Civilinė byla Nr. e2A-977-324/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20368-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.18.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 24 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rigeto studija“ (dabartinis pavadinimas „Righetto studio, MB“) ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rigeto studija“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos už projektavimo darbus priteisimo ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Rigeto studija“ dėl nuostolių atlyginimo, neturtinės žalos priteisimo ir turtinių teisių pripažinimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje D. S..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Rigeto studija“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – ir atsakovas) 9 825,20 Eur skolos už atliktus projektavimo darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Projektavimo sutartis Nr. 190621/1 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė (sutartyje vadinama vykdytoja) įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 7 d. parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio sklype adresu (duomenys neskelbtini), interjero projektą, kurio realizavimo sąmata neviršytų užsakovo (atsakovo) numatytos ir iš anksto suderintos su vykdytoju sumos, skirtos gyvenamosios paskirties patalpų vienam kvadratiniam metrui. Šalių sutarta Sutarties kaina – 15 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)). Sutarties darbų atlikimo grafikas (darbų etapai) bei apmokėjimo už juos tvarka numatyti sutarties priede Nr. 1 (Sutarties 3.1 punktas). Šiame priede interjero projektavimo darbų atlikimas numatytas dviem etapais bei terminais ir atitinkamu eiliškumu, numatant, kad vykdytojas turi pateikti tarpinį darbų rezultatą, o klientas turi darbus priimti (pritarti, patvirtinti) arba pateikti pastabas, kadangi nepatvirtinus (nepriėmus) anksčiau pagal eiliškumą einančius darbus, negalima vykdyti vėliau numatytus. Po antrojo darbų etapo užbaigimo 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo numatytas bendros realizavimo sąmatos, statybų grafiko, interjero elementų tiekimo ir užsakymo grafiko, gaminamų baldų ir elementų sąmatos ir gamybos terminų pateikimas. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta apmokėjimo tvarka: prieš pradedant vykdyti projektavimo darbus užsakovas sumoka vykdytojui 30 proc. bendros sutarties sumos avansą (4 500 Eur), pateikus interjero koncepcijos vizualizacijas užsakovas sumoka vykdytojui 40 proc. nuo bendros sumos (6 000 Eur); užbaigus darbų antrą etapą, užsakovas sumoka vykdytojui 30 proc. sutarties kainos (4 500 Eur), taip pat numatyta autorinės projekto priežiūros kaina – 78 Eur už valandą. Kaina nurodyta be PVM. Pagal Sutarties 5.2.1 punktą užsakovas įsipareigojo patvirtinti vykdytojo pateiktus užsakovui priimtinus sprendimų pasiūlymus per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo arba nurodyti atsisakymo priežastis, pagal 5.2.3 punktą užsakovas įsipareigojo vykdytojui atliekant sutarties darbus bendradarbiauti su juo taip, kad dėl užsakovo kaltės nesikeistų darbų atlikimo terminai. Ieškovė 2020 m. sausio 9 d. nusiuntė atsakovui tris darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriuos atsakovas atsisakė pasirašyti. Atsakovas 2020 m. sausio 6 d. atsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad priėmimo-perdavimo aktai neatitinka faktinės situacijos, o tai reiškia, kad užsakovas pažeidė Sutarties sąlygas ir tai yra pagrindas Sutartį nutraukti. Atsakyme į pretenziją ieškovė nurodė sutinkanti, kad užsakovas pažeidė sutartį, tačiau vykdytojas neišreiškia iniciatyvos nutraukti sutartį. Atsakovo pretenzijoje nurodyta, kad Sutartyje nurodyti visi pirmojo etapo darbai, kurie turėjo būti baigti iki 2019 m. liepos 20 d., nebuvo užsakovo patvirtinti, kadangi nei vienas tarpinis darbų rezultatas nebuvo pateiktas užsakovui sutarties priede Nr.1 nurodytais terminais, taip pat kad negavus užsakovo patvirtinimo buvo vykdomi antrojo etapo darbai, nors prie šio etapo darbų buvo galima pereiti tik gavus patvirtinimą dėl pirmojo etapo darbų. Tokie atsakovo pretenzijos teiginiai yra nepagrįsti, nes visi pirmojo etapo darbai, kuriems atsakovas pritarė, buvo užbaigti, vizualizacija parengta ir nusiųsta užsakovo prašymu jo sutuoktinei elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 20 d. Pakartotinai užsakovui pirmojo etapo brėžiniai ir vizualizacijos buvo išsiųstos 2020 m. sausio 9 d. su darbų priėmimo-perdavimo aktu. Pirmojo etapo darbų atlikimo terminas užsitęsė dėl to, kad kartais užsakovas savo pastabas ar pageidavimus pakeisti sprendinius pateikdavo vėliau nei per 5 dienas nuo tarpinių brėžinių gavimo dienos, kartais atsakydavo beveik po dviejų mėnesių. Vykdytojo darbuotojai atsakingai reagavo į visus užsakovo klausimus, pageidavimus, tam tikrais atvejais parengdavo ne vieną, o kelis variantus siūlomų sprendinių. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad vykdytojo pateiktos vizualizacijos nesutampa su brėžiniais, kad rengiant vizualizacijas nebuvo atsižvelgta į 2019 m. rugpjūčio 8 d. užsakovo išsakytas pastabas. Visi pirmojo etapo interjero projektavimo darbai, įskaitant vizualizacijas, buvo atlikti tinkamai, atsakovas sprendiniams pritarė, todėl pagal Sutarties sąlygas turi apmokėti už atliktą darbą 6 000 Eur. Kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0195 nurodyta bendra suma su PVM – 7 260 Eur. Atsakovui darbų rezultatas buvo perduotas ne tik pateikiant brėžinius ir fotorealistines vizualizacijas, perduotas ir duomenų bazės failas su „.DWG“ plėtiniu, kuriame išsaugoti metaduomenys ir vektoriniai vaizdai, kuriuos užsakovas turi galimybę naudoti norint atlikti savarankiškas korekcijas. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas, pagal Sutartį neįgijęs turtinių teisių į ieškovės sukurtą projektą, kreipėsi į kitus architektus (analogiškų paslaugų teikėjus) ir prašė atlikti jo nežymias korekcijas, t. y. perdirbti projektą, taip pat žinoma, kad atsakovas naudoja ieškovės parengtus brėžinius vykdant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengimą. Vykdant antrojo etapo darbus buvo parengta ir su atsakovu suderinta grindų apdailos schema, paskaičiuoti medžiagų kiekiai, atliktas minkštųjų ir korpusinių baldų parinkimas, dekoratyvinių šviestuvų parinkimas, paskaičiuoti kiekiai, parengta sąmata, parinktas užuolaidų tipas. Atlikti projektavimo darbai nurodyti 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-3. Ieškovė vertina atliktus darbus 620 Eur (be PVM), 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0198 nurodyta bendra suma su PVM – 750,20 Eur. Bendradarbiaujant sutarties vykdymo metu atsakovas paprašė papildomai parinkti lauko fasado apdailą ir parengti lauko apdailos vizualizacijas, fasado ir terasos plytelių išdėstymo brėžinius, fasadų ir terasos plytelių sąmatas. Pagal Sutartį vykdytojas įsipareigojo už nustatytą kainą suprojektuoti tik patalpų vidų, o ne išorę – fasadą, terasą ir pan., taigi atsakovo užsakymu ieškovė atliko papildomus darbus, atlikti projektavimo darbai nurodyti 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-2, kuriuos ieškovė įvertina 1 815 Eur suma su PVM. Atsakovui nutraukus Sutartį, jis privalo atsiskaityti su vykdytoju už faktiškai atliktus sutartinius ir papildomus darbus pagal 2020 m. sausio 9 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 20200109-1, Nr. 20200109-2, Nr. 20200109-3 bei pateiktas PVM sąskaitas–faktūras RIG Nr. 0195, RIG Nr. 0197, RIG Nr. 0198. Iš viso atsakovas skolingas ieškovei 9 825,20 Eur.

3.       Atsakovas ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 7 500 Eur nuostolius, 1 000 Eur neturtinę žalą; pripažinti atsakovui turtines teises į ieškovės jam perduotus projektavimo darbus pagal 2019 m. birželio 21 d. Projektavimo sutartį Nr. 190621/1, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ieškovė Sutartį iš esmės pažeidė trimis būdais. Pirmas pažeidimas – Sutarties priede Nr. 1 nustatyta, kad pirmojo etapo darbai turėjo būti baigti 2019 m. liepos 20 d., pateikiant darbus tarpiniam patvirtinimui 2019 m. liepos 2, 9 ir 20 d. Sutartyje numatyti projektavimo darbai turėjo būti baigti iki 2019 m. rugsėjo 7 d., darbų perdavimo-priėmimo aktai buvo atsakovui išsiųsti tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. praleidus sutarties priede Nr.1 nurodytą terminą. Dėl tokio ieškovės termino nesilaikymo atsakovas patyrė nuostolių, t. y., be kita ko, turėjo sumokėti netesybas (baudą) atsakovo gyvenamąjį namą įrenginėjusiems asmenims (toliau – rangovai), taip pat patyrė didelių nepatogumų, Sutartyje aptarti darbai tapo nebereikalingi ir nepritaikomi, o pati Sutartis ir jos vykdymas beprasmis. Net ir nusiuntus pirmojo etapo darbus 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovo žmonai elektroniniu paštu, Sutarties priede Nr. 1 nurodyti terminai pirmojo etapo darbams užbaigti vis tiek yra praleisti 4 mėnesius. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog Sutarties darbų etapų atlikimas (užbaigimas) tvirtinamas užsakovo pasirašytais Sutarties darbų perdavimo-priėmimo aktais, dėl to vien tik nekokybiškai atliktų darbų išsiuntimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu darbų atlikimu ir Sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų etapo užbaigimu. Šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų patvirtinęs ir priėmęs ieškovės pateiktus darbus. Priešingai, atsakovas ne tik nepriėmė ieškovės darbų, bet ir informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą dėl ieškovės vėlavimo atlikti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas aktyviai bendravo su ieškove, operatyviai ir be didesnio delsimo atsakydavo į ieškovės elektroninius laiškus, skambučius ir kvietimus susitikti, pats teikdavo reikalingus pasiūlymus ir prašymus. Būtent dėl ieškovės kaltės bendravimas tarp Sutarties šalių buvo nutrūkęs daugiau kaip mėnesį, nes ieškovė neinformavo atsakovo apie tai, kad ieškovės darbuotoja, su kuria atsakovas daugiausiai bendravo dėl Sutarties darbų vykdymo, daugiau pas ieškovę nebedirba. Ieškovė pati prisiėmė riziką, jog nespės atlikti darbų pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytą grafiką ir todėl būtent jai tenka atsakomybė už termino praleidimą. Ieškovė raštu nesikreipė į atsakovą nurodydama motyvus ir aplinkybes, dėl kurių turėtų būti pratęstas terminas Sutarties priede Nr. 1 nurodytiems projektiniams darbams atlikti, bei neprašė bendru sutarimu pakeisti Sutarties ar Sutarties priedo Nr. 1. Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai keisti Sutarties ir pratęsti Sutarčiai įvykdyti nustatyto termino. Vien tik dėl atsakovo geranoriškumo ieškovei dar buvo suteikta galimybė kurį laiką po termino praleidimo toliau vykdyti Sutartį, tačiau atsakovui pastebėjus, kad ieškovė nėra pajėgi kokybiškai įgyvendinti projektą iki galo, atsakovas buvo priverstas priimti sprendimą Sutartį nutraukti ir informuoti ieškovę. Antras pažeidimas – ieškovė netinkamai vykdė Sutartį, ieškovės pateikti darbai atlikti iš esmės nekokybiškai, neatsižvelgiant į atsakovo pastabas ir poreikius. Ieškovė, praleidusi Sutarties priede Nr. 1 nustatytus terminus, 2020 m. sausio 9 d. pateikė atsakovui darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo įvardinti atlikti pirmojo etapo darbai, tačiau net ir praleidusi terminą ieškovė nepateikė tinkamos kokybės darbų, o pateiktuose pirmojo etapo darbuose pastebėti trūkumai, atsakovui nebuvo suteikti jo funkcinius ir estetinius poreikius tenkinantys projektiniai darbai. Šių darbų atsakovas negali naudoti pagal jų paskirtį, nes jie parengti neatsižvelgus į pagrįstus atsakovo pageidavimus ir prašymus, pateiktos vizualizacijos nesutampa su brėžiniais, todėl ieškovės parengti darbai neatitinka to, ko atsakovas turėjo teisę pagrįstai tikėtis sudarydamas Sutartį. Trečias pažeidimas – Sutarties priede Nr.1 nustatyto darbų eiliškumo nesilaikymas. Šalys Sutartyje aiškiai sutarė, jog darbai bus vykdomi dviem etapais pagal iš anksto nustatytą eiliškumą ir terminus. Nei vienas iš pirmame etape nurodytų darbų nebuvo atsakovo patvirtintas dėl to, kad nei vienas iš pirmojo etapo tarpinių darbų atsakovui nebuvo pateiktas, kaip tai buvo numatyta Sutarties priedo Nr.1 grafike. Nepaisant to, net ir negavus tarpinių patvirtinimų pirmojo etapo darbams, buvo pradėti vykdyti antrojo etapo darbai, nors tai prieštaravo aptartoms Sutarties normoms ir atsakovo išreikštai valiai. Be to, 2020 m. sausio 9 d. ieškovė atsiuntė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą RIG Nr. 0198, kuria reikalaujama sumokėti už atliktus antrojo etapo darbus, nors ieškovė po Sutarties nutraukimo net neturėjo pareigos atlikti šių darbų, juo labiau teisės prašyti už atlygio už darbus, atliktus po sutarties nutraukimo. Atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį, nes ieškovės Sutarties pažeidimai yra esminiai ir dėl šių pažeidimų tapo beprasmiška toliau vykdyti Sutartį. Atsakovas Sutartį nusprendė nutraukti pagal Sutarties priedo 7.8 punktą, t. y. dėl to, kad ieškovė daugiau kaip 30 kalendorinių dienų be motyvuoto raštiško paaiškinimo vėlavo vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kaip ir buvo numatyta Sutarties 7.8 punkte, atsakovas prieš 15 dienų, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d., elektroniniu laišku įspėjo ieškovę apie Sutarties nutraukimą, nurodydamas ieškovės vėlavimo atlikti Sutarties įsipareigojimus faktą, kitus ieškovės padarytus Sutarties pažeidimus ir pareikalaudamas grąžinti atsakovo ieškovei sumokėtą avansą, nes atsakovas Sutarties įvykdymo daugiau laukti nebegalėjo. Sutartis šiuo pagrindu buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 25 d. Nutraukus Sutartį atsakovas toliau bandė tarp šalių atsiradusį ginčą išspręsti taikiai, nesikreipiant į teismą – 2020 m. sausio 16 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje dar kartą išdėstė Sutarties nutraukimo pagrindus ir išsakė savo reikalavimus. Ieškovei 2020 m. vasario 5 d. pateikus atsakymą į Pretenziją, tarp šalių prasidėjo derybos, tačiau bendro sutarimo dėl taikaus ginčo sprendimo pasiekti nepavyko. Atsakovas neneigia fakto, jog naudojosi dalimi ieškovės parengtų darbų. Kadangi ieškovė smarkiai vėlavo atlikti projektinius darbus, atsakovo namas buvo pradėtas įrenginėti dar negavus Sutartimi sutarto interjero projekto. Tam, kad galėtų atlikti savo darbą, rangovai turėjo žinoti interjero sprendimus, kurių ieškovė, praleidusi terminą darbams atlikti, dar nebuvo pateikusi. Dėl tokios susiklosčiusios padėties atsakovas, siekdamas išvengti didesnių išlaidų už prastovas ir kitų nuostolių, įskaitant papildomas netesybas (baudas), mokėtinas dėl negalėjimo tinkamai vykdyti sutarties su rangovais, buvo priverstas panaudoti kai kuriuos, nors ir neišbaigtus bei netenkinančios kokybės, ieškovės parengtus darbus, savo lėšomis ištaisyti šių darbų trūkumus ir pritaikyti savo gyvenamojo namo įrengimo reikmėms. Ieškovė buvo informuota ir gerai žinojo, kad dėl jos vėlavimo atlikti Sutartyje numatytus darbus atsakovo gyvenamojo namo interjeras buvo pradėtas įrenginėti dar neturint projekto ir atsakovas buvo priverstas panaudoti kai kuriuos iki galo nepabaigtus ir nekokybiškus ieškovės pagal Sutartį parengtus darbus. Ieškovė, žinodama šias aplinkybes, jokių pastabų ir/ar pretenzijų atsakovui dėl to nereiškė. Atsakovas sumokėjo ieškovei 4 500 Eur avansą, taigi jis jau apmokėjo ieškovei už jos parengtus darbus, kuriuos panaudojo, todėl papildomai sumokėti už pirmojo etapo darbus ir interjero koncepcijos pristatymą atsakovas pareigos neturi. Be to, ieškovė be atsakovo sutikimo ir jam nepranešusi patalpino pagal Sutartį parengtą vizualizaciją į socialinį tinklą (Facebook) ir taip padarė šią vizualizaciją visiems viešai prieinamą anksčiau negu atsakovui. Jeigu ieškovė teigia, kad atsakovui perduoti ir priklauso pirmojo etapo darbai, tuomet ji kartu pripažįsta, kad pažeidė atsakovo turtines teises ir turi už šį pažeidimą atsakovui atlyginti. Atsakovas nepatvirtino nei vieno pirmojo etapo darbo, todėl ieškovė negalėjo atlikti antrojo etapo darbų ir reikalauti atsakovo už juos sumokėti. Sutarties priede Nr.1 yra nustatytas darbų grafikas ir eiliškumas, nes antrojo etapo darbai atsakovui būtų buvę reikalingi ir pritaikomi tik tuomet, jeigu prieš tai būtų buvę tinkamai atlikti ir patvirtinti pirmojo etapo darbai. Atsakovas nenaudojo Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-3 nurodytų darbų, jų iš atsakovės neprašė, o kai kurie šiame akte nurodyti darbai (šviestuvų parinkimas) atsakovui pirmą kartą buvo pateikti tik 2020 m. sausio 10 d., t. y. jau po to, kai atsakovas 2019 m. gruodžio 10 d. išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, nurodydamas jos padarytus Sutarties pažeidimus ir pranešęs apie Sutarties nutraukimą. Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109 išvardinti darbai patenka į bendrą Projekto kainą ir tarp šalių nebuvo sudaryta papildomų darbų sutartis. Dėl papildomų darbų turėjo būti sudaromas atskiras rašytinis susitarimas, o jo nesudarius atlikti darbai yra įskaičiuojami į Sutarties kainą. Dėl ieškovės vėlavimo atlikti projektavimo darbus rangovas name negalėjo pradėti vykdyti lubų įrengimo darbų. 2020 m. vasario 14 d. rangovas pateikė pretenziją atsakovui dėl Rangos sutarties pažeidimo ir pareikalavo sumokėti netesybas, kurios pretenzijos pateikimo dieną sudarė net 12 500 Eur (pradelsta 50 darbo dienų x 250 Eur). Atsakovui siekiant taikiai išspręsti susidariusią nemalonią situaciją ir siekiant išvengti dar didesnių galimų nuostolių bei tuo pačiu neprarasti rangovo, 2020 m. vasario 21 d. su rangovu buvo sudarytas susitarimas dėl netesybų atlyginimo – jų sumažinimo iki 7 500 Eur. 2020 m. gegužės 7 d. atsakovas netesybas (baudą) sumokėjo rangovui, taigi, atsakovas dėl ieškovės kaltės – netinkamo Sutarties vykdymo (termino praleidimo ir darbų trūkumų) – patyrė 7 500 Eur dydžio nuostolius. Pagal teismų praktiką dėl vartojimo rangos sutarties pažeidimo asmenims paprastai yra priteisiama 1 000 – 3 000 Eur neturtinė žala, todėl atsakovo neturtinės žalos dydis yra pagrįstas bei protingas. 

5.       Trečiasis asmuo D. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažino atsakovui turtines teises į ieškovės jam perduotus projektavimo darbus pagal 2019 m. birželio 21 d. Projektavimo sutartį Nr. 190621/1. Priteisė atsakovui iš ieškovės 860,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

7.       Nustatė, kad 2019 m. birželio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Projektavimo sutartis Nr. 190621/1, kuria ieškovė (vykdytojas) įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 7 d. parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) interjero projektą, kurio realizavimo sąmata neviršytų užsakovo numatytos ir iš anksto suderintos su Vykdytoju sumos, skirtos gyvenamosios paskirties patalpų vienam kvadratiniam metrui. Sutarties darbų atlikimo grafikas (darbų etapai) bei apmokėjimo už juos tvarka numatyti sutarties priede Nr.1 (sutarties 3.1 punktas). Šiame priede interjero projektavimo darbų atlikimas numatytas 3 etapais (priedo 2.5 punktas) bei terminais. Sutarties priede Nr. 1 yra nustatyta tokia apmokėjimo tvarka (2 punktas): prieš pradedant vykdyti darbus užsakovas (atsakovas) sumoka vykdytojui (ieškovei) avansą – 30 proc. nuo bendros sutarties sumos, t. y. 4 500 Eur. Pateikus interjero koncepcijos vizualizacijas, užsakovas (atsakovas) sumoka vykdytojui (ieškovei) 40 proc. nuo bendros sutarties sumos, t. y. 6 000 Eur; užbaigus darbų antrąjį etapą, užsakovas (atsakovas) sumoka vykdytojui (ieškovei) likusius 30 proc. nuo bendros sutarties sumos, t. y. 4 500 Eur. Autorinę priežiūrą vykdytojas įsipareigojo vykdyti neatlygintinai. Tik projekto realizavimo terminui viršijus dviejų metų terminą, užsakovas įsipareigojo vykdytojui mokėti valandinį tarifą už autorinę priežiūrą. Valandinio tarifo dydis – 78 Eur. Atsakovas 2019 m. gruodžio 10 d. išsiuntė ieškovei el. paštu pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovo vertinimu, 2019 m. gruodžio 25 d. Sutartis buvo nutraukta. Ieškovė prieštaravimų dėl atsakovo vienašalio sutarties nutraukimo nereiškė. Po Sutarties nutraukimo, 2020 m. sausio 9 d. ieškovė nusiuntė atsakovui tris darbų perdavimo-priėmimo aktus, kuriuos atsakovas atsisakė pasirašyti. 2020 m. sausio 16 d. atsakovas pateikė ieškovei pretenziją (toliau – pretenzija), kurioje nurodė, kad vykdytojas (ieškovė) vėlavo atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus, 2020 m. sausio 9 d. pateikti perdavimo-priėmimo aktai neatitinka faktinių aplinkybių, be to, vykdydama darbus ieškovė nesilaikė sutarties priede Nr. 1 nurodyto darbų eiliškumo. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0195 7 260 Eur sumai už 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-1 nurodytus pirmojo etapo projektavimo darbus ir vizualizacijas; 2020 m. sausio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0197 1 815,00 Eur sumai už 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-2 nurodytus papildomus projektavimo darbus (lauko fasado apdailos parinkimas ir vizualizacijos parengimas – 2 variantai, Fasadų ir terasos plytelių išdėstymo brėžinių parengimas, fasadų ir terasos plytelių sąmatos); 2020 m. sausio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0198 750,20 Eur sumai už 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-3 nurodytus antrojo etapo projektavimo darbus (grindų apdailų išdėstymo schema, kiekiai, minkštųjų ir korpusinių baldų parinkimas, dekoratyvinių šviestuvų parinkimas, kiekiai, sąmata, užuolaidų tipų parinkimas).

8.       Teismas sprendė, kad tarp atsakovo ir ieškovės (paslaugos teikėjos) sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi paslaugos teikėja yra verslo subjektas – asmuo, kuris vykdydamas savo verslą siūlo ir atlygintinai rengia interjerų dizainų projektus vartotojams, ir kuris pagal sutartį įsipareigojo suteikti atsakovui paslaugą, t. y. atlikti interjero projektavimo darbus, o atsakovas yra fizinis asmuo, kuris sudarė sutartį savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti ir įsipareigojo už suteiktą paslaugą sumokėti sutartą kainą. Ieškovei ir atsakovui sulygus dėl interjero projektavimo darbų atlikimo tarp ginčo šalių buvo sudarytas susitarimas, savo esme atitinkantis vartojimo rangos sutarties sampratą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.672 straipsnio 1 dalyje. Teismas sutiko su ieškove, kad šalių sudaryta interjero projektavimo sutartis turi ir paslaugų teikimo sutarties bruožų, tačiau byloje nėra ginčo iš paslaugų teikimo sąlygos – autorinės priežiūros vykdymo, numatyto šalių sudarytoje interjero projektavimo sutartyje, todėl teismas plačiau nepasisakė dėl paslaugų teikimo sutartinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip projektavimo rangos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.

9.       Byloje nėra ginčo, kad terminai numatyti šalių sudarytoje sutartyje buvo praleisti. Ieškovė teigia, kad terminai pratęsti bendru šalių sutarimu, nors ir nesudarant rašytinio sutarties pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių konkliudentiniai veiksmai (pateiktas susirašinėjimas ir tai, kad priekaištus dėl terminų praleidimo atsakovas pradėjo reikšti tik po PVM sąskaitų faktūrų pateikimo apmokėjimui) patvirtina, jog šalys sutartyje numatytus terminus pratęsė bendru sutarimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Būtent taip atsitiko ir šio ginčo atveju. Šalys sutartyje numatytų terminų nesilaikė, toliau vyko šalių bendradarbiavimas ir diskusijos dėl sutarties dalyko – atsakovo namo interjero projekto parengimo. Teismo įsitikinimą, kad terminai buvo pakeisti šalių susitarimu, sustiprino ir tai, kad atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė tik 2019 m. gruodžio 25 d., kai darbai pagal Sutartį turėjo būti baigti iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

10.       Teismas sprendė, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, kad darbų rezultato trūkumai yra tokie, jog jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti,. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad jo namo vidaus interjeras yra įrengtas pagal ieškovės namo interjero projektą. Atsakovas sutiko, kad pirmojo etapo namo interjero projekto darbai buvo baigti ir laikė, kad sumokėdamas 4 500 Eur avansą jis už juos atsiskaitė. Teismas laikė esant iš dalies pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 6 000 Eur sumos priteisimo pagal 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0195, kadangi Sutartyje nėra duomenų, kad joje nurodytoms kainoms papildomai taikytinas PVM. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl 750,20 Eur sumos priteisimo pagal 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0198 už antrojo etapo projektavimo darbus (grindų apdailų išdėstymo schema, kiekiai, minkštųjų ir korpusinių baldų parinkimas, dekoratyvinių šviestuvų parinkimas, kiekiai, sąmata, užuolaidų tipų parinkimas), kadangi atsakovas vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį nuo 2019 m. gruodžio 25 d. Sutartyje šalys buvo sutarusios dėl darbų eiliškumo, t. y. sekančio etapo darbai galėjo būti pradėti vykdyti tik atsakovui patvirtinus pirmojo etapo darbus. Ieškovė, nesilaikydama šių nuostatų, prisiėmė riziką. Pasisakydamas dėl 1 815,00 Eur sumos priteisimo pagal 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0197 už 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-2 nurodytus papildomus projektavimo darbus (lauko fasado apdailos parinkimas ir vizualizacijos parengimas – 2 variantai, fasadų ir terasos plytelių išdėstymo brėžinių parengimas, fasadų ir terasos plytelių sąmatos) teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateiktas papildomas susitarimas dėl nurodytų darbų atlikimo terminų ir apmokėjimo tvarkos numatant darbų kainą. Atsakovui neigiant buvus papildomą susitarimą dėl 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 20200109-2 nurodytų darbų ir įvertinus tai, kad vartojimo teisinių santykių atveju vartotojas yra laikytinas silpnesniąja sandorio šalimi lyginant su paslaugų teikėju, kuris yra verslininkas, profesionalas, teikiamų paslaugų savybių specialistas, ieškovės reikalavimą dėl 1 815 Eur sumos priteisimo pagal 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0197 teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11.       Nurodė, kad byloje konstatavus, jog namo interjero projekto dizaino terminai pratęsti abiejų šalių bendru sutarimu konkliudentiniais veiksmais, nelieka vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 7 500 Eur nuostolius negali būti patenkintas. Atsakovas neneigė, kad rangovė UAB „Ištaka“ jam atlikinėjo ir kitus darbus, susijusius su namo statybomis, todėl vien 2019 m. spalio 30 d. atsakovo su rangove UAB „Ištaka“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 19/10/30 ir 2020 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas rangovei UAB „Ištaka“ sumokėjo ne 7 500 Eur, o 7 704,07 Eur, nepatvirtinta nuostolių fakto ir priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių. Šį teismo įsitikinimą sustiprino ir tai, kad 2020 m. sausio 16 d. pretenzijoje dėl sutarties nutraukimo atsakovas reiškė pretenzijas dėl vėlavimo, tačiau neužsiminė apie tai, kad jam gali būti padaryta žala pagal sutartį, sudarytą su rangove, reikalavo tik sumokėti pretenzijoje nurodytą delspinigių sumą, apskaičiuotą nuo 10 500 Eur sumos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atsakovo reikalavimą dėl 7 500 Eur nuostolių priteisimo atmetė.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje dėl neturtinės žalos laikėsi prieštaringos pozicijos, viena vertus, jis teigė, kad namo interjero dizaino projektas parengtas su trūkumais, jis buvo priverstas panaudoti šio projekto tam tikrus sprendinius tik dėl to, kad vėlavo pradėti įrenginėti namą, ieškovės sukurtas projektas iš esmės nieko nesiskyrė nuo prieš tai buvusio kito architekto projekto, kita vertus, atsakovas teigė, kad ieškovė pažeidė jo teises padarydama namo interjero dizaino projekto vizualizaciją visiems prieinamą, nes atsakovas siekė įsirengti namą individualiai, kad nebūtų tokio analogo, kad jis būtų išskirtinis. Kaip teisingai teigia ieškovė, atsakovas nenurodė, kada galiausiai įsikėlė į namą, taigi nėra galimybių nustatyti, kokį laiko tarpą ieškovės terminų nesilaikymas galėjo lemti tam tikrus atsakovo patiriamus nepatogumus dėl namo įrengimo. Atsakovo nurodytame straipsnyje (https://www.lrytas.lt/bustas/mano-erdve/2020/04/01/news/kaunietes-architektes-sukurtas-ispudingas-interjeras-uzsakova-nuvyle-nebepatinka-nemokes-14308186/) nėra įvardintas užsakovas, nenurodytas vardas ar pavardė, objekto adresas ar kokie nors duomenys. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalys buvo sutarusios dėl namo interjero dizaino projekto turtinių teisių perdavimo atsakovui, todėl ieškovė galėjo be atsakovo sutikimo ir jam nepranešusi patalpinti atsakovo namo vizualizaciją į socialinį tinklą (Facebook), taip ją išviešindama kaip savo kūrybos rezultatą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, kokiu būdu pasireiškė jo patiriama neturtinė žala, kokios šios žalos pasekmės, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis remiantis reikalaujama būtent tokios sumos. Vien tik atsakovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.

13.       Teismas pažymėjo, kad, be autorių turtinių teisių perleidimo, jokių kitų reikalavimų, susijusių su parengtu namo interjero dizaino projektu, atsakovas ieškovės atžvilgiu nereiškė. Šalys Sutartyje namo interjero dizaino projekto turtinių teisių klausimo neaptarė. Atsakovas su ieškove Sutartį nutraukė nepabaigus visų sutartimi numatytų namo interjero dizaino projekto darbų. Todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, įvertinus realią padėtį, susijusią su namo interjero dizaino projekto įgyvendinimu, ir tai, kad atsakovas, kaip vartotojas yra silpnesnioji Sutarties šalis, teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl turtinių teisių pripažinimo.

14.       Nustatė, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 221 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus ir pateikė duomenis, kad patyrė 5 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 5 921 Eur. Ieškovė iš esmės reiškė tris turtinius reikalavimus ir dėl kiekvieno iš jų teismas pasisakė atskirai, todėl teismas laikė, kad patenkintina 28 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 67 proc. priešieškinio reikalavimų, iš viso byloje patenkinta 48 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 2 842,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas byloje sumokėjo 266 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis, pagrindžiančius 6 719,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 6 985,15 Eur. Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies – 33 proc. Įvertinus atmestus ieškinio reikalavimus teismas laikė, kad byloje buvo patenkinta 53 proc. atsakovo reikalavimų. Priešieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 3 702,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovės teismas priteisė  860,05 Eur. 

 

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei dėl 7 500 Eur nuostolių atlyginimo, atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 7 500 Eur nuostolių atlyginimą; 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai vertino, jog šalys Sutartyje numatytus terminus pratęsė bendru sutarimu konkliudentiniais veiksmais. Byloje nebuvo ginčo, jog ieškovė itin ženkliai pradelsė Sutartimi nustatytus projektavimo darbų atlikimo terminus. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Vienas iš galimų atsakovo veiksmų variantų, ieškovei perleidus Sutarties įvykdymo terminus, buvo su ieškove susitarti dėl Sutarties ir joje nurodytų terminų pakeitimo (CK 6.183 straipsnis), tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas pasirinko tokį savo interesų užtikrinimo būdą. Jokių rašytinių susitarimų dėl Sutarties keitimo atsakovas ir ieškovė nesudarė. Spręsdamas, kad šalys Sutartį pakeitė savo konkliudentiniais veiksmais, teismas nevertino kriterijų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje (LAT 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019). Nėra jokių duomenų, jog atsakovas ir ieškovė būtų susitarę dėl kitokių Sutarties įvykdymo terminų, kad toks susitarimas būtų aiškus ir nedviprasmiškas. Byloje esantys šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, kad atsakovas dar 2019 m. liepos 26 d. reiškė pastabas ir nuogąstavimus ieškovei dėl namo statybos darbų strigimo, šiai vėluojant laiku vykdyti Sutartį. Pati ieškovė ieškinyje neteigė, kad šalys buvo sutarusios pakeisti Sutarties sąlygas (įvykdymo terminus), tik nurodė, kad ji Sutarties terminus itin ženkliai pradelsė, nes atsakovas kartais savo pastabas ar pageidavimus pakeisti sprendinius pateikdavo vėliau nei per 5 dienas nuo tarpinių brėžinių gavimo dienos. Tokia ieškovės pozicija buvo paneigta bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovas operatyviai ir be nepagrįsto delsimo atsakydavo į ieškovės el. laiškus, o bendravimas buvo nutrūkęs 2019 m. rudenį dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė neinformavo atsakovo apie darbuotojos, kuri buvo atsakovui priskirtas kontaktinis asmuo, darbo santykių nutraukimą

1.2.                      Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovei praleidus Sutarties įvykdymo terminus šalys toliau bendravo Sutarties vykdymo klausimais. Tai nereiškia, kad šalys buvo sutarę dėl Sutarties pakeitimo. Vienas iš galimų kreditoriaus (atsakovo) pažeistų teisių gynybos būdų, kuomet skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, yra CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra. Sudaręs Sutartį ir tikėdamasis, jog ieškovė šią sutartį vykdys laikydamasi nustatytų terminų, atsakovas kartu pradėjo organizuoti ir namo įrengimo darbus bei prisiėmė įvairių su tuo susijusių įsipareigojimų (sudarė namo rangos darbų sutartis). Ieškovei vėluojant pateikti projektavimo darbus namo įrengimo darbai negalėjo būti vykdomi, dėl ko atsakovui grėsė patirti papildomų nuostolių mokant rangovams už prastovas ir (arba) sumokant netesybas (baudas). Atsižvelgęs į tai atsakovas įvertino, kad Sutarties nutraukimas, naujo interjero dizainerio suradimas, derybos ir naujos sutarties sudarymas pareikalautų daug laiko, todėl buvo pasirinktas gynybos būdas reikalauti, jog terminus praleidusi ieškovė vis tiek įvykdytų savo iš Sutarties kylančias prievoles natūra.

1.3.                      Pagal CK 6.216 straipsnį, jeigu skolininkas neįvykdo nepiniginės sutartinės prievolės natūra per nustatytą terminą arba kreditorius neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę natūra, tai kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus. Atsakovas iš pradžių buvo nusprendęs reikalauti, jog ieškovė Sutartį įvykdytų natūra, tačiau pamatęs, kad net ir po 3 mėnesių nuo galutinio Sutarties įvykdymo termino ieškovė vis dar nėra atlikusi daugumos projektavimo darbų, atlikti darbai yra netinkamos kokybės ir ieškovė neketina šių trūkumų ištaisyti, atsakovas suprato, kad šis teisų gynimo būdas neužtikrina jo teisių apsaugos ir pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – Sutartį nutraukė.

1.4.                      Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nevertino atsakovo nurodytų projektavimo darbų trūkumų ir padarė neteisingas išvadas dėl projektinių darbų kokybės. Teismas nurodė, kad tiek pagal bendrųjų rangos sutartinius santykius reglamentuojančių, tiek pagal specialiųjų statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatas pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus tenka užsakovui. Sprendime teismas išaiškino, jog Sutartis turėtų būti laikoma vartojimo projektavimo rangos sutartimi, todėl nėra aišku, kodėl teismas rėmėsi CK 6.694 straipsniu ir specialiosiomis statybos rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios taikytinos kitai rangos sutarčių rūšiai.

1.5.                      Teismas neįvertino, jog atsakovas, net jei būtų norėjęs ir sutikęs, negalėjo pasirašyti projektinių darbų perdavimo-priėmimo aktų, nes jų ieškovė atsakovui nepateikė. Šie aktai atsakovui pirmą kartą buvo pateikti tik 2020 m. sausio 9 d., praėjus mėnesiui nuo atsakovo pranešimo ieškovei apie Sutarties nutraukimą pateikimo. Pagal Sutarties, kurios turinį vienašališkai parengė ieškovė, nuostatas (4.2 ir 4.3. punktas) užsakovas (atsakovas) turėjo teisę nepasirašyti darbų perdavimo-priėmimo akto, nurodęs pastabas dėl projektavimo darbų. Remiantis vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, jeigu užsakovas neatvyksta atsiimti darbų rezultato arba kitaip vengia priimti atliktą darbą, tai rangovas privalo raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą (CK 6.679 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įspėjimo apie pareigą priimti projektavimo darbus iš ieškovės negavo.

1.6.                      LAT praktikoje aiškinama, jog pagal bendrąją taisyklę darbų kokybė nustatoma darbų priėmimo metu ir užfiksuojama darbų priėmimo-perdavimo akte, tačiau taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų (LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2012).

1.7.                      Teismas formaliai nurodė civilinės bylos medžiagai prieštaraujančius teiginius, jog atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad jo namo vidaus interjeras yra įrengtas pagal ieškovės namo interjero projektą ir sutiko, kad pirmojo etapo projektavimo darbai buvo baigti, tačiau teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų projektinių darbų kokybės trūkumų. Sutartis buvo sudaryta tam, kad už sutartą sumą būtų sukurtas individualus ir užsakovo (atsakovo) asmeninius poreikius atitinkantis interjero projektas, pagal kurį galėtų būti įrenginėjamas atsakovo gyvenamasis būstas (namas). Tokia Sutarties esmė yra aiški iš jos  nuostatų – pvz., 1.1.3 punktas nustato, kad gyvenamojo namo interjero projektas turi atitikti užsakovo (atsakovo) išsakytiems funkciniams ir estetiniams poreikiams, pagal 5.1.3 punktą vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo visus koncepcinius sprendimus ir statinyje (name) numatytas naudoti statybines - apdailines medžiagas bei visus kitus Sutarties darbų sprendimus raštu suderinti su užsakovu (atsakovu). Be to, atsakovui buvo suteikta teisė pačiam spręsti, ar priimti projektinius darbus, ar pateikti pastabas, jog tam tikri trūkumai būtų pašalinti (4.2 ir 4.3 punktai). Iš bylos medžiagos matyti, kad savo pastabas dėl projektinių darbų trūkumų bei pageidavimus, jog darbų rezultatai būtų pritaikomi praktiškai, atsakovas ieškovei ne kartą išdėstė savo el. laiškuose. Ieškovei neatsižvelgus į atsakovo pastabas dėl projektinių darbų kokybės ir neištaisius kokybės trūkumų, 2020 m. sausio 16 d. pretenzijoje/pranešime atsakovas dar kartą išvardino konkrečius projektinių darbų trūkumus. 2022 m. lapkričio 24 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose detaliai ir schematiškai nurodė ieškovės Sutarties pagrindu parengtų namo interjero vizualizacijų trūkumus. Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčijo, jog jos parengtose namo interjero vizualizacijose yra tam tikrų trūkumų ir neatitikimų su kitais projektiniais darbais (žr. ieškovės ieškinio 12 - 13 pastraipas ir dubliko 4.2.1 pastraipą), ieškovė tiesiog aiškino, jog atsakovas neįsigilino, kas yra vizualizacijos. Dar Sutarties sudarymo pradžioje ieškovė el. paštu informavo, kad vizualizacijos yra vaizdas, kuris detaliai ir tiksliai atitinka realizaciją, tokiu būdu pati suformuodama atsakovo lūkesčius, jog vizualizacijose jis galės pamatyti, kaip atrodys jo namo interjeras ir pagal tai priimti sprendimus dėl namo interjero įrengimo. Šalims bendraujant gyvai ieškovė taip pat nurodė, kad siekiant tinkamai parengti vizualizacijas pirmiausiai reikia pabaigti kitus pirmojo etapo darbus, nes vizualizacijos rengiamos atsižvelgiant į konkrečius brėžinius ir sprendimus. Todėl remiantis ir šia ieškovės suteikta informacija atsakovas galėjo tikėtis, kad vizualizacijos tiksliai atitiks kitus projektavimo darbus. Itin didelę vizualizacijų tikslumo ir tinkamos kokybės reikšmę lemia tai, kad atsakovas yra vartotojas ir neturi specialiųjų interjero dizaino žinių, kurios jam leistų namo interjerą įvertinti vien tik iš projektinių brėžinių, todėl vizualizacijos yra bene vienintelis būdas, kaip jis gali pamatyti, ar namo interjero projektas atitinka jo ir trečiojo asmens individualią viziją.

1.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad jo namo vidaus interjeras yra įrengtas pagal ieškovės namo interjero projektą. Teismas ignoravo atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (žr. Rašytinių paaiškinimų 2 psl.), jog dar prieš ieškovei pradedant rengti namo interjero projektą atsakovas buvo perdavęs jai architekto M. B. prieš tai parengtą namo interjero projektą, įskaitant ir brėžinius bei 3D modelių failus. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė 2022 m. spalio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu (žr. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 29 min. 50 sek.). Kaip nurodoma Rašytinių paaiškinimų 2-20 psl., ieškovė pati asmeniškai nesukūrė namo interjero koncepcijos, o naudodamasi M. B. jau sukurta namo interjero koncepcija tik pateikė savo siūlymus dėl tam tikrų interjero elementų bei detalių. Atsakovo užsakymu namo interjero projekto vizualizacijas taip pat rengė ir architektas M. V..

1.9.                      Kadangi visų paminėtų architektų (įskaitant ieškovę) namo interjero vizualizacijos buvo kuriamos remiantis ir vadovaujantis tais pačiais atsakovo išreikštais poreikiais ir sumanymais, visose jose didžiąja dalimi pasikartoja tie patys interjero dizaino sprendimai, kurių pagrindas ir ištakos yra atsakovo individualūs pageidavimai ir idėjos dėl savo namo. Pagal šiuos pasikartojančius sprendimus galiausiai ir buvo įrengtas atsakovo namo interjeras, tačiau tai nereiškia, jog namo interjeras buvo įrengtas būtent pagal ieškovės parengtą interjero projektą, o ne kitų minėtų architektų projektus, kuriuose pasikartoja ir tie patys sprendiniai.

1.10.                      Atsakovas neneigia, jog buvo priverstas panaudoti kai kuriuos iki galo nepabaigtus ir nekokybiškus ieškovės pagal Sutartį parengtus darbus, už kuriuos jau buvo iš anksto atsiskaitęs sumokėdamas ieškovei 4 500 Eur avansą. Dėl ieškovės vėlavimo laiku vykdyti Sutartį namo interjero įrengimo darbai buvo pradėti dar neturint visų reikalingų projektinių darbų, todėl atsakovas turėjo savo lėšomis skubiai taisyti ieškovės darbų trūkumus, kad išvengtų dar didesnių nuotolių dėl namą įrenginėjančių rangovų prastovų. Šio fakto atsakovas nuo ieškovės neslėpė ir jį žinodama ieškovė jokių priekaištų atsakovui nereiškė, perdavė prašomus brėžinius. Pagal kasacinio teismo praktiką naudojimosi darbų rezultatais aplinkybė savaime nepatvirtina darbų priėmimo ir jų tinkamos kokybės kaip pagrindo rangovui reikalauti atlyginimo faktą (LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2012).

1.11.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai yra žinoma, jog atsakovas kreipėsi į kitus architektus (analogiškų paslaugų teikėjus) ir prašė atlikti ieškovės pagal Sutartį sukurto projekto nežymias korekcijas, t. y. perdirbti projektą (žr. ieškinio 15 pastraipą). Tai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kadangi atsakovas nebūtų turėjęs jokios priežasties taisyti kokybiškų darbų bei tokiu būdu patirti papildomų išlaidų.

1.12.                      Teismas nesigilino į Sutarties priede Nr.1 numatytos apmokėjimo tvarkos (2 punktas) prasmę, todėl neteisingai išaiškino apmokėjimo už projektinius darbus tvarką. Sutarties prieduose nėra konkrečiai nurodyti įkainiai už atskirus projektavimo darbus, nustatoma tik apmokėjimo už Sutartį tvarka. Vienintelė išimtis yra 2.1 punktas, kuriame yra įvardinama, kad 4 500 Eur avansas padengia projektavimo darbų kaštus iki interjero koncepcijos pateikimo. Aiškinant Sutarties 2.1 punkto nuostatą semantiniu metodu nėra aišku, ar žodžiu „iki“ šiuo atveju turima omenyje imtinai apimant ir „koncepcijos pateikimą“, t. y. vizualizacijų pristatymą, ar tik kitus pirmojo etapo projektinius darbus. Vien iš 2.1 punkto semantinės formuluotės nėra aišku, ar 4 500 Eur avansu yra apmokama ir už interjero vizualizacijų parengimą. Visos Sutarties nuostatos turėtų būti aiškinamos vartotojo (atsakovo) naudai ir ieškovės nenaudai, t. y. kad pagal Sutarties (priedo Nr. 1) 2.1 punktą 4 500 Eur avansas padengia ir koncepcijos pateikimą parengiant namo interjero vizualizacijas. 

