Baudžiamoji byla Nr. 1-187-667/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68781-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2, 2.3.6; 2.3.6.4.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 20 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius,
sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,
kaltinamajam A. Š. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,
nukentėjusiajam G. Š. ir jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei,
nedalyvaujant civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei Evelinai Džiovenytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis Didžiojo Lietuvos Etmono J. R. mokomojo pulko vyr. šauliu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. Š. 2015 m. gruodžio 14 d. apie 10.30 val., Kaune (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo terasoje ir name, tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam savo įtėviui G. Š. į įvairias kūno vietas, tyčia stūmė lauko terasoje nukentėjusįjį į namo sieną, padarydamas G. Š. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, odos nubrozdinimus alkūnėse, sprando sumušimą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. Š. nepripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2015-12-14 buvo apkaltintas, kad užpuolė įtėvį G. Š.. Savo kaltę visiškai neigia, nes 2015-12-14 nuo 12.00 val. buvo savo tarnybos vietoje, kuri yra Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, tai daugiau nei 40 kilometrų nuo Kauno. Iki 12.00 val. buvo pasiprašęs iš tarnybos vietos, kad išleistų pusdieniui. Buvo išvykęs su savo drauge iki 25-penkmečio turgaus, kuris yra Kaune, ten dirbo jo mama, nes jam tarnybai reikėjo nusipirkti tarnybai reikalingus įrankius ir medžiagas, virvutes, dažus ir kita. Grįžęs į dalinį jis praėjo pro praleidžiamąjį punktą, ten karys turi pateikti tarnybinį pažymėjimą, jis neregistruojamas, registruojami tik svečiai ir kariai iš kitų dalinių. Po to 12.00 val. prisistatė pas savo tiesioginį vadą K. S., kad atvyko į tarnybos vietą, tai buvo užfiksuota ir už pavėlavimą nėra gavęs jokios drausminės nuobaudos. Tą dieną dirbo iki 17.00 val., vado neinformavo apie konfliktą namuose. Dėl laisvo pusdienio 2015-12-14 ryte buvo kreiptasi į vadą prieš savaitgalį, nes kaltinamajam buvo reikalinga atnaujinti įrangą tarnybai, nes dažnai tenka patiems pasirūpinti įranga, tai yra sportine apranga, maskuojančiomis virvutėmis, dažais, markeriais, pieštukais, nes jų tarnyba neaprūpina. Šių prekių įsigijimo dokumentų neturi, nes viskas buvo pirkta turguje, pusę dalykų, kurių vyko pirkti į turgų, iš viso nerado. Jo prašymas vado buvo patenkintas dėl to, kad prieš tai buvo pasilikęs po darbo valandų, tai sutarė su juo, kad esant galimybei, turės galimybę vykti apsipirkti. Jam darbas prasideda nuo 8.30 val., todėl į karinį dalinį Rukloje vyksta tarpmiestiniu autobusu iš laikinosios Kauno autobusų stoties prie „Akropolio“. Kelionė nuo jo namų iki dalinio grubiai užtrunka iki 2 valandų. 2015-12-14 iš Kauno laikinosios stoties išvyko gerokai prieš 10 val. 12 val. buvo dalinyje. Į darbą dažnai į darbą vyksta su kolegomis jų automobiliais, nes kaltinamasis teisės vairuoti neturi, kai reikia asmeniniais reikalais jį paveža mama. Kaltinamasis savo telefoną visada turi su savimi, tik 2014-12-14 jo mama per klaidą buvo paėmusi jo išmanųjį mobilaus ryšio telefoną liečiamu ekranu Sony Xperia Abu telefonai buvo ant spintelės ir ji paėmė ne tą, kada ji ryte išėjo į darbą turguje, mamos telefonas buvo Nokia mygtukinis, ji suklydo paimdama ne tą telefoną, todėl kaltinamojo mobilaus ryšio telefonas buvo iki pietų jungėsi Kaune prie MRT „Bitė“ ryšio stočių, jie telefonais atsikeitė tik jam grįžus iš darbo. Su mamos telefonu jis negalėjo važiuoti į Ruklą, todėl jį paliko namuose. Pastaruoju metu su patėviu neturi jokių santykių. Kaltinamasis gauna grasinančių skambučių iš telefonų numerių, kurie nežinomo asmens ir kuris grasina susidorojimu, nuo ko jie yra siunčiami jis nežino, į policiją dėl to nesikreipė, nes grasinimas nekonkretūs ir jis neturi galimybės nustatyti grasinančio asmens. Jo išsilavinimas vidurinis, yra kariškis, dirba su kariais, yra mokamojo pulko instruktorius. Paskutinį kartą telefoninis skambutis buvo prieš kelis mėnesius, prieš 3-4 mėnesius, po to skambučių nebuvo. Nėra anksčiau smurtavęs prieš G. Š., o įtėvis yra smurtavęs. Tai buvo prieš 6-7 metus, kai jis gyveno pas tėvus. Naktį ateidavo su peiliu į kambarį, sakydavo, kad mama miega, tai negirdės, kad jį papjaus. Bet ateidavo, pamojuodavo peiliu ir išeidavo. Jis grasindavo būtent jam. Mamai apie tai nesakė, nes jai galėjo pablogėti sveikatos būklė. Dėl tokio įtėvio smurto į policiją nesikreipė, nes įtėvis vis kartodavo, kad sudegins namus ir juos vis tiek papjaus. Taip pat namuose yra šaltųjų ginklų, šaunamųjų ginklų, yra nusipirkęs orinį, spyruoklinį ginklą, juos taip pat buvo ne kartą išsitraukęs. Kai mama buvo išsikvietusi policiją, įtėvis apsimetė, kad yra blogos sveikatos ir jį paleido. Prieš kitus asmenis įtėvis nesmurtaudavo, smurtas buvo prieš mamą ir prieš jį. Vidutiniškai įtėvis 1-2 kartus per mėnesį smurtaudavo. 2015-12-14 iki pietų buvo su savo drauge Kaune, nevyko į darbą Rukloje, nors buvo darbo diena, nes buvo gavęs iki pietų atleidimą nuo tarnybos. Jis šiuo metu su drauge nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, 2015 metų gruodžio 14 dieną į tėvų namus (duomenys neskelbtini) gatvę jis nebuvo nuvažiavęs. Iš mamos namų išsikraustė prieš 3 metus, neapsikentęs tėvo elgesio. Tėvas jį apkaltino kerštaudamas mamai, kuri taip pat kreipėsi į policiją dėl sumušimo. Gruodžio 13 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir sulaukė skambučio iš mamos, kad namuose kilo buitinis konfliktas, ji yra išvyta iš namų, nes G. Š. bandė ją užmušti. Kai jis atvyko į įvykio vietą G. Š. buvo užsidaręs name, buvo užsirakinęs iš vidaus, jų neįsileido į vidų. Mama buvo su akivaizdžiu sužeidimu, sušalusi, ji kaltinamajam pasakojo, kad įtėvis ją bandė pulti, tuo pačiu bėgdamas krito, vėliau atsistojęs bandė iš jos atimti telefoną tam, kad ji neprisiskambintų savo sūnui. Atėjus į kiemą, namo durys buvo užrakintos. Visos langų žaliuzės buvo uždarytos aklinai. G. Š. buvo pasislėpęs namuose ir neišėjo į lauką. Po to atvažiavo mamos draugė J., ji juos išsivežė į jo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mama apie įvykį policijai nepranešė. Kai jis grįžo iš tarnybos Rukloje jo mama pasakojo, kad ji buvo nuvykusi į namus (duomenys neskelbtini). Kaip mama sekėsi pasiimti savo daiktus iš namų jis į detales nesigilino, nes buvo lengvame šoke, tiesiog ji atsivežė daiktus ir pasidėjo pas jį. Mama vairuoja transporto priemonę, ji turi Peugeot. Ji savo transporto priemonę ji buvo pasiėmusi pirmadienį, nes 2015-12-14 jis tikrai ją matė su šia transporto priemone sugrįžus pas jį į namus. Nežino, ar turgus, kur dirba mama pirmadieniais dirba.
