Civ. b. Nr. e2S-217-262/2015

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02913-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 129.13

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės G. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kreditorė prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal civilinėje byloje Nr. L2-3721-855/2014 patvirtintą taikos sutartį 73000 Lt sumai, nes skolininkas vėluoja sumokėti įmoką pagal sutartą grafiką. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad skolininkas jau ankščiau buvo jai pateikęs 2014-06-16 tarptautinį pavedimą dėl skolos sumokėjimo, tačiau pavedimas buvo suklastotas, jokių įplaukų į savo banko sąskaitą kreditorė negavo.

Skolininkas į teismo posėdį neatvyko, 2014-12-30 teisme gautas jo prašymas nagrinėti kreditorės prašymą jam nedalyvaujant. Nurodė, kad išnyko pagrindas vykdomajam raštui išduoti, kadangi mokėjimo nurodymu pervedė kreditorei skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkintas kreditorės prašymas ir jai išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutartimi c.b. Nr. L2-3721-855/2014 patvirtintos G. G. ir A. B. sudarytos taikos sutarties 3 punktą, nustatant, kad A. B. pripažįsta G. G. reikalavimą 73000 Lt sumai ir įsipareigoja nedelsiant ją grąžinti.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į kreditorės nurodytas aplinkybes, kuriomis abejoti nėra pagrindo, į tai, kad skolininkas jų nepaneigė ir nepateikė teismui įrodymų, kad iki 2014-11-30 sumokėjo pirmą 9130 Lt įmoką, dengdamas 73000 Lt įsiskolinimą, kreditorės prašymas tenkinamas ir jai išduodamas vykdomasis raštas visai 73000 Lt įsiskolinimo sumai. Nors skolininkas pateikė teismui Tarptautinio mokėjimo nurodymą dėl 21500 eurų (74235,20 Lt) pervedimo G. G., tačiau mokėjimo nurodymas padarytas tik nutarties priėmimo dieną - 2014-12-30, teismui nėra pateikta įrodymų apie šio mokėjimo nurodymo priėmimą vykdyti ir įvykdymą, t.y. įrodymų, jog pinigai faktiškai yra pervesti kreditorei ir kreditorės gauti, todėl aplinkybės, sudarančios vykdomojo rašto išdavimo pagrindą šiuo metu negali būti laikomos išnykusiomis. Teismas pažymėjo, kad įvykus tarptautiniam pervedimui ir kreditorei gavus pinigines lėšas, t.y. skolininkui pilnai įvykdžius taikos sutartį, kreditorė galės nesikreipti į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo su vykdomuoju raštu, o atitinkamai antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, galės atsisakyti jį priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Teismui buvo pateiktas dokumentas, įrodantis, jog skolininkas įvykdė įsipareigojimus. Teismui manant, kad tokio įrodymo nepakanka, jis privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų, kad visiškai įsitikintų, jog yra visos aplinkybės tenkinti kreditorės prašymą. Tačiau teismas to nepadarė, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį.

Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti skolininkui 1000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant kreditorei.

Nurodo, kad nors skolininkas teigia, jog su kreditore atsiskaitė, tačiau realiai taip nėra, visa įsiskolinimo suma kreditorei taip ir nebuvo pervesta. Skolininkas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina skolos grąžinimą, todėl jam turi būti paskirta bauda.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Skolininkas teigia, kad jis pateikė teismui įrodymus, jog jis yra atsiskaitęs su kreditore, todėl jai vykdomasis raštas buvo išduotas nepagrįstai. Teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Pateikti įrodymus, kad realiai atsiskaitė su kreditore, turėjo pats skolininkas (CPK 178 str.). Skolininkas savo teiginiui pagrįsti pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. tarptautinio nurodymo kopiją. Tačiau, nors mokėjimo nurodyme ir yra nurodomos kreditorei pervedamos pinigų sumos, tačiau pats nurodymas nėra patvirtintas kredito įstaigos antspaudu ir darbuotojo parašu. Taigi, toks dokumentas neįrodo pinigų pervedimo kreditorei fakto ir todėl negalima konstatuoti, jog skolininko mokami pinigai pasiekė kreditorę.

2015 m. gegužės 4 d. kreditorė į bylą pateikė sąskaitų išrašus, kurie atspindi situaciją nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. (už visą laikotarpį, prasidedantį dar prieš ginčijamos nutarties priėmimą iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme). Iš kreditorės pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad A. B. G. G. 2015 m. vasario 13 d. (jau po skundžiamos nutarties priėmimo) pervedė 700 Eur. Skolininko pateiktame 2014 m. gruodžio 30 d. tarptautiniame mokėjimo nurodyme sąskaitos numeris, į kurią skolininkas turėjo pervesti visą įsiskolinimo sumą, yra toks: (duomenys neskelbtini). Iš kreditorės pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. matyti, kad 21 500 Eur suma (nurodyta mokėjimo nurodyme) į šią sąskaitą minėtu laikotarpiu pervesta nebuvo. Taigi, kreditorės pateikiami įrodymai įrodo priešingas nei skolininkas teigia aplinkybes – kad skolininkas iki šios dienos kreditorei yra pervedęs tik 700 Eur, nors visa skolos suma yra 21 142,26 Eur.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusią faktinę situaciją ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas su kreditore dar nėra atsiskaitęs. Kaip minėta, net ir šiuo metu yra padengta tik nedidelė skolos dalis, taigi net ir pagal dabartinę situaciją yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Kreditorė prašo skolininkui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Tačiau CPK 646 str. 3 d. yra nurodyta, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Taigi, įstatymas numato teisę asmeniui apskųsti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo/neišdavimo. Skolininkas šia teise pasinaudojo, bet ja nepiktnaudžiavo, nes skundą pateikė pirmą kartą, jokių kitų procesinių prašymų nepateikinėjo. Taigi, nėra jokio pagrindo jam skirti baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė