Civilinė byla Nr. 2-539-959/2016

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00411-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija

2.5.8.8.; 2.5.10.5.1.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 12 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Šiaulių liftas“ atstovui advokatui Henrikui Oseckiui atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovams Agnei Valaitienei bei Algiui Leitmanui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių liftas“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – BUAB „Statybų srautas“.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8093,58 EUR dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad iš trečiojo asmens nėra ir nebuvo gavusi Trišalio susitarimo 2.1 punkte nurodyto dokumento, t. y. trečiojo asmens ir ieškovo pasirašyto keltuvo perdavimo-priėmimo akto, todėl atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti tiesiogiai su ieškove Trišalio susitarimo pagrindu. Be to, prašoma priteisti suma, pridėjus 5991,42 EUR sumą, kurią ieškovė yra gavusi iš trečiojo asmens kaip atsiskaitymą už darbus, yra akivaizdžiai didesnė, nei buvo numatyta trečiojo asmens pasiūlyme, kurį jis teikė atsakovei, todėl tokios sumos atsakovė bet kokiu atveju negalėtų mokėti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2013-07-26 atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo BUAB „Statybų srautas“ sudarė Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos pastato rekonstravimo darbų atlikimo rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis) (34-44 b. l.); 2015-06-12 trečiasis asmuo bei ieškovė UAB „Šiaulių liftas“ sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo Joniškio Mato Slančiausko gimnazijoje įrengti keleivinį keltuvą Aukštaitis K+ DA3 (toliau – Keltuvas) (5-9 b. l.); 2015-06-26 ieškovė, atsakovė bei trečiasis asmuo sudarė trišalį susitarimą dėl atsiskaitymo už keleivinį neįgaliųjų keltuvą pagal 2013-07-26 Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos pastato rekonstravimo darbų atlikimo rangos sutartį Nr. (3.37) A4-67 tvarkos (10 b. l.); 2015-08-25 ieškovė bei trečiasis asmuo pasirašė galutinį atliktų darbų aktą (11-12 b. l.), kuriuo trečiasis asmuo priėmė, o ieškovė perdavė Keltuvo rangos darbus už 14400,00 EUR;  trečiasis asmuo bei atsakovė pasirašė atliktų darbų aktą už 2015 m. 08 mėn., kuriuo atsakovė priėmė atliktus rangos darbus už 21297,36 EUR su PVM, tarp jų – Keltuvo montavimas už 13870,98 EUR su PVM (53 b. l.); 2015-08-31 trečiasis asmuo išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 21297,36 EUR sumai (52 b. l.); atsakovė šią sąskaitą apmokėjo pervesdama trečiajam asmeniui 9746,85 EUR sumą 2015-09-11 bei 11550,51 EUR sumą 2015-10-13 (54-55 b. l.); 2015-10-19 trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei 5991,42 EUR už Keltuvą (67 b. l.); 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje Joniškio rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Leitmanas telefonu kreipėsi į buvusį BUAB „Statybų srautas“ direktorių V. Vaitkų su prašymu nedelsiant pateikti UAB „Statybų srautas“ ir UAB „Šiaulių liftas“ pasirašytą keltuvo perdavimo–priėmimo aktą, kurio jis nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai nustato civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėti veiksmai, 2) kaltė, 3) žala (nuostoliai), 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių). Ieškovas, reikalaudamas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, privalo įrodyti tris iš šių sąlygų: neteisėtus skolininko veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).

