Administracinė byla Nr. eAS-390-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00098-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 5S-2178 „Dėl informavimo apie prašymo Nr. AP-32608 nagrinėjimo rezultatus“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir atsakovas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl Mažeikių r. savivaldybės administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo.

Skunde nurodė, kad atsakovas deramai neatliko savo pareigų, pažeidė veiklos ir etikos principus. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti teisės aktuose nustatytas funkcijas ir padeda užtikrinti teisėtumą bei teismui vykdyti teisingumą.

Pareiškėjas teigė, kad viešojo administravimo subjekto rašte / sprendime nors ir pripažįstamos įstatymuose nustatytos sąvokos, jų samprata, nagrinėtoje situacijoje rasti įstatymų nuostatų neatitikimai / pažeidimai, bet „suvesdama“ į įstaigos kompetenciją ir, jog pranešimą dėl patiriamo psichologinio smurto (mobingo) persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinei darbo inspekcijai bei tą faktą, kad panašūs klausimai yra nagrinėjami teisme – ji prašymo / skundo (tikrinti sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo) nenagrinės. Atsakovo kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 1–2 ir 8 straipsniuose. Visiems suprantama, kad problema yra Mažeikių rajono savivaldybėje, tačiau jokių veiksmų nesiimama.

Pareiškėjas teigė, kad nesutinkantis su viešojo administravimo institucijos Raštu, kuriuo atsisakoma vykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinę procedūrą. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas patikrinti, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė tokį sprendimą, o nustačius įstatymo pažeidimus, prašė panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą.

Pareiškėjas prašė apginti jo pažeistas teises / interesus, į viešojo administravimo subjekto pažeidimus žvelgiant per Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25, 178, 228 ir 294 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.64, 6.230, 6.268 straipsnių nuostatų prizmę. Viešojo administravimo subjektas pripažintinas pažeidęs įstatymų normas, jais įtvirtintus teisės principus ir įpareigotinas pareiškėjo 2024 m. gruodžio 23 d. prašyme / kreipimesi nurodytus įstatymų pažeidimus ištirti iš naujo – užtikrinti teisės aktų tinkamą įgyvendinimą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 23 straipsnio, 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas.

Teismas nurodė, kad skundžiamame Šiaulių apygardos prokuratūros 2024 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 5S-2178 „Dėl informavimo apie prašymo Nr. AP-32608 nagrinėjimo rezultatus“ yra nurodyta, jog 2024 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros perduotas P. V. 2024 m. gruodžio 23 d. prašymas (registracijos Nr. AP-32608), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2024 m. spalio 23 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl mobingo, kurį Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 5S-1816 perdavė nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (toliau – ir VDI). 2024 m. gruodžio 23 d. prašymu pareiškėjas informavo, kad minėtą kreipimąsi VDI 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas prašo padėti Mažeikių rajono savivaldybės merui ir administracijai imtis priemonių nustatant teisingą ir veiksmingą veiksmų algoritmą. Rašte taip pat nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, tinkamai taikydamas (vadovaudamasis) Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. I-313 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 34 punktą, 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 5S-1816 perdavė pagal kompetenciją nagrinėti VDI P. V. 2024 m. spalio 23 d. kreipimąsi dėl darbdavio, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos galbūt vykdomo mobingo, kliudymo daryti karjerą (registracijos Nr. AP-26467). Teisinė situacija, kuomet VDI (jos įgalioti tarnautojai) 2024 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SD-137-23779, nesukuria teisių prokuratūrai tikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat aptariamu atveju prokuratūra (prokuroras) neturi teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 23 d. prašymą, kurio dalykas nėra priskiriamas prokuratūros kompetencijai. Išaiškino, kad vadovaujantis Aprašo 56.1 papunkčiu, pareiškėjui pateiktas informacinio pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas.

Teismas vertino, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio, jis nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties ar pobūdžio. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-5246-596/2025 pagal pareiškėjo P. V. patikslintą skundą atsakovui VDI dėl 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. SD-137-23779 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad procesinė prielaida kreiptis į teismą yra ne bet kokias pasekmes sukeliantys viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai, tačiau tokie aktai ar veiksmai, kurie sukelia teisines pasekmes. Teisinės pasekmės yra tokios pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Net ir panaikinus skundžiamą Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, priėjo prie išvados, kad tokio pobūdžio dokumentas yra laikytinas ir tarpinio pobūdžio, nes vadovaujantis Aprašo 34 punktu, prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ar skundo gavimo prokuratūroje dienos persiunčiami nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė VDI 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. SD-137-23779, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-5246-596/2025. Dėl to Raštas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skundžiamų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teismas, nustatęs paminėtas aplinkybes, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo neobjektyvia ir deklaratyvia išvada, jog skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymi, kad teismas suvaržė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 5 straipsnis). Akcentuoja, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1–2 dalys), teisingumą administracinėse bylose vykdo teismai (ABTĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad teismas ignoravo pateiktus įrodymus, o tai neatitinka teisingumo, protingumo ir betarpiškumo kriterijų. Tik teismo valia yra bylą išspręsti teisingai. Šiuo atveju teismas nesiekė teisingai išspręsti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Pareiškėjas taip pat prašo paaiškinti, kodėl vyksta sąmoningas ir tęstinis pažeistų teisių, interesų gynybos varžymas ir kaip pagal teisingumo ir protingumo kriterijus / principus teismas vykdo teisingumą (ABTĮ 6 straipsnis).

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, naudojant informacines ir elektronines ryšių technologijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jokių argumentų, dėl ko byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas nenurodė.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į Generalinę prokurorę su prašymu ginti jo teises, kadangi Mažeikių rajono savivaldybėje varžoma jo teisė daryti karjerą valstybės tarnyboje, vykdomas mobingas, psichologinis smurtas ir kt. Prašė būti informuotas apie prašymo nagrinėjimo etapus, vyksmą ir priimtus veiksmus / sprendimus.

Paminėtas pareiškėjo kreipimasis buvo persiųstas VDI, kuri 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. SD-137-23779 pareiškėjo kreipimosi nenagrinėjo.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 23 d. raštu kreipėsi į Generalinę prokurorę, kuriame nurodė, kad 2024 m. spalio 23 d. pateikė kreipimąsi, kuris 2024 m. spalio 25 d. vyr. prokuroro T. G. raštu Nr. 5S-1816 buvo persiųstas VDI, kuri 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. SD-137-23779 nusprendė kreipimosi nenagrinėti. Pareiškėjas prašė generalinės prokurorės ne išimčių, o susipažinus su situacija bei pripažinus Mažeikių rajono savivaldybės mero ir administracijos (atsakingų asmenų) veiksmuose esant įstatymų normų pažeidimus, Mažeikių rajono savivaldybės merui ir / ar administracijai padėti nustatyti teisingą ir veiksmingą veiksmų algoritmą.

Generalinė prokuratūra pareiškėjo prašymą persiuntė Šiaulių apygardos prokuratūrai, kuri skundžiamame 2024 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 5S-2178 informavo pareiškėją, kad Generalinė prokuratūra persiuntė pareiškėjo 2024 m. gruodžio 23 d. prašymą. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, tinkamai taikydamas (vadovaudamasis) Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. I-313 redakcija) 34 punktą, 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 5S-1816 perdavė pagal kompetenciją nagrinėti VDI pareiškėjo 2024 m. spalio 23 d. kreipimąsi dėl darbdavio – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos – galbūt vykdomo mobingo, kliudymo daryti karjerą (registracijos Nr. AP-26467). Teisinė situacija, kuomet VDI (jos įgaliotas tarnautojas) 2024 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SD-137-23779, nesukuria teisių prokuratūrai tikrinti tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat aptariamu atveju prokuratūra (prokuroras) neturi teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 23 d. prašymo, kurio dalykas nėra priskiriamas prokuratūros kompetencijai.

Šiaulių apygardos prokuratūra skundžiamame Rašte taip pat nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 56.1 papunkčiu, pareiškėjui pateiktas informacinio pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Pagal Aprašo 34 punktą, prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ar skundo gavimo prokuratūroje dienos persiunčiami nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui. Pagal Aprašo 56.1 papunktį neskundžiami informacinio–aiškinamojo pobūdžio atsakymai.  Teikiant atsakymą Aprašo 56 punkte nurodytais atvejais, pareiškėjui išaiškinama, kad atsakymas yra neskundžiamas (Aprašo 57 p.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kadangi jame suteikta informacija pareiškėjui apie jo prašymo nagrinėjimą, todėl jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.)

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl ginčijamo Rašto priėmimo.

Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bei pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė VDI 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. SD-137-23779, kurio pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI2-5246-596/2025). Dėl to Raštas, kuriuo pareiškėjui suteikta informacija apie jo kreipimosi nagrinėjimą, yra informacinio pobūdžio ir nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas Raštas buvo priimtas vadovaujantis Aprašu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.

Įvertinusi ginčijamo Rašo turinį, atsižvelgusi į aktualias teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Raštą konstatavęs, kad skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinis priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.  

Pareiškėjas 2025 m. balandžio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 ir prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl atskirosios nutarties priėmimo konkrečiai nenurodo kokie teisės aktų pažeidimai padaryti, kas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius

        Skirgailė Žalimienė