Civilinė byla Nr. 2A-532/2009
Procesinio sprendimo kategorija 106.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės
Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus
Žirono,
sekretoriaujant
Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant
ieškovui L. S., ieškovo atstovui advokatui Sauliui
Tamošaičiui,
atsakovų
atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,
trečiajam
asmeniui S. B.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L.
S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29
d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-641-622/2008 pagal ieškovo L.
S. ieškinį atsakovams L. U., M. M. U.
, R. U., tretieji asmenys S. K.,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl sandorio dalies pripažinimo
negaliojančia bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, S. B. ieškinį atsakovams L. U. , M. M. U., R. U., tretieji asmenys S. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl
sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas L. S. 2007 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su
ieškiniu atsakovams L. U., M. M. U. ir R.
U. dėl dalies 1998 m. kovo 6 d. Palangos miesto antstolių kontoros turto
pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančia.
Nurodė, kad
jis, M. U. ir R. K., būdami draugais,
vystė bendrą verslą – junginę veiką ir 1997 metų pabaigoje nutarė lygiomis
dalimis įsigyti iš varžytinių parduodamas UAB „Pajūrio žuvis“ mechanines
dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Jie sutarė, kad pastatai bus
įsigyti ir registruojami vieno M. U. vardu, o vėliau,
ruošiantis dirbtuves remontuoti bei vykdyti bendrą komercinę veiklą, ieškovui
ir R. K. bus neatlygintinai perleista po 1/3 dalis įsigytų
pastatų. Dėl to 1998 m. kovo 6 d. varžytynėse dalyvavo tik M.
U., kuriam minėtas turtas ir buvo parduotas. R. K. 2000
m. kovo 17 d. buvo nužudytas, o po jo mirties buvusį turtą paveldėjo dukra S. K.. M. U. 2000 m. spalio 7 d. žuvo
autoavarijoje, jo turtą paveldėjo žmona L. U.,
nepilnametis sūnus R. U. ir motina M. M.
U..
Ieškovas
teigė, kad mirusiojo M. U. įpėdiniai atsisako toliau
vystyti jungtinę veiklą, todėl turi būti laikoma, kad jungtinės veiklos
sutartis pasibaigė ir bendras turtas turi būti padalintas tarp partnerių
proporcingai jų įnašų dydžiui, tačiau M. U. įpėdiniai
atsisako grąžinti ieškovui jam priklausančią 1/3 dalį minėto varžytynėse įgyto
turto. Ieškovas taip pat nurodė, kad minėtas turto pardavimo iš varžytynių sandoris
turi būti laikomas apsimestiniu, nes jis, M. U. ir R. K. ketino įgyti bendrą turtą, tačiau turtą įsigijo formaliai
įforminę sandorį vieno iš jų vardu. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė
pripažinti negaliojančia minėto varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, jog
pirkėjas yra M. U. , nustatyti, kad 1998 m. kovo 6 d. Palangos
miesto antstolių kontoroje turto pardavimo varžytinėse gamybinius pastatus, kiemo
statinius, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo M. U., L. S. bei R. K. lygiomis
dalimis – po 1/3 dalį, ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui priklausančią
1/3 dalį minėto turto.
Trečiasis asmuo S. B. pareiškė savarankiškus reikalavimus
atsakovams ir taip pat prašė pripažinti negaliojančia minėtą turto pardavimo iš
varžytinių akto dalį bei įpareigoti atsakovus perduoti jai priklausančią 1/6
dalį ginčo turto. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu nurodė iš
esmės tuos pačius motyvus kaip ir ieškovas bei teigė, kad ji vedė bendrą ūkį su
R. K., todėl jai turi priklausyti pusė jam tenkančios
ginčo turto dalies (1/6 dalis), nes turi būti taikoma turto, įgyto vedant
bendrą ūkį, lygių dalių prezumpcija.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu nutraukė
civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį, o trečiojo
asmens S. B. ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo ir
trečiojo asmens atsakovei M. M. U. 4 000 Lt, atsakovei L. U. – 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutraukdamas bylą pagal
ieškovo ieškinį, teismas nurodė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas,
priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu (CPK 293 str. 3 p.). Šią išvadą teismas grindė tuo, jog Palangos
miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-33-676/2006 pagal
ieškovo L. S. ieškinį tiems patiems atsakovams, kuriuo
ieškovas prašė pripažinti 1998 m. kovo 6 d. Palangos miesto antstolių kontoros
turto pardavimo iš varžytinių aktą dėl pastatų, esančių (duomenys
neskelbtini), iš dalies negaliojančiu ir nustatyti, kad šį turtą lygiomis
dalimis įsigijo jis, M. U. ir R. K. ,
bei 2006 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas
2006 m. liepos 12 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi minėtą Palangos miesto
apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo
2006 m. liepos 12 d. nutartį paliko nepakeistus. Teismo teigimu, tai, kad šioje
byloje ieškovas detaliau išdėsto aplinkybes, susijusias su jo, M.
