naudojamų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio paskirčiai nuomos sutarties
Nr. N39/2000-A242 ir 2001 m. kovo 19 d. sutarties Nr. 39/2001-A260 galiojimui.
Taip pat turėjo žinoti, kad minėtos nuomos sutartys gali būti pakeistos tik
parengus detaliuosius planus dėl žemės sklypų reikalingų parduotiems statiniams
eksploatuoti. Neparengę minėtų detaliųjų planų ir laiku neiniciavę nuomos
sutarčių pakeitimo, ieškovai tuo pačiu prisiėmė riziką dėl jiems tenkančių
išlaidų, susijusių su žemės nuomos mokesčio mokėjimu. Todėl apylinkės teismas
netinkamai aiškino CK 6.394 straipsnį bei 2004 m. gruodžio 28 d.
pirkimo-pardavimo sutartis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovus ir
atsakovus sieja prievoliniai santykiai, susiję su nepagrįstu praturėjimu.
Ieškovai M. Č. ir UAB „Švaresta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti,
teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo,
kad pirkėjai, įgydami nuosavybės teisę į pastatus, įgijo teisę naudotis
atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto
pardavėjas, tuo pačiu įgijo ir pareigas. Apeliantų nurodomos nuomos santykius
reglamentuojančios nuostatos negali būti taikomos, kadangi šiuo atveju
taikytinos specialiosios normos – CK 6.394 str. Be to ieškovai pažymi, kad
apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų –
nenurodyta ginčijama suma, nekonkretus reikalavimas – nėra išskirtas
reikalavimas atsakovo UAB „Balsava“ atžvilgiu, skunde nurodomi motyvai dėl
žemės nuomos teisinių santykių nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme (3
t. b. l. 137-140).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 131-133) tretysis
asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniu
skundu, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9
d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas vadovavosi CK
6.242 straipsnio 1 dalimi, priteisdamas iš atsakovų valstybinės žemės nuomos
mokesčio dalį ir nurodydamas, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovams jų
patirtus nuostolius, kurių dydis lygus atsakovų nepagrįstam praturtėjimui.
Tačiau nepagrįstai praturtėjusiu laikomas asmuo, be teisinio pagrindo
praturtėjęs kito asmens sąskaita. Tik nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo
pastarajam atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas
praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovai byloje nepateikė
jokių įrodymų ir nenurodė kitų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų
nesąžiningumą, ieškovai neįrodė, kokius dėl to patyrė nuostolius. CK 6.242
straipsnio 3 dalyje praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu
jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės
šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų
išvengta nuostolių. Būtent dėl ieškovų kaltės (neveikimo) nebuvo laiku
parengtas žemės sklypų detalusis planas, patikslintos ar nutrauktos valstybinės
žemės nuomos sutartys, nes šiuos veiksmus privalėjo atlikti ieškovai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-66/2009). Be to, nekilnojamojo daikto (pastatų ar įrenginių) pardavimas
savaime nenutraukia valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra tie nekilnojamieji
daiktai, nuomos sutarties. Todėl pasikeitus nekilnojamųjų daiktų savininkams,
jau sudarytosios valstybinės žemės, kuriose yra šie nekilnojamieji daiktai,
nuomos sutartys, kurioms taip pat taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos,
šalių susitarimu gali būti patikslintos. Tik patikslinus galiojančias
valstybinės žemės nuomos sutartis, tai yra jose nurodžius naujus valstybinės
žemės naudotojus bei jiems atitenkančias naudoti valstybinės žemės sklypo dalis
ir šių dalių dydžius, galima bus nukreipti nuomos mokesčio už naudojimąsi
konkrečia žemės sklypo dalimi mokėjimą. Todėl pasikeitus nekilnojamųjų daiktų
savininkams, bet nepatikslinus galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių,
žemės nuomos mokesčių išieškojimas buvo nukreiptas į buvusius žemės nuomininkus
(ieškovus).
