Civilinė byla Nr. 2A-238/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2010-3

                                   Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4; 44.5.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1237-104/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Moto4u“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo kompanijai ,,PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Moto4u“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl 171 864,58 Lt nuostolių, atsiradusių vandens tiekimo vamzdžiui užliejus ieškovo nuomojamas patalpas, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas nurodė, kad 2009-04-02 dėl vandentiekio avarijos (trūko vandens tiekimo vamzdis)  buvo užlietos ieškovo nuomojamos patalpos, esančios adresu Miškinių g. 21, Vilniuje – rūsys, kuriame sandėliuojamos ieškovo prekės, ir pastato pirmame aukšte esančios ofiso patalpos. Nurodė, kad dėl minėtos vandentiekio avarijos patyrė 171 864,58 Lt dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 116 400 Lt nuostoliai dėl apgadintų prekių; 2) 4 352,62 Lt nuostoliai dėl sugadintos ofiso įrangos; 3) 8 181,96 Lt prekių pervežimo į kitą sandėlį ir sandėlio nuomos išlaidos; 4) 4 530 Lt išlaidos patalpų remontui; 5) 34 400 Lt negautas pelnas; 6) 4 000 Lt išlaidos už UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ nuostolių įvertinimo ataskaitos parengimą.

Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovas grindė CK 6.266 straipsniu, nurodydamas, kad vamzdynas, kuriame 2009-04-02 įvyko vandentiekio avarija, priklauso atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“.

Atsiliepime atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodytu nuostolių dydžiu, kadangi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje neteisingai nustatyta apgadintų prekių rinkos vertė, nepagrįstai paskaičiuotas ieškovo negautų pajamų dydis. Taip pat pažymėjo, jog iš minėtos ataskaitos neaišku, ar buvo laikomasi sandėliavimo taisyklių (ar dėl nuostolių atsiradimo nėra ieškovo kaltės). Be to, nurodė, jog yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, todėl žalą privalo atlyginti draudikas UAB DK ,,PZU Lietuva“.

Trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis, pažymėdamas, kad dėl prašomų atlyginti nuostolių dydžio, sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais. Teigė, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai nurodyti kartu su PVM, nors šį mokestį ieškovas turi teisę susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo 4 530 Lt už patalpų remontą, juo labiau, kad apgadintos patalpos nuosavybės teise priklauso ne ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - ieškovui UAB ,,Moto4u“ iš atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ priteisė 170 558,21 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų, 4 411 Lt žyminio mokesčio ir 6 050 Lt atstovavimo išlaidų; ieškinio dalį dėl 1 306,37 Lt sumos priteisimo, kurią sudaro PVM mokestis, atmetė.

Nustatęs, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo nuomojamas sandėlis buvo užlietas dėl atsakovui priklausančio vandentiekio avarijos, teismas sprendė, jog už ieškovui padarytą žalą, privalo atsakyti atsakovas (CK 6.245 str.). Teismas nurodė, jog aplinkybių, susijusių su atsakovo draudiko UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsakomybe nenagrinėja, kadangi ieškovas reikalavimų atsakovo draudikui nereiškė (CK 6.6 str.).

Spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, teismas vadovavosi UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ žalos įvertinimo ataskaita, pažymėdamas, kad nuostolių įvertinimą atliko turto vertintojos, turinčios kvalifikaciją, kad jos vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir pakankamai motyvavo savo išvadą.

Pasisakydamas dėl apgadintų prekių rinkos vertės, teismas nurodė, kad nuostolių įvertinimo ataskaitoje 0,60 korekcinės likutinės vertės koeficientas buvo taikomas prekėms dėl jų prekinės išvaizdos praradimo ir dėl to, kad motociklų sezonas ėjo į pabaigą, todėl buvo būtina taikyti nuolaidą. Pažymėjo, jog kitų prekių vertė sumažinta ne tik dėl pakuočių sugadinimo, bet ir dėl jų prekinės išvaizdos praradimo. Sprendė, jog tinkamai paskaičiuotas ir negautų pajamų dydis, koreguojant prekių įsigijimo vertę trejų metų įmonės (ieškovo) vidutiniu antkainiu, kas vertintojoms leido padaryti išvadą, kad vidutinis antkainis sudaro 30 procentų nuo parduotų prekių savikainos, pažymėjo, jog vertintojos taip pat atsižvelgė ir į ekonominę situaciją - 2009 m. kainų smukimą. Teismo vertinimu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas nesilaikė sandėliavimo taisyklių. Dėl šių aplinkybių teismas atsakovo argumentus dėl žalos dydžio atmetė kaip nepagrįstus.

