Civilinė byla Nr. 3K-7-71-823/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01551-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.16; 3.5.26
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Rimos Ažubalytės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Artūro Ridiko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Pužienė, Klaipėdos apygardos prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminus, per kuriuos turi būti pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl tam tikros vertės turto konfiskavimo, išduotas apkaltinamojo teismo nuosprendžio pagrindu, taip pat termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą, draudimą apeliacinės instancijos teismui peržengti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja (skolininkė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti antstolės L. Pužienės 2024 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-24-109-8109, kuriuo atnaujintas praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas ir priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas (toliau – ir Patvarkymas), taip pat visus kitus po šio Patvarkymo priimtus antstolės patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/00296; 2) įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0109/24/00296 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
3. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-360/2014, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-514/2014, jai buvo paskirta 32 500 Lt (9412,65 Eur) baudos bausmė ir 1 020 495 Lt (295 555,78 Eur) vertės turto konfiskavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-19-360/2014 dėl 1 020 495 Lt (295 555,78 Eur) vertės turto konfiskavimo, šis raštas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. patvarkymu buvo pateiktas vykdyti antstoliams. Antstolė V. Daugirdienė 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S-150001926 dėl išieškojimo negalimumo nustatė, kad skolininkė neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais ir 2015 m. vasario 27 d. grąžino vykdomąjį dokumentą Klaipėdos apygardos teismui.
4. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, buvo laikinai apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotus pareiškėjos sutuoktinio vardu. Minėtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęsiamas baudžiamąją bylą Nr. 1-19-360/2014 nagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12438-676/2017 nutraukė pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; šios sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad santuokos metu įgytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažįstamas pareiškėjos nuosavybe.
6. Pareiškėja 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama panaikinti turto areštą žemės sklypui ir gyvenamajam namui. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi prašymą atmetė. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2024 m. sausio 7 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą pakartotinai pateikti antstoliams vykdyti vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-360/2014. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 9 d. pakartotinai pateikė vykdyti 2014 m. spalio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-360/2014 dėl 295 555,78 Eur vertės turto konfiskavimo. Antstolė L. Pužienė, gavusi pakartotinai pateiktą 2014 m. spalio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-360/2014, Patvarkymu atnaujino praleistą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, priėmė vykdyti vykdomąjį raštą ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0109/24/00296.
7. Pareiškėjos teigimu, antstolė Patvarkyme nenurodė, ar išieškotoja pateikė prašymą atnaujinti praleistą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, taip pat kokius pateikė įrodymus, patvirtinančius pagrindą atnaujinti terminą. Patvarkyme nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad neįvykdytą vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu antstolė V. Daugirdienė grąžino Klaipėdos apygardos teismui, o ne išieškotojai, tokiais veiksmais užkirsdama kelią valstybei atstovaujančioms institucijoms, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir (arba) prokuratūrai, kontroliuoti vykdomojo dokumento vykdymą. Priešingai nei teigia antstolė, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas ne teismui, o išieškotojai. Antstolės V. Daugirdienės 2015 m. vasario 11 d. išieškojimo negalimumo aktas nėra nuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu ir teisėtu. Be to, pareiškėja turtą įgijo tik 2017 m. spalio 9 d. pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-12438-676/2017, todėl 2015 m. vasario 11 d. antstolė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja tuo metu neturėjo registruoto turto.
8. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolė V. Daugirdienė vykdomąjį raštą išieškotojai grąžino 2015 m. vasario 11 d., todėl 5 metų senaties terminas jam pateikti vykdyti pasibaigė 2020 m. vasario 12 d. Patvarkymą dėl termino atnaujinimo antstolė priėmė tik 2024 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo senaties termino pabaigos. Išieškotoja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdymo procese, todėl, nevykdžiusi jai tenkančios pareigos domėtis vykdymo eiga, turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Pareiškėja teismo nuosprendžio vykdymo nevengė, turto nebandė paslėpti, savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą išviešino 2017 m. gruodžio 18 d., kai įstatyme nustatytas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dar nebuvo pasibaigęs.
