Civilinė byla Nr. e2-446-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00369-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.7.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria patenkinti trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir K. B. pareiškimai dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Trečiasis asmuo K. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) patikslinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Paranitas“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių sąrašą – išbraukti iš bendrovės kreditorių sąrašo kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), nes šių kreditorių reikalavimai yra patenkinti; 2) pakeisti bendrovės kreditorius antstolį M. D., uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Storent“, UAB „Linde Gas“, UAB „TELE2“ jų teisių perėmėju – trečiuoju asmeniu K. B., patvirtinti K. B. bendrovės kreditore, turinčia 9 316,78 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir priimti jos atsisakymą 9 316,78 Eur dydžio finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje; 3) nutraukti bendrovės bankroto bylą; 4) įsiteisėjus teismo nutarčiai, įpareigoti nemokumo administratorę mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumas ES“ (toliau – nemokumo administratorė) per ne ilgesnį nei septynių dienų terminą perduoti trečiajam asmeniui K. B. bendrovės turtą, visus bendrovės dokumentus (buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla).

2.       Trečiasis asmuo VMI prie FM kreipėsi į teismą su prašymu išbraukti jį iš BUAB „Paranitas“ kreditorių sąrašo, nes trečiasis asmuo K. B. 2023 m. kovo 14 d. sumokėjo VMI prie FM 12 240,62 Eur dydžio bendrovės skolą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė: išbraukti iš bendrovės pirmosios eilės kreditorių sąrašo VSDFV su 2 332,70 Eur finansiniu reikalavimu; išbraukti iš bendrovės antrosios eilės kreditorių sąrašo VMI prie FM su 12 240,62 Eur finansiniu reikalavimu; pradinius bendrovės antrosios eilės kreditorius antstolį M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“, UAB „TELE2“ (kurių finansinių reikalavimų bendra suma – 9 316,78 Eur) pakeisti jų teisių perėmėju trečiuoju asmeniu K. B.; netvirtinti trečiojo asmens K. B. 9 316,78 Eur dydžio finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje; prašymą dėl atsakovės bankroto bylos nutraukimo nagrinėti kitame teismo posėdyje.

4.       Teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo K. B. už bendrovę įvykdė prievolę kreditorėms VMI prie FM ir VSDFV, šias kreditores išbraukė iš bendrovės kreditorių sąrašo.

5.       Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi antstolis M. D., UAB „Linde Gas“, UAB „Storeqant“ ir UAB „TELE2“ įrašyti į BUAB „Paranitas“ antrosios eilės kreditorių sąrašą. 2023 m. kovo 10 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi antstolis M. D. perleido K. B. teismo patvirtintą 334,57 Eur dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. 2023 m. kovo 10 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Linde Gas“ perleido K. B. teismo patvirtintą 75,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. 2023 m. kovo 10 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Storent“ perleido K. B. teismo patvirtintą 6 947,28 Eur dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. 2023 m. kovo 15 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „TELE2“ perleido K. B. teismo patvirtintą 1 959,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. 2023 m. kovo 15 d. trečiasis asmuo K. B., vykdydama reikalavimų perleidimo sutartis, atliko mokėjimus antstoliui M. D., UAB „Linde Gas“, UAB „Storent“ ir UAB „TELE2“. Teismas pažymėjo, kad reikalavimų perleidimo sutartys nėra nuginčytos, todėl pradiniai kreditoriai antstolis M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“, UAB „TELE2“ bendrovės antrosios eilės kreditorių sąraše pakeistini jų teisių perėmėju trečiuoju asmeniu K. B. su 9 316,78 Eur finansiniu reikalavimu, tačiau, trečiajam asmeniui K. B. pareiškus atsisakymą finansinio reikalavimo į atsakovę, šis finansinis reikalavimas netvirtintinas.