Kartu teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo ieškovui priteisti 1 306,37 Lt PVM sumą už prekių pervežimą ir kito sandėlio nuomą, nurodydamas, kad ieškovas yra PVM mokėtojas ir susigrąžins PVM mokestį iš valstybės biudžeto.

Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta pagrindų, kuriems esant atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima ar jis nuo šios atsakomybės turėtų būti atleistas (CK 6.253 str., 6.282 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl priteistų nuostolių dydžio. Teismas ieškovui nepagrįstai priteisė 34 000 Lt dydžio negautą pelną, byloje nesant jokio objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, kad ieškovas būtų gavęs tokį pelną. Negautas pelnas buvo priteistas remiantis Nuostolių įvertinimo ataskaita, taikant 30 proc. antkainį nuo parduotų prekių savikainos. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą kaip negautos pajamos gali būti priteisiamos tik realios pajamos, kurias žalą patyrusi šalis būtų gavusi, jei kita šalis nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

2. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 116 400 Lt nuostolių dėl apgadintų prekių, kadangi buvo netinkamai nustatyta (sumažinta) apgadintų prekių rinkos vertė, kuri realiai yra didesnė. Pavyzdžiui, padangoms buvo taikomas 0,60 korekcinės likutinės vertės koeficientas, nors vanduo padangoms negali padaryti jokios žalos; tepalams buvo taikomas 0,85 korekcinės likutinės vertės koeficientas, nors tepalai yra supilti į sandarius indus, todėl jų kokybei drėgmė jokios įtakos neturėjo; šalmų stiklams buvo taikomas 0,70 korekcinės likutinės vertės koeficientas, nors vanduo stiklui negali padaryti jokios neigiamos įtakos; šalmams, batams, striukėms buvo taikomas 0,30 korekcinės likutinės vertės koeficientas, tačiau išdžiovinus šias prekes galima naudoti.

3. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį turi nustatyti teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus.

4. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir teisės normas, taip pažeisdamas CPK nuostatas (CPK 178 str. 1 d., 185 str. 1 d., 197 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (išskyrus Nuostolių įvertinimo ataskaitą) apie planuojamą gauti pelną, neaišku, ar ieškovas būtų sėkmingai realizavęs prekes. Teismas, vadovaudamasis CPK 181 straipsnio 2 dalimi, netenkino atsakovo prašymo išreikalauti įrodymus, kurie buvo reikalingi apskaičiuoti ieškovo negautą pelną, t. y. įpareigoti ieškovą pateikti pelno (nuostolių ataskaitas) už 2007-2010 metus, taip pažeisdamas kooperacijos principą (CPK 8 str.). Be to, neaišku, ar už prekes, kurios buvo apgadintos, ieškovas atsiskaitė tiekėjams. Teismas vertino tik ieškovo motyvus, tačiau neatsižvelgė į atsakovo atsikirtimus.

5. Dėl ieškovo veiksmų. Teismas nenagrinėjo kiekvienos šalies veiksmais sukeltų padarinių ir jų masto, nenustatė, koks konkrečiai teisinis priežastinis ryšys sieja kiekvieną šalį su atsiradusia žala. Dėl patirtos žalos kaltas ir pats ieškovas, kadangi saugodamas savo turtą nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas (6.248 str. 3 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį, ar ieškovas tinkamai sandėliavo prekes, ar ėmėsi visų priemonių, kad vandeniu užlietos prekės būtų operatyviai išgabentos iš užlietų patalpų. Teismas taip pat netyrė fakto, jog prekių kokybei įtakos galėjo turėti ne tik vandentiekio avarija, bet ir ta aplinkybė, kad prekės buvo sandėliuojamos tam nepritaikytose patalpose (rūsyje).

6. Priteista žala turi būti mažinama atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (CK 6.282 str.). 2010 metai atsakovui buvo nuostolingi, atsakovas keturioms savivaldybėms teikia geriamąjį vandenį bei tvarko nuotekas, todėl papildomi nuostoliai gali apsunkinti tinkamą paslaugų teikimą vartotojams.

7. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

            Atsiliepimu ieškovas UAB ,,Moto4u“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, teigdamas, kad:

1. Dėl priteistų nuostolių dydžio pagrįstumo. Teismas pagrįstai rėmėsi Nuostolių įvertinimo ataskaita, kuri laikytina prima facie įrodymu. Įstatyme įtvirtinta vertinimo ataskaitos teisingumo prezumpcija (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.); ši ataskaita įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Atsakovo teiginiai apie tariamai netinkamai atliktą nuostolių vertinimą yra paremti vien tik paties atsakovo subjektyviais samprotavimais, atsakovas nėra turto vertintojas ir neturi specialių žinių padarytai žalai įvertinti, todėl jo teiginiai apie netinkamai pritaikytą sugadintų prekių likutinės vertės koeficientą yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi.

2. Atsakovas nutyli, kad prekės buvo sugadintos jas apipylus vandeniu, susimaišiusiu su smėliu, dėl ko prekėms buvo padaryta žymi, o kai kurioms ir nepataisoma žala, pavyzdžiui, atsakovo minimi šalmų stikliukai yra susibraižę nuo smėlio, o batai, drabužiai ir šalmai, net ir juos išdžiovinus, prarado savo estetinę ir prekinę išvaizdą, kurios netekę prekės, nors ir tinkamos naudoti, nebegali būti parduodamos už naujų prekių kainą. Be to, pats atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti sugadintų prekių apžiūroje, tačiau nedalyvavo, todėl jo teiginiai apie tariamai netinkamą nuostolių nustatymą vertintini kritiškai. Nuostolių ataskaita yra pakankamas įrodymas ne tik tiesioginiams nuostoliams pagrįsti, bet ir ieškovo negautoms pajamoms įrodyti.

3. Ieškovas užsiima mažmenine prekyba, todėl akivaizdu, kad prekės skirtos pardavimui. Įsigydami prekes, ieškovo klientai išankstinių sutarčių nesudarinėja, todėl ieškovas tokių sutarčių neturi ir pateikti negali. Įvertindama ieškovo negautą pelną, turto vertintoja tinkamai įvertino ieškovo vidutinį antkainį, kurį koregavo atsižvelgdama net į ekonominę situaciją šalyje.

4. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į  ankstesnes jo gautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Ieškovas turėjo realias galimybes gauti priteisto dydžio pelną ir būtų jį gavęs, jei prekės nebūtų buvusios sugadintos.

5. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovo reikalavimus pagrindžia visuma įrodymų – Nuostolių vertinimo ataskaita, šalių susirašinėjimas, ieškovo pretenzijos atsakovui ir trečiajam asmeniui, pinigų priėmimo kvitai, fotonuotraukos ir kt., tuo tarpu ieškovo reikalavimus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą, teisingą ir motyvuotą sprendimą. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo išreikalauti iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitas, nes šis prašymas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nors byloje buvo paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, tokio prašymo atsakovas nepateikė ir pirmojo teismo posėdžio metu, todėl tokio prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Juo labiau, kad atsakovas nenurodė kokias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtins ar paneigs ieškovo pelno (nuostolių) ataskaita už 2007-2010 metus. Neaišku, kokią reikšmę šioje byloje turi atsakovo minimi ieškovo atsiskaitymą su prekių tiekėjais patvirtinantys dokumentai.

6. Dėl ieškovo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Ieškovas niekaip negalėjo numatyti, kad atsakovo valdomuose vandentiekio tinkluose įvyks avarija, atsakovui priklausantys vamzdynai yra po žeme, apie šių vamzdynų buvimą ieškovas sužinojo tik po avarijos, todėl jis niekaip negali būti laikomas neatsargiu ar iš dalies atsakingu dėl jam padarytos žalos.

7. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovo prekės buvo laikomos netinkamai.  Prekės buvo sandėliuojamos tinkamai, apie tai yra nurodyta ir trečiojo asmens L. U. surašytame ekspertizės akte, todėl atsakovo argumentai apie nepritaikytas patalpas yra visiškai nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinio skundo, ieškovo UAB ,,Moto4U“ atsiliepimo į šį apeliacinį skundą argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, pirmiausia atkreipia dėmesį į teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).  