9. Antstolė L. Pužienė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad originalus vykdomasis dokumentas nebuvo grąžintas valstybei atstovaujančiai VMI. Visi procesiniai dokumentai kartu su vykdomuoju dokumentu buvo klaidingai pateikti Klaipėdos apygardos teismui, t. y. vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. Kadangi išieškotojai vykdomasis dokumentas Nr. 1-19-360/2014 nebuvo grąžintas, išieškotoja neturėjo galimybės įgyvendinti pareigos kontroliuoti vykdymą, taip pat negalėjo įgyvendinti savo teisės skųsti vykdomojo rašto grąžinimą dėl išieškojimo negalimumo, nors vykdomosios bylos užbaigimo metu skolininkė turėjo turto, jis buvo areštuotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-360/2014, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo grąžinti vykdomojo dokumento su turto neradimo aktu.
10. Suinteresuotas asmuoVMI nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iki 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžio vykdymo proceso kontrolės funkcija baudžiamajame procese buvo priskirta prokurorams. Po 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342, 346, 348, 365-2 ir 365-4 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-900 įsigaliojimo prokuratūra palikta atsakinga tik už nuosprendžio pateikimą vykdyti, tačiau įstatymų leidėjas nenurodė jokios institucijos, kuri imperatyviai ir tiesiogiai turėtų įgyvendinti nuosprendžių vykdymo kontrolę. VMI pagal įstatymą nėra priskirtos nei nuosprendžių pateikimo vykdyti, nei nuosprendžių vykdymo kontrolės funkcijos.
11. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos 2023 m. gruodžio 27 d. prašymo panaikinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-360/2014 laikiną nuosavybės teisės apribojimą žemės sklypui ir gyvenamajam namui nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjai paskirtas 1 020 495 Lt (295 555,78 Eur) turto konfiskavimas valstybės naudai nėra įvykdytas. Antstolė, kuriai Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. patvarkymu buvo pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. 1-19-360/2014, galimai per klaidą grąžino neįvykdytą vykdomąjį raštą su išieškojimo negalimumo aktu ne išieškotojai (valstybei atstovaujančiai VMI), o Klaipėdos apygardos teismui. Dėl to išieškotoja neturėjo galimybių kontroliuoti ir iš naujo teikti vykdyti vykdomojo dokumento.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
12. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.
13. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 22 d. antstolės V. Daugirdienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/14/01699 pagal 2014 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-19-360/2014 dėl 295 555,78 Eur vertės turto konfiskavimo iš skolininkės G. V. (buvusi pavardė – G.) išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI. 2015 m. vasario 11 d. antstolė V. Daugirdienė priėmė patvarkymą Nr. S-150001926 dėl išieškojimo negalimumo, juo nustatė, kad skolininkė G. V. neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl vykdomasis dokumentas yra grąžintinas išieškotojai. Antstolė V. Daugirdienė 2015 m. vasario 11 d. taip pat priėmė patvarkymą Nr. S-150001929 dėl vykdomosios bylos užbaigimo grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Paminėti patvarkymai buvo išsiųsti VMI, Klaipėdos apygardos teismui, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorėms Daliai Stonienei ir Saulei Pučkienei, skolininkei G. V..
14. Teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. vasario 14 d. antstolei L. Pužienei buvo pateiktas 2014 m. spalio 21 d. vykdomasis raštas Nr. 1-1-19-360/2014 dėl 295 555,78 Eur vertės turto konfiskavimo iš skolininkės G. V. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI. 2024 m. vasario 26 d. antstolei buvo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą 2014 m. spalio 21 d. vykdomajam dokumentui pateikti, grindžiamas tuo, kad antstolė V. Daugirdienė galimai per klaidą grąžino vykdomąjį dokumentą ne išieškotojai, o Klaipėdos apygardos teismui, todėl vykdomasis dokumentas nebuvo laiku pateiktas vykdyti pakartotinai. Antstolė L. Pužienė 2024 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. S-24-109-8109 atnaujino praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą ir priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, užvesta vykdomoji byla Nr. 0109/24/00296.
15. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso 8/265 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
16. Teismas konstatavo, kad antstolė V. Daugirdienė, grąžindama vykdomąjį raštą jį pateikusiam subjektui, nepažeidė teisės normų, nes visus suinteresuotus asmenis, kurie prižiūri nuosprendžių vykdymą, informavo tinkamai. Tačiau, įvertinęs antstolės ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti buvo atnaujintas pagrįstai, o išieškojimo veiksmai atliekami teisėtai.