III.                        Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atskirajame skunde atsakovė LUAB „Paranitas“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Bendrovė neturi turto, iš kurio nemokumo administratorei galėtų būti sumokėtas kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus. Trečiasis asmuo K. B. įvykdė prievoles bendrovės kreditoriams, tačiau nesumokėjo visų bankroto proceso išlaidų, nors pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas kreditorių reikalavimų patenkinimo atveju bankroto administravimo išlaidų atlyginimo klausimas yra prioritetinis. Nagrinėjamu atveju kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti, turėtų sumokėti į bendrovės kreditorių sąskaitą kintamo nemokumo administratorės atlygio dalį, proporcingą jų patenkinto finansinio reikalavimo dydžiui.

6.2.                      Teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas prašymas dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo, gali susiklostyti situacija, kad tuo atveju, jeigu kreditoriai bus įpareigoti sumokėti kintamą nemokumo administratorės atlygio dalį, jie vėl pareikš bendrovei finansinius reikalavimus.

6.3.                      Bendrovės kreditoriai žino, kad trečiasis asmuo K. B. įvykdė bendrovės įsipareigojimus kreditoriams po to, kai bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. K. B. bendrovės įsipareigojimus kreditoriams įvykdė tik dėl to, kad ji buvo pripažinta atsakinga už bendrovės tyčinį bankrotą. Kreditoriams žinoma, kad bankroto proceso išlaidos, tarp jų – ir kintamas atlygis už bankroto proceso rezultatus (JANĮ 73 straipsnio 1 dalis), nemokumo administratoriui yra dengiamos prieš kreditorių reikalavimų patenkinimą (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis).

6.4.                      Visiems bendrovės kreditoriams 2023 m. kovo 9 d. buvo išsiųstas nemokumo administratorės prieštaravimas dėl finansinių reikalavimų perleidimo už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingam trečiajam asmeniui K. B.. 

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prie FM prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

7.1.                      JANĮ nėra nuostatų, kurios draustų trečiajam asmeniui K. B. atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išbraukti VMI prie FM iš bendrovės kreditorių sąrašo.

7.2.                      Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad, išbraukus VMI prie FM iš kreditorių sąrašo, ji gautos sumos dalį turėtų sumokėti į bendrovės kreditorių sąskaitą nemokumo administratorės kintamajam atlygiui sumokėti. JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje imperatyviai apibrėžta kintamojo atlygio apskaičiavimo tvarka. Šis atlygis nemokumo administratorei turėtų būti skaičiuojamas ne nuo VMI prie FM finansinio reikalavimo dydžio, o įvertinus bankroto procese nemokumo administratorės atliktus veiksmus, lėmusius bankroto proceso pajamas, apimtį bei patirtas ir pagrįstas administravimo išlaidas.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė VSDFV prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad trečiasis asmuo K. B. įvykdė bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, be to, ji sutinka sumokėti ir administravimo išlaidas, tik ginčija nemokumo administratorės apskaičiuotą administravimo išlaidų dydį. Bankroto bylos, atsiskaičius su kreditoriais, nutraukimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su bankroto proceso tikslu – siekiu patenkinti visų bendrovės kreditorių reikalavimus, nes būtent šis tikslas yra galutinis bankroto procedūrų rezultatas.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo K. B. prašo: nutraukti apeliacinį procesą arba skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

9.1.                      Nemokumo administratorė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina bankroto bylos nagrinėjimą, nevykdo JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų pareigų: negina bendrovės kreditorių interesų, o veikia prieš jų interesus.

9.2.                      Bendrovės kreditorių antstolio M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde gas“, UAB „TELE2“ reikalavimų perleidimas trečiajam asmeniui K. B. neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Kreditoriai savo reikalavimo teises į bendrovę trečiajam asmeniui K. B. perleido laikydamiesi įstatyme nustatytų formalumų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Nemokumo administratorės nurodytos faktinės aplinkybės bei argumentai neįrodo, kad toks reikalavimų perleidimas prieštarautų įstatymams arba būtų susijęs su kreditoriaus asmeniu ir dėl to negalėjo įvykti.

9.3.                      Nemokumo administratorė neginčijo kreditorių antstolio M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“, UAB „TELE2“ finansinių reikalavimų ir jų perleidimo sutarčių. Atskirojo skundo argumentai dėl kreditorių reikalavimų perleidimo sutarčių neva tai neteisėtumo šioje bankroto proceso stadijoje yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo atlikti jų teisėtumo analizę. Be to, tokiam ex officio (pagal pareigas) vertinimui nemokumo administratorė nenurodo jokių prielaidų.