1.13.                      Iš atsakovo už vizualizacijų parengimą reikalaujama suma visiškai neatitinka Sutarties sudarymo ir vykdymo metu buvusių rinkos kainų už analogiškas paslaugas. Į atsakovo užklausą atsakiusi architektūros studijos (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2019 – 2020 m. 5 vnt. tokio tipo, kokias parengė ieškovė, interjero vizualizacijų kainuodavo apie 1 150 Eur (be PVM). Taip pat tuo pačiu metu, kaip ir ieškovė, 2019 m. namo interjero vizualizacijas atsakovo užsakymo rengė ir architektas M. V., kuriam už 16 vnt. vizualizacijų atsakovas iš viso sumokėjo 1 000 Eur. Dėl to teigtina, kad 2019 – 2020 m. interjero vizualizacijos parengimo rinkos kaina buvo apytiksliai 62,5 – 230 Eur už 1 vnt. vizualizacijos. Kadangi pagal Sutarties (priedo Nr. 1) 1.4 punktą ieškovė atsakovui turėjo parengti iki 12 vnt. interjero vizualizacijų, tokios paslaugos 2019 m. rinkos kainomis atsakovui turėjo kainuoti 750 - 2 760 Eur. Jei būtų nuspręsta, kad avansas pagal Sutarties nuostatas nepadengia koncepcijos pristatymo (vizualizacijų parengimo), atsakovo pozicija turėtų būti vertinama kaip reikalavimas ieškovei sumažinti pagal Sutartį parengtų darbų kainą iki 4 500 Eur ir laikyti, jog atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove.

1.14.                      Atsakovas su priešieškiniu pateikė Rangos sutartį, nurodymą, rangovo 2020 m. vasario 14 d. pretenziją, kurioje nurodyta, kad reikalavimą sumokėti netesybas rangovas kildina būtent iš Rangos sutarties, taip pat tarp jo bei rangovo sudarytą 2020 m. vasario 21 d. susitarimą, patvirtinantį, kad sutartas baudos dydis buvo būtent 7 500 Eur. Nurodyme kaip mokėjimo paskirtis nurodyta „Bauda“, mokėjimas atliktas 2020 m. gegužės 7 d., laikantis 2020 m. vasario 21 d. susitarimo 1 punkto apmokėjimo termino. Atsakovas sutinka, jog nurodyme sumokėta suma yra didesnė nei 7 500 Eur, nes tuo pačiu pavedimu atsakovas sumokėjo skolą už dalį pagal Rangos sutartį atliktų darbų (204,7 Eur). Kadangi atlikdamas pavedimą rangovui atsakovas neplanavo, jog reikės šį dokumentą vėliau teikti teismui, patogumo dėlei ir taupydamas laiką bei lėšas už banko paslaugas baudą ir skolą sumokėjo vienu pavedimu. Ši aplinkybė tik patvirtina priešieškinyje išsakomą poziciją ir atsakovo sąžiningumą – jei jis būtų iš anksto planavęs atlikti tikrovės neatitinkantį pavedimą, būtų atlikęs būtent 7 500 Eur mokėjimą.

1.15.                      Teismas reiškia abejones dėl to, jog 2020 m. sausio 16 d. pretenzijoje atsakovas nieko neužsimena apie galimą žalą pagal Rangos sutartį, tačiau teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog apie problemas su rangovu ir galimus papildomus nuostolius atsakovo atstovas advokatas Justas Jankauskas ieškovę buvo informavęs dar šalių (atsakovo ir ieškovės) ikiteisminių derybų metu (žr. posėdžio po pertraukos garso įrašą 1 val. 10 min. 45 sek.). Pretenziją dėl Rangos sutarties netinkamo vykdymo ir baudos sumokėjimo rangovas atsakovui pateikė tik 2020 m. vasario 14 d., taigi 2020 m. sausio 16 d. pretenzijos rengimo metu atsakovas dar galėjo tikėtis, jog rangovas galbūt geranoriškai nuspręs nereikalauti netesybų, o jeigu pareikalaus, neaišku, dėl kokio baudos dydžio pavyks susitarti.

1.16.                      Tarp atsakovo patirtų nuostolių sumokant netesybas pagal Rangos sutartį ir ieškovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Jeigu ieškovė būtų laiku ir tinkamai atlikusi namo lubų įrengimui reikalingus projektinius darbus pagal Sutartį, atsakovas būtų galėjęs laiku juos perduoti rangovui ir nebūtų patyręs nuostolių baudos forma.

1.17.                      Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų dėl patirtos neturtinės žalos nepakanka ir jie turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje yra pakankamai konkrečių duomenų (įrodymų), kurie patvirtina aplinkybes, jog ieškovė savo neteisėtais, su minimaliais profesinės etikos standartais nesuderinamais veiksmais padarė atsakovui neturtinę žalą. Atsakovo paaiškinimai bei pateiktos nuotraukos yra tinkama, teisėta ir pakankama savo reikalavimų įrodinėjimo priemonė. Atsakovas pateikė įrodymus, jog ieškovė be atsakovo sutikimo ir jam nepranešusi dar iki vizualizacijų jam pateikimo 2019 m. lapkričio 18 d. patalpino namo vizualizacijas į savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir taip padarė šias individualiomis turėjusiomis būti vizualizacijas visiems viešai prieinamas bei sudarė galimybes bet kam jomis pasinaudoti. Sutarties sudarymo tikslas buvo įgyvendinti atsakovo ir trečiojo asmens asmenines idėjas ir sumanymus. Atsakovas šių individualaus pobūdžio vizualizacijų sukūrimui buvo skyręs ne tik asmenines lėšas, bet ir daugiau kaip 4 mėnesius savo pastabomis ir pageidavimais aktyviai dalyvavo, kad šis individualus projektas atitiktų būtent jo ir trečiojo asmens turimą asmeninę viziją, tačiau ieškovė, jų net neatsiklaususi ir nesuderinusi, padarė namo interjero vizualizacijas visiems viešai prieinamas, taip panaikindama bet kokį jų unikalumą ir išskirtinumą bei tokiu būdu iš esmės padarydama beprasmę visą Sutartį.

1.18.                      Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog šalys buvo sutarusios dėl projektinių darbų turtinių teisių perdavimo atsakovui, todėl ieškovė galėjo be atsakovo sutikimo ir jam nepranešusi patalpinti atsakovo namo vizualizaciją į socialinį tinklą (Facebook), taip ją išviešindama kaip savo kūrybos rezultatą, tačiau pagal CK 6.702 straipsnio 2 dalį rangovas neturi teisės be užsakovo sutikimo perduoti darbų rezultato tretiesiems asmenims. Sprendime pats teismas išaiškino, jog Sutartimi atsakovui buvo perduotos turtinės teisės į projektavimo darbus, įskaitant vizualizacijas.

1.19.                      Teismas neteisingai interpretavo atsakovo byloje išsakytą poziciją, neva atsakovas teigė, kad namo interjero dizaino projektas parengtas su trūkumais, jis buvo priverstas panaudoti šio projekto tam tikrus sprendinius tik dėl to, kad vėlavo pradėti įrenginėti namą, ieškovės sukurtas projektas iš esmės nieko nesiskyrė nuo prieš tai buvusio kito architekto projekto, kita vertus, ieškovė pažeidė jo teises padarydama namo interjero dizaino projekto vizualizaciją visiems prieinamą. Atsakovas niekada neteigė, jog ieškovės namo interjero projektas nesiskyrė nuo kitų architektų. Jis teigė, jog priešingai, nei iš pradžių aiškino ieškovė, ji namo interjero projekto koncepcijos savarankiškai nesukūrė, o tik pateikė tam tikrų interjero detalių ir elementų pasiūlymus. Atsakovo pozicija visada buvo tokia, kad atskiros namo interjero detalės jam yra svarbios, todėl jis ir nustatė projektinių darbų trūkumus, nes į atsakovo pastabas dėl tam tikrų namo interjero detalių nebuvo atsižvelgiama ir (arba) šios detalės nesutapo tarp skirtingų ieškovės parengtų projektinių darbų. Kadangi ieškovė projektinius darbus atliko remdamasi atsakovo jau sukauptu įdirbiu ir kito architekto sukurta koncepcija, išviešindama namo vizualizacijas ji paviešino ne tik savo pasiūlytas namo interjero detales ir elementus, bet ir visą prieš tai sukurtą namo interjero koncepciją, dėl ko ši prarado atsakovui itin svarbų unikalumą ir išskirtinumą. 

1.20.                      Atsakovas pateikė įrodymus, jog ieškovė užsakė internetiniame portale www.lrytas.lt3 tikrovės neatitinkantį straipsnį, kuriame dar kartą visiems paviešino atsakovo namo interjero vizualizacijas, melagingai nurodė, kad atsakovas dingo nesumokėjęs už projektinius darbus, nors atsakovas buvo sumokėjęs 4 500 Eur avansą už pirmojo etapo darbus ir bendravimas su ieškove buvo nutrūkęs tik dėl jos pačios kaltės. Straipsnyje yra tiesiogiai nurodyta, jog ieškovės tikslas yra žeminti atsakovo reputaciją ir skatinti kitus asmenis su juo nedirbti. Ieškovės vadovė straipsnyje giriasi, kad šia istorija pasidalino ir savo Facebook profilyje bei jau sulaukė dizainerių, į kuriuos buvę užsakovai kreipėsi su jos vizualizacijomis ir prašymu toliau su jais dirbti, laiško, t. y., iš ieškovės viešai skelbiamos informacijos atsakovas buvo atpažintas ir vien dėl ieškovės paskleistos neteisingos informacijos su juo buvo atsisakyta dirbti.

1.21.                      Teismas pažymėjo, jog atsakovas nenurodė, kada įsikėlė į namą, taigi nėra galimybių nustatyti, kokį laiko tarpą ieškovės terminų nesilaikymas galėjo lemti tam tikrus atsakovo patiriamus nepatogumus. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė trečiajam asmeniui projektavimo darbus, kurie buvo reikalingi namo interjerui įrengti, pateikė Sutarties terminą praleidusi 5 mėnesiais, todėl nėra abejonių, kad, jei atsakovas į namą būtų įsikėlęs anksčiau, jo gyvenimo kokybė neįrengtame name būtų kur kas prastesnė, negu jis galėjo pagrįstai tikėtis sudarydamas Sutartį. Atsakovas buvo priverstas kreiptis į kitus specialistus, kad jie ištaisytų jos padarytą projektinių darbų broką, bet tuo pačiu ieškovė viešumoje aktyviai žemino atsakovo reputaciją, kad jis negalėtų surasti kitų specialistų surasti ir pataisyti projektinius darbus. Tokie veiksmai atsakovui sukėlė itin didelius nepatogumus, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą.

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip: priteisti ieškovei iš atsakovo 1274,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. papildomą sprendimą taip: priteisti trečiajam asmeniui D. S. iš ieškovės 243,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Nesutiktina su teismo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kad sprendimu patenkintina 28 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 67 proc. priešieškinio reikalavimų, iš viso byloje patenkinta 48 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 842,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio dalykas – vienas turtinis reikalavimas dėl 9825,20 Eur skolos už atliktus projektavimo darbus priteisimo. Tai, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl kiekvieno Darbų priėmimo-perdavimo akto surašymo ir PVM sąskaitų faktūrų surašymo pagrįstumo, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė pareiškė tris ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 6000 Eur, todėl laikytina, kad patenkinta ne 28 proc. ieškinio reikalavimo, o 61 proc. reikalavimo dėl 9825,20 Eur priteisimo, atmesta 67 proc. priešieškinio reikalavimų, iš viso byloje patenkinta 64 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3789,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.2.                      Atsakovas byloje sumokėjo 266 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis, pagrindžiančius 6 719,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso patyrė 6 985,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad atmesta tik 39 proc. ieškinio reikalavimų, laikytina, kad byloje buvo patenkinta 36 proc. atsakovo reikalavimų. Priešieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 2514,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1274,79 Eur (3789,44 -2514,65).

2.3.                      Nesutiktina su 2023 m. balandžio 12 d. papildomu sprendimu, kuriuo trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistos 506,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtraukta 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu, kai ieškovas ir atsakovas pateikė visus procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį). Atsakovą ir trečiąjį asmenį atstovavo tas pats advokatas, todėl į trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą nepagrįstai įtrauktos teisinės paslaugos susipažįstant ir analizuojant civilinės bylos medžiagą (121 Eur su PVM). Be to, už trečiojo asmens atsiliepimo rengimą ir koregavimą nurodytas skirtingas valandinis įkainis: 2022 m. rugsėjo 16 d. valandinis įkainis 100 Eur (be PVM), o 2022 m. rugsėjo 21 d. du skirtingi valandiniai įkainiai – 150 Eur ir 100 Eur (be PVM). Dėl to laikytina, kad valandinis įkainis 150 Eur nurodytas nepagrįstai, todėl 390 Eur suma (be PVM) už 2,6 advokato darbo valandas 2022 m. rugsėjo 21 d. už procesinio dokumento rengimą koregavimą mažintina iki 260 Eur (100 Eur x 2,6 val., be PVM). Trečiojo asmens patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis dalyje dėl 560 Eur (be PVM), iš viso su PVM – 677,60 Eur. Kadangi byloje buvo patenkinta 36 proc. ((33+39)/2) atsakovo reikalavimų, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje priteistina 243,93 eurų bylinėjimosi išlaidų.

17.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Sutartyje nebuvo numatytas projekto realizavimo laikotarpis (statybos/apdailos darbų pradžia ir pabaiga). Sutarties 1 priedo 1.1 punkte buvo nurodyta, kad interjero projektavimo darbai vykdomi interjero įrengimo metu, nestabdant darbų dėl savalaikio brėžinių nepateikimo. Ieškovė pripažįsta, kad viso Sutartyje numatyto interjero projekto neparengė, kad kartais vėlavo pateikti vieną ar kitą brėžinį.  Sutartyje numatyti galutinių brėžinių pateikimo terminai buvo praleisti dėl to, kad ieškovė (jos darbuotojai) per vėlai gaudavo atsakovo ar jo sutuoktinės atsakymus (pritarimą arba nepritarimą), arba dėl to, kad pasikeisdavo atsakovo ir trečiojo asmens nuomonė dėl pasirinktų sprendinių, kad atsakovo prašymu ieškovė papildomai darė lauko apdailos vizualizacijas tikslu kuo geriau susieti lauko ir vidaus koncepcijas. Tačiau šalys viena kitai pretenzijų nereiškė, bendradarbiavo siekdamos pasiekti atsakovą ir trečiąjį asmenį tenkinantį rezultatą. Kaip matyti iš šalių pateiktų susirašinėjimų, vykusių po 2019 m. rugsėjo 12 d., šalys bendravo dėl projektinių sprendinių, jokių pretenzijų atsakovas ieškovei nereiškė iki 2019 m. gruodžio 10 d. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad „šalių konkliudentiniai veiksmai (pateiktas susirašinėjimas ir tai, kad priekaištus dėl terminų praleidimo atsakovas pradėjo reikšti tik po PVM sąskaitų faktūrų pateikimo apmokėjimui) patvirtina, kad šalys sutartyje numatytus terminus pratęsė bendru sutarimu. <...> Teismo įsitikinimą, kad terminai buvo pakeisti šalių susitarimu, sustiprina ir tai, kad atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė tik 2019 m. gruodžio 25 d., kai darbai pagal šalių sudarytą sutartį turėjo būti baigti iki 2019 m. rugsėjo 12 d.“

3.2.                      Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovui vizualizacijų eskizus, 28 vnt. Atsakovas, susipažinęs su pateiktais eskizais, 2019 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę apie prašomus pakeitimus, o laiško pabaigoje parašė „Matome, kad daug darbo idedate ir zinome, kad galite tikrai superinius sprendimus igyvendinti, bet mums tikrai norisi paprastai, bet ne prastai ir nenutolstant toli nuo (duomenys neskelbtini) varianto, bet su daugiau gyvumo ir konkretumo kaip vienas ar kitas sprendimas bus igyvendinamas“. Tą pačią dieną ieškovės vadovė atsakė atsakovui elektroniniu paštu: „Spręsti apie interjero koncepciją iš jų, o ne iš pateiktų vizualizacijų yra per anksti ir daug jūsų minčių yra klaidingos. Namas yra praktiškas ir funkcionalus. Koncepte yra numatyta daug vietos daiktų talpykloms ir pan. Mes niekada neturėjom susitarimo, kad aš kursiu pagal (duomenys neskelbtini) projektą, mes taip nesitarėme. Aš reaguoju į jūsų išsakytas funkcinius poreikius. Galutines vizualizacijas pateiksiu rugsėjo pradžioje“. Gavęs šį laišką, kuriame ieškovė nurodė vizualizacijų pateikimo terminą, atsakovas neprieštaravo, todėl akivaizdu, kad jis sutiko su Sutartyje numatytų terminų pratęsimu ir šalių konkliudentiniais veiksmais sutartis buvo pratęsta. Iki pat sutarties nutraukimo atsakovas nei karto nebuvo pateikęs ieškovei reikalavimo perduoti projektavimo sutarties rezultatą kokiu nors atsakovo nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pateikė ieškovei reikalavimą įvykdyti prievolę natūra.

3.3.                      Atsakovas neįrodė, kad ieškovė perdavė jam nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovas neįsigilino į tai, kuo vizualizacijos skiriasi nuo techninio ir darbo projekto. Vizualizacijos yra interjero koncepcijos pateikimo būdas. Interjero koncepcija šalių sudarytos sutarties prasme yra meniškai suformuotos ir apipavidalintos vidaus erdvės ir jos įrenginių stilius, kuris vizualizacijų pagalba padeda užsakovui suprasti, suvokti, kaip atrodytų namo/patalpų erdvė ir joje esantys įrenginiai. Vizualizacija – tai projekto modelis, kuriame specialistas pavaizduoja visas kliento išsakytas idėjas ir mintis: pavaizduoja sienų, durų, langų, baldų, kitų objektų bei interjero detalių išdėstymą ir formas. Vizualizacijos nėra techniniai brėžiniai, todėl jose nėra pavaizduojamas kiekvienas jungiklis ar kt. smulkūs elementai. Vizualizacijos skirtos atskleisti bendrą interjero idėją, atmosferą, bet ne visus techninius sprendinius. Taip vizualiai pateikus projekto modelį tampa paprasčiau bendrauti su klientu, nelieka neaiškių projekto vietų ir klientas žino, ko gali tikėtis galutiniame rezultate, mato, ką galima keisti, jei tai neatitinka kliento lūkesčių. Šis modelis detalizuojamas tiksliais ir konkrečiais brėžiniais. Žodis „Vizualizacija“ reiškia išvaizdą, vaizdinį. Jos yra skirtos interjero koncepcijai pristatyti. Interjero koncepcijos neatitikimas kliento skoniui nereiškia interjero koncepcijos nekokybiškumo. Vertinimas „patinka/nepatinka“ negali būti kokybės parametru, nes tai yra subjektyvi sąvoka.

3.4.                      Nors atsakovas nurodo, kad kažkokie smulkūs netikslumai/neatitikimai vizualizacijose ir brėžiniuose (kėdžių prie stalo kiekis, šviestuvo padėtis ar modelis, spintelės stalčių skaičius ir pan.) jam neva neleido įvertinti, kaip realiai atrodys namo interjeras, realybėje yra kitaip – turėdamas visus ieškovės padarytus pirmojo etapo darbų brėžinius, koncepcijos vizualizaciją, dalį antrojo etapo dabų brėžinių, fasado vizualizacijas, atsakovas įgyvendino ieškovės parengto interjero projekto sprendinius savo name.

3.5.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam nepateikti garažo santechnikos bei apšvietimo brėžiniai, kurie yra neatskiriama projekto dalis ir dėl kurių buvo sutarta su ieškove. Sudarant su atsakovu Sutartį jam buvo paaiškinta, kaip skaičiuojama sutarties kaina: 50 Eur už 1 kv. m. ploto (sutarties 2.1 punktas, paskaičiuota 300 kv. m. x 50 Eur/ kv. m = 15 000 Eur). Realus projektuotų patalpų plotas, neskaičiuojant garažo, yra apytiksliai 308 kv. m (neatmetus vidinių pertvarų ploto). Garažas, kurio plotas - 57,6 kv. m, nebuvo įtrauktas į Sutartį, tad šiai patalpai sprendiniai nebuvo rengiami. Garažas buvo apmatuotas ir įbrėžtas į brėžinius siekiant išlaikyti brėžinių vientisumą. Apšvietimo išdėstymo ir valdymo sprendiniai buvo paruošti.

3.6.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad, nors jo pirminis pageidavimas buvo lauko terasos ir namo vidaus susiliejimas į visumą, jam nebuvo pateikti lauko terasos brėžiniai. Lauko terasos brėžiniai nebuvo įtraukti į sutartį (žr. Sutarties 1 priedą). Nors papildomu atsakovo prašymu ieškovė parengė lauko apdailos vizualizacijas (atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė neva darė šiuos darbus savo iniciatyva), fasado ir terasos plytelių išdėstymo brėžinius, fasado ir plytelių sąmatas, atsakovas už šiuos darbus neatsiskaitė, teismas už šiuos darbus ieškovei atlyginimo nepriteisė.

3.7.                      Skirtingų kūrėjų vizualizacijų nežymūs panašumai yra sąlygoti atsakovo namo architektūriniais ir konstrukciniais sprendiniais ir paties atsakovo pageidavimais – interjero kūrėjai privalėjo atsižvelgti į esamą statinio architektūrą ir patalpų išdėstymą, atsakovo bei trečiojo asmens pageidavimus, kurie buvo labai konkretūs ir buvo išsakyti projektuotojams. Tačiau 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai parašė el. paštu atsakovui: „Mes niekada neturėjom susitarimo, kad aš kursiu pagal (duomenys neskelbtini) projektą, mes taip nesitarėme.“ Be to, ieškovė pateikė teismui dviejų interjero koncepcijų (ieškovės ir M. B.) palyginamąjį aprašymą. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovė, naudodamasi M. B. namo interjero koncepcija, atsakovui pateikė tik savo siūlymus dėl tam tikrų interjero elementų bei detalių, o ne naują interjero koncepciją, visgi priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti jam turtines teises būtent į ieškovės jam perduotus projektavimo darbus pagal Sutartį. Be to, priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šį reikalavimą reiškia būtent todėl, kad ieškovė dar gali kreiptis dėl savo esą pažeistų autorinių teisių gynimo ir pan., o atsakovas iš esmės negali gautu darbo rezultatu naudotis kaip savo ir pan. Akivaizdu, jog atsakovas pripažino ieškovės autorystę kuriant jam priklausančio namo interjero dizaino projektą, todėl atmestini visi atsakovo argumentai, kad ieškovė, naudodamasi M. B. namo interjero koncepcija kaip pagrindu, atsakovui pateikė tik savo siūlymus dėl tam tikrų interjero elementų bei detalių, o ne naują interjero koncepciją.

3.8.                      Sprendžiant klausimą, ar ieškovė tinkamai ir kokybiškai atliko projektavimo ir vizualizacijos parengimo darbus bei ar atsakovas šiuos darbus priėmė, reikia vertinti priešieškinio reikalavimus ir priešieškinio faktinius argumentus. Priešieškinio reikalavimai ir teiginiai leidžia padaryti tokias išvadas: nors atsakovas nepasirašė darbų priėmimo-pardavimo aktų, jis gavo ir įrenginėjant namą naudojo ieškovės jam atsiųstus (t. y. faktiškai perduotus) brėžinius ir vizualizacijas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad namą įrengė pagal kito projektuotojo parengtą namo interjero projektą, nepateikė nei sutarčių, sudarytų su kitais projektuotojais, nei kitokių brėžinių ar vizualizacijų, kitokių įrodymų, kad kiti projektuotojai keitė ir/ar taisė atsakovės parengtus brėžinius. Atsakovas ieškovės perduotą darbų rezultatą gavo, kadangi prašė pripažinti jam turtines teises į ieškovės jam perduotus projektavimo darbus. Priimti atsakovas galėjo tik ieškovės parengtus brėžinius ir vizualizacijas, o ką konkrečiai ieškovė perdavė atsakovui, nurodyta atsakovui pateiktuose atliktų darbų aktuose.

3.9.                      Kadangi šalys skirtingai aiškina susitarimą dėl atsiskaitymo, aiškinant sutartį prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui). Kaip matyti iš Sutarties 1 priedo 1.4 punkto, pirmoje lentelėje nurodyti pirmojo etapo projektavimo darbai, kurie turėjo būti atlikti iki 2019 m. liepos 20 d. Tuo tarpu interjero koncepcija (vizualizacijų pavidalu) turėjo būti parengta ir pristatyta atsakovui iki 2019 m. rugpjūčio 20 dienos. Akivaizdu, kad vizualizacijų parengimo ir koncepcijų pristatymo darbams buvo numatytas 1 mėnesio terminas (nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.), todėl tai buvo atskiras ir savarankiškas darbas, įterptas tarp pirmojo ir antrojo projektavimo darbų, kurį atlikus sutartyje numatytas atsiskaitymas. Todėl atsakovas žinojo ir galėjo suprasti, jog jo sumokėtas avansas apima tik pirmojo etapo darbus, nurodytus sutarties priedo Nr.1 punkto 1.4 pirmoje lentelėje, o pristačius interjero koncepciją ir pateikus vizualizacijas jis turėjo sumokėti papildomai 6000 Eur. Kokie sutarties darbai priskirti pirmajam darbų etapui, apsprendžia Sutartis, o ne darbų priėmimo-perdavimo aktas ir PVM sąskaita faktūra, nes tai yra antriniai sutarties vykdymo dokumentai. Be to, pirmą kartą sąskaita dėl antro mokėjimo pagal sutartį atsakovui buvo išsiųsta 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau atsakovas savo atsisakymą apmokėti argumentavo tuo, kad nėra užbaigtas pirmas etapas ir kad jis vėluoja 5 mėnesius. Atsakovas žinojo ir suprato, kad jo pareiga sumokėti 6000 Eur pagal sutartį atsirado priėmus vizualizacijas.

3.10.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad sudarė Sutartį su ieškove prisijungimo būdu (t. y. nesiderėdamas dėl Sutarties sąlygų). Vien aplinkybė, kad Sutartį parengė ieškovė, dar nereiškia, kad atsakovas negalėjo derėtis dėl sutarties, įtakoti sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovės parengta sutartis nėra standartinė, taikoma absoliučiai visiems jos klientams. Prieš Sutarties sudarymą ir ją sudarant ieškovė išaiškino atsakovui ir šalys aptarė esmines sutarties sąlygas, o 1 priedas buvo parengtas individualiai atsakovui, numatant darbų/etapų atlikimo terminus ir atsiskaitymo tvarką.

3.11.                      Dviejų architektų siūlomos kainos už tam tikro darbo atlikimą dar nenusako projektavimo paslaugų rinkos kainos. Be to, byloje nėra pateiktos šių architektų vizualizacijos. Šalys yra laisvos sudaryti sutartį aptartomis sąlygomis, laisvai susitarti dėl paslaugų kainos. Sutartis su atsakovu buvo individualiai aptarta, sąlygos, kaina, mokėjimo tvarka suderinti, sutartis ir atskiros jos sąlygos nenuginčytos. Teismas ginčijamu sprendimu pripažino atsakovui turtines teises į ieškovės jam perduotus projektavimo darbus pagal Sutartį, tačiau įstatymai nenumato, kad turtinės teisės į autoriaus kūrinį gali būti perduotos neapmokėjus autoriui už patį kūrinį (išskyrus atvejus, kai vyksta universalus teisių perėmimas).

3.12.                      Prie rangos sutarties su UAB „Ištaka“ buvo pateikta lokalinė sąmata. Tai reiškia, kad rangovui jau buvo žinomi atliekamų darbų apimtis ir mastas, tiksliai nurodyta darbų sudėtis (lubų aptaisymas gipso kartono plokštėmis įrengiant karkasą, lubų šiltinimas, nišų, peraukštėjimų ir angų įleidžiamiems šviestuvams suformavimas), apskaičiuoti darbų ir medžiagų kiekiai bei kainos. Akivaizdu, kad darbų pagal 2019 m. spalio 30 d. Rangos sutartį atlikimas arba nesusijęs su ieškovės parengto interjero projekto įgyvendinimu, arba atsakovas turėjo visus jam reikalingus brėžinius, kuriais remiantis rangovas sudarė tikslią ir labai detalizuotą lokalinę sąmatą.

3.13.                      Sutarties 1 priedo 1.1 punkte buvo nurodyta, kad interjero projektavimo darbai vykdomi interjero įrengimo metu, nestabdant darbų dėl savalaikio brėžinių nepateikimo. Tokiu būdu, jei rangos darbų atlikimui reikėjo vieno ar kito brėžinio, atsakovas arba rangovas galėjo kreiptis į ieškovę, kad brėžinys būtų pateiktas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad rangovas be konkrečių ieškovės (ne)parengtų brėžinių negalėjo vykdyti rangos darbų. Nuo 2019 m. gruodžio 2 d. (rangos sutartyje numatytos darbų pradžios) atsakovas nepateikė nei vieno prašymo pateikti rangos darbų atlikimui neva reikalingus brėžinius. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo name atliktų darbų pradžią ir pabaigą, atliktų darbų apimtį, kad darbai buvo atliekami ne pagal ieškovės parengtą projektą, o pagal kitų architektų projektinius brėžinius, todėl negalima padaryti išvados apie priežastinį ryšį tarp neva atsakovo patirtos žalos ir ieškovės pavėluoto brėžinių pateikimo.

3.14.                      Pagal Rangos sutartį darbų pradžia buvo numatyta ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 2 d. (Rangos sutarties 5.1 p.), o 1 etapo pabaiga ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d., 2 etapo – ne vėliau kaip per dvi savaites nuo santechnikos darbų pabaigos (Rangos sutarties 5.2 p.). Nei iki sutarties nutraukimo, nei vėliau atsakovas neinformavo ieškovės apie tai, kad sudarė su UAB „Ištaka“ sutartį ir kad sutartyje numatytos milžiniškos netesybos – po 250 Eur už kiekvieną statybvietės neperdavimo dieną. Žinodamas, kad interjero projektas dar nebaigtas, šią sutartį atsakovas sudarė savo rizika, neinformavęs ieškovės apie sutartį su UAB „Ištaka“ ir jam neva gresiančias pasekmes.

3.15.                      Teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas, pagrįstai vadovavosi  įstatymo reikalavimais ir logikos dėsniais. Atsakovo paaiškinimai apie tai, kad „atlikdamas vieną pavedimą rangovui neplanavo, jog reikės šį dokumentą vėliau teikti kaip įrodymą teismui, patogumo dėlei ir taupydamas laiką bei lėšas už banko paslaugas atsakovas baudą ir skolą sumokėjo vienu pavedimu“ prasilenkia su elementaria logika. Anot atsakovo, gavęs pretenziją dėl jam 2020 m. vasario 14 d. UAB „Ištaka“ priskaičiuotų milžiniškų 12 500 Eur netesybų, šias netesybas sumažinęs ir sutikęs sumokėti, atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. „neplanavo, jog reikės šį dokumentą vėliau teikti kaip įrodymą teismui“, kas reiškia, kad jis neplanavo reikšti reikalavimo ieškovei dėl neva patirtos žalos atlyginimo ir mokėjimo nurodymu grįsti savo neva patirtų nuostolių. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 204,7 Eur už rangos darbus – byloje nėra nei priimtų rangos darbų aktų, nei sąskaitų-faktūrų, o UAB „Ištaka“ lokalinėje sąmatoje net nenurodyti darbai (darbų rūšis) būtent 204,7 Eur sumai. 

3.16.                      UAB „Ištaka“ ir anksčiau (iki atsakovo sutartinių santykių su ieškove atsiradimo), atlikinėjo atsakovui rangos darbus, todėl tikėtina, jog atsakovas gudraudamas padarė pavedimą už jam atliktus darbus, bet mokėjimo pavedime už jam atliktus rangos darbus nurodė „Bauda“, iš anksto tikėdamasis teikti nepagrįstus reikalavimus ieškovei dėl neva patirtos žalos atlyginimo.

3.17.                      Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad jis į civilinę bylą pateikė pakankamai konkrečių duomenų (įrodymų), kurie patvirtina aplinkybes, jog ieškovė neteisėtais ir su minimaliais profesinės etikos standartais nesuderinamais veiksmais padarė atsakovui neturtinę žalą. Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas, neigiamų emocijų sukėlimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Priešingai, nei nurodo atsakovas, teismas sprendime nenurodė, jog Sutartimi atsakovui buvo perduotos turtinės teisės į projektavimo darbus, įskaitant vizualizacijas. Turtinės teisės į ieškovės darbo rezultatą (projektinius brėžinius ir vizualizacijas) atsakovui pereis tik nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o anksčiau ieškovės, kaip autorės, turtinės teisės nebuvo apribotos, todėl ji turėjo teisę paskelbti socialiniame tinkle savo kūrinį. Toks viešas kūrinio paskelbimas nereiškia kūrinio perdavimo tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas neįrodė, kad kažkas pasinaudojo ieškovės vizualizacijomis ir yra kitų asmenų namų, įrengtų pagal ieškovės parengtas vizualizacijas.

3.18.                      Ieškovė sutinka su teismo išvada, jog ieškovės užsakytame straipsnyje nėra įvardintas užsakovas (atsakovas), nenurodytas vardas ar pavardė, objekto adresas ar kokie nors duomenys. Minėtame straipsnyje nėra absoliučiai jokių duomenų, iš kurių atsakovo pažįstami, artimieji, rangovai ar kiti pašaliniai asmenys galėtų susieti straipsnyje nurodytus faktus su atsakovu ir jo šeima, todėl dėl šio straipsnio atsakovas negalėjo patirti neturtinės žalos. Kita vertus, jei atsakovas ieškovės parengtą darbą rodė savo artimiesiems ir pažįstamiems, tai paneigia jo argumentus, kad interjero projektas atliktas nekokybiškai, netinkamai ar jam neperduotas/ netinkamai perduotas. Be to, straipsnyje neparašyta, kad ieškovės tikslas yra žeminti atsakovo reputaciją ir skatinti kitus asmenis su juo nedirbti. Straipsnyje tik parašyta, jog „šia nemalonia istorija kaunietė ir pasidalino savo feisbuko profilyje ir jau, pasak (duomenys neskelbtini), sulaukė dizainerių, į kuriuos buvę užsakovai kreipėsi su jos vizualizacijomis ir prašymu toliau su jais dirbti, laiško“. Tačiau ieškovės vadovė jokiais būdais neidentifikavo atsakovo ir neskatino kitų architektų su atsakovu nedirbti. Tai yra atsakovo fantazija.

3.19.                      Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog vien iš pateiktų vizualizacijų atsakovas buvo atpažintas bei jo reputacijai buvo padaryta žala. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad neva apie 100 pažįstamų, dalyvavusių jo (duomenys neskelbtini) metų jubiliejuje neįrengtame name, pagal straipsnyje patalpintas vizualizacijas neva atpažino atsakovo gyvenamąjį namą ir suprato, kad straipsnis yra būtent apie atsakovą. Šie teiginiai yra nepagrįsti (neįrodyti). 

3.20.                      Atsakovas yra gimęs (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) metų jubiliejus buvo (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta 2019 m. birželio 21 d., o (duomenys neskelbtini) atsakovui dar nebuvo perduoti pirmojo etapo darbai ir vizualizacijos, taigi (duomenys neskelbtini) niekas negalėjo matyti projektuojamo namo interjero. Posėdžio metu ieškovei pateikus vizualizacijų ir pagal jas atsakovo namuose atliktų darbų fotonuotraukas, net pats atsakovas iškart negalėjo atsakyti, ar fotonuotraukos padarytos jo name. 

3.21.                      Atsakovas, įterpdamas į apeliacinio skundo tekstą įvairius tekstinius fragmentus, iš tikrųjų pateikia teismui naujus įrodymus ir nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. 

18.       Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės  apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su ja pagal tris atskiras jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras: 7 260 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0195, 1815 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0197, ir 750,20 Eur PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0198. Kadangi reikalavimai pagal skirtingas PVM sąskaitas-faktūras buvo kildinami iš skirtingų faktinių pagrindų, atitinkamai skyrėsi ir šių reikalavimų materialinės teisės pagrindas. Skirtingi ieškovės reikalavimų faktiniai ir teisiniai pagrindai lėmė, kad, siekdamas tinkamai atsikirsti ir pasisakyti dėl kiekvieno iš šių reikalavimų, atsakovas buvo priverstas teikti teismui papildomus paaiškinimus ir įrodinėjimo priemones, kurių nebūtų turėjęs teikti, jeigu ieškovė būtų pareiškusi tik vieną, savo teisiniu ir faktiniu pagrindu tapatų reikalavimą. Skirtingi ieškovės reikalavimų faktiniai ir teisiniai pagrindai lėmė papildomas atsakovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, kadangi jis turėjo rinkti papildomus duomenis bei rengti papildomus atsikirtimus, kas savaime reiškė ir didesnes atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Mažesnės pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0197 ir Nr. 0198 reikalaujamos sumos savaime nereiškia, kad atsakovas nepatyrė reikšmingų bylinėjimosi išlaidų atsikirtinėdamas į šiuos reikalavimus.

4.2.                      LAT aiškinama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LAT 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021). Todėl, net jeigu ieškovė ieškinyje būtų reiškusi tik vieną reikalavimą, tai neapribotų pirmosios instancijos teismo teisės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas nesilaikant tiesioginės proporcijos su procentine tenkinto reikalavimo dalimi.

4.3.                      Ieškovė nutyli svarbią aplinkybę, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ieškovės reikalavimu. Atsakovo atstovas, kuris vėliau byloje ėmėsi atstovauti ir trečiąjį asmenį, to paties posėdžio metu pažymėjo, kad trečiasis asmuo nėra Sutarties šalis, byloje nagrinėjami klausimai nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms, trečiojo asmens įtraukimas išprovokuos papildomas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės reikalavimo įtraukti trečiąjį asmenį tenkinimas būtų netikslingas. Dėl ieškovės reikalavimo trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą ir jam buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Pati ieškovė savo veiksmais ir sąlygojo, kad trečiasis asmuo patirtų bylinėjimosi išlaidas. Jos nėra per didelės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

21.       Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė skolą už atliktus darbus pagal projektavimo rangos sutartį ir nepatenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių bei neturtinės žalos priteisimo, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.  

 

Dėl Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pratęsimo šalių susitarimu

 

22.        Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. šalių sudarytoje Sutartyje numatyti I-jo etapo darbai turėjo būti baigti 2019 m. rugpjūčio 20 d., II-jo etapo iki 2019 m. rugsėjo 7 d., visi darbai – iki 2019 m. rugsėjo 12 d. (Sutarties 1 priedas).

23.       Nėra ginčo dėl to, kad šie terminai buvo praleisti – ieškovė Sutarties 1-me priede nurodytus I- ojo etapo darbus (patalpų vidaus išplanavimo galutinius sprendimus, principines baldų ir santechnikos prietaisų išdėstymo schemas; ergonominį virtuvės projektą; principinę elektros schemą; principines apšvietimo ir jungiklių valdymo schemas; šviestuvų parinkimą ir su tuo susijusių brėžinių korekcijas; durų angų ir tipo, grindjuosčių tipo parinkimą, suprojektavimą; santechnikos prietaisų parinkimą; vonios, WC kambarių baldų suprojektavimą, parinkimą; galutinę santechnikos prietaisų išdėstymo schemą, techninius prietaisų brėžinius ir interjero koncepcijos pristatymą parengiant fotorealistines vizualizacijas bei 8-12 vienetų apdailų koliažą) trečiajam asmeniui el. paštu atsiuntė 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. lapkričio 29 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0195 7 260,00 Eur (6 000 Eur+PVM) sumai už I-ojo etapo darbus ir pateiktas vizualizacijas, I-ojo etapo projektinius darbus su perdavimo-priėmimo aktu Nr. 20200109-1 atsakovui pateikė 2020 m. sausio 9 d., t. y. po to, kai atsakovas 2019 m. gruodžio 25 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

24.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl šalių sudarytoje Sutartyje numatytų terminų pratęsimo bendru sutarimu konkliudentiniais veiksmais.

25.       Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

26.       Pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, pažymėjo, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012) (nurodomos nutarties 33 punktas). „Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas). Taigi tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas“ (cituojamos nutarties 34, 35 punktai).

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 7.4 punktą sutartis gali būti keičiama (papildoma) abiejų šalių pasirašytais ir antspaudais patvirtintais papildomais sutarimais. Nors rašytinio šalių susitarimo dėl Sutarties 1-me priede numatytų darbų atlikimo terminų pakeitimo nėra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos šalys darbų atlikimo terminus pakeitė abipusiu susitarimu. Tokio susitarimo teisėtumą įtvirtina Sutarties 7.5 punktas dėl galimybės koreguoti darbų atlikimo terminus projektavimo darbų eigoje atsiradus objektyvioms, nuo vykdytojo (ieškovės) nepriklausančioms priežastims, neleidžiančioms įvykdyti projektavimo darbų per sutartą laiką, šalių veiksmai ieškovei rengiant ir keičiant I-jo etapo darbų sprendinius pagal atsakovo poziciją dėl šių sprendinių priimtinumo (atitikties užsakovo pageidavimams) bei atsakovo pretenzijoje dėl Sutarties nutraukimo nurodytos aplinkybės.    

28.       Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pakvietė atsakovą atvykti dėl I-jo etapo darbų perdavimo ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybių suderinimo. Atsakovui atvykus ir išreiškus savo pastabas dėl šių projektavimo darbų koregavimo, ieškovė pagal atsakovo pageidavimus toliau derino ir koregavo įvairius namo interjero įrengimo sprendinius, susirašinėjimas tuo klausimu tęsėsi ir 2019 m. spalio pabaigoje bei lapkričio mėn. iki ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. el. laišku atsiuntė atsakovo sutuoktinei duomenis apie I-jo etapo darbų atlikimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ši aplinkybė bei tai, kad atsakovas Sutartį nutraukė tik 2019 m. gruodžio 25 d., praėjus daugiau nei trims mėnesiams po visų darbų įvykdymo termino pasibaigimo, o priekaištus dėl terminų praleidimo pareiškė tik tada, kai ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų darbų apmokėjimo, patvirtina abiejų šalių konkliudentinius veiksmus dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pratęsimo.

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nors atsakovas ir yra silpnesnioji vartojimo sutarties šalis, o ieškovė prisėmė riziką dėl darbų atlikimo Sutartyje numatytu laiku, terminų korekciją abiejų šalių konkliudentiniais veiksmais apsprendė protingumo principas atsižvelgiant į Sutarties dalyko specifiką  – gyvenamojo namo interjero projektavimą pagal įvairiausius jo savininkų pageidavimus, pareiškiamus ne tik prieš Sutarties sudarymą bei ją sudarant, bet ir po projektavimo darbų etapų atlikimo (pažymėtina, jog atsakovas šia aplinkybe rėmėsi viso šalių bendradarbiavimo ir bylos nagrinėjimo metu), kas rašytine forma ir yra įtvirtinta Sutarties 7.5 punkte. Sutarties 7.5 punkto įgyvendinimo konkliudentiniais veiksmais galimybę patvirtina ir Sutarties 1 priedo 1.1 punktas, kuriame nurodyta, kad interjero projektavimo darbai vykdomi interjero įrengimo metu, nestabdant darbų dėl savalaikio brėžinių nepateikimo.

30.       Atsakovo poziciją dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo aiškiai rodo ir 2020 m. sausio 16 d. rašytinė jo pretenzija ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.  Pretenzijos 23-me punkte nurodoma, kad „...atsakovas elgėsi taip, kaip šalys nutarė sutartyje, o tikėdamasis konstruktyvaus bendradarbiavimo net darė nuolaidas ieškovei dėl termino užbaigti darbus.“ Teigiama, kad, nors per savo rizika prisiimtus terminus ieškovė darbų atlikti nespėjo, darbus ji tęsė ir įtikino atsakovą, kad jie bus atlikti, todėl išimtinai dėl atsakovo geranoriškumo ieškovei buvo leista užbaigti pradėtus darbus.

31.       Nurodytų aplinkybių įvertinimui nėra reikšmingas apelianto argumentas, jog ieškovė ieškinyje nesirėmė šalių susitarimu pakeisti Sutarties įvykdymo terminus, tik nurodė, kad ji Sutarties terminus itin ženkliai pradelsė, nes atsakovas kartais savo pastabas ar pageidavimus pakeisti sprendinius pateikdavo vėliau nei per 5 dienas nuo tarpinių brėžinių gavimo dienos. Aplinkybe, kad šalys nereiškė viena kitai pretenzijų dėl terminų pradelsimo, o susitarimą dėl jų pratęsimo patvirtino konkliudentiniais veiksmais, ieškovė rėmėsi dubliko 4.1.1 punkte ir teismo posėdžiuose.

 

Dėl 6000 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo

 

32.       Šalys susitarė, kad sutarties darbų etapų pagal Sutarties priedą Nr. 1 atlikimas (užbaigimas) tvirtinamas užsakovo pasirašytu Sutarties darbų perdavimo-priėmimo aktu (4.2 punktas). Užsakovui nepasirašius Sutarties darbų perdavimo-priėmimo akto ar statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka nepatvirtinus projekto ir per 5 darbo dienas nepateikus motyvuotų priežasčių (pastabų, pretenzijų), vykdytojo atliktas Sutarties darbas laikomas pilnai baigtu (4.2 punktas). Užsakovui per 5 darbo dienas pateikus motyvuotas pastabas (pretenzijas) dėl vykdytojo atliktų Sutarties darbų etapų, vykdytojas privalo savo lėšomis ištaisyti atliktus Sutarties darbus per šalių sutartą laiką. Užsakovo pastabos (pretenzijos) gali būti susijusios tik su vykdytojo pateiktos dokumentacijos trūkumais, bet ne už užsakovo ketinimu tuo pakoreguoti projektavimo užduotį (4.3 punktas).

33.       Sutarties priedo Nr. 1 2.1 punkte numatyta, kad prieš pradedant vykdyti projektavimo darbus užsakovas sumoka vykdytojui avansą 30 procentų nuo bendros sutarties sumos (4500 Eur). Avansas padengia projektavimo darbų kaštus iki interjero koncepcijos pateikimo. Pagal 2.2 punktą, pateikus užsakovui interjero koncepcijos vizualizacijas užsakovas sumoka vykdytojui  40 procentų nuo bendros sutarties sumos (6000 Eur).

34.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vertintina, ar, kaip nurodo apeliantas atsakovas, sumokėtu avansu ieškovei yra atlyginta už jos atliktus darbus. Atsakovo teigimu, jis neprivalo mokėti 6000 Eur, nes ieškovės atliktų darbų pagal 2020 m. sausio 9 d. tris darbų perdavimo-priėmimo aktus jis nepriėmė (įskaitant viename iš šių perdavimo-priėmimo aktų nurodytus I-jo etapo darbus, ieškovės el. paštu 2019 m. lapkričio 20 d. atsiųstus trečiajam asmeniui), kadangi nebuvo pateiktas nei vienas tarpinių darbų perdavimo-priėmimo aktas, kaip tai numatytas Sutarties 1 priede, todėl atsakovas tų darbų priėmimo nepatvirtino; šių darbų atsakovas negali naudoti pagal paskirtį, kadangi darbai atlikti neatsižvelgus į jo pageidavimus, o pateiktos vizualizacijos nesutampa su brėžiniais; I-jo etapo darbai atlikti su trūkumais (nepateikti garažo santechnikos bei apšvietimo brėžiniai; neatsižvelgta į atsakovo pageidavimus, kad namo išorė ir vidus susilietų į funkcinę ir estetinę visumą; nesilaikant brėžinių parinkti šviestuvai, o šviestuvų parinkimo projektas atsakovui pateiktas pirmą kartą tik 2020 m. sausio 9 d.; netinkamai, neatsižvelgiant į atsakovo pateiktus reikalavimus parinkta santechnika (pvz., kriauklės turi būti ne „moon“, kadangi pati ieškovė sakė, kad jos bus per didelės atsakovo interjerui, taip pat tėvų vonia turėjo būti su stalviršio kranais, o ne iš sienos)).

35.       Sutarties 1.1.1 punkte nurodytas jos dalykas yra atsakovo gyvenamojo namo interjero projektas. Vertinant, ar ieškovė atliko Sutarties I-jo etapo darbus bei jų vizualizaciją, aiškinant Sutarties turinį dėl apmokėjimo už interjero koncepcijos vizualizaciją, atsižvelgiant į tai, kad šalys skirtingai traktuoja interjero koncepcijos, interjero vizualizacijos sąvokas ir nei Sutartyje, nei statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose šių sąvokų apibrėžimo nėra, teismas remiasi Tarptautinių žodžių bei Lietuvių kalbos žodynuose nurodytomis minimų sąvokų reikšmėmis, pagal kurias koncepcija (lot. conceptio – suėmimas, priėmimas; juridinių formulių suredagavimas): 1. pažiūrų į kuriuos nors reiškinius sistema; daikto, reiškinio, proceso samprata; 2. kūrinio, sumanymo, projekto, plano apmatai (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 432). Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi vartoti pakaitai: samprata; sumanymas; pažiūros; planas (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 68). Interjeras – (pranc. interieur - vidinis): 1. meniškai suformuotas ir apipavidalintas patalpos vidus ir jo įrenginiai; svarbiausi ~o komponentai yra erdvė, įranga (baldai, prietaisai) ir dekoras (paveikslai, skulptūros, kilimai, sienų tapyba, mozaika, vitražai (lietuviuzodynas.lt). Vizualizacija – (angl. visualization - padarymas regimo; sk. vizu/alizacija): 1. psichol. įvairių rūšių informacijos kodavimas į regimuosius vaizdus; individualioje sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš žodinės į vaizdinę, iš vaizdinės į žodinę; 2. komp. duomenų regimasis teikimas; informacijos atvaizdavimas displėjaus ekrane (lietuviuzodynas.lt). psichol. įvairių rūšių informacijos kodavimas į regimuosius vaizdus (individualioje sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš žodinės į vaizdinę).

36.       Vadovaujantis šiais išaiškinimais darytina išvada, kad šalių sudarytos Sutarties 1-me priede nurodyta interjero koncepcija yra atsakovo namo vidaus erdvės ir jos įrangos suplanavimo sumanymas (plano apmatai), o šio sumanymo vizualizacija (interjero koncepcijos pristatymas) yra parengtos grafinės suplanavimo informacijos transformavimas į vaizdinę. Tai atitinka ieškovės nurodytą interjero koncepcijos ir jos vizualizacijos aiškinimą kaip interjero koncepcijos (pagrindinių gairių) pateikimą vaizdines forma, o ne tiksliais interjero projekto brėžiniais, kurių visi dėmenys turi būti ir vaizdinėje informacijoje, kaip teigia atsakovas.  

37.       Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atliktus I-jo etapo darbus sumokant Sutartyje sutartą 6000 Eur sumą, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai neįtakojo aptariamos teismo sprendimo išvados pagrįstumo.

38.       Apeliacine tvarka tikrinamu atveju šalys buvo susitarę, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek pagal bendrųjų rangos sutartinius santykius, tiek pagal specialiųjų statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatas pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus tenka užsakovui. Šią išvadą apeliantas ginčija remdamasis pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šalių sudaryta Sutartis turėtų būti laikoma vartojimo projektavimo rangos sutartimi, todėl, anot apelianto, nėra aišku, kodėl teismas rėmėsi CK 6.694 straipsniu ir specialiosiomis statybos rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios taikytinos kitai rangos sutarčių rūšiai. 

39.       CK 6.644 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad CK XXXIII skyriaus normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus  skirsnių normos. Pagal vartojimo rangą reglamentuojantį 6.679 straipsnį, jeigu užsakovas neatvyksta atsiimti darbų rezultato arba kitaip vengia priimti atliktą darbą, tai rangovas privalo raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą (1 dalis) (nagrinėjamu atveju įrodymų apie įspėjimą nėra). Jeigu užsakovas neatsiima darbų rezultato praėjus dviem mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto įspėjimo, rangovas turi teisę parduoti sutarties dalyką už protingą kainą, o gautą sumą, atsiskaitęs sau priklausančias sumas, sumokėti užsakovo vardu į užsakovo gyvenamosios vietos notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (2 dalis). 

40.       Esant vartojimo teisiniams santykiams užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, nustato CK 680 straipsnis, pagal kurį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvardintų vartojimo rangą reglamentuojančių teisės normų nuostatos netaikytinos dėl to, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė neatliko ar netinkamai atliko I-jo etapo darbus, todėl jis jų nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuos darbus atsakovas faktiškai priėmė.

42.       Minėta, jog atsakovas pripažino, kad, nors ir neparengus darbų perdavimo-priėmimo akto, I-jo etapo darbus, išvardintus Sutarties 1-me priede ir vėlesniame 2020 m. sausio 9 d. perdavimo-priėmimo akte (interjero projekto koncepciją) (ieškinio priedas 19-22), ieškovė jo sutuoktinei atsiuntė iki Sutarties nutraukimo 2020 m. lapkričio 20 d. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog pateikė ieškovei motyvuotas pastabas ar pretenzijas dėl šių darbų fakto ar kokybės. Tik atsakydamas į ieškovės 2019 m. gruodžio 10 d. laišką dėl apmokėjimo vėlavimo atsakovas ir trečiasis asmuo ieškovei nurodė, jog mokėjimas nėra atliekamas, nes nėra užbaigtas pirmas etapas ir jis vėluoja 5 mėnesius, liko neužbaigti derinti brėžiniai (apšvietimo, jungiklių, šviestuvų, vonios baldų ir t. t.), ieškovė neatsižvelgia į užsakovų išsakytas pastabas ir iki šiol nėra tinkamai išpildyti jų pageidavimai, todėl užsakovai be pirmo etapo galutinio išpildymo toliau judėti negali. Atsakovas ir apeliaciniame skunde pripažino panaudojęs ieškovės pagal Sutartį parengtus darbus, tik teigė, kad darbai  buvo iki galo nepabaigti ir nekokybiški.

43.       Nors gavęs 2020 m. sausio 9 d. perdavimo-priėmimo aktus atsakovas 2020 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodė, kad Sutartyje numatyti I-jo etapo darbai iki pretenzijos pateikimo dienos nėra užbaigti, o 2020 m. sausio 9 d. pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai neatitinka faktinės situacijos (tarp I-jo etapo darbų 2019 m. liepos 2 d., 9 ir 20 d. turėjo būti gauti tarpiniai atsakovo patvirtinimai, tačiau nei vienas iš I-jo darbų etapo tarpinių tvirtintinų darbų atsakovui nebuvo pateiktas; ieškovės pateiktos vizualizacijos nesutampa su brėžiniais, jas rengiant nebuvo atsižvelgta į atsakovo 2019 m. rugpjūčio 8 d. išsakytas pastabas; dalis darbų atlikta ne taip, kaip jis pageidavo, dalis darbų su nederinta, dėl to Sutarties vykdymas yra praradęs prasmę), byloje nustatyta, kad šiuos faktiškai perduotus I-jo etapo darbus atsakovas priėmė – pripažino, jog šiais darbais naudojosi. Triplike ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jis naudojosi dalimi ieškovės atliktų I-jo etapo darbų, nes šie jam tiko, be to, dėl rangovams prisiimtų įsipareigojimų buvo priverstas juos naudoti siekiant išvengti nuostolių.

44.       Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė civilinės bylos medžiagai prieštaraujančius teiginius, jog atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad jo namo vidaus interjeras yra įrengtas pagal ieškovės namo interjero projektą, ir sutiko, kad pirmojo etapo projektavimo darbai buvo baigti, nes teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų projektinių darbų kokybės trūkumų. 

45.       Atsakovas į bylą pateikė palyginamąją lentelę su vizualizacijomis ir fotonuotraukomis, padarytomis jo name statybos darbų atlikimo metu, kurios patvirtina, kad name atlikti darbai visiškai atitinka ieškovės rengto projekto sprendinius ir vizualizacijas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog namą įrengė pagal kito projektuotojo parengtą namo interjero projektą, nepateikė sutarčių, sudarytų su kitais projektuotojais, kitokių brėžinių ar vizualizacijų, kitokių įrodymų, kad kiti projektuotojai keitė ir/ar taisė atsakovės parengtus brėžinius. Byloje yra įrodymai, jog architektas R. M. po 2020 m. balandžio 1 d. straipsnio dienraštyje „Lietuvos rytas“ „Kaunietės architektės sukurtas įspūdingas interjeras užsakovą nuvylė: nebepatinka, nemokės“ atsiuntė ieškovės vadovei pranešimą, jog į jį atsakovas kreipėsi dėl namo projekto ir interjero, bet jis jokių darbų neatliko. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių apie jo namo vidaus interjero įrengimą pagal ieškovės parengtą namo interjero projektą.

46.       Nors apeliantas teigia, kad dalis I-jo etapo darbų buvo atlikti nepilnai ir nekokybiškai, pažymėtina, kad į bylą jis nepateikė jokių, išskyrus savo paaiškinimus ir vertinimus, tai patvirtinančių objektyvios kilmės įrodymų, iš kurių būtų galima daryti jo išvadą, jog ieškovė neatliko I-jo etapo darbų, juos atliko nepilnai ar nekokybiškai (CPK 178 straipsnis). Pritartina ieškovei, kad interjero koncepcijos neatitikimas kliento skoniui nereiškia interjero koncepcijos nekokybiškumo, kad vertinimas „patinka/nepatinka“ negali būti projektavimo darbų atlikimo kokybės parametru – tai yra subjektyvi sąvoka. Taigi aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į kitus architektus (analogiškų paslaugų teikėjus) ir prašė atlikti ieškovės pagal Sutartį sukurto projekto nežymias korekcijas, savaime nereiškia, jog ieškovės atlikti darbai turi trūkumų.

47.       Aplinkybę, kad atsakovas priėmė ieškovės atliktus I-jo etapo darbus, galutinai patvirtina apeliacine tvarka vertinamu sprendimu patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti jam turtines teises į mažosios bendrijos „Rigeto studija“ jam perduotus projektavimo darbus pagal 2019 m. birželio 21 d. Projektavimo sutartį Nr. 190621/1. Byloje nėra kitokią, nei nurodyta ieškovės 2019 m. lapkričio 20 d. el. laiške trečiajam asmeniui ir 2020 m. sausio 9 d. ieškovės vienašališkai pasirašytame perdavimo-priėmimo akte dėl I-jo etapo darbų perdavimo-priėmimo, išvardintų darbų apimtį bei jų perdavimą patvirtinančių įrodymų, todėl, atsižvelgiant į paties atsakovo pripažįstamą turtinių teisių į ieškovės pagal Sutartį jam perduotų I-jo etapo darbų perėmimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl teisiškai nereikšmingų atsakovo apeliacinio skundo argumentų apie brėžiniuose matomų koncepcinių sprendinių neatitikimą pateiktai interjero vizualizacijai, netiksliai atvaizduotų tam tikrų interjero detalių ir elementų ir pan.

48.       Atsakovo priešieškinis pripažinti jam turtines teises į mažosios bendrijos „Rigeto studija“ jam perduotus projektavimo darbus pagal 2019 m. birželio 21 d. Projektavimo sutartį Nr. 190621/1 paneigia ir jo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė nesukūrė atsakovo gyvenamojo namo interjero koncepcijos, o tik naudodamasi M. B. jau sukurta namo interjero koncepcija pateikė savo siūlymus dėl tam tikrų interjero elementų bei detalių

49.       Tuo remiantis pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nenustatyta, jog dėl Sutartyje numatyto termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (minėta, kad konkliudentiniais veiksmais šalys tuos terminus pratęsė), kad darbų rezultato trūkumai yra tokie, kad jų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas privalo įvykdyti Sutarties 1-jo priedo 2.2 punkte prisiimtą įsipareigojimą sumokėti ieškovei 6000 Eur už interjero koncepcijos vizualizacijas. Ieškovė pagrįstai teigia, jog įstatymai nenumato, kad turtinės teisės į autoriaus kūrinį gali būti perduotos neapmokėjus autoriui už patį kūrinį.

50.       Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į Sutarties priede Nr.1 numatytos apmokėjimo tvarkos (2 punktas) prasmę, todėl neteisingai išaiškino apmokėjimo už projektinius darbus tvarką.

51.       Anot apelianto, pagal Sutarties priedo Nr. 1 2.1 punktą 4 500 Eur avansas padengia ir koncepcijos pateikimą parengiant namo interjero vizualizacijas.

52.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai, nei teigia apeliantas, Sutarties priedo 2.1 punkte aiškiai įvardinta, kad 4 500 Eur avansas padengia projektavimo darbų kaštus iki interjero koncepcijos pateikimo. 2.2 punkte nurodoma, kad, pateikus užsakovui interjero vizualizacijas, užsakovas sumoka vykdytojui 40 procentų nuo bendros nutarties sumos, t. y. 6000 Eur. 2020 m. sausio 9 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodoma, kad ieškovė atsakovui perduoda interjero koncepcijos pristatymą parengiant fotorealistines vizualizacijas, 8-12 apdailų koliažą (dėl to, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo pateikta vizualizuota ieškovės parengto interjero koncepcija, ginčo nėra). Taigi nepriklausomai nuo to, kad interjero koncepcijos pristatymą ieškovė nurodė perduodanti su I-jo etapo darbais, o 2019 m. lapkričio 28 d. jos išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje RIG Nr. 0195 nurodoma, kad 6000 Eur mokėtini už projektavimo darbus, užsakovo pareigą sumokėti ieškovei 6000 Eur šalių sudarytos Sutarties 1-jo priedo 2.2 punktas susiejo ne su darbų etapo įvardijimu, o su interjero koncepcijos vizualizacijos pateikimu.

53.       Kadangi šalių susitarimas dėl Sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos nustatymo nėra nuginčytas ar pakeistas, aiškinti aptartas sutartines nuostatas taip, kaip teigia atsakovas, nėra pagrindo ir remiantis apeliacinio skundo teiginiais apie vizualizacijų rinkos kainas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).  

54.       Atmestinas apelianto argumentas, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog avansas pagal Sutarties nuostatas nepadengia koncepcijos pristatymo (vizualizacijų parengimo), atsakovo pozicija turėtų būti vertinama kaip reikalavimas ieškovei sumažinti pagal Sutartį parengtų darbų kainą iki 4 500 Eur ir laikyti, jog atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove. Tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme įstatymų nustatyta tvarka jis nebuvo pareiškęs. Draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus nustato CPK 312 straipsnis.

 

Dėl nuostolių priteisimo

 

55.       Ieškovės pareigą atlyginti atsakovui nuostolius, patirtus dėl jo namą įrenginėjusiai rangovei UAB „Ištaka“ 2020 m. gegužės 7 d. sumokėtos 7 500 Eur baudos, atsakovas priešieškiniu siejo su tuo, kad ieškovė pažeidė sutartinius darbų – lubų brėžinių parengimo – terminus, todėl rangovė UAB „Ištaka“ pagal su atsakovu 2019 m. spalio 30 d. sudarytą sutartį negalėjo pradėti gipso kartono lubų įrengimo darbų ir pareikalavo sumokėti netesybas, kurios rangos sutarties šalių susitarimu buvo sumažintos nuo 12 500 Eur iki sudarė 7500 Eur. Lubų brėžiniai turėjo būti pateikti per 5 dienas po vizualizacijų pateikimo, rangovė lubas įsipareigojo įrengti pradedant ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 2 d., baigiant ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. (1-as etapas) o 2- jo etapo darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per dvi savaites nuo santechnikos dabų pabaigos.

56.       Pirmosios instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą atmetė konstatavęs, kad nėra neteisėtų ieškovės veiksmų dėl Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo, nes šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl jų pratęsimo, be to, rangovė UAB „Ištaka“ atsakovui atlikinėjo ir kitus darbus susijusius su namo statybomis, todėl vien 2019 m. spalio 30 d. atsakovo su rangove UAB „Ištaka“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 19/10/30 ir 2020 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas rangovei UAB „Ištaka“, jo name atlikusiai ir kitus rangos darbus, sumokėjo ne 7 500 Eur, o 7 704,07 Eur, nepatvirtinta nuostolių fakto ir priežastinio ryšio būtent tarp ieškovės veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių, be to, 2020 m. sausio 16 d. pretenzijoje dėl sutarties nutraukimo atsakovas neužsiminė apie tai, kad jam gali būti padaryta žala pagal sutartį, sudarytą su rangove, reikalavo tik sumokėti pretenzijoje nurodytą delspinigių sumą, apskaičiuotą nuo 10 500 Eur sumos. 

57.       Atsakovas pripažino, kad I-jo etapo darbų brėžinius ir interjero koncepcijos vizualizacijas ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau teigė, kad juose buvo neatsižvelgta į daugumą 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovo el. laiške ieškovei nurodytų pastabų, todėl atsakovas negalėjo pateikti rangovei reikalingų brėžinių. Apelianto teigimu, rangovės pretenziją jis gavo po to, kai pateikė ieškovei 2020 m. sausio 9 d. pretenziją, todėl apie nuostolius dėl gresiančios baudos joje nenurodė.

58.       Dėl šalių susitarimo pratęsti sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus pasisakyta priimamos nutarties 22-31 punktuose, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nėra neteisėtų ieškovės veiksmų dėl I-jo etapo darbų atlikimo praleidus sutartyje nustatytus terminus.

59.       Tuo pačiu pažymėtina, jog lubų įrengimo brėžinius atsakovas gavo 2019 m. lapkričio 20 d. Kartu su interjero koncepcijos vizualizacija ieškovė atsakovui pateikė ir principinę elektros schemą, principines apšvietimo valdymo, jungiklių valdymo schemas, šviestuvų parinkimą ir su tuo susijusių brėžinių korekciją, taigi nebuvo realių kliūčių vykdyti rangovės įsipareigojimą lubas įrengti pradedant ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 2 d. Minėta, kad visus 2019 m. lapkričio 20 d. el. paštu pateiktus darbus, nurodytus 2020 m. sausio 9 d. perdavimo-priėmimo akte, atsakovas iš ieškovės faktiškai priėmė ir nepateikė jokių objektyvios kilmės įrodymų apie šių darbų nepilną atlikimą ar tokius trūkumus, dėl kurių bylos šalių sudarytos Sutarties vykdymas būtų nebeįmanomas (priimamos nutarties 41-50 punktai). Be to, prie rangos sutarties su UAB „Ištaka“ pateikta lokalinė sąmata iliustruoja, kad rangovei jau buvo žinomi atliekamų darbų apimtis ir mastas, tiksliai nurodyta darbų sudėtis (lubų aptaisymas gipso kartono plokštėmis įrengiant karkasą, lubų šiltinimas, nišų, peraukštėjimų ir angų įleidžiamiems šviestuvams suformavimas), apskaičiuoti darbų ir medžiagų kiekiai bei kainos. Tai reiškia, kad jau sudarant sutartį atsakovas ir rangovė UAB „Ištaka“ turėjo visą darbų atlikimui reikalingą dokumentaciją ir informaciją.

60.       Šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas papildo ir pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, nors mokėjimo pavedime nurodoma paskirtis yra „bauda“, atsakovo rangovei sumokėta 7704,07 Eur suma nepatvirtina atsakovo nuostolių, atsiradusių būtent dėl to, kad rangovė, kuri atsakovo objekte atliko ir kitus rangos darbus, laiku nepradėjo lubų įrengimo darbų.  

 

Dėl neturtinės žalos

 

61.       Atsakovas apeliacine tvarka ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pripažinti, jog neturtinė žala atsakovui buvo padaryta dėl to, kad ieškovės projektavimo darbams užsitęsus beveik pusę metų atsakovas ir jo šeima negalėjo atlikti tolimesnių gyvenamojo namo įrengimo veiksmų, dėl ko sužlugo šeimos planai greičiau atsikraustyti gyventi į namą; kad ieškovė viešai spaudoje apšmeižė atsakovą – užsakė tikrovės neatitinkantį straipsnį apie tai, jog ji esą tinkamai įvykdė projektavimo sutartį; kad ieškovė be atsakovo sutikimo ir jam nepranešusi dar iki vizualizacijų jam pateikimo 2019 m. lapkričio 18 d. patalpino namo vizualizacijas į savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir taip padarė šias individualiomis turėjusiomis būti vizualizacijas visiems viešai prieinamas bei sudarė galimybes bet kam jomis pasinaudoti.

62.       Pripažinus, kad Sutarties vykdymo terminai buvo pratęsti abiejų šalių sutarimu, nėra pagrindo spręsti apie su tuo susijusius neteisėtus ieškovės veiksmus. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nei atsakovas, nei jo gyvenamasis namas nėra identifikuoti priešieškinyje minimame straipsnyje (https://www.lrytas.lt/bustas/mano-erdve/2020/04/01/news/kaunietes-architektes-sukurtas-ispudingas-interjeras-uzsakova-nuvyle-nebepatinka-nemokes-14308186/), todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie šio straipsnio turiniu sukeltus apelianto nurodomą jo reputacijos pažeminimą.

63.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas byloje yra įrodęs trečiąjį reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindą.

64.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog šalys buvo sutarusios dėl projektinių darbų turtinių teisių perdavimo atsakovui, todėl ieškovė galėjo be atsakovo sutikimo ir jam nepranešusi patalpinti atsakovo namo vizualizaciją į socialinį tinklą (Facebook), taip ją išviešindama kaip savo kūrybos rezultatą.

65.       Nors turtinės teisės į ieškovės atliktus darbus atsakovui yra pripažintos tik apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad ieškovės veiksmai atsakovo gyvenamojo namo vizualizacijas patalpinus į savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir taip padarius šias individualiomis turėjusiomis būti vizualizacijas visiems viešai prieinamomis bei sudarius galimybes bet kam jomis pasinaudoti pažeidžia CK 6.702 straipsnio, apibrėžiančio  projektavimo darbų rangovo pareigas, 2 dalyje rangovui nustatytą draudimą be užsakovo sutikimo perduoti darbų rezultatą tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl to toks ieškovės veikimas yra neteisėtas. 

66.       Apeliantas pagrįstai teigia, jog toks veikimas padarė jam neturtinę žalą, pasireiškiančią dvasiniais išgyvenimais dėl to, kad individualaus pobūdžio vizualizacijų sukūrimui jis buvo skyręs asmenines lėšas, daugiau kaip 4 mėnesius savo pastabomis ir pageidavimais dalyvavo siekdamas, kad šis individualus projektas atitiktų būtent jo ir trečiojo asmens turimą asmeninę viziją, tačiau ieškovė, jų neatsiklaususi ir nesuderinusi, padarė namo interjero vizualizacijas visiems viešai prieinamas, taip panaikindama jų unikalumą ir išskirtinumą (CPK 185 straipsnis). Tarp nurodomos neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų) ir neteisėto ieškovės veikimo yra priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors kiti du atsakovo reikalavimo pagrindai priteisti jam 1000 Eur neturtinę žalą nėra įrodyti, šią sumą atitinka vien projektavimo darbų vizualizacijos išviešinimu atsakovui padaryta neturtinė žala (CK 6.245 – 6.250 straipsniai).

 

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovo apeliacinio skundo

 

67.       Atmesdamas atsakovo priešieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą, todėl nurodoma sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas, priteisiant atsakovui iš ieškovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

68.       Iš dalies patenkinęs kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

69.       Apeliantė ieškovė kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

70.       Ieškovė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ne 28 procentus, o 61 procentą ieškinio reikalavimų.

71.       Ieškovė pareiškė ieškinį dėl pinigų išieškojimo. Jos turtinių reikalavimų suma yra 9825,20 Eur  (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinta ieškinio dalis sudaro 6000 Eur, t. y. 61 procentą nuo visos ieškinio sumos (6000x100/9825,2), atmesta dalis 39 procentus.

72.       Patenkinta atsakovo priešieškinio turtinių reikalavimų (7500+1000) dalis sudaro 12 procentų (1000x100/8500). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo pareiškęs du turtinius ir vieną neturtinį reikalavimą, nustatyti tikslią patenkintų priešieškinio reikalavimų proporciją nėra įmanoma, todėl, kadangi neturtinis reikalavimas sudaro 33 procentus visų priešieškinio reikalavimų, bendra patenkintų atsakovo reikalavimų suma yra 45 procentai (33+12), atmestų – 55 procentai.

73.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (cituojamo straipsnio 2 dalis).

74.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 5921 Eur, atsakovas – 6985,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus 61 procentu, ieškovei iš atsakovo priteistina 3612 Eur bylinėjimosi išlaidų (5921x61/100), atsakovui iš ieškovo 3143 Eur bylinėjimosi išlaidų (6985,15x45/100), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atitinkamai pakeistina dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą procesinės teisės normą, pagal kurią bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal išieškomą sumą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

75.       Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo nuostatas, ieškovei iš atsakovo priteistina 469 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (3612-3143).

76.       Byloje nustatyta, kad ieškovės iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo patyrė 955,90 Eur advokato ir advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės ieškovės argumentus, jog jai iš ieškovės proporcingai patenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų daliai priteista suma (53 proc.) turi būti sumažinta remiantis ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

78.       Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019, pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

79.       Apeliacine tvarka vertinamu atveju nepriklausomai nuo to, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu, kai ieškovas ir atsakovas buvo pateikę visus procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį), o atsakovą ir trečiąjį asmenį atstovavo tas pats advokatas, trečiasis asmuo privalėjo įvykdyti pareigą pateikti atsiliepimą ir dalyvauti bylos procese. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šie procesiniai veiksmai yra atsieti nuo pakartotinio susipažinimo su bylos medžiaga ir jos pakartotinio išanalizavimo. Atsakovas pagrįstai teigia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nurodytos tik tos, kurios buvo tiesiogiai susijusios su šio asmens atsiliepimo rengimu, nedubliuojant užmokesčio už atsakovui suteiktas teisines paslaugas.

80.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2. punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Trečiojo asmens atsiliepimas buvo parengtas ir teismui pateiktas 2022 m. III ketvirtį (2022 m. rugsėjo 21 d.), taigi pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2022 m. I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį (1729,9 Eur) užmokestis už trečiojo asmens atsiliepimo parengimą galėjo būti 4 324,75 Eur, tuo tarpu trečiasis asmuo patyrė mažiau nei ketvirtadalį Rekomendacijoje nurodyto dydžio išlaidų. Trečiojo asmens atsiliepime buvo pasisakoma ne tik dėl ieškinio, bet ir priešieškinio reikalavimų, atsiliepimo apimtis buvo 22 puslapiai, todėl jo nurodytos bylinėjimosi išlaidos nebuvo nepagrįstai didinamos, jos buvo suteikiamos už mažą kainą.

81.       Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rengiant trečiojo asmens atsiliepimą trečiajam asmeniui teisines paslaugas teikė tiek advokatas, tiek ir advokato padėjėjas. Už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas kaina buvo skaičiuojama pagal mažesnį valandinį įkainį (100 Eur už valandą), už advokato teikiamas teisines paslaugas  – 150 Eur už valandą. Nagrinėjamu atveju už advokato padėjėjo teisines paslaugas trečiasis asmuo mokėjo tik 67 proc. užmokesčio, lyginant su advokato valandiniu įkainiu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog trečiojo asmens patirtas bylinėjimo išlaidas detalizuojančiuose dokumentuose yra nurodyti nepagrįsti įkainiai.

82.       Tuo remiantis apeliantės argumentai dėl pagrindo sumažinti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestini. Jos sumažintinos atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytą priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją ((45 proc., t. y. 430 Eur (955,9x45/100).

83.       Apeliacinės instancijos teisme  ieškovė patyrė 484 Eur advokatės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 2420 Eur šių išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, iš viso 2904 Eur. Atsakovas patyrė 3140,94 šio pobūdžio advokato pagalbos išlaidų. Abiejų šalių išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

84.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai yra patenkinti 12 procentų (1000x100/8500), jam iš ieškovės priteistina 377 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (3140,94x12/100). Apeliacine tvarka patenkintas ieškovės reikalavimas dėl teisingo patenkintos ieškinio dalies nustatymo (bylinėjimosi išlaidų), todėl negalima tiksliai įvertinti patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų proporcingumą. Bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos proporcingai atmestai apelianto atsakovo reikalavimų daliai, t. y. 2130 Eur (2420x88/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pritaikius tarpusavio reikalavimų užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1753 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2130-377).   

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  

 

n u s p r e n d ž i a :

 

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo. Priimti naują sprendimą. Patenkinti atsakovo priešieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Righetto studio, MB“, juridinio asmens kodas 3032473299, atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jo rezoliucinės dalies 4 pastraipą išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Righetto studio, MB“, juridinio asmens kodas 3032473299, 469 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.

Pakeisti 2023 m. balandžio 12 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas, jas sumažinant iki 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų).

Likusią Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti  iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Righetto studio, MB“, juridinio asmens kodas 3032473299, 1753 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                        Virginija Gudynienė  

 

 

Anita Sereikienė

 

 

Edita Šliumpienė