Dėl neteisėtų veiksmų

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Trišalio susitarimo 1 p. nustato, kad susitarimo dalykas – atsiskaitymo už Keltuvą pagal Tiekimo sutartį ir atliktus rekonstrukcijos darbus pagal Rangos sutartį tvarka. Trišalio susitarimo 2.2 p. nustato, kad šiuo susitarimu Užsakovas (atsakovė) įsipareigoja Rangos sutarties 6.2., 6.3. ir 6.4. punktuose nustatyta tvarka ir terminais po atliktų darbų akto tarp Užsakovo ir Rangovo (trečiojo asmens) pasirašymo dienos ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos atsiskaityti tiesiogiai su Tiekėju (ieškove), pervedant sumą, suderintą Keltuvo perdavimo-priėmimo aktu (bet ne didesnę nei buvo numatytą Rangovo pasiūlyme), į Tiekėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Trišalio susitarimo 3.1 p. nustato, kad Užsakovas (atsakovė) šio susitarimo 2.2 punkte nustatyta tvarka tiesiogiai Tiekėjui (ieškovei) perveda suderintu Keltuvo perdavimo - priėmimo aktu patvirtintą sumą į Tiekėjo atsiskaitomąją sąskaitą Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT19 2140 0300 0313 2890.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė atliktų darbų aktą (53 b. l.), PVM sąskaitą faktūrą atliktų darbų sumai atsakovė gavo 2015-09-02 (52 b. l.), t. y. buvo įvykdytos Trišalio susitarimo 2.2 p. numatytos sąlygos. Tačiau 13870,98 EUR su PVM sumą už Keltuvą bei jo montavimo darbus atsakovė, nesilaikydama Trišalio susitarimo 2.2 p. nustatytos atsiskaitymo tvarkos, sumokėjo ne ieškovei, o trečiajam asmeniui.

Anot atsakovės, Trišalio susitarimo 2.1 p. nustatytas Rangovo (trečiojo asmens) įsipareigojimas ne vėliau kaip iki atliktų darbų aktų pateikimo Užsakovui dienos pateikti Užsakovui Rangovo ir Tiekėjo pasirašytą Keltuvo perdavimo - priėmimo aktą yra būtina sąlyga atsakovės prievolei atsiskaityti tiesiogiai su ieškove kilti ir, trečiajam asmeniui laiku nepateikus Keltuvo perdavimo - priėmimo akto, atsakovei minėta prievolė nekilo. Su tokiu Trišalio susitarimo sąlygų aiškinimu teismas nesutinka.

CK 6.193 str. 1 d. nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Iš Trišalio susitarimo turinio matyti, kad jo dalykas yra atsiskaitymo už atliktus rangos darbus tvarka. Šiuo susitarimu šalys susitarė, jog užsakovas pagal Rangos sutarti (atsakovė) už Keltuvą ir jo montavimo darbus atsiskaitys ne su generaliniu rangovu (trečiuoju asmeniu), kaip nustato Rangos sutartis ir atitinkamos dispozityvios CK normos, o tiesiogiai su subrangovu (ieškove). Trišaliu susitarimu nesiekiama papildomai sureguliuoti atliktų darbų priėmimo-perdavimo sąlygas tarp ieškovės ir trečiojo asmens ar tarp trečiojo asmens ir atsakovės. Byloje nenustatytas nei rašytinis, nei žodinis Trišalio susitarimo šalių susitarimas laikyti 2.1 punkte nustatyto įsipareigojimo įvykdymą būtina sąlyga 2.2 punkte nustatytiems atsakovės įsipareigojimams kilti. Byloje taip pat nenustatytos jokios svarbios objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovė, neturėdama trečiojo asmens ir ieškovės pasirašyto Keltuvo perdavimo-priėmimo akto, objektyviai negalėjo atsiskaityti už Keltuvo įrengimą tiesiogiai su ieškove, t. y. tinkamai įvykdyti Trišalio susitarimo 2.2 punkte numatytų įsipareigojimų. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Keltuvo perdavimo-priėmimo akto neturėjimas atsakovei nesutrukdė priimti jai perduotus Keltuvo montavimo darbus bei už juos sumokėti tokią sumą, kokią atsakovė manė reikalinga sumokėti. Teisė nutraukti sutartį (Trišalį susitarimą), esant esminiam sutarties pažeidimui, nebuvo realizuota (CK 6.217 str.). Todėl laikytina, kad Keltuvo perdavimo-priėmimo akto nepateikimas atsakovei neturi jokios įtakos jos įsipareigojimams ieškovei pagal Trišalio susitarimo 2.2 punktą ir nuo šių įsipareigojimų tinkamo vykdymo jos neatleidžia.

Pažymėtina, kad Trišalio susitarimo 2.1 p. nustato trečiojo asmens prievoles atsakovei, o 2.2 punktas – atsakovės prievoles ieškovei. Atsakovės siūlomas Trišalio susitarimo sąlygų aiškinimas yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, nes tokio aiškinimo pasekmės yra: 1) nepagrįstas sutartinių prievolių nepažeidusios šalies (ieškovės) teisės į atlyginimą už atliktus darbus pažeidimas, 2) atsakovės atleidimas nuo tinkamo prisiimtų prievolių vykdymo ieškovei, motyvuojant trečiojo asmens neesminiu sutarties pažeidimu.

Anot atsakovės atstovės, Keltuvo perdavimo-priėmimo aktas atsakovei buvo būtinas tam, kad atsakovė žinotų, kad trečiasis asmuo ir ieškovė neturi pretenzijų vienas kitam dėl atliktų Keltuvo įrengimo darbų, ir kad atsakovei atsirastų pareiga atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad sutarties šalys vykdydamos prievoles privalo bendradarbiauti (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 str. 3 d.). Atsakovė, siekdama tinkamai įvykdyti Trišaliu susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, reikalui esant, privalėjo bendradarbiauti su kitomis Trišalio susitarimo šalimis ir imtis visų protingų priemonių, siekiant išsiaiškinti jai rūpimą informaciją ar gauti jai reikalingus dokumentus, be kurių, jos manymu, atsiskaityti tiesiogiai su ieškove ji neva negalėjo. Akivaizdu, kad Keltuvo perdavimo-priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sudarytas tarp trečiojo asmens ir ieškovės. Dėl Keltuvo perdavimo - priėmimo akto atsakovės atstovas skambino trečiojo asmens vadovui, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų skambinta ieškovės darbuotojams ar būtų imtasi kitų aktyvių veiksmų gauti atsakovei rūpimą dokumentą ar išsiaiškinti jai rūpimą informaciją apie galimas rangovo ir subrangovo tarpusavio pretenzijas. Atsakovė visus rangos darbus priėmė, dėl jų kokybės jokių pretenzijų nereiškė, juos apmokėjo nesilaikydama Trišalio susitarimo sąlygų, nesiėmė visų protingų priemonių jai reikalingiems dokumentams bei informacijai gauti, apie savo ketinimus nesilaikyti Trišalio susitarimo sąlygų ieškovei nepranešė, su ja nebendradarbiavo – toks atsakovės elgesys rodo, jog nei Keltuvo perdavimo-priėmimo aktas, nei Trišaliu susitarimu prisiimti įsipareigojimai jai iš tikro nerūpėjo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad atsakovė, nesant tam svarbių priežasčių, pažeidė Trišalio susitarimo 2.2 bei 3.1 punktuose nustatytus įsipareigojimus, todėl konstatuotini jos neteisėti veiksmai (neveikimas).

Dėl kaltės

Minėta, kad skolininko kaltė preziumuojama. Šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė, nes neįrodė, kad Trišalio susitarimo sąlygas ji pažeidė ne dėl savo kaltės.

Dėl nuostolių ir priežastinio ryšio

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Pagal Trišalio susitarimo 2.2 punktą atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovei sumą ne didesnę nei buvo numatytą Rangovo (trečiojo asmens) pasiūlyme. Minėta, kad atsakovė, pasirašiusi atliktų darbų aktą, priėmė Keltuvą bei jo montavimo darbus už 13870,98 EUR su PVM sumą, todėl laikytina, kad būtent tokio dydžio sumą atsakovė privalėjo pervesti ieškovei pagal Trišalio susitarimo 2.2 punktą. 2015-10-19 trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei už Keltuvo įrengimo darbus 5991,42 EUR. Ieškovės nuostoliai, susiję su Trišalio susitarimo 2.2 punkto pažeidimu, t. y. su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), sudaro 7879,56 EUR. Todėl iš atsakovės priteistina ne didesnė nei 7879,56 EUR dydžio suma.

Dėl palūkanų

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (243,00 EUR) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (300,00 EUR).

CPK 98 str. 1 ir 2 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte numatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) (iki 2016 m. liepos mėnesio – 350,00 EUR): už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15. Priteistinos ieškovės atstovavimo išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose užtruko 2,5 valandos (suapvalinus – 3 val.). Todėl maksimaliai priteistinos išlaidos už advokato dalyvavimą posėdžiuose sudarytų 157,50 EUR (52,5 x 3), o advokato pasirengimo bylos nagrinėjimui paslauga įvertintina vienos atstovavimo teisme valandos įkainiu ir sudarytų 52,50 EUR, viso: 210,00 EUR.

Patenkinus 97,36 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų (8093,58 / 7879,56 x 100), iš atsakovės ieškovui priteistina 441,02 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Šiaulių liftas“:

7879,56 EUR (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 56 ct) nuostolių atlyginimo;

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2016-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

441,02 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas              Sergej Lebedev