Teismas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. tvarka pagarsino kaltinamojo A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu jis, apklaustas specialiuoju liudytoju. Jis parodė, kad G. Š. yra jo patėvis. Jis nuo 2015 metų pradžios negyveno su tėvais adresu: (duomenys neskelbtini). Jis nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl blogų santykių su savo patėviu pas tėvus nesilanko, mama pati atvažiuoja pas jį į svečius. Su patėviu nesutaria, nes jis pats smurtauja naudodamas psichologinį ir kartais fizinį smurtą prieš jo mamą. Šiuo metu mama neapsikentusi patėvio netinkamo elgesio apsigyveno jo nuomojamame bute. 2015-12-13 mama vakare, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino ir paprašė atvažiuoti atrakinti jos namus, nes jis turėjo atsarginius raktus, nes vyras jos neįsileidžia į namus, mama sakė, kad jis jai grasina, sudavė per veidą ir ji be viršutinių drabužių ir batų laukia sūnaus lauke. Jis tada taksi automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)namo, rado mamą kieme, išsigandusią, pasimetusią. Ji ranka laikė užsiėmusi už veido, veidas buvo paraudęs. Ji tikrai buvo su šlepetėmis ir su kaimynės striuke, rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną. G. Š. buvo name, durys buvo užrakintos, jam namo durų atrakinti nepavyko, nes G. buvo užsirakinęs iš vidaus kita spyna, kurios rakto jis neturėjo. Su mama kartu beldė, bet patėvis neįsileido ir visai nepasirodė. Jis jokiu kirviu jokių durų tikrai nekapojo ir tą vakarą patėvio nematė. Kai G. jų neįsileido, jis mamą nusivežė pas save į butą. Kitą dieną, tai yra, 2015-12-14 jis apie 06.15 val. išvažiavo į darbą, į Ruklą - dirba Didžiojo Lietuvos etmono J. R. mokomajame pulke, vyresniuoju šauliu ir grįžo į namus apie 18.00 val., jo mama buvo pas jį namuose, jis matė kad ji yra pasiėmusi iš (duomenys neskelbtini) g. namo savo asmeninius daiktus. Ji buvo nuliūdusi ir jis jos neklausinėjo o ji pati jam taip pat nieko nepasakojo. 2015-12-15 jis taip pat išvyko į darbą ir grįžo tik vakare. Jis dirbo visą savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo ryto iki vakaro. Taigi jis tikrai 2015-12-14 nenaudojo jokio fizinio smurto prieš patėvį, patėvis jį melagingai kaltina, jo manymu, kerštaudamas dėl to, kad mama jį paliko ir išėjo gyventi pas sūnų. G. Š. puikiai žino, kad jis kariškis ir šie kaltinimai jam gali pakenkti tarnybai. 2015 gruodžio 14-15 dienomis, jis, kaip įprasta, buvo savo darbovietėje, nes iš jos savavališkai pasišalinti nėra jokios galimybės (1 t., b. l. 103-105).
Pagarsinus 2016-02-18 duotus ikiteisminiame tyrime parodymus, kaltinamasis A. Š. nurodė, kad jis 2015-12-14 iki 12.00 val. darbe nebuvo. Kadangi tyrėja klausė jo apie visą savaitę, todėl galimai tyrėja sumaišė jo apklausoje datas. Jis jai buvo išreiškęs pastabos, tyrėja jam pasakė, kad bus dar taisoma dar. Gynėjas šioje apklausoje nedalyvavo. Iš specialaus liudytojo buvo paskelbtas įtariamuoju ir vėl apklaustas.
Pagarsinus BPK 276 str. tvarka ikiteisminio tyrimo metu A. Š. duotus parodymus apklausiant 2016-04-06 jį įtariamuoju, jis parodė, jog pasilieka prie savo ankstesnių parodymų (2016-02-18) kai buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju. Į tyrėjos klausimą, kur jis buvo 2015-12-14 apie 10 val., įtariamasis atsakyti tyrėjai atsisakė ir nurodė, kad jokių parodymų neduos (1 t., b. l. 11-112). Teisme kaltinamasis nurodė, kad tą kartą jis apklausoje dalyvavo su gynėja, ji jam padarė neduoti tyrėjai daugiau parodymų.
Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo įsūnis, prieš jį parodymus sutinka duoti. Jis buvo išsituokęs pirmoje santuokoje, pagyvenę su L. Š. jie susituokė, jis A. įsūnijo kai jam buvo 7 metai, suteikė savo pavardę, padėjo jį užauginti, dar nukentėjusysis turi dukrą iš pirmos santuokos, ji gyvena Anglijoje. Auginant A. buvo nuostabus vaikas, gerai mokėsi, jie tikėjosi, kad įstos į universitetą. 10 klasėje jo ir įsūnio santykiai pašlijo, skambindavo auklėtoja, kad jis nelanko pamokų. Prastais pažymiais baigė vidurinę mokyklą. Jis įstojo į savanorius, pradžioje dirbo Panemunės batalione, tačiau turėdamas didelę aroganciją, ginčydavosi su vadovybe, todėl buvo pašalintas iš Panemunės bataliono. Šeimoje jis buvo reiklus, kad visi namuose laikytųsi tvarkos, jiems su žmona grįžus rasdavo sujauktus namus, nes kaltinamasis dažnai keisdavo merginas, darydavo netvarką, tai jam nepatiko. A. neturi teisės vairuoti automobilį, jį dažniausiai vežiodavo mama ar kiti žmonės, nes jis vis laikydavo vairuotojo teises, bet neišlaikydavo. Nukentėjusiojo šeimyniniai santykiai su L. Š. pašlijo nuo 2014 metų, nes ji išvažiavo į Norvegiją ir jų bendrystė iširo. Kadangi jie dažnai konfliktuodavo, todėl šiuo metu jie ruošiasi išsituokti. Jie su L. gyveno santuokoje esant pasistatytame name (duomenys neskelbtini). Įsūnis prieš kelis metus išsikraustė, paskutiniu metu nukentėjusysis su kaltinamuoju A. Š. mažai bendraudavo, A. tik savaitgaliais atvažiuodavo pas juos, papietaudavo, išsiskalbdavo savo rūbus. 2015-12-13 16.30 val. su žmona sėdėjo bendroje patalpoje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji tyčia jį apipylė kava, tada jis supykęs atsistojo, ji griebė nuo stalo telefoną ir išbėgo iš namų per kiemą į gatvę. Jis užpyko ir sugalvojo, kad jis jos dabar neįsileis į namus, todėl užrakino namo duris. Po kiek laiko pasirodė kieme jo žmona, A. Š. ir žmonos draugė J. S.. A. spardė duris, pradėjo daužyti namo langus, todėl nukentėjusysis nuleido namo langų apsaugines žaliuzes. Pro jas matė, kad A. kieme rūkė ir į jo mašiną gesino cigaretes. Po to jie visi išvyko, žmonos L. automobilis Peugeot 307 liko kieme, nes galimai ją išvežė draugė su savo automobiliu Nissan Quahqai. Nukentėjusysis nakčiai pasiliko namuose užsidaręs žaliuzes. 2015-12-14 apie 10.30 val. jis išgirdo, kaip kažkas pradėjo spardyti namo paradinės durys. Per langą jis pamatė tai darančius savo žmoną ir jos sūnų A.. Po daugelio smūgių į duris, išgirdo kapojimo kirviu į katilinės duris garsą. Kadangi nepavyko išspirti pagrindinių durų, todėl buvo bandoma kapoti katilinės duris, nes per katilinės duris galima patekti į bendrą patalpą. Girdėdamas grasinimus, kad išdaužys namo langus ir išlauš duris, jis bijodamas, kad taip nepadarytų, pakėlė nuo langų žaliuzes ir atrakino namo duris, juos įsileido, norėdamas su jais išsiaiškinti. Jiems įėjus į vidų, kaltinamasis grėbė nukentėjusįjį ir paėmęs jį už pečių išvilko į kiemą, ten sudavė nemažiau 5-7 smūgius į įvairias kūno vietas, stūmė į terasos tašytų plytų sieną, smūgiuodamas rankomis daugiau taikė į viršugalvį ir į operuotą kairės kojos sąnarį bei veidą, dešinės akies srityje, ten smūgiavo galimai todėl, nes žinojo jog nukentėjusysis neseniai operuotas - 2015-12-02 buvo operuota galva, 2015-07-15 buvo pašalintas piktybinis darinys po mėnesio buvo atlikta antra operacija dešinėje rankoje, jis mušdamas sakė, kad iš inteligento padarys bomžu. Po to nukentėjusįjį kaltinamasis įtempė už plaukų į namo vidų, kartu buvo išpeštos iš galvos plaukų srityje likusias po tvarsčio nuėmimo medicinines kabės, kurios turėjo būti išimtos 2015-12-16 vizito pas gydytoją metu.. Jis trumpam buvo netekęs sąmonės, kai atsipeikėjo, jis gulėjo ant sofas sėdimoje padėtyje, priekyje savęs matė po saloną vaikščiojant A., kaltinamasis atidaręs butelius iš nukentėjusiojo salone turėtos alkoholinių gėrimų kolekcijos, pylė gėrimus ant grindų, L. Š. jį sustabdė, sakydama „nepilk, mes juos pasiimsime“. Po to, A. kelis kartus smogė nukentėjusiajam į veidą, to pasekoje jam pradėjo bėgti kraujas, kuris prisitaškė ant grindų. Nukentėjusysis matė, kaip jie iš namų neša L. asmeninius daiktus ir rūbus, šeimos bendrus daiktus, jie nuvertė miegamojo staliuką, norėjo išnešti kolonėles, norėjo paimti jo portfelį, vėliau jis pasigedo savo telefonų, kai norėjo paskambinti policijai, jiems išėjus iš namų. Prieš išeinant Š. išvalė kruvinas grindis. Iš namų Š. su A. išvyko jos kieme buvusiu automobiliu Peugeot 307. Mušimo metu, jį velkant iš kiemo, stumdant į terasos sieną, buvo suplėšyti jo marškiniai, net per marškinius atsirado kūno sužalojimai - pramušimai alkūnėse. Dėl sumušimo jam skaudėjo sprandą kairėje pusėje vertikaliai, sumušta dešinė akis, viršugalvis, abi alkūnės, kairysis kelis. Kadangi iš karto neradęs savo telefonų negalėjo prisišaukti pagalbos, nes vieni kaimynai nuo 7.30 val. darbe, kiti aplinkiniuose namuose negyvena. Vėliau buvo nuėjęs prie katilinės durų ir ten rado iš kitos kiemo pusės esančios malkinės atneštą kirvuką, kuris su numušta galva, buvo numestas šalia durų, išorinėje varčios pusėje matėsi sugadinimai. Kirvį paliko gulėti kaip įkaltį. Jam grįžus iš ligoninės, kirvio namuose nerado. Kirvį jis nufotografavo, šias nuotraukas nukentėjusysis pateikė teismui. Jis buvo pradėjęs plauti sieną ir koloną, po to sustojo, nes pagalvojo, kad nėra tikslo tvarkyti, nes reikės, kad policija apžiūrėtų. Ryte, pradėjęs jaustis geriau jis nuvyko savo automobiliu ieškoti pagalbos policijos komisariate, ten buvo apie 12 valandą. Ten apklausos metu jam pasidarė bloga ir jis greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo skubiai išvežtas į Klinikas, jo automobilis liko prie komisariato. Po apklausos į namus atvažiavę policijos pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą. Kitą dieną, kai jis gulėjo ligoninėje, apie 20 val. jį aplankė R. G. su žmona, jie atvežė reikalingiausių priemonių. Nukentėjusysis buvo išrašytas iš ligoninės 2015-12-18 apie 13 val., jis pasiprašė R., kad nuvežtų pasiimti automobilio į policijos komisariatą. R. G. atvežė iki komisariato aikštelės, padarė fotonuotrauką, kurioje matėsi paakyje likusi mėlynė. Tą vakarą pas jį atvažiavo R. G., jie matė jį sumuštą, jiems jis rodė apipiltą sieną, sofą, matė apspardytas duris. Dėl to jis pageidavo, kad jie būtų apklausti teisme. Po to namuose jį dažnai lankydavo R. G., vėliau jų šeima jį pasikvietė ir Kūčių vakarienei. Jam, buvo skaudu, kad tai jis turėjo daryti ne su savo artimaisiais. Nukentėjusysis mano, kad nerealu tai, kad kaltinamasis tuo metu kai jis buvo sumuštas teigia buvęs darbe, nes apie 10. 30 val. jie pradėjo daužyti ir spardyti namo duris, po to jį mušė, šie veiksmai mažiausiai truko apie 40 minučių, todėl niekaip neįmanoma su visuomeniniu transportu nuvykti iš įvykio vietos į kaltinamojo tarnybos vietą Rukloje, ten jį po įvykio nuvežė jo mama L. Š. , gal net ne 12 valandai, o vėlesniam laikotarpiui. Nukentėjusiojo išsilavinimas aukštasis, baigęs chemijos fakultetą. Šiuo metu yra „(duomenys neskelbtini)“ kurjeris. Seniau dirbo samdomu darbuotoju, sandėlininku, pavaduotoju komercijai bendrovėje „Kauno langai. Jo gyvenimo būdas yra normalus, užfiksuoti yra tik keli atvejai kai jis piktnaudžiavo alkoholiu, taip išgeria labai retai. 2016-01-05 pats nuvyko į depresijų skyrių Marių gatvėje, nes jo dukra rūpinosi jo sveikata, prašė kad atsigultų į ligoninę, ten gydėsi porą savaičių. Savo diagnozę žino, depresiją sukėlė nesantaika namuose. Daugiau galvos traumų nėra patyręs. 2014 metais spalio mėnesį buvo prakirsta galva kairėje pusėje prie smilkinio. Konflikto su žmona metu jį stumtelėjo ir jis kirto į sekcijos kampą, iškviestiems medikams aiškino, kad nugriuvo nuo laiptų, į policiją nesikreipė, atleido. Dėl jo sumušimo 2015-12-14 ir atsiradusių pasekmių jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Po įvykio namuose vėliau jis rado vieną savo telefoną sekcijoje, kuris buvo pažeistas. Kitas telefonas yra dingęs, kartu dingo ir videokamera „Sony“ bei fotoaparatas „Fuji“, kurie buvo jo dukros dovanos. Iki apklausos policijoje nebuvo apsižiūrėjęs, kas iš namų yra dingę, todėl apie tai iš karto neinformavo policijos. Įvykio metu buvo sugadinta salono siena, nes ji buvo apipilta alkoholiniais gėrimais. Dėl patirtos turtinės žalos, išneštų asmeninių daiktų ir gėrimų, apie 60 butelių, kurie buvo jų su Š. bendras turtas, jis ieškinio nereiškia. Tačiau dėl patirtos emocinės traumos, kurias gydėsi ir turėjo išlaidų gydydamasi sanatorijose, dėl išlaidų vaistams, reiškia 1500 Eur ieškinį. Po tokių kaltinamojo veiksmų, kai jis pakėlė ranką prieš įtėvį, kuris jį užaugino ir rūpinosi kaip savu, jam sunku suvokti, kad teisme A. Š. gali taip meluoti ir viską neigti. Pats po įvykio nei savo žmonai, nei kaltinamajam neskambino. Nuo to karto kai jis grįžęs iš ligoninės vėl turėjo telefono ryšį, kaltinamasis jam nepaskambino nei karto, kad aptarti padarytą įvykį. Jei kaltinamasis būtų pripažinęs savo kaltę, jam būtų atleidęs.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. Š. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kurioje buvo A. Š. sužalotas stumiant jį į terasos sieną bei vietą namo bute, kurioje A. Š. pylė ant jo alkoholinius gėrimus, tokiu būdu iš jo tyčiodamasis (1 t., b. l. 43-50).
Iš G. Š. pateiktų marškinių apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio metu dėvėti nukentėjusiojo G. Š. marškiniai, kurie yra suplėšyti (1 t., b. l. 55-59).
Ekspertas Sigitas Simanauskas paaiškino, kad jų skyriuje 2016 metais rugpjūčio 16 – rugsėjo 12 dienomis buvo atlikta G. Š. ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė kitame ikiteisminiame tyrime, kurioje jis kaltinamas smurtu prieš savo žmoną ir yra įtariamasis. Nustatyta, kad nukentėjusysis du kartus buvo gydomas Kauno Marių ligoninėje, ten buvo gydytas nuo 2015-08-11 iki 2015-09-03, taip pat pakartotinai nuo 2016-01-05 iki 2016-02-03. Marių ligoninėje diagnozuotas depresijos sutrikimas, taip psichikos sutrikimas, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Čia buvo atliekamas ir tam tikras depresijos testas, buvo tiriamajam nustatytas lengvas depresiškumas pirmo gulėjimo metu. Antro gulėjimo metu taip pat nustatytas tik 13 balų, tas pats – lengvas depresiškumas. Lengvas depresiškumas gali būti subjektyvus, pats kreipantysis į medikus žmogus gali sau prisitaikyti tam tikrus požymius. Stacionarizavimo priežastis buvo ligonio išreikštas suicidinis ketinimas. Galėjo turėti įtakos jam atliktos operacijos ar visų visuma kitų su tuo susijusių veiksmų. Prie depresijos yra motorikos, psichikos sulėtėjimas, o ne impulsų, kontrolės praradimas, tada ligoninis kaip tik yra lėtesnis nei paprastai, jam nebūna agresijos. Ekspertų išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu jam psichikos sutrikimas nediagnozuojamas ir jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir jam dėl to nekyla abejonių. Analogiškai yra ir teismo posėdžio metu. Jam nustatyta gydytojų nustatyta diagnozė, tai yra pasikartojantis depresijos sutrikimai, vidutinio sunkumo, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Jis kaip ekspertas negali pasakyti konkrečios šios ligos priežasties. Tiriamajam buvo užfiksuoti atskiri psichikos sutrikimus vartojant alkoholį. Ekspertas nemano, kad nukentėjusysis ką nors išsigalvotų ar teismui pateikė neteisingus faktus. Jam atrodo, kad teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs G. Š. parodymai.