U. ir R. K. bendra veikla, išsamiau aptaria įrodymus, nurodo,
kad ginčo sandoris yra apsimestinis, nekeičia esminės aplinkybės, jog tai yra
tas pats faktinis ieškinio pagrindas kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje.
Atmesdamas trečiojo
asmens ieškinį, teismas nurodė, kad S. B. neturi teisės
ginčyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nes CK 1.78 straipsnio ketvirtosios
dalies prasme ji nėra nei sandorio šalis, nei suinteresuotas asmuo. Teismo
teigimu, turto bendrumo prezumpcija negali būti taikoma, nes ji nebuvo sudariusi
santuokos su R. K., o byloje nėra duomenų, kad ji galėtų
pretenduoti į R. K. turtą, todėl, net ir padarius prielaidą, jog ginčo turto dalį įgijo R. K., ta aplinkybė nesukeltų
teisinių padarinių S. B.. Be to, dėl jos ieškinyje
išdėstytų motyvų teismai jau yra pasisakę minėtoje civilinėje byloje Nr. Nr.
2-33-676/2006.
Apeliaciniu skundu
ieškovas L. S. prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir
perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia
tokiomis aplinkybėmis:
1.
Nepagrįsta teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2-33-676/2006 buvo
nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, nes joje dalyvavo daugiau atsakovų ir
kitų dalyvių.
2.
Nepagrįsta teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2-33-676/2006
įsiteisėjęs teismo sprendimas yra priimtas dėl to paties dalyko, nes šioje
byloje ieškinio dalykas yra naujas ir visiškai kitoks – sandorio dalies
pripažinimas apsimestine. Toks reikalavimas nebuvo suformuluotas ir
nagrinėjamas minėtoje kitoje civilinėje byloje, todėl reikalavimo dalykas šioje
byloje negali būti laikomas tapačiu.
3.
Nepagrįsta teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2-33-676/2006
nagrinėto ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus šioje byloje nagrinėjamo
ieškinio pagrindui. Šioje byloje apeliantas varžytynių aktą ginčija konkrečiu
sandorio negaliojimo teisiniu ir faktiniu pagrindu (ginčas dėl apsimestinio
sandorio) ir nurodo naują faktinį ieškinio pagrindą – jungtinę partnerių
veiklą, jos metu sukurtą turtą, bendrą dalyvavimą sandoryje bei jungtinės
veiklos rezultato pasidalijimą. Dėl šio pagrindo nebuvo sprendžiama nagrinėjant
minėtą civilinę bylą, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 29
d. nutartimi palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą,
pažymėjo, kad jungtinės veiklos aplinkybių nustatymas nepriklauso kasacinio
teismo kompetencijai ir kasacinis teismas negalėjo dėl to pasisakyti, nes šios
aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.
4.
Teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens ieškinį, nes vyro ir moters
gyvenimas kartu bei bendro ūkio vedimas, nors ir neįregistravus faktinės
santuokos, sudaro pagrindą reikalauti bendro turto dalies (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-305/2006).
5.
Teismas priteisė atsakovams iš apelianto nepagrįstai didelį,
rekomendacijų neatitinkantį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 str. 2 d.).
Trečiasis
asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, S. B. pateikė
pareiškimą, nurodydama, jog prisideda prie ieškovo L. S. apeliacinio
skundo dėl teismo sprendimo, kuriuo yra nutraukta byla dėl sandorio dalies
pripažinimo negaliojančia.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą atsakovai L. U. , M. M.
