Civilinė byla Nr. e2-717-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-56-3-00198-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.12

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Viešbučių paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Perkūno namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Viešbučių paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Perkūno namai“ ieškinį atsakovams Lietuvos jėzuitų provincijai, uždarajai akcinei bendrovei Architektų biurui G. Natkevičius ir partneriai, T. J., A. S. dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Projektana“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Viešbučių paslaugos“ ir UAB ,,Perkūno namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 

1.1.                      priteisti ieškovei UAB ,,Viešbučių paslaugos“ solidariai iš atsakovų Lietuvos jėzuitų provincijos, UAB Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai, T. J. ir A. S. 83 700,02 Eur nuostolių atlyginimą ir 22 286 Eur negautas pajamas;

1.2.                      įpareigoti atsakovus Lietuvos jėzuitų provinciją, UAB Architektų biurą G. Natkevičius ir partneriai, T. J. ir A. S. ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastatų rekonstravimo į daugiafunkcinį mokslo ir sporto centrą (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ konstrukcijų dalies (SK) rūsio sienos detalės CD-3 sprendinį, numatant bent 250 mm tarpą tarp suprojektuotos atraminės sienos ir esamos nelygios akmens mūro sienos, kaip nurodyta teismo eksperto dr. D. K. ir konstrukcijų tyrimų vadovo dr. M. S. parengtoje esamo statinio konstrukcijų tyrimų ataskaitoje Nr. STA 1045, suderinti pakoreguotus sprendinius su ieškove UAB „Perkūno namai“, atlikti pakoreguoto techninio projekto ekspertizę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (jeigu reikalinga);

1.3.                      įpareigoti atsakovę Lietuvos jėzuitų provinciją ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo 1.2 papunktyje nurodytų veiksmų atlikimo atlikti statybos darbus, įgyvendinant pakoreguoto techninio projekto sprendinius;

1.4.                      priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos jėzuitų provincijos, UAB Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai, T. J. ir A. S. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5.                      priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.     

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei UAB ,,Perkūno namai“ nuosavybės teise priklauso viešbutis, kurį nuomos sutarties pagrindu naudoja ir valdo ieškovė UAB ,,Viešbučių paslaugos“. Su ieškovių valdomu turtu besiribojančiame atsakovei Lietuvos jėzuitų provincijai priklausančiame žemės sklype pagal atsakovės UAB Architektų biuro G. Narkevičius ir partneriai parengtą techninį projektą 2018 m. buvo pradėti gyvenamosios paskirties pastatų rekonstravimo į daugiafunkcinį mokslo ir sporto centrą statybos darbai. Dėl netinkamai parinktų techninių sprendinių, susijusių su statybvietės grunto sutvirtinimu, netinkamos statybos darbų priežiūros ir grunto pokyčių ėmė deformuotis ieškovių valdomo viešbučio konstrukcijos. Ieškovių teigimu, šiuo metu viešbučio defektų pašalinimo išlaidos yra 83 700,02 Eur, be to, dėl atsiradusių defektų dalis viešbučio patalpų negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, dėl to nebuvo gauta 22 286 Eur pajamų. Tik atlikus atitinkamus techninio projekto ir darbo projekto pakeitimus galės būti išvengta tolimesnių neigiamų padarinių atsiradimo, todėl ieškovės prašo teismo ne tik priteisti nuostolių atlyginimą, bet ir įpareigoti atsakoves atlikti ieškinyje nurodytus techninio projekto pakeitimus.

3.       Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) uždrausti atsakovei Lietuvos jėzuitų provincijai vykdyti bet kokius statybos ar tvarkomuosius darbus valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; (2) įpareigoti atsakovę Lietuvos jėzuitų provinciją per 2 mėn. nuo teismo nutarties, kuria būtų pritaikomos šios laikinosios apsaugos priemonės priėmimo dienos, parengti statybos konservavimo aprašą ir užkonservuoti esamų senųjų paveldo saugomų akmens mūro pastatų konstrukcijas bei 2018–2020 m. įrengtų gelžbetoninių atraminių sienų konstrukcijas.

4.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovių prašymą patenkino visiškai ir pritaikė jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudė atsakovei Lietuvos jėzuitų provincijai vykdyti bet kokius statybos ar tvarkomuosius darbus valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įpareigodamas atsakovę Lietuvos jėzuitų provinciją per 2 mėn. nuo šios nutarties priėmimo dienos parengti statybos konservavimo aprašą ir užkonservuoti esamų senųjų paveldo saugomų akmens mūro pastatų konstrukcijas, bei 2018–2020 m. įrengtų gelžbetoninių atraminių sienų konstrukcijas.