Liudytoja L. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, nukentėjusysis – sutuoktinis. Parodymus duoti sutinka. Su nukentėjusiuoju jie kartu 18 metų, bendrų vaikų neturi. Jis jai padėjo užauginti A.. Problemos prasidėjo prieš dvejus metus, kai G. pradėjo išgėrinėti, nedirbo. Pradėjo namuose smurtauti, buvo pyktis, barniai, nes kai nedirbo, gėrė kasdien tiek, kad nesiorientuodavo, kai puldavo ją. Nors jis smurtaudavo, tačiau ji jam atleisdavo, nors ir atvykusi policija siūlydavo jai ant vyro rašyti pareiškimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Kolegė jai liepė pasidaryti abdukciją. Ji dirba Dainavos (buvusiame 25-mečio) turguje, pardavinėja arbatas, ten dirba 7-eri metai. G. Š. turguje irgi turėjo skyrelį IKI parduotuvėje. Po to jis niekur nebedirbo, nors ji jam siūlė bet kokį darbą susirasti. Vėliau ji išvyko į Norvegiją, kai grįžo vasarą, jis pradėjo gerti, tai ji išsikraustė į šalia jų namo esanti namelį. Prisigėręs nukentėjusysis skambinėjo savo dukrai, sakydamas, kad ant paminklo raides iškaltų, kad ji atvažiuotų į laidotuves. Kai jo dukra atskrido iš Anglijos, tai jis jau purtėsi nuo alkoholio. Todėl su juo nuvyko į Marių ligoninę, ten G. paguldė, jis ten ir gulėjo. Gėrė vaistus jis ir po to mėnesį buvo viskas gerai. Po to 2015 metų spalio mėnesį ji pastebėjo, kad jis nešasi pasislėpęs alų, vėl pradėjo išgėrinėti. 2015-12-13 ji grįžo namo su drauge S. iš gimtadienio, ji užėjo ir pasisveikino su G., jis ją pasiuntė ant trijų raidžių. Jai išėjus ji pasidarė kavos, atsisėdo į fotelį ir pajautė, kad jai į galvą „pareina“ G. smūgis, nuo kurio net kavą ji išpylė ir išmetė iš rankų. Jis jai dar norėjo trenkti, jo rankas sugriebė ją, spyrė koja, ji išsigandusi sugriebė telefoną ir norėjo išbėgti, jis griebė ją dar kartą, ji jam pasakė, kad kvies policiją, tada jis norėdamas iš rankos išlupti telefoną, tik nulupo telefono futliarą, ji išbėgo su šlepetėmis neapsirengusi į kiemą. Kai ji apsisuko ir norėjo grįžti namo, jis jos nebeįleido į namus, todėl ji nuėjo pas kaimynę Ū., paprašė, kad duotų ką nors šilto apsirengti, kaimynė davė striukę, po to ji pati paskambino savo sūnui ir draugei S., kad ją iš namų išvijo vyras. Atvažiavęs sūnus negalėjo atrakinti namo durų, nes G. buvo pasikeitęs namų spynas. Jie beldėsi ir jų į namą neįleido, tai atvykusi draugė ją nuvežė pas sūnų į jo butą (duomenys neskelbtini). Viskas vyko apie 17-18 valandą, tai buvo sekmadienis. Iš sūnaus buto ji pirmiau sūnaus išėjo, važiavo su mikroautobusu iki savo namų. Ar tą rytą sūnus dirbo ar vėliau į darbą išėjo, ji nesiaiškino. Su sūnumi ir jo drauge ryte nekalbėjo. Ji tik pasakė vaikams, kad grįžta namo, susirenka daiktus ir nesiruošia daugiau ten gyventi. Kada 2015-12-14 ryte ji išvyko iš sūnaus namų, nežino, į laikrodį nežiūrėjo. Iš sūnaus namų važiavo mikriukas tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis važiuoja tikrai 20 minučių važiuoja, bet dar yra atstumas, kurį reikia paeiti. Kai ji išvažiavo, sūnus su drauge dar buvo namuose. Kokie tos dienos planai pas juos buvo, ji su jais nekalbėjo, nes jai buvo blogai, todėl sėdėjo užsidariusi kambaryje. Ji žino, kad apie 10 valandą ji nuvažiavo į savo namus, su kaimynės striuke, susirinkti savo daiktų į namus, G. Š. atidarė duris, nebuvo labai girtas, jis jai liepė susirinkti daiktus, tai ji susimetė į tašę daiktus, kurie jai „ant akių“ buvo, pas kaimynę pakabino jai ant rankenos striukę, nes jos nebuvo, ir išvažiavo su savo Peugeot mašina pas sūnų (duomenys neskelbtini) gatvę, kieme liko vyro BMW, pas sūnų namuose buvo 11 valandą, ne vėliau. Grįžusi iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tvarkėsi kambaryje, dėliojosi daiktus. Vėl su jais susitiko vakare, kokią 18-19 valandą. Jos vyras anksčiau dažnai prieš ją būdamas girtas smurtaudavo, tik padėdavo skambutis policijai, jis tada nurimdavo. G. visada ją gąsdindavo, kad sudegins namus. Jam nebuvo galima prieštarauti. Sūnus turėjo iš namų išeiti į bendrabutį, nes bijojo G., kuris visada buvo piktas, neturėjo nuoširdumo. Jos vaiko jis niekada nemylėjo. Teisme G. apkalba jos sūnų kad jis jį sumušė, jis ne vieną kartą namuose ir vonioje, kuri yra su slidžiomis grindimis, buvo kritęs girtas ir susižalojęs, jo niekam pirštu net nepalietus. Jam kaktoje buvo cista, jam prapjovė ir išvalė, jis galvojo, kad tai vėžys. Jų namuose 2015-12-14 dieną sūnaus nebuvo, ji su sūnumi nemušė G.. Netiesa, kad sūnus tą kartą galėjo pilti lauk nukentėjusiojo kolekcinius alkoholinius gėrimus, nes juose gėrimų jau nebuvo, nes jau 2014 metais viskas iš baro buvo išgerta. Nukentėjusysis nori sugadinti jos sūnui gyvenimą, nes jis taip jai yra sakęs, nes jam viskas užkliūdavo namuose, visur problemos, bet su kaimynais jis nesipykdavo. Tą rytą pas ją kišenėje buvo sūnaus telefonas, bet kaip jis atsidūrė pas ją, nepamena, tai buvo toks pats tamsus kaip ir jos telefonas. Ar ji kam nors iš jo skambino, ar jai kas skambino, neprisimena, tik jai vėliau paskambino sūnaus draugė V., paklausė ar turiu A.telefoną.
Liudytoja V. T. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Sutinka duoti parodymus. Su kaltinamuoju kartu gyvena 2-eji metai, šiuo metu bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su G. Š. dabar asmeniškai nebendrauja. Anksčiau atvažiuodavo į Dotnuvos pas draugo motiną į namus, iš pradžių gerai sutardavo ne tik su jo mama, bet ir su G., jai pasakojo, kad jis mušdavo žmoną, bet liudytoja pati to nematė. 2015-12-13 buvo sekmadienis, ji atvyko pas juos be daiktų, be nieko, ją atvežė jos draugė J., A. mama sakė, kad ją sudaužė jos vyras. Prieš tai A. vyko pas ją į (duomenys neskelbtini) gatvę atrakinti jos namo durų. Tai sužinojo, kai grįžo iš darbo ir rado juos namuose. L. buvo su šlepetėmis, treningais, nes ją, kaip suprato, taip išvijo iš namų vyras. Ji jos prašė batų, kitos striukės, kad kitą dieną galėtų apsirengti. Liudytoja 2015-12-14 su A. iš namų išvyko ryte, apie 8 valandą A. mamos jau nebuvo namuose, nes ji išvyko anksčiau, gal 7.30 val. Jie vyko į 25-mečio turgų, nes jai buvo laisvadienis, be to jie jau penktadienį su A. buvo sutarę, kad vyks į turgų, todėl jis buvo pasiėmęs laisvą pusdienį. Ten išvyko su ryte su troleibusu. A. turguje reikėjo darbui priemonių, o ji norėjo striukės pasižiūrėti. Ką ten A. nusipirko, ji nepamena, nesigilino, ko jam reikėjo. Po to pastebėjo, kad A. neturi telefono, tai ji paskambino A. mamai, pasirodė, kad ji pasiėmusi. Tai buvo 9.30 val. - 10 val., kur A. mama tuo metu buvo, neklausė. Turguje užtruko kažkur 1,5 valandos, po to prie PC „Savas“ perėję į kitą (duomenys neskelbtini) prospekto pusę, išsiskyrė savais reikalais, ji ėjo pas manikiūristę Pakraščio gatvėje, o A. neperėjęs gatvės pasuko į dešinę pasuko į stotelę, kad nuvyktų viršuoju transportu per (duomenys neskelbtini) prospektą į laikinėją autobusų stotį, nes iš ten autobusu išvyko į darbą Rukloje, ten dirba mokamame pulke instruktoriumi. Jis visada pasakoja, kaip sekėsi darbe, kaip šauktinius mokė ir panašiai. Bet nepamena, ką tą dieną pasakojo. Kai liudytoja grįžo namo po pietų gal 15 val. - 15.30 val., L. jau buvo namuose, kur ji gyvena nuo 2015-12-13 iki šiol. 2015-12-14 vakare jiems susitikus A. jai neminėjo, kad pas savo įtėvį būtų ko nors nuvažiavęs. A. prieš liudytoją nesmurtauja.