17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nors antstolės 2015 m. vasario 11 d. išieškojimo negalimumo aktas nėra nuginčytas, tačiau ši aplinkybė neatima iš teismo, kaip antstolio veiksmus kontroliuojančios institucijos, teisės vertinti antstolio patvarkymuose nurodytų faktų pagrįstumo. Antstolės 2015 m. vasario 11 d. patvarkyme dėl išieškojimo negalimumo buvo nurodyta, kad skolininkė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki 2017 m. spalio 9 d. skolininkė turėjo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kuriam prokuroro nutarimu, o vėliau ir teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-360/2014 buvo pritaikytas ir iki šiol galioja laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Duomenų, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01699 būtų pagal tuo metu galiojusią CPK 666–667 straipsniuose nustatytą tvarką nukreipusi išieškojimą į šį turtą ir siūliusi išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, byloje nėra. Dėl to negalima daryti išvados, kad antstolės 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai pagrįstai.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi byloje Nr. T-56-360/2024 netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti apkaltinamojo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, vykdymą dėl suėjusios nuosprendžio vykdymo senaties. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-154-627/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. grąžino pareiškėjai kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties. Minėtose teismų nutartyse nuosprendžio vykdymo nenutraukimo pagrindas buvo tai, kad nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – tebėra neįvykdyta.
20. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad terminas vykdomajam raštui pateikti pakartotinai vykdyti buvo ženkliai praleistas. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė sutinkantis su Patvarkymo argumentu, kad antstolė V. Daugirdienė 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu vykdomąją bylą užbaigė nepagrįstai, nes skolininkė tuo metu turėjo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas remtis bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) ir išieškotojos teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikyti CPK 608 straipsnį, reglamentuojantį praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą.
III. Kasacinio skundo, atsiliepimų į jį ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą dėl antstolės veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė iš esmės nusprendęs, kad antstolės V. Daugirdienės 2015 m. vasario 11 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas ir 2015 m. vasario 11 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo yra neteisėti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktos antstolės veiksmų teisėtumo, o tai laikytina absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 360 straipsnį.
21.2. Antstolės V. Daugirdienės 2015 m. vasario 11 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti šio akto teisėtumo. Be to, 2015 m. vasario 11 d. patvarkymams apskųsti buvo suėjęs CPK 512 straipsnyje įtvirtintas naikinamasis 90 dienų terminas.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė V. Daugirdienė, grąžindama vykdomąjį raštą jį pateikusiam subjektui, nepažeidė teisės normų, nes visus suinteresuotus asmenis, kurie prižiūri nuosprendžių vykdymą, informavo tinkamai. Ši pirmosios instancijos teismo išvada atskiruoju skundu nebuvo ginčijama. Nors antstolė L. Pužienė šioje byloje ginčijamu Patvarkymu atnaujino praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą tik dėl to, kad neva antstolė V. Daugirdienė neįvykdytą vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu grąžino netinkamam subjektui, apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas tiek apeliacijos, tiek šios bylos nagrinėjimo ribas, pripažino esant visiškai kitą termino atnaujinimo pagrindą – antstolės V. Daugirdienės patvarkymų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas neinformavo proceso šalių apie ketinimą išeiti už apeliacinio skundo ribų, kaip to reikalauja CPK 320 straipsnio 2 dalis, nesudarė galimybės pareiškėjai bei antstolei V. Daugirdienei pateikti paaiškinimus dėl minėto išieškojimo negalimumo akto priėmimo aplinkybių, antstolės veiksmus pripažino neteisėtais neturėdamas ir neįvertinęs užbaigtos vykdomosios bylos medžiagos.
21.4. Byloje nustatyta, kad antstolės V. Daugirdienės 2015 m. vasario 11 d. patvarkymai dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomosios bylos užbaigimo buvo išsiųsti VMI, Klaipėdos apygardos teismui, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorėms D. Stonienei ir S. Pučkienei. Taigi, visi suinteresuoti asmenys žinojo apie išieškojimo negalimumo aktą, vykdomosios bylos užbaigimą ir vykdomojo rašto grąžinimą. Objektyvių priežasčių, trukdančių pateikti vykdomąjį raštą vykdyti per įstatyme nustatytą terminą, nebuvo. Nei prokuratūra, nei išieškotoja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo nuo jų valios nepriklausančios kliūtys, dėl kurių nebuvo galima laiku ir tinkamai imtis būtinų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo ir antstolės klaidos, išduodant vykdomąjį dokumentą ir priimant jį vykdyti, nelaikytinos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti.
22. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, paskirtas pareiškėjos turto konfiskavimas nėra įvykdytas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 15 metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Pareiškėja turi turto ir tai suponuoja galimybę toliau vykdyti dėl jos priimtą teismo nuosprendį. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl antstolės veiksmai, atlikti vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/00296, yra teisėti ir pagrįsti. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad VMI nėra priskirtos nei nuosprendžių pateikimo vykdyti, nei pačių nuosprendžių vykdymo kontrolės funkcijos.
23. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su antstolės V. Daugirdienės teisėmis ar pareigomis – šioje byloje nebuvo nei ginčijami, nei naikinami jos priimti procesiniai sprendimai, todėl antstolės įtraukimas į bylą nebuvo procesiškai būtinas. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino antstolės veiksmus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo peržengtos apeliacinio skundo ribos ar pažeistas CPK 320 straipsnis.
23.2. Antstolė V. Daugirdienė 2015 m. vasario 11 d. priimto patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teismui kopijas išsiuntė tiek išieškotojai, tiek nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai prokuratūrai. Tačiau šis antstolės klaidingas sprendimas, vertinant tai, kad toliau buvo vykdomas priverstinis G. V. skirtos baudos išieškojimas ir nepanaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jos turtui, suklaidino nuosprendį vykdžiusią bei kontroliavusią institucijas, o pasikeitus baudžiamosiose bylose išduotų vykdomųjų dokumentų pateikimą vykdyti reglamentuojančioms BPK normoms, jos neturėjo galimybių tinkamai kontroliuoti ir pakartotinai inicijuoti vykdomojo dokumento vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju išieškotojos teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikytinas CPK 608 straipsnis, reguliuojantis praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 20 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti mišriai išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas ir pasiūlė pateikti rašytinius paaiškinimus dėl BK 96 straipsnio, BPK 357 straipsnio ir vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų santykio.
25. Pareiškėja pateikė kasaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:
25.1. CPK 606 straipsnyje ir BK 96 straipsnyje įtvirtintų senaties terminų paskirtis skirtinga – pirmuoju atveju ribojamas vilkinimas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antru atveju ribojamas nuosprendžio begalinis vykdymas. Vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo, pateiktas vykdyti per CPK 606 straipsnyje nustatytą terminą, gali būti vykdomas per visą BK 96 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau neįvykdžius per nuosprendžio vykdymo senaties terminą taikomas BK 96 straipsnis kartu su CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir vykdomoji byla nutraukiama, nes asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Analogiškai ir antstoliui grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui – vykdomasis dokumentas CPK 607 straipsnio 3 dalies pagrindu, nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino, gali būti teikiamas vykdyti pakartotinai bet kiek kartų, tačiau negali būti vykdomas ilgiau nei BK 96 straipsnyje nustatyta nuosprendžio vykdymo senatis.
25.2. Baudžiamajame įstatyme nėra nustatytų specialių vykdomojo rašto dėl turto konfiskavimo pateikimo vykdyti terminų, todėl, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, taikomas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų senaties terminas, kiek tai susiję su nuosprendžiais dėl turto konfiskavimo.
25.3. VMI atsiliepime į kasacinį skundą nepagrįstai nurodo, kad nėra suėjęs BK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 15 metų nuosprendžio vykdymo terminas. Pagal BK 96 straipsnį, senaties terminų trukmė priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) bei nusikaltimo grupės pagal sunkumą. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pareiškėjai buvo paskirta bausmė (bauda) ir baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas). Pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per 3 metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra pasibaigusi 2017 m. spalio 13 d. Tai yra savarankiškas pagrindas patenkinti kasacinį skundą, išėjus už jo ribų.
25.4. Nuosprendžio vykdymo senatis taikoma vienodai ir bausmėms, ir baudžiamojo poveikio priemonėms, nes BK 96 straipsnio struktūra ir turinys neišskiria nė vienos iš baudžiamojo kodekso sankcijų. BK 96 straipsnis, kaip matyti iš jo pavadinimo, taikomas visam nuosprendžiui, o ne tik bausmėms. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės pagal savo turinį ir skyrimo ypatybes yra švelnesnio poveikio sankcija negu bausmė. Akivaizdu, kad švelnesnio poveikio negu bausmė priemonėms, t. y. baudžiamojo poveikio priemonėms, vykdyti nuosprendžio vykdymo senatis taip pat taikoma, nes kitoks aiškinimas ne tik pažeistų bendruosius teisingumo ir protingumo principus, bet ir būtų nelogiškas.