U. ir R. U. prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą
palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl
naikinti jį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Tiek civilinėje byloje
Nr. 2-33-676/2006, tiek nagrinėjamoje byloje yra tas pats ieškinio dalykas –
1998 m. kovo 6 d. varžytynių akto dalies pripažinimas negaliojančia, tapatūs
ieškinių pagrindai – bendra veikla ir susitarimas. Skiriasi tik tai, jog
išnagrinėtoje byloje ieškovas prašė ginčo sandorį pripažinti tariamu, sudarytu
tik dėl akių, o šioje byloje – prašo jį pripažinti apsimestiniu, tačiau
įrodinėjimo aplinkybės liko tos pačios. Be to, šis ieškinys yra jau trečias
atsakovams reiškiamas tapatus reikalavimas, nes dar Palangos miesto apylinkės
teismo 2004 m. birželio 17 d. sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinys, kuriuo
jis prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/3 to paties turto, pripažinti
negaliojančiais atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir įpareigoti
VĮ Registrų centrą ieškovo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į 1/3 ginčo
turto. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. gruodžio 9 d. nutartimi šį sprendimą
paliko nepakeistą. Atsakovų nuomone, ieškovas negali skųsti teismo sprendimo
dalies, kuria atmestas trečiojo asmens ieškinys, nes tai nesusiję su jo
ieškinio reikalavimais, o pats trečiasis asmuo teismo sprendimo neskundė.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog
jau yra išnagrinėta šiai bylai tapati civilinė byla, todėl byla buvo pagrįstai
nutraukta.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Kaip žinoma,
apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį
apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo
pagrindus, tačiau bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų
ribų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų
nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo
apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos
teismas skundžiama sprendimo dalimi pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal
ieškovo ieškinį atsakovams dėl Palangos miesto antstolių kontoros 1998 m. kovo
6 d. turto pardavimo iš varžytynių akto dalies, kurioje šio turto pirkėju nurodytas
M. U. , pripažinimo negaliojančia bei nustatymo, jog
minėtose varžytynėse ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo ieškovas, M. U. ir R. U. lygiomis dalimis. Teismas
pagrįstai konstatavo, kad ši byla yra tapati išnagrinėtai civilinei bylai Nr.
2-33-676/2006, o ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda
pagrindo naikinti ar keisti šią skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 185
str.).
Pirma, nepagrįsti
apelianto teiginiai, jog nėra tapačios šios ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr.
2-33-676/2006 šalys. Šioje byloje yra nagrinėjamas ieškovo L.
S. ieškinys atsakovams L. U., M. M.
U. ir R. U. , tretieji asmenys S. K. ,
Teisingumo ministerija, o minimoje civilinėje byloje Nr. 2-33-676/2006 buvo
nagrinėjamas ieškovo L. S. ieškinys atsakovams L. U., M. M. U., R. U.,
Teisingumo ministerijai, tretieji asmenys S. K., D. G., VĮ Registrų centras. Taigi kaip teisingai nurodė pirmosios
instancijos teismas, abiejų bylų šalys iš esmės sutampa.
Antra,
nepagrįsti apelianto teiginiai, jog nėra tapatūs šios ir išnagrinėtos civilinės
bylos nagrinėjimo dalykai. Ieškovo teigimu, šioje byloje ieškinio dalykas yra
sandorio dalies pripažinimas negaliojančia ir niekine – apsimestine, o toks reikalavimas
nebuvo suformuluotas ir nagrinėjamas minėtoje kitoje civilinėje byloje. Tačiau,
kaip žinoma, ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas
materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šioje byloje prašoma
pripažinti negaliojančia 1998 m. kovo 6 d. varžytynių akto dalį, kurioje
pirkėju nurodytas M. U. ; nustatyti, kad ginčo turtą lygiomis
dalimis įsigijo ieškovas, M. U. ir R. K.
bei įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui jam priklausančią 1/3 dalį ginčo
turto. Tuo tarpu išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti iš
dalies negaliojančiu tą patį 1998 m. kovo 6 d. varžytynių aktą, nustatant, jog
ginčo turtą lygiomis dalimis įsigijo trys fiziniai asmenys – ieškovas, M. U. ir R. K. (civilinė byla Nr.