2. Dėl valstybinės žemės sklypų naudotojų. Lietuvos
Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad valstybinės
žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta
tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme
naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka
žemės nuomos mokestį. Atsakovams žemės sklypas nei teisės aktų nustatyta tvarka
nebuvo ir negalėjo būti suteiktas, nei Marijampolės apskrities viršininko
administracijos, administruojančios žemę, sprendimu nebuvo leista naudotis
žeme. Atsakovai savo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį pastatų
eksploatavimui negalėjo realizuoti dėl ieškovų kaltės. Nenustačius, kokių
valstybinės žemės sklypo dalių reikia atskiriems pastatams eksploatuoti,
neįmanoma nustatyti ir valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos dydžio
naujiesiems pastatų savininkams. Valstybinė žemė išnuomojama Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka aukciono ir ne aukciono būdu. Pagal CK
6.394 straipsnio 3 dalį atsakovai, įgiję nuosavybės teise pastatus, iš ieškovų
įgijo teisę valstybinę žemę išsinuomoti ne aukciono būdu, bet tik po to, kai
bus nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp ieškovų ir
Marijampolės apskrities viršininko. Tuo pat metu ir tas pats valstybinės žemės
sklypas negali būti išnuomotas vieniems asmenims ir suteiktas kitiems asmenims
teisės aktų nustatyta tvarka naudojimui. Šiuo atveju ieškovai CK 6.553
straipsnyje nustatyta tvarka galėjo kreiptis į nuomotoją dėl leidimo subnuomoti
išsinuomoto žemės sklypo dalį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
3. Dėl pareigos rengti detalųjį planą. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas UAB „Švaresta“ kasacinį skundą dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties tikslinimo ir žemės sklypo naudotojo
pareigos rengti detalųjį planą (civilinė byla Nr. 3K-3-66/2009) nustatė, kad
ieškovas UAB „Švaresta“, pardavęs vieną iš pastatų, informavo apie tai
Marijampolės apskrities viršininko administraciją ir kreipėsi į ją prašydamas
sumažinti ieškovui nuomojamą žemės sklypo plotą, tai yra pakeisti nuomojamos
žemės sklypo plotą. Ieškovo parduoto pastato pirkimo-pardavimo sutartyje
netiksliai nurodyta, kokia apimtimi pirkėjas (atsakovas) perėmė iš pardavėjo
(ieškovo) teises į žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų
Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos
taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam
išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo
lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro
nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais
žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje
geodezinių koordinačių sistemoje ar pažymėtais tame žemės sklype esančiais
statiniais ir įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos sutartis galėjo būti
tikslinama tik išsprendus parduoto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų
eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimą pagal teisės aktų
reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį
pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą perduodamos ir teisės
į žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal
paskirtį. Nesant konkretaus pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dėl teisių į
pardavėjo perleistą, o pirkėjo įgytą pastatą, taigi ir atitinkamą žemės sklypo
dalį, apimties, ieškovui toliau liekant žemės sklypo naudotoju, šiam norint
tikslinti valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal nurodytus teisės aktus išliko
pareiga rengti išnuomojamo žemės sklypo planą, nes kitu atveju Marijampolės
apskrities viršininko administracijai buvo neįmanoma nustatyti, kokių valstybinės
žemės sklypo dalių reikėtų norint išnuomoti jas atskiriems pastatams
eksploatuoti.
Tretysis asmuo Marijampolės apskrities viršininko
administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nekeisti Vilkaviškio
rajono apylinkės teismo sprendimo, apeliacinį skundą atmesti sprendime
nurodytais motyvais (3 b. l. 134-135).
Apeliacinės instancijos
teismo posėdyje ieškovės M. Č. atstovas atsakovų Ž. ir E. B. apeliacinį
skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinių
skundų faktinius ir teisinius pagrindus, teismas daro išvadą, kad apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje neginčijamai
nustatyta, kad 2000 m. lapkričio 27 d. valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio
paskirčiai nuomos sutartimi Nr.N/39/2000-A242 ieškovė M. Č. 99
metams išsinuomojo 5,8539 ha ploto žemės sklypo, esančio buvusiu adresu (duomenys
neskelbtini), 2,9270 ha idealiąją dalį (2 t., 51 b.l.). Likusią žemės sklypo idealiąją
dalį, t.y. 2.9269 ha, 2001 m. kovo 19 d. valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio
paskirčiai nuomos sutartimi Nr.N/39/2001-A260 99 metams išsinuomojo ieškovas
UAB „Švaresta“ (2 t., 52 b.l.). Dalį išsinuomotame žemės sklype nuosavybės
teise priklausiusių statinių, sutikus žemės nuomotojui, ieškovė M.