25.5. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma esant trims sąlygoms: 1) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, 2) asmuo nevengė atlikti bausmės, 3) asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pareiškėja šias sąlygas atitinka – ji nevengė vykdyti nuosprendžio (bauda sumokėta), nepadarė naujų nusikaltimų, dirba Lietuvoje, moka mokesčius, įsigijo nekilnojamąjį turtą. Todėl nėra pagrindo netaikyti nuosprendžio vykdymo senaties.
26. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys rašytinių paaiškinimų teismo nustatytu terminu nepateikė.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl terminų, per kuriuos turi būti pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo, išduotas apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu
27. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl antstolės L. Pužienės 2024 m. vasario 26 d. patvarkymo, kuriuo atnaujintas praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas ir priimtas vykdyti vykdomasis raštas dėl 295 555,78 Eur vertės turto konfiskavimo iš pareiškėjos, išduotas apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, teisėtumo.
28. Nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (inter alia (be kita ko), turto konfiskavimas), vykdymą reglamentuoja BPK 357 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1473 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai.
29. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdytini pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti ir vykdomasis raštas, išduotas teismo nuosprendžio pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis).
30. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 15 punktas).
31. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus įstatyme įtvirtinto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal šio straipsnio trečiąją dalį, terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų institucijų ar pareigūnų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Pateikimo vykdyti senaties termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 16 punktas).
32. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad sisteminis CPK 606 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas leidžia teigti, jog CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka „teismo sprendimai“ turi būti aiškinama plačiai, kaip apimanti ne tik teismo sprendimus, priimtus išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, bet ir kitus vykdytinus teismo procesinius dokumentus – teismo nutartis, nutarimus, įsakymus civilinėse bei administracinėse bylose, teismo patvirtintas taikos sutartis – bei civilinio proceso tvarka vykdytinus teismo nuosprendžius (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai). Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad CPK 606 straipsnyje vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminai išskiriami tik pagal vykdytiną dokumentą priėmusį subjektą – atitinkamai teismą arba kitus pareigūnus ar institucijas. Taigi, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vykdomiesiems raštams, išduotiems teismo nuosprendžio pagrindu, taip pat taikytinas 5 metų pateikimo vykdyti senaties terminas.
33. Kita vertus, sprendžiant dėl terminų, per kuriuos turi būti pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo, išduotas apkaltinamojo teismo nuosprendžio pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad, pagal BPK 337 straipsnio 1 punktą, nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Ši teisės norma yra imperatyvi ir taikytina visiems apkaltinamiesiems teismo nuosprendžiams, neatsižvelgiant į jais paskirtos bausmės ir (arba) baudžiamojo poveikio priemonės rūšį.
34. Teisės doktrinoje apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis aiškinama kaip viena iš baudžiamosios atsakomybės senaties rūšių (kartu su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatimi) – situacija, kai nusikalstamą veiką padaręs ir teismo nuteistas asmuo atleidžiamas nuo bausmės ir teismo nuosprendis nevykdomas, jei įsiteisėjus nuosprendžiui praėjo tam tikras įstatyme nustatytas laikotarpis ir yra kitos įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Piesliakas, V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga. Justitia, 2008, p. 429). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 straipsnio nuostatas – tai teismo pareiga, o ne teisė (Abramavičius, A. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras: bendroji dalis (1-98 straipsniai). Teisinės informacijos centras, 2004, p. 497).
35. Pagal BK 96 straipsnyje, reglamentuojančiame apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, įtvirtintą teisinį reglamentavimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu jis nebuvo pradėtas vykdyti per tam tikrą šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą laikotarpį, kurio trukmė (nuo 2 iki 15 metų) priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) ir apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies bei dydžio. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis).
36. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu pareiškėjos atstovo kasaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą argumentą, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia pagrindo teigti, jog BK 96 straipsnyje įtvirtinta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikytina tik nuosprendžio daliai, susijusiai su paskirta bausme, bet ne jo daliai, susijusiai su turto konfiskavimu. Nors senaties terminas pagal šio straipsnio 1 dalį nustatomas atsižvelgiant į nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, kaip matyti iš BK 96 straipsnio pavadinimo, jis reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, neišskirdamas juo paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 straipsnio 1 dalis). Išimtis, pagal kurią apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis būtų netaikoma juo paskirtam turto konfiskavimui, nei BK 96 straipsnyje, nei kitose teisės normose nėra įtvirtinta.