5.       Atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija 2023 m. gegužės 19 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama 2023 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, kad statybos darbai nėra vykdomi, statybvietė yra užkonservuota, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nėra. Be to, laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos atskirąjį skundą priėmė ir jį patenkino – panaikino 2023 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria ieškovių UAB „Viešbučių paslaugos“ ir UAB „Perkūno namai“ ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir šį ieškovių prašymą atmetė. 

7.       Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo sąsajumo reikalavimo ir neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovės reiškia reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastatų rekonstravimo į daugiafunkcinį mokslo ir sporto centrą (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ konstrukcijų dalies (SK) rūsio sienos detalės CD-3 sprendinio pakoregavimo, jo ekspertizės atlikimo, statybą leidžiančio dokumento (jeigu reikalinga) gavimo bei statybos darbų pagal pakoreguoto techninio projekto sprendinius atlikimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama, kad besiribojančiame žemės sklype, kurį nuosavybės teise valdo atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija (statytoja), būtų uždrausta vykdyti bet kokius statybos ar tvarkomuosius darbus, įpareigojant atsakovę parengti statybos konservavimo aprašą ir užkonservuoti esamų senųjų paveldo saugomų akmens mūro pastatų konstrukcijas, bei 2018–2020 m. įrengtų gelžbetoninių atraminių sienų konstrukcijas.

9.       Įvertinęs aptartus ieškovių ieškiniu reiškiamus materialiuosius reikalavimus, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį bei atskirojo skundo argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas niekaip neužtikrintų ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. nei nuostolių ir (ar) negautų pajamų atlyginimo, nei techninio projekto koregavimo ir kitų su tuo susijusių darbų atlikimo. Pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos. 

10.       Teismo vertinimu, šiuo atveju neįrodyta ir grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ginčas kilęs jau dėl atliktų statybos darbų ydingumo ir dėl to ieškovių įrodinėjamų nuostolių bei negauto pelno atlyginimo, t. y. nuostoliai siejami jau su atliktais statybos darbais pagal, ieškovių teigimu, ydingai parengtą techninį projektą. Ieškovės nėra pateikusios jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklype atsakovė toliau vykdo statybos darbus pagal šią projektinę dokumentaciją. Priešingai, su atskiruoju skundu atsakovės pateikti duomenys leido teismui spręsti, kad šiuo metu jokie statybos darbai ginčo žemės sklype nėra vykdomi, t. y. ginčo žemės sklype esantys statiniai yra uždengti, statybvietė aptverta. Taigi, nėra įrodyta visuma aplinkybių laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.   

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovės UAB ,,Viešbučių paslaugos“ ir UAB ,,Perkūno namai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

11.1.                      Teismo išvada, kad statybos darbai žemės sklype nėra vykdomi, nepagrįsta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – statytojos pranešimas apie statybų pradžią – patvirtina, kad statybos yra pradėtos, o įrodymų apie tai, kad statybos būtų sustabdytos ar užbaigtos, byloje nėra. Atraminių sienų konservavimo darbų projekto taip pat nėra. Todėl ir pagrindo padaryti išvadą, kad statybos darbai nuo 2021 m. nevyksta, nebuvo.

11.2.                      Prašymas sustabdyti statybos darbus yra pagrįstas ir susijęs su pareikštu reikalavimu pakoreguoti techninį projektą ir statybos darbus atlikti būtent pagal jį. Tik pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. sustabdžius statybos darbus, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas.

11.3.                      Teismas neteisingai nurodė, kad yra atlikti statybvietės konservavimo darbai ar kad prašymas įpareigoti tokius darbus atlikti nėra susijęs su pareikštu reikalavimu. Atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija pateikė įrodymus tik apie atliktus paveldo objektu esančių senųjų rūsių konservavimo darbus, o duomenų apie žemės sklype 2018–2020 m. įrengtų gelžbetoninių atraminių sienų konstrukcijų užkonservavimą į bylą nėra pateikta.

11.4.                      Neužkonservavus gelžbetoninės atraminių sienų konstrukcijos, kyla grėsmė, kad šios konstrukcijos, o taip pat į jas besiremiantis gruntas bus nuolat veikiami atmosferinių veiksnių poveikio, atitinkamai toks žalingas poveikis gali turėti įtakos šalia esančios gatvės ir ieškovių valdomo pastato (viešbučio) mechaniniam atsparumui bei tvirtumui, o kartu ir ieškovų nuostolių didėjimui.