Č. 2004 m. spalio 29 d. sutartimi Nr. 3048 (I t., 24-30 b.l.) ir 2006 m.
spalio 29 d. sutartimi Nr. 2312 (1 t., 37-41 b.l.) pardavė atsakovams Ž. ir E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o 2006 m.
gegužės 24 d. sutartimi pardavė atsakovui UAB „Balsava“ (1 t., 31-36 b.l.).
Visose nurodytose pirkimo-pardavimo sutartyse yra nuostata, kad pirkėjams
išaiškintas CK 6.394 straipsnio turinys ir, kad žemės nuomotojas sutiko, jog
statinių, esančių žemės sklypo 2,9270 ha dalyje, kurią nuomojasi statinių
pardavėja, naujasis savininkas turės teisę naudotis žemės sklypo dalimi,
proporcinga užimamų pastatų plotui, nuomojant ar įsigyjant privačia nuosavybe
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinusi
pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatą, aptarančią statinių pirkėjų teises į pardavėjos
nuomojamą žemę, kurioje yra statiniai, teisėjų kolegija pažymi, kad nors
sutartyje išreikštas žemės nuomotojo sutikimas dėl statinių perleidimo, tačiau
sutartyje nėra tiksliai nurodyta į kokią konkrečią žemės sklypo dalį statinių
pirkėjas perima pardavėjos teises tokiomis pat sąlygomis naudotis žeme. Be to,
teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė po 2004 m. spalio 29 d., 2006 m. gegužės
24 d. ir 2006 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo
sutarčių sudarymo ir toliau liko dalies statinių, esančių nuomojamoje
žemės sklypo 2,9270 ha dalyje, savininke. Šią aplinkybę patvirtina byloje
esanti 2007 m. liepos 30 d. sutartis Nr.5261, kuria ieškovė pardavė dalį jai
priklausančių statinių (3 t., 94-95 b.l.). Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis
teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant konkretaus pastatų pirkėjų (Ž. ir E. B.) ir pardavėjos (M. Č.) susitarimo dėl teisių perėmimo į tikslią nuomojamo
žemės sklypo dalį, be to, pardavėjai toliau liekant dalies statinių nuomojamame
žemės sklype savininke, o tuo pačiu ir žemės sklypo naudotoja, būtent jai tenka
pareiga iki žemės nuomos sutarties patikslinimo vykdyti žemės nuomos sutartyje
numatytą nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį valstybei, nes iki nuomos
sutarties patikslinimo nuomotojui, t.y. valstybei, nėra įmanoma nustatyti kokių
tiksliai valstybės žemės sklypo dalių reikia tiek pardavėjo, tiek pirkėjo
statiniams eksploatuoti.
Kita
vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pradinio statinių savininko,
pardavusio statinius kitam asmeniui, pareigą mokėti žemės nuomos mokestį
valstybei iki žemės nuomos sutarties patikslinimo, būtina aiškinti kartu su CK
6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta statinių pirkėjo teise naudotis atitinkama
žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas. Įvertinus CK 6.394
straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pirkėjo įstatyminę teisę naudotis atitinkama
žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas,
teisėjų kolegija sprendžia, kad ši įstatyminė nuostata taip pat suponuoja, ir
statinių įgijėjo pareigą atlyginti statinių pardavėjui turtinius praradimus,
atsirandančius dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo valstybei per laikotarpį nuo
statinių pardavimo iki nuomos sutarties patikslinimo. Priešingas šios teisės
normos aiškinimas bei taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principams, nes sudarytų sąlygas statinių įgijėjui, įgijusiam
teises tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas naudotis žemės
sklypu, nepagrįstai praturtėti statinių
pardavėjo sąskaitą sutaupant valstybės žemės nuomos mokestį (CK 6.242 str. 1
d.).