37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad BK yra vientisas baudžiamasis įstatymas, be kita ko, apibrėžiantis, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, jas uždraudžiantis (2 dalies 1 punktas), nustatantis, inter alia, bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už šias veikas (2 dalies 2 punktas). Baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir bausmės, asmeniui skiriamos teismo už baudžiamajame įstatyme apibrėžtą asmens padarytą nusikalstamą veiką (nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą); baudžiamojo poveikio priemonės teismo skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. siekiant tų pačių kaip ir skiriant bausmę tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Konstitucinio Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. KT8-N2/2025). Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės neabejotinai yra neteisėtos veikos tiesioginis arba papildomas padarinys ir jų taikymą reikėtų laikyti baudžiamosios atsakomybės realizavimu (Drakšas, R. Baudžiamoji atsakomybė ir jos realizavimo formos: monografija. Justitia, 2008, p. 201). Pasisakant dėl kitos baudžiamosios atsakomybės senaties rūšies – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, pripažįstama, jog galiojančiuose Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose galimybė suėjus senaties terminams taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir konkrečiai – turto konfiskavimą nenustatyta (Bikelis, S. Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje. Teisės institutas, 2012, p. 98).
38. Įvertinus tai, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, paprastai skiriama apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, ir atsižvelgiant į apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties sukeliamas teisines pasekmes, darytina išvada, jog, nesant įstatyme aiškiai įtvirtintos išimties, BK 96 straipsnio aiškinimas tokiu būdu, kad jis netaikytinas apkaltinamojo nuosprendžio daliai, susijusiai su turto konfiskavimu, neatitiktų baudžiamosios teisės principų, draudžiančių taikyti analogiją, ar įstatymo aiškinimą, kuriuo yra sunkinama baudžiamojon atsakomybėn patraukto subjekto teisinė padėtis (lot. nullum crimen sine lege stricta), todėl yra negalimas.
39. Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atstovo argumentu, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis reiškia, jog apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti toliau vykdomas suėjus BK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems terminams, net jei jis buvo pradėtas vykdyti jų nepažeidžiant. Nors tokį aiškinimą galėtų lemti nepakankamai tiksli lingvistinė BK 96 straipsnio 1 dalies normos formuluotė („apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas“), šio straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžio išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą vykdymo pradžia siejama su teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimu antstoliui ir jo priėmimu vykdyti (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas, 357 straipsnio 6 dalis, CPK 651 straipsnio 3 dalis).
40. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors tiek vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminai, tiek apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai nustato laikotarpį, per kurį vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti, jie negali būti tapatinami. Lietuvos baudžiamojoje justicijoje senaties institutas (įskaitant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį) priskiriamas baudžiamajai teisei ir laikomas esančiu materialinės, baudžiamosios teisinės prigimties (Bikelis, S. Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje. Teisės institutas, 2012, p. 44), o CPK 606 straipsnyje reglamentuojami vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminai yra civilinio procesinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2009). Be to, skiriasi ne tik įstatyme įtvirtinta šių terminų trukmė, bet ir jų sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo sąlygos. Taigi, pateikiant vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, BK 96 straipsnis nelaikytinas lex specialis (specialioji norma) CPK 606 straipsnio atžvilgiu, o taikytinas kartu su juo. Kitaip tariant, vykdomasis raštas, išduotas apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, gali būti pateiktas vykdyti per 5 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jei iki to laiko nėra suėjęs BK 96 straipsnyje įtvirtintas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, o tuo atveju, kai taikytinas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra trumpesnis nei 5 metai, – per atitinkamą (trumpesnį) apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo, pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnyje nustatytų senaties terminų, toliau vykdomas pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (BPK 357 straipsnio 6 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, dėl kurio vykdymo kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, pareiškėja buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, nustatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jai buvo paskirta 250 MGL dydžio bauda ir 1 020 495 Lt (295 555,78 Eur) vertės turto konfiskavimas. Taigi, pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 b punktą, nagrinėjamu atveju taikytinas 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Byloje nustatyta, kad nuosprendis buvo pradėtas vykdyti šio termino nepažeidus (nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 13 d., pateiktas vykdyti 2014 m. spalio 21 d.). Antstolei V. Daugirdienei 2015 m. vasario 11 d. grąžinus vykdomąjį dokumentą dėl to, kad skolininkė (pareiškėja) neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas vykdyti iš naujo, laikantis CPK 607 straipsnio 3 dalyje ir 608 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.