12.       Atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija atsiliepime į ieškovių atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

12.1.                      Ieškovės neįrodė grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors statybos darbai žemės sklype yra vykdomi. Vien aplinkybės, kad yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pranešta apie statybos pradžią ginčo adresu, o statybos darbai buvo atliekami 2018–2021 m., nereiškia, kad ir nutarties priėmimo metu buvo vykdomi statybos darbai. Todėl nėra ir pagrindo teigti, kad kyla reali grėsmė galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

12.2.                      Nepagrįsti ir tokie ieškovių argumentai, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas teismo sprendimo tinkamas įvykdymas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų tęsiami statybos darbai bei priimtas ieškovėms palankus teismo sprendimas, tai nesudarytų kliūčių projekto sprendiniams koreguoti.

12.3.                      Ieškovės remiasi visiškai nepagrįsta prielaida, kad toliau vykdant statybos darbus pagal esamą projektą jų nuostoliai didės. Tokiais ieškovių deklaratyviais teiginiais siekiama neproporcingai ir nepagrįstai apriboti atsakovės (statytojos) teises bei jos interesus.

12.4.                      Ieškovių prašymas pritaikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones yra dviprasmiškas ir prieštaringas. Viena laikinąja apsaugos priemone siekiama drausti vykdyti bet kokius statybos darbus ginčo žemės sklype, o kita – įpareigoti konservuoti statybas tame pačiame žemės sklype.

12.5.                      Statybos projektas buvo rengiamas siekiant pagerinti Kauno jėzuitų gimnazijos mokomąją bazę, sukuriant tinkamas mokymosi ir sportavimo sąlygas mokiniams. Statybos, kurių sustabdymo siekia ieškovės, yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi nebūtų pasiekti mokyklinio švietimo tobulinimo tikslai, kurie yra vieni iš prioritetinių visuomenės interesų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo

13.       Apeliantės UAB ,,Viešbučių paslaugos“ ir UAB ,,Perkūno namai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – išrašą iš Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinės sistemos apie statybos pradžią.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantės neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo ir nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir jų sąsajumo su pareikštu reikalavimu

16.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą visų pirma susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus atitinkamą prašymą pateikusio asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

17.       Be to, prašomos byloje taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, antraip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje (dėl joje kilusio ginčo) priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pasinaikindamas ankstesnę savo nutartį, kuria apeliančių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, ir jų prašymą atmesdamas, konstatavo, kad prašomi taikyti ribojimai nėra susiję su pareikštu reikalavimu ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nėra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad tokia teismo išvada stokoja pagrįstumo.

19.       Viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti bylos šalis turi pasirinkti tokios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtį – eliminuoti būtent toje byloje dėl ieškinio dalyko priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu tokią riziką galima įžvelgti. Kita vertus, teismas neteisingai įvertino pareikštų materialinių reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, todėl suklydo ir vertindamas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo sąsajumo su pareikštu ieškiniu reikalavimo.

20.       Kaip matyti iš ieškinio, apeliantės nagrinėjamoje byloje atsakovams pareiškė sudėtinį reikalavimą: (1) prašo priteisti apeliantei UAB ,,Viešbučių paslaugos“ solidariai iš atsakovų 83 700,02 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro jų turto (viešbučio) remonto išlaidos, ir 22 286 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos, atlyginimą; (2) prašo įpareigoti atsakovus pakoreguoti techninio projekto dalį, susijusią su rūsio sienos dalies CD-3 sprendiniu, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal jį atlikti statybos darbus. Abu šie reikalavimai grindžiami tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovai netinkamai vykdo jų kaip projektuotojų, statytojų ir statybų prižiūrėtojų pareigas, kadangi statybos buvo pradėtos tinkamai neužtikrinus šalia esančių gatvių ir pastatų tvirtumo ir techninio atsparumo. Apeliančių teigimu, dėl pradėtų statybos darbų joms priklausančiam ir (ar) valdomam turtui (viešbučiui) buvo padaryta žala, kuri ateityje gali tik didėti, jeigu statybos dokumentai nebus atitinkamai pakeisti.

21.       Taigi, apeliantės yra pasirinkusios savo galimai pažeistų teisių gynimo būdus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 ir 6 punktuose, t. y. siekia realizuoti teisę reikalauti jų patirtų nuostolių atlyginimo ir teisę reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys).

22.       Iš dalies pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apeliančių prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atlikti (tęsti) statybos darbus – nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimu atlyginti esamus (jau atsiradusius) nuostolius. Nėra jokių abejonių, kad turtinio reikalavimo įvykdymui ar neįvykdymui, jeigu teismas patenkintų ieškinį, tęsiamos statybos negalėtų turėti jokios įtakos. Tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši apeliančių prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos rūšies laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti – yra susijusi su reikalavimu pakeisti techninį projektą ir taip išvengti dar didesnės žalos apeliančių valdomam ir (ar) naudojamam turtui atsiradimo. Apeliantėms byloje siekiant įrodyti ne tik jau padarytą joms žalą, bet ir galimą žalos padidėjimą ateityje, jeigu statybos dokumentai nebūtų pakeisti ir darbai būtų atliekami pagal esamus statybos dokumentus, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – pradėtų statybų pagal techninį projektą, kurio ydingumas yra įrodinėjamas, sustabdymas – neabejotinai yra susijusi su pareikštu prevenciniu ieškiniu.