2-33-676/2006 b. l. 59). Taigi ieškinio reikalavimas (dalykas) nagrinėjamu
atveju ir minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje yra tapatus. Šios išvados
nepaneigia apelianto argumentas, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas
yra grindžiamas nurodant, kad ginčo sandorio dalis yra apsimestinis sandoris, nes
aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas (reikalavimas) yra atskiras
ieškinio turinio elementas – ieškinio pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).
Trečia,
nepagrįsti apelianto teiginiai, jog nėra tapatūs šios ir išnagrinėtos civilinės
bylos Nr. 2-33-676/2006 pagrindai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad
ieškinys šioje byloje yra grindžiamas nauju konkrečiu sandorio negaliojimo
teisiniu bei faktiniu pagrindu ir šiuo atveju keliamas klausimas dėl ginčo
sandorio dalies buvimo apsimestiniu sandoriu bei nurodomos naujos faktinės aplinkybės
– jungtinė partnerių veikla. Apeliantas teigia, kad dėl šio pagrindo nebuvo
sprendžiama nagrinėjant minėtą civilinę bylą ir tai patvirtina Lietuvos
Aukščiausiasis Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad
jungtinės veiklos aplinkybių nustatymas nepriklauso kasacinio teismo
kompetencijai.
Teisėjų
kolegija atmeta ir šiuos ieškovo teiginius, kaip neduodančius pagrindo keisti
ar naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 185
str.). Kaip žinoma, ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkės, kuriomis
ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK
135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas teisingai nurodo, kad be faktinio pagrindo yra
išskiriamas ir teisinis ieškinio pagrindas, kurį sudaro konkrečios
materialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčo teisinį santykį. Tačiau,
kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikuoti
teisinius santykius ir pritaikyti jiems atitinkamas teisės normas yra teismo
pareiga, nepriklausomai nuo to, kokį teisinį ieškinio pagrindą nurodė ieškovas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-740/2001; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-174/2002; 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-483/2002; ir kt.). Todėl tai, kaip ieškovas kvalifikuoja ginčo
teisinius santykius, nėra kriterijus, leidžiantis spręsti dėl ieškinio pagrindo
turinio, tai yra ieškovo nurodytas ginčo sandorio kvalifikavimas, kaip apsimestinio
sandorio, neduoda pagrindo pripažinti, jog ieškinys nėra tapatus išnagrinėtam
civilinėje byloje Nr. 2-33-676/2006.
Kaip minėta,
apeliantas teigia, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimas grindžiamas kitu
faktiniu pagrindu - jungtine partnerių veikla. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
šios ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-33-676/2006 medžiagas, sprendžia, jog
teismas pagrįstai ieškovo nurodytų aplinkybių nelaikė skirtingu nagrinėjamo
ieškinio pagrindu (CPK 185 str.). Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-33-676/2006
medžiagos, šią bylą nagrinėję teismai užfiksavo, jog ieškovas savo reikalavimus
grindė nurodydamas, kad ginčo pastatai buvo perkami už ieškovo, M.
U. ir R. K. pinigus, kad žodžiu jie buvo susitarę
pastatus pirkti kartu ir įregistruoti M. U. vardu, kuris vėliau
po 1/3 dalį pastatų neatlygintinai perleis R. K. ir
ieškovui, o pastatus suremontavus – juose vykdyti bendrą komercinę veiklą
(civilinės bylos Nr. 2-33-676/2006 b. l. 147-152, 196-198, 237-242). Teismai
aiškinosi šių ieškovo teiginių pagrįstumą ir Palangos miesto apylinkės teismas
2006 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, jog šios aplinkybės neįrodytos.