9.4.                      Bendrovės kreditorių antstolio M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“ ir UAB „TELE2“ finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 13 d.) ir galutinai išspręsti (patikslinti) 2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. gruodžio 20 d., 2023 m. sausio 25 d. nutartimis (visos šios nutartys yra įsiteisėjusios). Esant įsiteisėjusioms Vilniaus apygardos teismo nutartims, kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, skundžiama nutarties dalis, kuria patikslintas bendrovės kreditorių sąrašas, negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies, kiek tai susiję su kreditorių sąrašo, jų pasikeitimo ir jų reikalavimų patikslinimu ar atsisakymu, turėtų būti nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalis, 338 straipsnis).

9.5.                      Nemokumo administratorė teismui nepateikė galutinės bankroto ataskaitos, teismas jos nėra patvirtinęs, taigi nėra JANĮ nustatytų formalių sąlygų teismui pradėti svarstyti nemokumo administratorės prašymą dėl kintamojo atlygio. Nemokumo administratorė nėra pateikusi visų duomenų apie bankroto proceso metu jos patirtas administravimo išlaidas. Šie duomenys yra būtini tam, kad būtų patikrintas kintamojo atlygio dydžio pagrįstumas. Nemokumo administratorės, naudojantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos tinklalapyje pateikta kintamojo atlygio skaičiuokle, atlikti automatiniai skaičiavimai, pateikti teismui, yra iš esmės nelogiškai ir klaidingi, todėl jais vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo.

9.6.                      Nemokumo administratorei neturėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nes ji negina bendrovės ir jos kreditorių teisių ir interesų šioje civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė LUAB „Paranitas“, atstovaujamos nemokumo administratorės, atsiliepimą į trečiojo asmens K. B. 2023 m. kovo 15 d. prašymą nutraukti LUAB „Paranitas“ bankroto bylą.

11.       Ieškovė VSDFV su atsiliepimu į atsakovės (apeliantės) atskirąjį skundą pateikė LUAB „Paranitas“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą už 2023 m. I ketvirtį.

12.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

14.       Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas LUAB „Paranitas“, atstovaujamos nemokumo administratorės, atsiliepimas į trečiojo asmens K. B. 2023 m. kovo 15 d. prašymą nutraukti LUAB „Paranitas“ bankroto bylą, buvo pateiktas  pirmosios instancijos teisme ir teismo priimtas (DOK-11234). Šis dokumentas nelaikytinas nauju įrodymu ir jo priimti į bylą pakartotinai nėra pagrindo.

15.       Ieškovė VSDFV atsiliepime į atsakovės (apeliantės) atskirąjį skundą nenurodė, kokias apeliacijos dalykui reikšmingas aplinkybes pateiktas naujas įrodymas pagrindžia arba paneigia. Pateikta LUAB „Paranitas“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaita už 2023 m. I ketvirtį nėra susijusi su atskiruoju skundu, todėl šis dokumentas nepriimamas (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patikslintas atsakovės LUAB „Paranitas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas atsakovės (apeliantės) bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių reikalavimų tvirtinimas ir tikslinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Paranitas“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“, jai nustatyta 3 650 Eur dydžio bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą. Teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtino 1 000 Eur (su mokesčiais) bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, skirtą pradinėms bankroto proceso administravimo išlaidoms, reikalingoms bankroto procesui administruoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Paranitas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d.

20.       Teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: pirmosios eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 2 332,70 Eur dydžio finansinį reikalavimą, antrosios eilės kreditorių VMI prie FM 12 240,62 Eur, VSDFV Kauno skyriaus 14 537,38 Eur, antstolio M. D. 334,57 Eur, UAB „Linde Gas“ 75,01 Eur, UAB „Storent“ 6 947,28 Eur, UAB „TELE2“ 1 959,92 Eur dydžio finansinius reikalavimus. Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas patikslintas 2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. gruodžio 20 d., 2023 m. sausio 25 d. nutartimis.

21.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1519-864/2023 LUAB „Paranitas“ bankrotas pripažintas tyčiniu; atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą asmeniu pripažinta buvusi bendrovės vadovė K. B.. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-339-553/2023 nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, atskirąjį skundą dėl tam tikrų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą asmeniu pripažinta K. B. pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė apeliacine tvarka.

22.       Trečiasis asmuo K. B. sumokėjo atsakovės LUAB „Paranitas“ kreditorei VSDFV atsakovės skolą: 2023 m. kovo 3 d. – 417,51 Eur, 2023 m. kovo 13 d. – 1 915,19 Eur, 2023 m. kovo 14 d. – 14 537,38 Eur, iš viso – 16 870,08 Eur. Trečiasis asmuo K. B. 2023 m. kovo 14 d. sumokėjo atsakovės kreditorei VMI prie FM atsakovės skolą – 12 240,62 Eur.

23.       Trečiasis asmuo K. B. ir bendrovės antrosios eilės kreditorius antstolis M. D. 2023 m. kovo 10 d. reikalavimų perleidimo sutartimi susitarė, kad kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą antrosios eilės 334,57 Eur reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Trečiasis asmuo K. B. 2023 m. kovo 15 d. sumokėjo antstoliui 334,57 Eur.

24.       Trečiasis asmuo K. B. ir antrosios eilės kreditorė UAB „Linde Gas“ 2023 m. kovo 10 d. reikalavimų perleidimo sutartimi susitarė, kad kreditorė perleidžia trečiajam asmeniui teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą antrosios eilės 75,01 Eur reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Trečiasis asmuo K. B. 2023 m. kovo 15 d. sumokėjo UAB „Linde Gas“ 75,01 Eur.

25.       Trečiasis asmuo K. B. ir antrosios eilės kreditorė UAB „Storent“ 2023 m. kovo 10 d. reikalavimų perleidimo sutartimi susitarė, kad kreditorė perleidžia trečiajam asmeniui teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą antrosios eilės 6 947,28 Eur reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Trečiasis asmuo K. B. 2023 m. kovo 15 d. sumokėjo UAB „Storent“ 6 947,28 Eur.

26.       Trečiasis asmuo K. B. ir antrosios eilės kreditorė UAB „TELE2“ 2023 m. kovo 15 d. reikalavimų perleidimo sutartimi susitarė, kad kreditorė perleidžia trečiajam asmeniui teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą antrosios eilės 1 959,92 Eur reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Trečiasis asmuo K. B. 2023 m. kovo 15 d. sumokėjo UAB „TELE2“ 1 959,92 Eur.

27.       Trečiasis asmuo K. B. 2023 m. kovo 15 d. informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie bendrovės atsiskaitymą su visais kreditoriais ir pateikė prašymą nutraukti bankroto bylą.

28.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patikslino bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, t. y. išbraukė iš pirmosios eilės kreditorių sąrašo VSDFV Vilniaus skyrių, antrosios eilės kreditorių sąrašo – VSDFV Kauno skyrių ir VMI prie FM, o antrosios eilės kreditorius antstolį M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“, UAB „TELE2“ pakeitė jų teisių perėmėju – trečiuoju asmeniu K. B.. Teismas netvirtino trečiojo asmens K. B. finansinio reikalavimo, nes ši jo atsisakė. Prašymą nutraukti bankroto bylą, taip pat nemokumo administratorės prašymą įpareigoti VMI prie FM iš gautos 12 240,62 Eur sumos, kuria padengtas jos finansinis reikalavimas, dalį, t. y. 2 336,15 Eur, sumokėti į bendrovės kreditorių sąskaitą kintamajam bankroto administratorės atlygiui sumokėti, nutarė nagrinėti kitame teismo posėdyje.

29.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patikslintas bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, nurodo, kad teismas pirmiausiai turėjo išspręsti nemokumo administratorei priklausančio kintamojo atlygio sumokėjimo klausimą, tik po to patikslinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Taip pat nurodo, kad kreditoriai, priėmę iš trečiojo asmens K. B., kuri pripažinta atsakinga už bendrovės tyčinį bankrotą, prievolių už bendrovę įvykdymą, elgėsi nesąžiningai.

Dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti bankrutavusios bendrovės prievoles kreditoriams

30.       Atskirajame skunde teigiama, kad LUAB „Paranitas“ nemokumo administratorė visiems bendrovės kreditoriams 2023 m. kovo 9 d. išsiuntė prieštaravimą dėl finansinių reikalavimų perleidimo už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingam trečiajam asmeniui K. B., todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog trečiojo asmens atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (JANĮ 93 straipsnio 1 daliai, CK 6.50 straipsnio 2 daliai), turėjo pripažinti juos negaliojančiais CK 1.80 straipsnio ir netikslinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.

31.       Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio faktą ir niekinio sandorio teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 54 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja, jog sandoris yra niekinis, tik tada, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017).

32.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog trečiojo asmens K. B. atsiskaitymas su bendrovės kreditoriais pažeidė imperatyvią CK 6.50 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui.

33.       Įstatymų leidėjo nustatyta, kad skolininko prievolę kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį (CK 6.50 straipsniu 2 dalis). Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

34.       Taigi CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką dėl įvairių priežasčių, be to, tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nėra šalių (bendrovės ir jos kreditorių) susitarimo, kad pinigines prievoles savo kreditoriams įvykdys tik pati bendrovė. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pagal aptariamų bendrovės piniginių prievolių esmę šias prievoles kreditoriams gali įvykdyti tik pati skolininkė – bendrovė.

35.       Teisės doktrinoje nurodyta, kad CK 6.50 straipsnio 2 dalyje numatytas specialus atvejis, kai kreditoriui draudžiama priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens. Skolininkas gali turėti pagrįstą interesą įvykdyti prievolę asmeniškai ir šitai privalu gerbti. Jeigu skolininkas pareiškia kreditoriui (bet kokia forma), kad įvykdys prievolę asmeniškai ir prieštarauja trečiojo asmens siūlomam įvykdymui, kreditorius neturi teisės priimti įvykdymą iš trečiojo asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Prievolių teisė (I). Šeštoji knyga, p. 83).

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti kito asmens prievolę nustatyta kreditoriaus ir apskritai civilinės apyvartos interesais. Dėl to CK 6.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kreditoriaus teisės priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens ribojimas taikytinas tik esant aiškiai skolininko išreikštam pareiškimui, kad jis prievolę kreditoriui įvykdys pats, todėl prieštarauja, jog prievolę už jį įvykdytų trečiasis asmuo. 

37.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad LUAB „Paranitas“ iki tol, kol jos prievolę kreditorėms VSDFV ir VMI prie FM įvykdė trečiasis asmuo K. B., būtų išreiškusi valią pati įvykdyti prievoles nurodytoms kreditorėms ir aiškiai išreiškė prieštaravimą, jog nurodytos kreditorės priimtų prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens.

38.       Pažymėtina tai, kad vienas iš pagrindinių juridinio asmens nemokumo proceso tikslų yra būtent kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl nemokumo procese visų pirma yra ginamas būtent kreditoriaus interesas gauti savo reikalavimo patenkinimą. Kita vertus, pabrėžtina tai, kad trečiasis asmuo K. B., sumokėjusi bendrovės skolas kreditorėms VSDFV ir VMI prie FM, neperėmė reikalavimo į bendrovę, nes nepareiškė valios patvirtinti jos, kaip naujosios kreditorės, reikalavimus bendrovės bankroto byloje. Taigi, trečiajam asmeniui K. B. sumokėjus bendrovės skolas VSDFV ir VMI prie FM, bendrovės prievolės įvardytoms kreditorėms pasibaigė, bendrovė vietoje pradinių kreditorių neįgijo naujo kreditoriaus CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

39.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nesant įstatymo nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo dėl trečiojo asmens įvykdytų atsiskaitymų su bendrovės kreditorėmis VSDFV ir VMI prie FM pripažinimo negaliojančiais, neturėjo pagrindo vertinti, jog nurodytų kreditorių priimtas atsiskaitymas už bendrovę iš trečiojo asmens akivaizdžiai prieštarauja CK 6.50 straipsnio 2 daliai, ir ex officio spręsti dėl aptariamų atsiskaitymų negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu.

40.       Atskirojo skundo argumentai, kad LUAB „Paranitas“ kreditorių antstolio M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“ ir UAB „TELE2“ 2023 m. kovo 10 d. sudarytas reikalavimų perleidimo sutartis teismas turėjo ex officio pripažinti negaliojančiomis, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad nurodyti sandoriai yra akivaizdžiai niekinio pobūdžio. Nenustatyta, kad aptariamos sutartys sudarytos pažeidžiant įstatyme įtvirtintus draudimus reikalavimo teisėms perleisti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.102 straipsnis).  Nesant įstatymo nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo dėl įvardytų bendrovės kreditorių ir trečiojo asmens sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio spręsti dėl nurodytų sutarčių niekinio pobūdžio ir jų negaliojimo.

41.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš bendrovės kreditorių ir trečiojo asmens K. B. įrodymus, jog trečiasis asmuo padengė bendrovės skolas kreditorėms VSDFV ir VMI prie FM ir nereiškia valios perimti šių kreditorių reikalavimo teises į skolininkę LUAB „Paranitas“, turėjo teisinį pagrindą kreditores VSDFV ir VMI prie FM išbraukti iš bendrovės kreditorių sąrašo, nes bendrovės prievolės šioms kreditorėms pasibaigė, taigi neliko teisinio pagrindo joms būti įrašytoms bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs įrodymus, kad bendrovės kreditoriai antstolis M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“ ir UAB „TELE2“ savo reikalavimo teises į bendrovę perleido trečiajam asmeniui K. B., įvertinęs tai, jog reikalavimų perleidimo sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, nenustatęs šių sutarčių akivaizdaus niekinio pobūdžio, turėjo teisinį pagrindą pradinius kreditorius pakeisti jų teisių perėmėja – naująja kreditore K. B.. Naujajai kreditorei pareiškus, kad ji atsisako turimų finansinių reikalavimų (kurių bendra suma – 9 316,78 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atitinkamai pakoregavo bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.     

Dėl bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo bei kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus sumokėjimo klausimų tarpusavio santykio                 

42.       Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bankroto proceso išlaidų atlyginimo prioriteto principu ir negalėjo tikslinti LUAB „Paranitas“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašo tol, kol neišspręstas kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui sumokėjimo klausimas. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

43.       Sutiktina, kad JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bankroto proceso išlaidų atlyginimo prioriteto kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu principas – kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Pagal šio straipsnio 2 dalį juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro šis turtas: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną; 2) bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas; 3) kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas.

44.       Bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

45.       Nagrinėjamu atveju bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti neliko bendrovės turto – bankroto bylos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pardavus bendrovės turėtą turtą (transporto priemones) gauta 5 000 Eur suma buvo skirta bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.  Bendrovės prievoles pirmosios ir antrosios eilės kreditorėms VSDFV ir VM prie FM įvykdė trečiasis asmuo K. B.. Taigi šių bendrovės kreditorių reikalavimai patenkinti ne iš bendrovės turto, o trečiojo asmens lėšomis. Įvykdęs bendrovės pinigines prievoles trečiasis asmuo nusprendė neįgyvendinti reikalavimo teisių į bendrovę, taigi bendrovės prievolės pradiniams kreditoriams pasibaigė.

46.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad toks prievolės įvykdymas laikomas tinkamu skolininko prievolės kreditoriui įvykdymu. Bankroto proceso tikslų požiūriu nėra reikšminga, ar bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams pasibaigia jas įvykdžius pačiai įmonei, ar trečiajam asmeniui už bankrutuojančią įmonę, jei pastaruoju atveju nesukuriama įmonės prievolė atsiskaitymą už įmonę įvykdžiusiam trečiajam asmeniui, t. y. neatsiranda naujas bankrutuojančios įmonės kreditorius, kuriam įmonė turi neįvykdytą prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020). 