23.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios ieškinio reikalavimais, suklydo, taip pat teismas šiuo konkrečiu atveju neįvertino susiklosčiusios padėties išsaugojimo poreikio. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą. Tam tikrais atvejais atitinkamų ribojimų iki teismo sprendimo įsitiesėjimo nustatymą lemia ir objektyvus poreikis išsaugoti (užfiksuoti) pačią situaciją. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo, be kita ko, nesukeliančia didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-912/2022).  

24.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad statybos proceso pagal apeliančių kvestionuojamus statybos dokumentus sustabdymu bus užkirstas kelias galimai žalai atsirasti ar jai padidėti. Tik uždraudus atlikti statybos veiksmus pagal statybos projektą, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra keliamas nagrinėjamoje byloje, galės būti užtikrintas esamos padėties išsaugojimas. Tuo atveju, jeigu statybos darbai būtų tęsiami pagal esamą projektą, jo pakeitimas ir šių pakeitimų įgyvendinimas, esant užbaigtam statybų procesui, taptų sunkiai realizuojamas, todėl yra pagrindas konstatuoti ir egzistuojančią teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus apeliantėms, neįvykdymo riziką.

25.       Atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos teiginiai, kad šiuo metu statybos faktiškai nevyksta, todėl ir jų stabdymas nėra būtinas, ir kuriais, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisiškai neaktualūs ir nepaneigia tokios laikinosios apsaugos priemonės nustatymo poreikio. Šių priemonių taikymo poreikio taip pat nepaneigia ir atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl prioritetinės viešojo intereso apsaugos, jai siekiant pagerinti Kauno jėzuitų gimnazijos mokomąją bazę ir sukuriant tinkamas mokymosi bei sportavimo sąlygas mokiniams. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta ir trečiųjų asmenų interesų apsauga rengiant statinio projektą ar statant statinį. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, nebūtų pakeistos kitaip, nei pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, tame tarpe turi būti užtikrinamas statinių esamos techninės būklės nepabloginimas. Todėl tokia aplinkybė, kad statybų procesas iki bus išspręstas šalių ginčas bei nustatyta, ar atsakovų vykdomos statybos nepažeidžia kitų asmenų (apeliantų) teisėtų interesų ir ar nedaro (negali padaryti) jiems žalos, nebevyks, nepažeidžia viešojo intereso, atsakovės siejamo vien su jos noru kuo greičiau pagerinti mokinių ugdymo proceso sąlygas.

26.       Todėl skundžiamos Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties dalis, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis dėl statybos darbų uždraudimo, panaikinama, paliekant galioti pirmiau nustatytus statybos darbų draudimo ribojimus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliančių prašymo laikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, jį 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi patenkinęs nurodė, kad uždraudžia vykdyti bet kokius statybos ar tvarkomuosius darbus valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau iš su ieškiniu pateikto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise nuo 2022 m. gruodžio 28 d. priklauso atsakovei Lietuvos jėzuitų provincijai. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso, patikslindamas rezoliucinę Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties dalį. 

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių prašymo dalis, susijusi su atsakovės įpareigojimu parengti statybos konservavimo aprašą ir atlikti konservavimo darbus, yra perteklinė, juo labiau kad atskirajame skunde yra pripažįstamas dalies tokių darbų atlikimas –esamų senųjų paveldo saugomų akmens mūro pastatų konstrukcijų užkonservavimo faktas. Pagal STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 10 punktą sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai remiantis Statinio konservavimo tvarkos aprašu nustatyta tvarka. Statytoja, teismo nurodymu sustabdžiusi statybos darbus, turės atlikti visus su sustabdymu siejamus darbus nepriklausomai nuo to, ar toks įpareigojimas bus nurodytas teismo nutartyje, ar ne. Todėl iš Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi nepagrįstai pasinaikino, rezoliucinės dalies šis įpareigojimas pašalintinas.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos atskirasis skundas ir panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, paliekant galioti 2023 m. gegužės 9 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį patikslinant ir ją išdėstant taip:

,,Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Viešbučių paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Perkūno namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Viešbučių paslaugos“, juridinio asmens kodas 304030271, ir uždarosios akcinės bendrovės „Perkūno namai“, juridinio asmens kodas 133918084, ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Lietuvos jėzuitų provincijai, juridinio asmens kodas 191893936, vykdyti bet kokius statybos ar tvarkomuosius darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.“

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė