Civilinė byla Nr. e2-7713-872/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01839-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; 2.5.29.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo D. P. 288,87 Eur skolos, 43,41 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2006-11-29 UAB „Omnitel“ ir atsakovas D. P. sudarė GSM abonentų prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Omnitel“ suteikė įrangą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už minėtą įrangą. Tačiau atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolingas 288,87 Eur. Pažymi, kad UAB „Omnitel“ 2012-12-28 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties priedais visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu perleido UAB „Gelvora“. 2013-01-15 ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, ragindamas padengti minėtą įsiskolinimą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Ieškinys teisme priimtas 2016 m. sausio 21 d. Atsakovui D. P. apie ieškinio priėmimą teisme pranešta viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-12-28 ieškovas su UAB „Omnitel“ sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teisę į skolininką D. P. ieškovui UAB „Gelvora“, atsiradusią GSM abonentų prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, skolos suma – 288,87 Eur. 2013-01-15 ieškovas kreipėsi į atsakovą, ragindamas padengti minėtą įsiskolinimą. Ieškovas paskaičiavo 43,71 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2015-12-15. Byloje nėra duomenų apie atsakovo prievolės pagal nurodytą sutartį įvykdymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 str.).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pateikė į bylą pranešima, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 288,87 Eur skolos bei 43,41 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285-286 str.,
n u s p r e n d ė :
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai 288,87 Eur skolos, 43,41 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas neturi teisės skųsti sprendimo už akių nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę sprendimą skųsti apeliacine tvarka per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Fausta Vitkienė