47.       Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje. Pagal JANĮ 77 straipsnio 8 dalį teismas, priėmęs nutartį nutraukti bankroto bylą, ta pačia nutartimi nustato nemokumo administratoriui priklausančią kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalį, proporcingą atliktų darbų apimčiai. Taigi nemokumo administratoriui priklausančio kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus klausimas sprendžiamas kartu su bankroto bylos nutraukimo klausimu.  

48.       Tuo tarpu kreditorių reikalavimai tikslinami, kai atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 139).

49.       JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo ar kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų tikslinimas ir kreditorių šalinimas taip pat galimas, nustačius tam teisines prielaidas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese negalima koreguoti jau patvirtintų kreditorių sąrašų (ar jų reikalavimų apimties), kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti.

50.       Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis, jog dalies bendrovės kreditorių (VSDFV ir VMI prie FM) finansinius reikalavimus patenkino trečiasis asmuo ir bendrovės piniginės prievolės šiems kreditoriams pasibaigė, o dalis bendrovės kreditorių (antstolis M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“ ir UAB „TELE2“) savo reikalavimo teises į bendrovę perleido trečiajam asmeniui K. B., kuri atsisakė įgytų reikalavimų ir netapo naująja bendrovės kreditore, nenustatęs trečiojo asmens vienašalių atsiskaitymo sandorių ir trečiojo asmens bei bendrovės kreditorių dalies sudarytų dvišalių reikalavimų perleidimo sutarčių akivaizdaus niekinio pobūdžio, įvertinęs tai, jog nurodyti sandoriai nenuginčyti ir nepripažinti negaliojančiais įstatymo nustatyta tvarka, pagrįstai išsprendė kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo klausimą, o bankroto bylos nutraukimo ir nemokumo administratorei priklausančio kintamo atlygio klausimą nutarė nagrinėti vėlesniame teismo posėdyje.

51.       Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad pagal kasacinio teismo praktiką, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas, kuri išlieka aktuali ir galiojant iš esmės analogiškoms JANĮ nuostatoms dėl bankroto proceso išlaidų atlyginimo prioriteto, prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas negali būti apeinamas ir šio principo saugomos asmenų, turinčių teisę į administravimo išlaidų atlyginimą, teisės negali būti pažeidžiamos vien dėl to, jog atsiskaitymą su bankrutuojančios įmonės kreditoriais įvykdo ne pati bankrutuojanti įmonė, o trečiasis asmuo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bankroto byla negali būti nutraukiama tuo pagrindu, jog įmonė atsiskaitė su visais kreditoriais, jeigu trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais lieka neatlygintos bankroto administravimo išlaidos. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad visos bankrutuojančios įmonės prievolės yra pasibaigusios ir yra atkurtas įmonės mokumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020). Kartu pažymėtina tai, kad ši kasacinio teismo praktika aktuali nagrinėjant trečiojo asmens K. B. prašymą nutraukti LUAB „Paranitas“ bankroto bylą JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o ne nagrinėjant atskirąjį skundą dėl bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo.  

52.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo K. B., siekdama bendrovei iškeltos bankroto bylos nutraukimo, iš esmės sutinka atlyginti iki bankroto bylos nutraukimo susidariusias bankroto proceso išlaidas, tik kvestionuoja nemokumo administratorės apskaičiuotų išlaidų dydį. Nemokumo administratorės prašomo kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus atlyginimo dydžio klausimas nepatenka į šios apeliacinės bylos ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

53.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 380- 690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

54.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines ir teisines aplinkybes, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl kreditorių VSDFV Vilniaus skyriaus, VSDFV Kauno skyriaus, VMI prie FM išbraukimo iš kreditorių sąrašo, antrosios eilės kreditorių antstolio M. D., UAB „Storent“, UAB „Linde Gas“, UAB „TELE2“ pakeitimo jų teisių perėmėja trečiuoju asmeniu K. B. ir šio asmens atsisakymo reikalavimų bendrovei teisinių pasekmių. Kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nagrinėti teismo posėdyje, kuriame bus sprendžiamas bankroto bylos nutraukimo klausimas. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                     Marius Bajoras

                                                                                     Laima Ribokaitė

                                                                             Tomas Venckus