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 12 d. nutartimi ir Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko
nepakeistą. Šios teismų padarytos išvados nepaneigia apelianto teiginiai, jog
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo negalintis tirti jungtinės veiklos
aplinkybių, nes jos, kaip fakto klausimai, nepriklauso kasacinio teismo
kompetencijai. Tai, kad kasacinis teismas netyrė šių faktinių aplinkybių
nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos išvadų minėtoje civilinėje
byloje, jog nebuvo įrodyti ieškovo teiginiai dėl susitarimo pirkti ginčo turtą
vieno iš fizinių asmenų vardu, dėl susitarimo, jog dalis šio turto vėliau bus neatlygintinai
perleista ir ieškovui, dėl planų kartu vykdyti komercinę veiklą ginčo
pastatuose ir pan.
Nagrinėjamoje
byloje, kaip buvo minėta, ieškovas savo reikalavimus grindžia iš esmės tomis
pačiomis aplinkybėmis, tik jas apibendrindamas įvardija kaip jungtinę partnerių
veiklą. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas
pagrįstai nurodė, kad tai, jog nagrinėjamoje byloje detaliau išdėstomos
aplinkybės, susijusios su ieškovo, M. U. ir
R. K. bendra veikla, išsamiau aptariami įrodymai, pasisakoma dėl sandorio
apsimestinumo, nekeičia esminės aplinkybės, jog tai yra tas pats faktinis
ieškinio pagrindas, kaip ir minimoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kaip buvo
minėta, galiojančiuose teismų sprendimuose civilinėje byloje Nr. 2-33-676/2006
konstatuota, jog nėra pagrindo pripažinti buvus ieškovo, M. U.
ir R. K. susitarimą dėl ginčo turto pirkimo bendrai
lygiomis dalimis, tuo tarpu nagrinėjamos bylos ieškinio pareiškime ieškovas vėlgi
tvirtina, kad visi šiame pareiškime nurodyti faktai įrodo nurodytų trijų asmenų
susitarimą faktiškai įsigyti pastatus ne vieno, o visų trijų susitarimo dalyvių
nuosavybėn, ir prašo pripažinti apsimestine nurodyto akto dalį bei nustatyti,
kad ginčo turtą šie asmenys įsigijo lygiomis dalimis, tai yra po vieną trečdalį
(t. 1, b. l. 2 - 6, 12 – 16, 125 – 128, t. 2, b. l. 54 – 59).
Teisėjų
kolegija nenagrinėja ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su
trečiojo asmens S. B. ieškinio atmetimu. Kaip žinoma, apeliacinis
procesas gali prasidėti tik šaliai, kuriai priimtas teismo sprendimas
nepalankus, padavus atitinkamą skundą. Nagrinėjamu atveju S.
B. apeliacinio skundo nėra, o teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jos ieškinys,
nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių (CPK 301, 320 str.). Ta aplinkybė,
kad S. B. yra pareiškusi apie prisidėjimą prie ieškovo L. S. apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, kuriuo yra
nutraukta byla dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, taip pat neduoda
pagrindo tikrinti anksčiau nurodytos neskundžiamos teismo sprendimo dalies,
kuria atmestas trečiojo asmens ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliaciniame
skunde ieškovas nesutinka su teismo atsakovams iš jo priteistu 2 500 Lt bylinėjimosi
išlaidų atlyginimu, nes, ieškovo nuomone, šis atlyginimas nepagrįstai didelis,
neatitinka rekomendacijų (CPK 98 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atmeta šį
apelianto argumentą, nes, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą,
nagrinėjimo laiką, nėra pagrindo konstatuoti, jog priteistas bylinėjimosi
išlaidų atlyginimas neatitiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 185 str.). Apeliantas priešingai
neįrodė (CPK 178 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi ieškovo L. S. apeliacinį skundą,
daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių
skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta skunde
nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų
absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis
skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 293 str. 3
p., 326 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos
turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93
str.), dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovams iš ieškovo priteistina
2 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti
(t. 3, b. l. 89).
Teisėjų
kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais priteisia valstybei iš ieškovo 5,5
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos
teisme (t. 3, b. l. 94).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
atsakovėms L. U. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) atstovaujančiai save ir atsakovą R. U., ir M. M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L.
S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500 Lt
(du tūkstančiai penki šimtai litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti
valstybei iš ieškovo L. S. 5,5 Lt (penki litai 50 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos
teisme.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virginija Čekanauskaitė
Egidijus Žironas