Liudytoja D. S. G. parodė, kad santykių su kaltinamuoju jokių nėra. Kaltinamojo nematė nei karto, G.pažįsta, jis jos vyro draugas. G. su jos vyru prieš 10 metų plaukė kartu jachtomis. Jie su G. nėra artimai bendraujantys. Bendrauja kaip su vyro draugu. Paskutiniu metu G. mato dažniau. Su G. žmona vieną kartą yra bendravusi, prieš kokius metus pietavo pas juos namuose. Pietaudami prie stalo visi normaliai kalbėjosi. Su Š. kalbėjosi, kaip ji buvo išvykusi į užsienį. Apie 2015-12-14 įvykį sužinojo po to, kai G. paskambino jos vyrui ir paprašė, kad atvažiuotų į ligoninę ir atvežtų reikiamus daiktus. Vykdami su vyru kalbėjosi ir galvojo, kad G. kažkas atsitiko dėl galvos. Kai nuvyko į ligoninę, G. buvo stresinėje būsenoje. Jis papasakojo, kad įvyko konfliktas su sūnumi ir, kad jį sumušė. Jis sakė, kad prieš tai dieną jį sumušė, jis pasijautė blogai, todėl ir pasikvietė greitąją pagalbą. Jie nebuvo pas G.užsukę į namus, parduotuvėse nupirko viską, ko jam reikėjo. G. tikrai buvo blaivus, buvo labai sukrėstas. Labiausiai jį sukrėtė tai, jog to jis nesitikėjo iš sūnaus. Kiek yra bendravę su G., ji jo girto nematė ir nepasakytų, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Po šio įvykio G. jie pakvietė Kūčių vakarienei, tai jis atvyko su automobiliu ir po to išvyko namo. G. matė ligoninėje. Kelios dienos prieš, sekmadienį vakare vyko su vyru į jos mamos butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai vyras sako: „Užlėkime pas G., paklausime, ar nereikia kokios nors pagalbos, nes žinojo, kad jis kitą dieną turi vykti pas gydytojus“. Tai užlėkė trumpam, kieme pasikalbėjo, jis sakė, kad kitą dieną galės nuvažiuoti pats pas gydytojus. Sekmadienį pas G. jie buvo pavakaryje, gal po 19 valandos, buvo tamsu. G. po ligoninės buvo užsukęs, jis nakvojo pas juos vieną naktį, nes sakė, kad nesijaučia tvirtai ir bijo eiti namo.
Liudytojas R. G. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta ne mažiau 10 metų, plaukdami į Daniją jachtomis susipažino. Su G. susitinka vis dažniau, paskutinius dvejus metus per mėnesį bent kartą tikrai. Paskutiniu metu matosi nereguliariai, bet pasiskambina su G.. Su G. niekada nėra gėręs net bokalo alaus. Pas Š. namuose buvo didelė alkoholio kolekcija ir jos net neteko jam ragauti. Nukentėjusiojo žmoną L. Š. pažinojo, porą kartų yra susitikę, bet bendravimo nebuvo. Padėjo G. darbo ieškoti, jam sunkiai sekėsi darbą susirasti, nes sveikata nekokia, nekaip jaučiasi, žino, kad šiuo metu G. dirba kurjeriu. G. sveikatos pablogėjimą pastebėjo, kai jį su žmona lankė Žiegždriuose Marių ligoninėje. Tada pasimatė, kad jis prislėgtas, tylus, liūdnas, jis sakė: „Va, vėžiukas man...“. Žinoko, kad jam galimai vėžys praeitą pavasarį buvo nustatytas, žino, kad jį operavo, kad jam buvo problemų dar su sąnariais , kad jis dažnai vaikščioja pas gydytojus, kurie vieną kelį jam išoperavo. Kai paskutinį kartą buvo su žmona atvykę pas Š. ir valgė pietus, kažkokių blogų santykių jų šeimoje nepastebėjo, apie jų sūnų sužinojo, kai kalbėjosi su G. prieš trejetą metų. Bendravo su G. ir 2015 metų gruodžio mėnesį , kai jį sumušė, po to jį matė ligoninėje, po to jis parvežė G. iš ligoninės, nes G. automobilis buvo paliktas prie policijos, iš kurios jį išvežė į klinikas. Liudytojas pats yra fotografas, todėl G. paprašė nufotografuoti jo fanarą, kadangi tada su savimi turėjo fotoaparatą, tai ir padarė, gailisi, kad nenufotografavo daugiau sužalojimo vietų, po to G. prašė, kad liudytojas iš jo telefono iškeltų nuotraukas, kur G. buvo nufotografavęs savo namo duris bei numestą kirvį prie jų, po to liudytojas G. atspausdino nuotraukas laboratorijoje. Jis G. matė galimai 2015-12-15 dieną, kai jis pateko į ligoninę ir prašė atvežti dantų pastą, dantų šepetuką. Tą kartą atvykę su žmona į ligoninę, G. jie rado priimamajame, po to palydėjo jį į palatą. Matėsi, kad žmogus gavęs į akį. Išėjęs iš ligoninės G. nakvojo pas juos, nes teigė, kad jam savo namuose nakvoti jam buvo nedrąsu, todėl paėmę iš ligoninės jie pas jį nuvažiavo pasiimti G. daiktų, patalynės, buities daiktų. Ten pamatė, kad bare nebebuvo alkoholinių gėrimų, nes buvusi gėrimų kolekcija buvo Š. virtuvės akcentas. Anksčiau namuose būdavo labai tvarkinga, o dabar matėsi valyta ar šveista siena. Liudytojas žino, kad 2015-12-14 G. reikėjo vykti pas gydytojus, todėl jie sekmadienį 2015-12-13 buvo užsukę G. paklausti ar nereiks jo nuvežti. Jis sakė, kad nereikia, pokalbis buvo trumpas, bet tai buvo adekvataus žmogaus kalba, tik G. liūdnas buvo. Jis nesėdėjo, negulėjo, kieme kalbėjo tiesiog. Jis negali teigti, kad G. tą kartą buvo girtas. Grįžus iš ligoninės G. jautėsi prastai, todėl jis norėjo, kad jie dažniau pabūtų su juo, todėl per Kūčias jie pasikvietė jį praleisti kartu.
Liudytoja V. Ū. parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta, jie jos kaimynai. Kaltinamasis mandagus, pasisveikina. Ji per kelis namus nuo jų gyvena ir iš jos kiemo jų kiemo nesimato. Santykiai su nukentėjusiuoju normalūs, su jo žmona santykiai kaimyniški. Įvykio dienos 2015 metais tikslios nežino, bet pavakarys buvo, prieblanda. Atėjo pas ją kaimynė L. ir pasakė, kad ji namuose gėrė kavą, priėjo G. ir jai trenkė. L. atėjusi pas ją laikė ranką prie skruosto padėjusi, buvo pasimetusi, sukrėsta, ji sakė: „Gal gali duoti man striukę kokią nors?“. L. pas ją atbėgo su kambariniais rūbais, su treningais. Sakė, atvažiuos draugė ir ji važiuos nakvoti pas sūnų. Ji sakė, kad G. jai trenkė, dėl ko trenkė, nežino, sakė, kad kalbėjosi ir tiek. Ji linkusi tikėti L. Š.. Ar G. Š. vartoja alkoholį, nežino, bet yra tekę jai jį matyti išgėrusį, nebūdavo, kad G. griuvinėtų. L. Š. pasikviesdavo ją kavos išgerti, bet konfliktiškų situacijų jų namuose neteko matyti. Negali pasakyti, kokie santykiai buvo G. su A.. Kitą rytą L. jai atvežė jos striukę, ją rado pakabintą, nes pati buvo išvykusi su vyru. Laima tik paskambino jai ir pasakė, kad striukę paliko.
Liudytojas K. S. parodė, kad jis dirba Lietuvos kariuomenėje mokomojo pulko, kuris randasi Rukloje, pirmos kuopos vadu, jo karinis laipsnis – kapitonas. Kaltinamąjį pažįsta nuo 2010 metų, kai jis tarnavo Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariu savanoriu, po to jis išėjo į profesinę karo tarnybą, praeitais metais jis jam pradėjo vadovauti kaip kuopos vadas. A. yra eilinis, nurodymus atlieka tinkamai ir laiku, jis kaip vadas neturi nusiskundimų ir pastabų dėl jo darbo rezultatų, jis susitvarko su šauktiniais, niekada nėra pastebėjęs iš jo agresyvumo, yra vienas jauniausių instruktorių, įsiklauso į vyresnių kolegų pastabas, patarimus. Jis yra pateiktas laipsnio pakėlimui, nors žino, kad A. Š. šiuo metu yra kaltinamasis ir, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Pas juos darbas įprastai nuo 8-17 val. kiekvieną dieną, tik penktadieniais iki 15.45 val., dar būna 3-4 budėjimus per mėnesį. Jei savaitgalį budi, tai pirmadienis laisvas būna, jei būna kitų reikalų, tai liudytojas kaip kuopos vadas gali suteikti laisvą pusdienį. 2015-12-14 A. iš ryto darbe nebuvo, nes A. iki 12 val. buvo išleistas savo reikalais. Jie kuopoje turi aprūpinimo specialistą, jis pagal normas viską išduoda. Visokie dažai yra išduodami, bet instruktoriams retai to reikia. Kariuomenėje visko duoda normaliai, bazinis aprūpinimas suteikiamas. Tik kojines patys nusiperka. Kariams tik tam tikrus dalykus reikia patiems įsigyti, tik jei kokybė netenkina, pavyzdžiui liudytojas sau batus yra pasikeitęs, nes išduoti jam buvo nepatogūs. Atvykę į dalinį profesinės karo tarnybos kariai nefiksuojami, neregistruojami, tik kai šauktiniai sugrįžta, jie fiksuojami. Norėdami gauti priklausančius laisvadienius, ar pusdienius, profesinės karo tarnybos tik parašo tiesioginiam vadui prašymus, todėl 2015-12-14 jo neatvykimą į darbą iki pietų A. buvo galimai suderinęs iš anksto, grįžtai jie turi laiku ir prisistatyti. Liudytojas neprisimena ką jis pats veikė 2015-12-14, gal pats tą dieną buvo išvykęs kažkur, jis užfiksuoja tik tokius dalykus, kur incidentai, pavėlavimai. Kad būtų tada pavėlavęs į Dalinį A. nėra užfiksuota, tai būtų atsiminęs, nes jis to netoleruoja. Kaip tą dieną tiksliai buvo, nepamena. Na, jei A. 5 minutes vėlavo, tai nemano, kad būtų sureikšminęs. Laisvo pusdienio suteikimui procedūra yra paprasta, suderinta turi būti iš anksto, parašo prašymą, kreipiasi į jį, jam palieka prašymą, jis tą prašymą laikosi pas save ir jis žodžiu išleidžia. Tą dieną vis tiek fiksuojasi kad karys yra tarnyboje. Jei turi reikalų kažkokių svarbių reikalų, karys gali būti išleistas ir tą pačią dieną. Tie prašymai yra rašytiniai, bet jie neregistruojami. Jei kažkas nutiktų kariui, kai jis būna išvykęs, tai inicijuojamas tarnybinis, jei nebūtų prašymo, tai negerai tiek jam, tiek kariui. Taip yra pas juos visame dalinyje, visose kuopose, tai yra normali praktika. A. pateiktą standartinį kompiuteriu surinktą prašymą dėl 2015-12-14 pirmo pusdienio jis turi dar išsaugojęs, nes pas jį krūva stalčiuje tokių prašymų, kad galėtų kontroliuotinai, kad kariai nepiktnaudžiauja tuo, tai gera prevencinė priemonė. Asmenų išleidimo ir sugrįžimo tvarka reglamentuota standartinės veiklos procedūrose, tai kiekvienas dalinys kariuomenėje turi tokį. Bataliono vadas gali išleisti visai dienai, netgi be prašymo. Kodėl A. Š. prašėsi laisvo pusdienio, negali atsakyti, jis parašė, kad dėl asmeninių priežasčių. Kiekvienas kompiuteris turi savo vidinį tinklą, kiekvienas turi savo atskirą prisijungimą, vidiniame tinkle yra bendri katalogai, tame tarpe yra šablonas – prašymas dėl laisvo pusdienio suteikimo. Atsidaro karys prašymą, jis pakeičia vardą, pavardę, pasirašo, atsispausdina ir pateikia jam. Patenkant pas juos į dalinį filmuojama tik įvažiuojantys ir išvažiuojantys automobiliai, kiek laiko saugoma informacija nežino, bet mano, kad tik iki kelių dienų.
Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugės L. Š. vaikas. Tiek su L., tiek su G. ji pažįstama 5-6 metus. Būdavo, kad atvažiuodavo jiį svečius pas juos, šeima atrodė kaip šeima iš pradžių. Būdavo, L. sakydavo: „G., tik negerk ir viskas bus gerai“. Iš pradžių L. slėpdavo nuo visų, kad jis geria. Vieną kartą G. jai pasakė, kad jei jos sūnus išeitų iš namų, jie gyventų gerai, nes pykčiai kyla per jos sūnų A.. L. kviesdavo ją, kad juos į namus, kad juos sutaikytų, kad viskas nurimtų, ji kalbėdavosi su G.. Liudytoja vieną kartą iš viso pasakė L. Š., kad: „L., dėkis daiktus ir važiuojame iš čia“, tai G. per minutę apsisuko, apsikabino L. ir vėl viskas gerai. Praeina savaitė ir vėl verksmas. G. nedirbo, L. visur tą G.vedžiodavo ir pas psichologus, ir pas daktarus, bet jis nieko nedarė, kad šeima nesipyktų. Liudytoja G. ne kartą sakė, kad nurimtų, kad nustotų gerti, kad eitų dirbti. Mamos ir sūnaus santykiai buvo gražūs, normalūs. L. kažkada sakė, kad negali sūnaus apkabinti, nes G. sako, kad jūs vėl seilėjatės. Tarp G. ir A. jokių santykių nebuvo. G. kartais smurtaudavo prieš žmoną. Kai sekmadienį - 2015-12-13, pagal L. skambutį liudytoja atvyko pas ją, jos namai buvo užrakinti. Jos beldėsi į paradines duris, beldė per langus, beldė į šoną, į ūkiškas duris beldė. Buvo kažkoks kirvukas gal, jis buvo sulūžęs, jis gulėjo, tai jos jį tik pakėlė, bet juo nedaužė. G. tik po to užleido namų žaliuzes. L. buvo neapsirengusi, ji buvo iš kaimynės pasiėmė striukę. L. sakė, kad ji buvo sumušta. Liudytoja sakė L., kad policiją reikia kviesti, jog ją įleistų, ji jai pasakė, jog vieną kartą jau buvo pakvietusi policiją, tai jis su jais išvažiavo, po to jam tipo bloga pasidarė, policija jį nuvežė į ligoninę ir jis iš ten grįžo po kelių valandų. Todėl L. kitais atvejais niekur nebeskambina. Būdama kieme ji pati kelis kartus skambino G. į telefoną, bet jis nekėlė. Tada liudytoja išvežė L. su kartu buvusiu jos sūnumi į jo namus. Kai L. su A. nuvežė namo, ji prisiskambino G. ir jam, pasakė - „G., tu brudas“ ir dar liepė sudėti L. daiktus, kuriuos žadėjo išvežti. Tačiau kitą dieną ji turėjo reikalų, negalėjo nuvažiuoti. JI tą dieną kalbėjo su L. telefonu, tačiau ji nieko jai per daug nepasakojo kas įvyko tą dieną, tik sakė, kad pasiėmė iš namų savo daiktus, kad tai bus jos paskutinis kartas. Kadangi L. tai jai visada kartodavo, kad čia paskutinis kartas kai ji išeina iš namų, tačiau tas paskutinis kartas būdavo tik šimtas penktas paskutinis kartas, todėl ji į tai nelabai kreipė dėmesį. Todėl dar galvojo, kad L. kaip eilinį kartą vėl sugrįš pas G.. L. jai nepasakojo, kad namuose yra smurtaujama prieš A.. G. irgi nesiskundė, kad įsūnis smurtautų prieš jį. Kai ji paklausdavo, ko jie vis pykstasi, tai G. sakė tai, kad dėl tvarkos, nes G. yra pedantas, labai tvarkingas. Mano, kad konfliktai kildavo, kai G.išgeria, jo toks charakteris, o L. supercharakteris, ji su G. kaip su mažu vaiku, jį visur teisina. Būdavo, kad ji sėdi, verkia ir jo prašo, kad nustotų gerti, pradėtų dirbti. L. stengėsi, kad šeima būtų gera.
Iš specialisto išvados Nr. G3474/2015(02) ir pG469/2016(02) matyti, kad G. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame petyje, odos nubrozdinimai alkūnėse, sprando sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai alkūnėse ir odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva dešiniame petyje galėjo būti padaryti tiek griuvimo aukštielninkam metu, tiek nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis stumdant jį į sieną nugariniu kūno paviršiumi. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke bei kairiame žaste padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sprando sumušimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, tiek traumuojant sprando sritį tiesiogiai kietu buku daiktu, tiek sukant sprandą pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 30-31; 33).
Ekspertė M. K. pagarsino specialisto išvadas (I tomas, b. l. 30-31, b. l. 33) ir paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimas yra savo ranka pasiekiamoje lokalizacijoje, todėl logiškai mąstant, visus tokius sužalojimus galima sau pasidaryti. Vienkartiniam griuvimui nebūdingi konstatuoti nukentėjusiajam kūno sužalojimai. Tai yra keletas sužalojimų, kuriuos galima suskirstyti šiuo atveju į tuos, kurie galėtų būti prie griuvimo ir kurie ne prie griuvimo. Sužalojimas į veidą griuvimui nebūdingas. Odos nubrozdinimai alkūnėse ir odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva dešiniame petyje galėjo būti padaryti tiek griuvimo aukštielninkam metu, tiek stumdant jį į sieną nugariniu kūno paviršiumi. Pykinimas galėjo atsirasti galbūt nuo sužalojimo į galvą, tačiau galvos smegenų sukrėtimas nepatvirtintas, nes buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma, tačiau jei buvo tik lengvas sukrėtimas, tai nesimatytų. Pykinimas taip pat galėjo atsirasti ir dėl sprando sužalojimų. Per apžiūrą, kai buvo atėjęs pas ją, nukentėjusysis minėjo, kad jį mušė, tempė ir susižalojo kairį kelią, bet sužalojimų kairiame kelyje nenustatyta. Nustatyti sužalojimai atitinka artimą vienas kitam laiką. Tyrimo metu ji nežinojo, kad prieš tai nukentėjusiajam galva būtų operuota. Nustatytus sužalojimus vertinant atskirai būtų nemažiau šešių smūgių, jei nugarinėse dalyse imant, kaip griuvimo faktą, tai odos nubrozdinimai alkūnėse ir poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame petyje, galima vertinti kaip vieną. Lieka nemažiau kaip trys atskiri sužalojimai, sukelti smūgių - vienas į žastą, akį, sprandą.
Iš Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos Etmono J. R. mokomojo pulko atsakymo (20-G-41730/1-16A) į teismo paklausimą matyti, jog atsakyme nurodyta, kad eilinis A. Š. 2015 m. gruodžio 14 d. nuo 8.00 val. iki 12.00 val. kuopos vado kpt. K. S. leidimu, buvo išleistas iš tarnybos vietos dėl asmeninių priežasčių (1 t., b. l. 64);
Iš pagal teismo patvirtintą nutarimą gautų A. Š. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-14 nuo 08.00 val. iki 12.00 val. prisijungimo bokštų adresų duomenų matyti, kad išanalizavus gautą informaciją nustatyta, kad 2015-11-14 nuo 08.00 val. iki 12.00 val. telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie UAB „Bite“ bokštų: 10.05 val. Nr. KN097UB, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 11.05 val. - KN088U1, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 11.28 val. ir 11.47 val. - KN088UA, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. UAB „Bite “ bokštas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra artimiausias bendrovės prisijungimo bokštas nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, judant nuo Kauno m. centro link įvykio vietos, todėl tikėtina, kad A. Š., kuris naudojasi UAB „Bitė“ abonentu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015-12-14 nuo 11.05 val. iki 11.47 val. buvo įvykio vietoje, tai yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas arba netoli jos, atvykdamas ar išvykdamas iš jos (1 t., b. l. 71, 73, 74-75).
Teismas išnagrinėjęs bylą kritiškai vertina tiek kaltinamojo, tiek liudytojų - jo artimųjų motinos L. Š. bei jo draugės-sugyventinės V. T., kurios yra šališkos kaltinamojo atžvilgiu. Kaltinamojo parodymai duoti teisme neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-18, praėjus tik dviems mėnesiams po įvykio, apklausiamas specialiuoju liudytoju Kauno AVPK Santakos PK KPS vyriausiajai tyrėjai L. Š. kategoriškai nurodė, kad kitą dieną (2017-12-14 d.), po to kai jo įtėvis 2015-12-13 išvijo jo motiną iš namų (duomenys neskelbtini), o jo motina atvyko gyventi pas jį butą Baršausko gatvėje, bei dar kitą dieną (2017-12-15 d.), jis visas šias dienas buvo tarnyboje Rukloje, kur dirba Didžiojo Lietuvos Etmono J. R. mokomajame pulke vyresniuoju šauliu ir namo grįžo tik apie 18 val. Jis nurodė, kad 2015-12-14 apie 06.15 jis išvyko į darbą, į kurį vyko viršuoju transportu, kaip nurodė bylos teisminio nagrinėjimo metu - į jį iš namų reikia vykti apie dvi valandas. (1 t., b. l. 103-104). Šią svarbią jo buvimo vietos 2015-12-14 d. aplinkybę jis kategoriškai patvirtino tyrėjai ir apklausiamas įtariamuoju 2016-04-06, dalyvaujant jo advokatei, tada tik atsisakė atsakyti į tyrėjos pateiktą tikslinamąjį klausimą, kur jis konkrečiai buvo 2015-12-14 apie 10 valandą ryto. Tos aplinkybės kaip teisme nurodė kaltinamasis, kad tyrėja galimai blogai suprato jo parodymus, kad blogai juos užrašė, kad ji žadėjo po to ištaisyti protokole padarytus apsirikimus, bei tai, kad 2015-12-14 ryte jo motina sumaišė savo mygtukinį telefoną Nokia su jo išmaniuoju liečiamu ekranu Sony Xperia telefonu, bei kiti jį teisinantys parodymai, tame tarpe ir suinteresuotų liudytojų L. Š. ir V. T. parodymai, kurie prieštarauja byloje duotiems objektyviai surinktiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems parodymams, vertinama kritiškai, kaip siekis kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo parodymai, kad jis 2015-12-15 iki 12 valandos dienos, kaip priklausė jo tarnyboje gavus laisvą tos dienos pusdienį savo asmeniniams reikalams, laiku prisistatė savo tiesioginiam viršininkui Lietuvos kariuomenėje mokomojo pulko pirmos kuopos vadui K. S., nes nebuvo dėl pavėlavimo nubaustas - nėra kategoriškas įrodymas, kad tikrai iki 12 valandos jis atvyko į būrį, arba jo atvykimo būdas ir laikas nurodytas teismo posėdžio metu prieštarauja logikai, kad jis ryte aplankęs Kauno 25-mečio (Dainavos) turgų, kur sugaišo apie 1,5 valandas, po to išsiskyręs su drauge (duomenys neskelbtini) prospekte prie PC “Savas“ , viešuoju transportu dar sugrįžo į miesto centrą prie |“Akropolio“, o iš ten iš Kauno laikinosios autobusų stoties tarpmiestiniu autobusui iki 12 valandos laiku suspėjo atvykti į dalinį ir prisistatyti savo pulko vadui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos kariuomenėje mokomojo pulko teismui pateiktas karinio dalinio dokumentų kanceliarijoje niekur neregistruotas laisvos formos 2015-12-11 vyr. šaulio A. Š. prašymas išleisti jį 2015-12-14 iš darbo, suteikiant laisvas nuo tarnybos valandas nuo 8 iki 12 val. (2 t., b.l. 57), be Lietuvos kariuomenėje mokomojo pulko pirmos kuopos vado rezoliucijos ar leidimą patvirtinančio raštiško sutikimo – įsakymo, kurį, kaip ir daugelį analogiškų kitų karių prašymų kuopos vadas K. S. teigė laikąs savo darbo stalo stalčiuose, nėra kategoriškas ir neginčijamas įrodymas, kad šis prašymas buvo surašytas tuo metu, kai jis datuotas, tuo labiau teisme apklausiamas K. S. pats negalėjo nurodyti, ką veikė 2015-12-14 dieną, ar vyr. šaulys A. Š. jam asmeniškai prisistatė tą dieną iki 12 valandos, tik nurodė, kad jei būtų nustatytas pavėlavimas, galimai būtų jis žinojęs, nes būtų atliktas tyrimas. Teismas neatmeta galimybės, kad A. Š., po nusikalstamos veikos padarymo savo įtėvio atžvilgiu, galėjo suspėti apie 12 valandą atvykti į karinį dalinį, jei jį ten nuvežė, kaip nurodo nukentėjusysis G. Š., automobiliu kitas asmuo, nes kaltinamojo turėtas asmeninis telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jungėsi prie Bitės ryšio bokštų: 11.05 val. prie KN088U1; 11.28 val. ir 11.47 val. - KN088UA, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tai artimiausi prisijungimo bokštai nuo įvykio vietos Dotnuvos g. 4, Kaune. Tiek kaltinamojo, tiek jo motinos L. Š. bei draugės V. T., parodymuose yra nepašalinti prieštaravimai, kada jie 2015-12-14 išvyko iš namų, ką jie veikė tą dieną, kokiu maršrutu vyko, kiek laiko sugaišo kaltinamasis su drauge turguje ir iki jiems išsiskiriant, kada L. Š. atvyko ir kiek laiko užtruko pas nukentėjusįjį namuose. Visiškai nelogiški kaltinamojo, kuris yra užaugęs Kaune ir žino miestą, be to keletą metų dirba Rukloje, kuris dažnai važiuoja į darbą Rukloje iš autobusų stoties, teiginys, kad skubėdamas laiku iki 12 valandos atvykti į karinį dalinį Rukloje, iš Savanorių prospekto galo, kur netoli PC “Savas“ yra speciali tarpmiestinių autobusų stotelė, kurioje sustoja visi autobusai išvykstantis iš Kauno miesto Ukmergės ir Vilniaus kryptimis, po išsiskyrimo su drauge, jis vėl sugrįžo viešuoju transportu į Kauno miesto centrą iki Karo ligoninės sustojimo (duomenys neskelbtini) pr., Kaune, tam, kad po to pėstute nueitų iki Kauno laikinosios autobusų stoties, esančios prie Kauno „Akropolio“, o iš ten sulaukęs autobuso važiuojančio į Ruklą, vėl važiuotų per visą miestą iki tos vietos, (duomenys neskelbtini) prospekte, prie PC“ Savas“, iš kur galėjo iš karto po išsiskyrimo su drauge, tarpmiestinių autobusų stotelėje įsėsti į autobusą, kuris jį būtų nuvežęs iki Ruklos.