Pasisakydama
dėl apeliacinio skundo argumentų, jog apeliantai žemės nuomos teisinių santykių
dalyviais galėjo tapti tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka būtų
parengtas žemės sklypo detalusis planas ir nustatyta tiksli jų įsigytiems
statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (CK 6.546-6.547 str.),
teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo, jog nuomos teisiniai
santykiai tarp žemės nuomotojo (valstybės) ir naujųjų statinių savininkų
susiklostys tik nuo to momento, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus
patikslinta žemės nuomos sutartis. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad
šioje byloje teisminis ginčas kilo ne tiesiogiai iš nuomos teisinių santykių
tarp nuomotojo ir nuomininko dėl nuomos mokesčio mokėjimo, o tarp buvusių ir
esamų statinių savininkų dėl buvusių statinių savininkų patiriamų turtinių
praradimų mokant žemės nuomos mokestį nuomotojui (valstybei) už žemę, kuria nuo
statinių įsigijimo pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį naudojasi naujieji statinių
savininkai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant byloje kilusį
teisminį ginčą, turi būti taikomas CK 6.394 straipsnis, reglamentuojantis statinių
pirkėjų teises į žemės sklypą, o ne CK 6.546-6.547 straipsniai, skirti žemės
nuomos teisiniams santykiams reguliuoti.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, bei įvertinusi tai, jog apeliantai Ž. ir E.
B. neginčija nei ieškovės prašomos priteisti sumos dydžio, nei fakto, jog
ieškovė M. Č. nuo statinių pardavimo apeliantams momento
iki žemės nuomos su ja nutraukimo turėjo pareigą mokėti valstybei žemės mokestį
ir už tą žemės sklypo dalį, kuri po statinių pardavimo, parengus teisės aktų
nustatyta tvarka žemės sklypo detalųjį planą, buvo priskirta apeliantų įsigytiems
statiniams eksploatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos
teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės M. Č. ieškinį
apeliantų atžvilgiu, nes apeliantai, po statinių nupirkimo įgiję teises
tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėja naudotis žemės sklypu,
nepagrįstai praturtėjo statinių pardavėjos sąskaita sutaupydami valstybės žemės
nuomos mokestį (CK 6.242 str. 1 d.).
Vertindama
ar pagrįstai patenkintas ieškovo UAB „Švaresta“ reikalavimas apeliantų Ž. ir E. B. atžvilgiu, teisėjų kolegija nustatė, kad nors ieškovas
nuomojosi iš valstybės 2,9269 ha idealiąją žemės sklypo, kuriame stovi ir
apeliantų iš ieškovės M. Č. įsigyti statiniai, dalį,
tačiau byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog apeliantai jokių statinių iš ieškovo
UAB „Švaresta“ nėra pirkę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp apeliantų
ir UAB „Švaresta“ nėra susiklostę CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyti
teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantai, įsigiję
statinius iš ieškovės M. Č., pagal CK 6.394 straipsnio 3
dalį įgijo teisę naudotis atitinkama idealiąja žemės sklypo dalimi, kuria
naudojosi būtent M. Č., o ne kitas nuomininkas ieškovas
UAB „Švaresta“. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad
ieškovo UAB „Švaresta“ naudojama idealioji žemės sklypo dalis po ieškovės M. Č. priklausiusių statinių pardavimo apeliantams nepakito,
be to, ieškovo UAB „Švaresta“ teisių apimtis į išnuomotą žemės sklypo idealiąją
dalį nesumažėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai patenkino
ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį apeliantų atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių
šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas
naujas sprendimas - ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį apeliantų atžvilgiu atmesti.
Kiti
apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui
ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Iš
dalies patenkinus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą iš
dalies panaikinus, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Pagal
CPK 93
straipsnį bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas
sprendimas, o jeigu ieškinys patenkintas dalinai, tai bylinėjimosi išlaidos
šalims atlyginamos proporcingai. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad solidarinė pareiga pagal CK 6.6 straipsnį atsiranda tik
tais atvejais, kada tai numato sutartis ar nustato įstatymas, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus. CPK normose, reglamentuojančiose teismo išlaidas, solidarinė
prievolė atlyginti teismo išlaidas nėra numatyta. Todėl ieškovei pirmosios
instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantų Ž. ir E.
B. turėjo priteisti ne solidariai, o lygiomis dalimis. Dėl nurodytų motyvų,
keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo ieškovei M. Č. dalyje, nurodant, kad
bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų Ž. ir E. B. ieškovei
priteistinos lygiomis dalimis. Be to, jos atžvilgiu atmetus ir apeliantų
apeliacinį skundą, ieškovei M. Č. iš apeliantų Ž. ir E. B. priteistina po 750,- Lt advokato pagalbos išlaidų,
turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantų
Ž. ir E. B. apeliacinį skundą ieškovo UAB „Švaresta“
atžvilgiu patenkinus, ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį apeliantų atžvilgiu
atmetus, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo
iš apeliantų Ž. ir E. B..
Be
to, iš ieškovo UAB „Švaresta“ atsakovui E. B. priteistina
74,74 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, nes apeliantų
apeliacinis skundas 2491,35 Lt dalyje patenkintas (T.III, 124 b.l.).
Iš
dalies patenkinus apeliacinį skundą, iki 25,31 Lt iš kiekvieno apelianto mažintina
pirmosios instancijos teismo suma, priteista valstybei už procesinių dokumentų
įteikimą pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo UAB „Švaresta“ priteista suma valstybei už
procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme didintina iki 31,73
Lt.
Už
procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme iš apeliantų
valstybei priteistina po 8,- Lt, o iš ieškovo UAB „Švaresta“ valstybei 9,25 Lt.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1
dalies 2 punktu,
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m.
vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir
Ž. B., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys
neskelbtini) a.s. Nr. LT53718100008467769,
AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810, naudai 2491,35 Lt valstybinės
žemės nuomos mokesčio dalis už naudojimąsi žemės sklypais Nr. 9, Nr. 11, Nr. 15
bei žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 1768,37
Lt bylinėjimosi išlaidos
(sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidų už teisinę pagalbą dalies), ir šioje
dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m.
vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir
Ž. B., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys
neskelbtini), ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1821,49 Lt bylinėjimosi
išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidų už teisinę pagalbą dalies) ir
šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovų E. B., asmens
kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. B.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.
(duomenys neskelbtini), naudai po
910,74 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidų už
teisinę pagalbą dalies).
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m.
vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista
iš ieškovės UAB „Švaresta“,
įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių
bankas, banko kodas 71810, valstybės naudai 2 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 14,97 Lt nesumokėto žyminio mokesčio
dalies (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),
„Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovės
UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420,
adresas (duomenys neskelbtini)
a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810, valstybės
naudai 31,73 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 14,97 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalies
(Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),
„Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo
2010 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir
Ž. B., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 80,36 Lt bylinėjimosi išlaidų – išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752,
sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),
„Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovų E. B.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž.
B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys
neskelbtini), valstybės naudai po 25,31
Lt bylinėjimosi išlaidų – išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu pirmosios instancijos teisme (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos
Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas
73000, įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010
m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų E. B.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž.
B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys
neskelbtini), ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai po 750,- Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės
instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės
UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420,
adresas (duomenys neskelbtini),
a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810, atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.
(duomenys neskelbtini), naudai 74,74 Lt žyminio
mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovų E. B.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž.
B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys
neskelbtini), valstybės naudai po 8,- Lt
bylinėjimosi išlaidų – išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
apeliacinės instancijos teisme (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas
73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys
neskelbtini), a.s. Nr.
LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810, valstybės
naudai 9,25 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, (Valstybinei
mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės
kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),
„Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kolegijos pirmininkas Birutė Bobrel
Teisėjai Aušra Baubienė
Raimondas Buzelis