Byloje nustatyta, kad įvykus vandentiekio avarijai buvo užlietos ieškovo nuomojamos patalpos – rūsys, su jame sandėliuojamomis prekėmis, bei biuras ir jame buvusi biuro įranga, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala. Vandens tiekimo vamzdynas priklauso atsakovui, todėl jam atsirado pareiga atlyginti ieškovui padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str.). Ginčo dėl to byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, sprendė, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį bei byloje nenustatyta sąlygų, sudarančių pagrindą netaikyti ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iš jo ieškovui priteistinos žalos dydį (CK 6.253 str., 6.282 str.).

Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, netinkamai atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, nepagrįstai ieškovui priteisė visą jo prašomą 34 000 Lt dydžio negautą pelną ir 116 400 Lt nuostolių dėl apgadintų prekių. Taip pat teigia, kad ieškovas, saugodamas savo turtą, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas bei netinkamai sandėliavo prekes, o atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl teismas nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydį (CK 6.248 str. 3 d., 6.282 str.).

Dėl įrodymų vertinimo ir žalos dydžio nustatymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso metu svarbus vaidmuo tenka bylos šalims, nes jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 179, 182 straipsniai).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Tai reiškia, kad galutinai ir privalomai įvertinti įrodymus palikta teismo kompetencijai ir niekas teismui negali nurodyti, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles byloje taikė tinkamai (CPK 178 – 185 str.).

Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti žalos dydį (CPK 178 str., 179 str., CK 6.249 str.). Teismas sprendime kruopščiai ištyrė bei išanalizavo visus šiuo klausimu ieškovo pateiktus įrodymus, iš jų ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertės/vertintojos A. K. bei turto vertintojos (asistentės) V. J. 2009-08-03 surašytos žalos (nuostolių) įvertinimo ataskaitos Nr. 5/1693(Vil):09 duomenis bei išvadą, atsakovo argumentus, kuriais buvo ginamasi nuo pareikšto ieškinio. Taigi teismas, atlikęs šiuos veiksmus ir remdamasis tuo, kad atsakovas vandentiekio avarijos bei dėl to įvykusio ieškovo turto užpylimo faktų neginčijo, turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovas  įrodė, jog žalos dydis dėl šios vandentiekio avarijos sudaro 170 558,21 Lt (116 400 Lt nuostoliai dėl apgadintų prekių, 4 352,62 Lt vertės sugadinta biuro įranga, 8 181,96 Lt išlaidos už prekių pervežimą ir kito sandėlio nuomą, 4 530 Lt patalpų remonto išlaidos, 34 400 Lt negautas pelnas, 4 000 Lt išlaidos už atliktą turto vertinimą, iš viso 171 864,58 Lt, šią sumą mažinant 1 306,37 Lt dydžio PVM). Beje, iš bylos medžiagos matyti, kad šalis – privačius juridinius asmenis, byloje atstovavo profesionalūs teisininkai, tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodomu žalos dydžiu, neprašė skirti teismo ekspertizės, neteikė kitokių įrodymų šiuo klausimu (CPK 179 str.). Taigi atsakovas, gindamasis nuo ieškinio pagrįstumo, – be žodinių paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, teismui leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog žalos dydis yra kitoks, nei nurodė ieškovas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais (CPK 178, 185, 250 str.). 

Nors byloje esanti vertinimo ataskaita neturi teismo eksperto išvados statuso, tačiau, kaip minėta, teismas šį įrodymą vertino kaip rašytinį įrodymą visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.). Remiantis CPK 178 straipsniu, šalis, teikianti atsikirtimus bei prieštaravimus, privalo juos pagrįsti. Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismui, kaip faktines aplinkybes nagrinėjančiam teismui, gali būti teikiami papildomi įrodymai, reiškiami prašymai dėl tokių įrodymų surinkimo (ekspertizės skyrimas ir kt.) (CPK 314 str.). Tačiau atsakovas tokio prašymo nereiškė, taip pat neteikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą kitaip spręsti dėl teismo išvadų, įvertinus byloje surinktus aktualius įrodymus, pagrįstumo (CPK 12, 13, 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad buvo apgadintos ieškovo prekės, skirtos pardavimui. Nors kai kurių prekių techninės savybės dėl jų užpylimo ir nepablogėjo, tačiau buvo pabloginta jų išvaizda ir pakuotė. Akivaizdu, kad pardavimo kaina priklauso ir nuo pakuotės, ir nuo pačios prekės išvaizdos. Kaip žinoma, pirkėjai neperka prekių, kurios paveiktos vandens ir smėlio, nors ir nuvalytos ar kitaip sutvarkytos, jeigu joms nėra taikomos nuolaidos. Be to, taip pat pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikta galimybė dalyvauti specialistams atliekant apgadintų prekių apžiūrą, tačiau jis ja nepasinaudojo.

Atsakovas savo skunde teigia, kad teismas be pagrindo netenkino jo prašymo išreikalauti įrodymus – ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitas už 2007-2010 metus. Tačiau tokį prašymą atsakovas teismui pateikė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu – paskutiniame teismo posėdyje. Tuo tarpu nei paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, nei pirmojo teismo posėdžio metu atsakovas, kaip minėta, atstovaujamas teisininko profesionalo, tokio reikalavimo nekėlė (CPK 7 str.). Todėl teismas pagrįstai tokio atsakovo prašymo netenkino (CPK 181 str. 2 d.).

Dėl priteistinos žalos dydžio mažinimo

Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį, kaip minėta, turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.).

Atsakovas prašė teismo sumažinti žalos atlyginimą CK 6.282 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Tačiau byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu taikyti nurodytą įstatymo normą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nenustatyta, kad ieškovas, laikydamas savo prekes rūsyje, būtų pažeidęs įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus. Byloje esančio eksperto L. U. ir eksperto asistento R. R. 2009-08-13 ekspertizės, atliktos trečiojo asmens – draudimo kompanijos užsakymu, akto išvadoje nurodoma, kad vandentiekio sistemos avarijos metu užpiltuose patalpose prekės galėjo būti sandėliuojamos (STR 2.02.07:2004 Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai). Taigi ieškovo veiksmus sandėliuojant prekes rūsyje negalima vertinti kaip nerūpestingumą ar didelį aplaidumą, turėjusį įtakos žalos padarymo faktui ar žalos dydžiui (CPK 185 str.).

Atsakovas taip pat teigia, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nuostolingą įmonės veiklą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo prašymu atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, atskiruoju skundu įrodinėjo, kad pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, nes jo turtinė padėtis yra gera. Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės buvo panaikintos būtent dėl geros jo turtinės ir finansinės padėties. Bylos gi nagrinėjimo metu atsakovas jau įrodinėjo, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas dėl sunkios jo turtinės padėties. Į bylą buvo pateikti atsakovo balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita už 2010 metus. Iš šių dokumentų matyti, kad 2010 metais, palyginus su 2009 metais atsakovo viso turimo turto vertė padidėjo nuo 642 744 747 Lt iki 750 657 142 Lt, o įmonės patiriamas nuostolis sumažėjo nuo 7 876 758 Lt iki 6 645 215 Lt. Šie duomenys nesudarė teismui pakankamo pagrindo išvadai dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, todėl teismas pagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas tiek 2009 metais, tiek 2010 metais patyrė nuostolius, 2010 metais juos net sumažino. Taigi atsakovas įvairiose nagrinėjamos bylos stadijose teikdamas prašymus, kitus procesinius dokumentus bei įrodymus, susijusius su jo turtinės padėties vertinimu, ne tik kad nebuvo nuoseklus šiuo klausimu, bet taip pat yra pagrindas tokius jo veiksmus vertinti kaip nesąžiningą elgesį (CPK 42 str. 5 d.). Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė naujausių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų (CPK 178 str. 314 str.).

Remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, patenkinęs iš dalies ieškovo UAB ,,Moto4U“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, – laiko, jog kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl jų neanalizuoja. Tokiu būdu apelianto atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

Apeliantas prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo iš esmės nepagrindė jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso būtinumą, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, netenkindama prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 840 Lt dydžio išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas (8.11 p.) ir bylos sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nustato, kad būtinos ir pagrįstos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra mažintinos iki 1 500 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (įmonės kodas 120545849) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moto4U“ (įmonės kodas 300571703) naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                           Virginija Čekanauskaitė  

                                                                                                                                    Nijolė Piškinaitė

Donatas Šernas