Vertinant byloje surinktus įrodymus atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo G. Š. parodymai tiek teisme, tiek jo pareiškime po įvykio policijoje, tiek duoti policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu, tiek jo nurodytos aplinkybės pareiškiant civilinį ieškinį (1t., b.l. 4-5, 10-12, 14-15) buvo analogiškos, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, nežiūrint į tai, kad jis bylos duomenis galimai piktnaudžiaudavo alkoholiu, smurtaudavo kaltinamojo jaunystėje prieš jį ir jo motiną, dėl ko šiuo metu yra perduotos baudžiamosios bylos į teismą, kaltinant nukentėjusįjį smurtu artimoje aplinkoje savo žmonos atžvilgiu, į tai, kad tarp jų vyksta skyrybų procesas. Ta aplinkybė, kad jis ne tą pačią dieną kreipėsi į policiją ir medikus paaiškinta nukentėjusiojo, kad jis nerado savo telefonų, kad jis blogai jautėsi, vis tikėjosi , kad jo atsiprašys, nes nenorėjo savo sūnui blogo ir ilgai laukė, bet nesulaukė, kaltinamojo atsiprašymo. Atkreiptinas dėmesys , kad ir kaltinamojo motina, kuri yra nukentėjusiojo žmona, po 2015-12-13 jos vyro sumušimo, į policiją kreipėsi tik po to, kai dėl G. Š. kreipėsi į policiją 2015-12-15, kad jį sumušė įsūnis, nes kada ir iš viso ar kreiptis į policiją ir medikus yra tik subjektyvioji nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga.
Kaltinamasis A. Š., būdamas kariškiu, žinodamas, kad kaip karys turi būti nepriekaištingos reputacijos, negalėjo smurtauti prieš kitą asmenį, nesant įstatyminiam pagrindui, tuo labiau prieš savo šeimos narį – įtėvį, kuris jį padėjo užauginti, nežiūrint to, kad šis asmuo G. Š. galimai nevieną kartą yra smurtavęs prieš jį jaunystėje ar jo motiną, kad buvo galimai smurtauta tiriamo įvykio išvakarėse (2015-12-13), kai galimai nukentėjusysis išvijo kaltinamojo motiną iš jų namų. Teismo ekspertė nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti jo paties, kad būtų būdingi savęs žalojimui, kad jie buvo padaryti vieno kritimo pasiekoje, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nustatytus kūno sužalojimus, tuo sukeldamas jam skausmą, ką nurodė ir pats nukentėjusysis.
Nors kaltinamasis A. Š. savo kaltę neigė, tačiau šioje byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visetas duoda pagrindą teigti kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jo veikoje yra šios nusikalstamos veikos sudėtis, nes jis 2015 m. gruodžio 14 d. apie 10.30 val., Kaune (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo terasoje ir name tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis savo įtėviui į įvairias kūno vietas, tyčia stūmė lauko terasoje jį į namo sieną, tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sukeldamas šeimos nariui – įtėviui, fizinį skausmą, todėl A. Š. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).
BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšis – nesunkus (BK 140 str. 2 d.) nusikaltimas, stadija – nusikalstama veika baigta, pobūdis – kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad praeityje jis neteistas (1 t., b. l. 93), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 94), psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 94), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 98), nevedęs, bet gyvena su drauge kaip sugyventiniai, dirba Didžiojo Lietuvos Etmono J. R. mokomojo pulko vyr. šauliu, charakterizuojamas teigiamai.
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą A. Š. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių laisvės apribojimo bausmės rūšis, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 61 str. 2 d.).
A. Š. kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimai tam tikru laiku būti namuose ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas G. Š. kaltinamojo atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 19).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog turtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Teismui nustačius, kad nukentėjusysis G. Š. dėl kaltinamojo A. Š. neteisėtų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog jis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą, kadangi buvo sumuštas įsūnio, kurį užaugino ir juo rūpinosi nuo 7-erių metų. Apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus, o kartu ir apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą sužinojo ir kiti asmenys, tame tarpe ir artimi draugai, dėl ko nukentėjęs pagrįstai jautėsi pažemintas. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų smurtinių veiksmų nukentėjusysis nuo 2015-12-15 iki 2015-12-18 buvo gydomas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, jam buvo konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame petyje, odos nubrozdinimai alkūnėse, sprando sumušimas, dėl ko realiai buvo apsunkintas nukentėjusiojo judėjimas, vairavimas, įprasti dienos darbai.
Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 1 500 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusio nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, o taip pat atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamoms sumoms neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-605/2011, 2K-497/2011, 2K-447/2010, 2K-474/2008). Tačiau atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį: bylos duomenimis jis darbingas, dirba, normalios fizinės sveikatos, jauna šeima nuomoja butą, turės išlaidų nes kaltinamasis teisiamajame posėdyje turėjo samdomą gynėją. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiojo-civilinio ieškovo naudai priteistinas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa A. Š. atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) padarytos 246,20 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. Š. gydymą (1 t., b. l. 36). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas (1 t., b. l. 37, 38), todėl tenkintinas – ieškovui iš kaltinamojo A. Š. priteistina 246,20 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d., 109 str., CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).
Kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje fotonuotraukos, įrašytos į 1 kompaktinį diską (1 t., b. l. 51) ir nukentėjusiojo pateiktos 4 fotonuotraukos, saugomos byloje, aplanke (1 t. b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje, kaip bylos tyrimo medžiaga.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,
n u s p r e n d ž i a :
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. Š. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) sutinkamai su BK 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo-civilinio atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š. priteisti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinei ligonių kasos, kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo-civilinio atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti PSDF biudžetui padarytą 246,20 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 20 ct) turtinę žalą (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje fotonuotraukas, įrašytas į 1 (vieną) kompaktinį diską ir nukentėjusiojo pateiktas 4 (keturias) fotonuotraukas, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Alvydas Rimkevičius