Dėl įstatyme nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo
42. CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Byloje nustatyta, kad šis terminas buvo praleistas – vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo kartu su prašymu atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą iš naujo pateiktas vykdyti 2024 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 metams nuo vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojai dienos.
43. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, antstolio pripažintų svarbiomis, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Išieškotojas, pageidaujantis, kad būtų atnaujintas šis terminas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui pateikia prašymą atnaujinti praleistą terminą. Prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą. Jei antstolis nusprendžia tenkinti nurodytą prašymą, tuo pačiu patvarkymu išsprendžiamas ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimas. Jei antstolis atsisako prašymą atnaujinti praleistą terminą tenkinti, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui (CPK 608 straipsnio 1, 3 dalys).
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007; 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008). Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016, 12 punktas). Svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, nelaikytinos teismo ir antstolės klaidos išduodant vykdomąjį raštą bei priimant jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 28 punktas).
45. Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nepanaikindami Patvarkymo, kuriuo buvo atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, netinkamai aiškino ir taikė CPK 608 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Išplėstinė teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
46. Iš antstolės L. Pužienės 2024 m. kovo 13 d. patvarkymo Nr. S-24-109-10601, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir skundas persiųstas teismui, matyti, kad svarbiomis priežastimis, sudariusiomis pagrindą atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti antstolė pripažino tai, kad vykdomasis dokumentas Nr. 1-1-19-360/2014 nebuvo grąžintas valstybei atstovaujančiai VMI, kuri dėl tos pačios priežasties negalėjo įgyvendinti savo teisės skųsti vykdomojo rašto grąžinimo dėl išieškojimo negalimumo. Antstolės vertinimu, grąžinti vykdomąjį dokumentą su turto neradimo aktu nebuvo teisinio pagrindo, nes vykdomosios bylos Nr. 0004/14/01699 užbaigimo metu skolininkė turėjo turto, jis buvo areštuotas toje baudžiamojoje byloje, kurioje išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-1-19-360/2014. Iš esmės tokios pat pozicijos dėl termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi ir suinteresuoti asmenys Klaipėdos apygardos prokuratūra bei VMI, papildomai nurodydami, kad vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti apsunkino tai, jog nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, kuri institucija yra atsakinga už nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo vykdymo kontrolę (VMI atsiliepimas į skundą dėl antstolės veiksmų).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 638 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, priverstinio vykdymo procese negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų, nei nurodyta įstatyme – jis negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu. Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025, 22, 23 punktai). Nors šis išaiškinimas pateiktas byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymo tvarkos, jis aktualus ir nuosprendžio, kuriuo paskirtas turto vertės konfiskavimas, vykdymui, kadangi turto konfiskavimo atveju BPK taip pat nenustato kitų subjektų, atsakingų už išieškojimo proceso koordinavimą. Priešingai, BPK 357 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1473 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo aiškiai nustatyta, kad vykdomąjį raštą išsiuntęs nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui teismas apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri vykdymo procese veikia kaip išieškotojos (valstybės) atstovė.
48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės V. Daugirdienės patvarkymai dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomosios bylos užbaigimo grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojai buvo išsiųsti VMI, Klaipėdos apygardos teismui, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorėms D. Stonienei ir S. Pučkienei bei skolininkei (pareiškėjai) G. V., ir, atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad visi suinteresuoti asmenys, kurie prižiūri nuosprendžių vykdymą, apie nurodytus patvarkymus buvo informuoti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino pagrįsta (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 33 punktas). Teismams nagrinėjamoje byloje nustačius, kad VMI, kaip išieškotojos (valstybės) atstovė, buvo tinkamai informuota apie antstolės V. Daugirdienės patvarkymus, dalis aplinkybių, sudariusių pagrindą antstolei atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, buvo paneigta.
49. Atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad sutinka su antstolės ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytais argumentais dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, šių argumentų tiesiogiai neįvardydamas (minėta, kad tokiais argumentais, be teismo pripažinto nepagrįstu, buvo vykdomosios bylos ankstesnio užbaigimo nepagrįstumas ir teisinio reguliavimo neaiškumas). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė nusprendęs, kad antstolės V. Daugirdienės 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta nepagrįstai, nes skolininkė tuo metu turėjo turto, kuris buvo teismo nutartimi areštuotas (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 39 punktas). Taigi, svarbia termino praleidimo priežastimi apeliacinės instancijos teismas pripažino ankstesnį vykdomosios bylos užbaigimą nesilaikant proceso įstatymuose nustatytos tvarkos.
50. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka ir laikantis CPK 512 straipsnyje įtvirtintų terminų. Teismams nagrinėjamoje byloje nustačius, kad tiek VMI, tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra buvo tinkamai informuotos apie antstolės V. Daugirdienės patvarkymus dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomosios bylos užbaigimo, darytina išvada, jog išieškotoja valstybė, veikdama per jai atstovaujančias institucijas, nesutikdama su nurodytais patvarkymais, turėjo galimybę juos skųsti proceso įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių išieškotojai iš naujo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti per įstatyme nustatytą terminą. Tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažintas suinteresuotų asmenų nurodomas teisės aktų, reglamentuojančių apkaltinamojo nuosprendžio, kiek jis susijęs su turto konfiskavimu, vykdymo kontrolę, neaiškumas, kadangi tiek valstybei atstovaujančių institucijų, tiek jų įgaliojimų reglamentavimas yra valstybės kompetencija, kurios įgyvendinimo trūkumai (jei tokie egzistuoja) negali būti sprendžiami privataus asmens sąskaita.
51. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai nepagrįstu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentą, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nagrinėjamu atveju turi būti atnaujintas remiantis bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur. Toks aiškinimas iš esmės paneigia CPK 510 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir išieškotojo nerūpestingo elgesio pasekmes (įstatymų nustatyta tvarka neskundžiant antstolės veiksmų, kuriais užbaigta vykdomoji byla) be pagrindo perkelia skolininkui, taip pažeisdamas skolininko ir iešieškotojo interesų pusiausvyros principą. Toks aiškinimas taip pat neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą tik tuo atveju, jei jos nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios (šios nutarties 44 punktas).
Dėl apeliacijos ribų peržengimo
52. Pareiškėja kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nes termino atnaujinimo pagrindu pripažino antstolės V. Daugirdienės veiksmų neteisėtumą, nors pirmosios instancijos teismas šios antstolės veiksmus buvo pripažinęs teisėtais ir ši teismo išvada atskiruoju skundu nebuvo ginčijama. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu.
53. Nuostatos, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, yra išdėstytos CPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje yra detalizuota, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, tačiau apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims. Šioje nuostatoje taip pat pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 320 straipsnio nuostatos taikytinos taip pat ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimas išeiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų yra dispozityvumo principo išraiška apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), o jo specifika, lyginant su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis), bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju apeliacijos ribos buvo peržengtos, turi būti įvertinta, kokios buvo bylos nagrinėjimo ribos pirmosios instancijos teisme ir kokiais argumentais remdamasis apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame (atskirajame) skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį (atskirąjį) skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 33 punktas).
55. Antstolės L. Pužienės 2024 m. kovo 13 d. patvarkyme Nr. S-24-109-10601, be kita ko, nurodyta, jog grąžinti vykdomąjį dokumentą su turto neradimo aktu šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo, nes vykdomosios bylos Nr. 0004/14/01699 užbaigimo metu skolininkė turėjo turto. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė nurodydamas, kad sutinka su antstolės ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytais argumentais dėl termino praleidimo priežasčių svarbos.
56. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėja, be kita ko, pažymėjo, kad vienu iš jos skundo dėl antstolės veiksmų argumentų buvo tai, jog antstolė L. Pužienė neturėjo teisės spręsti dėl kitos antstolės veiksmų teisėtumo, nes antstolio procesinę veiklą kontroliuoja tik teismas. Nors, pareiškėjos vertinimu, išdėstytu atskirajame skunde, tokiai jos pozicijai pirmosios instancijos teismas pritarė (tokios pat pozicijos pareiškėja laikosi ir kasaciniame skunde, iš esmės šia aplinkybe grįsdama apeliacijos ribų peržengimą), iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog šis teismas pripažino antstolę V. Daugirdienę nepažeidusia teisės normų tik dėl tinkamo suinteresuotų asmenų informavimo apie priimtus patvarkymus, dėl vykdomosios bylos užbaigimo teisėtumo expressis verbis (aiškiais žodžiais) nepasisakydamas. Būtent tokios pozicijos skundžiamoje nutartyje laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas, atskirojo skundo argumentą dėl negalimumo vertinti antstolės V. Daugirdienės veiksmų teisėtumo šioje byloje vertindamas kaip savarankišką atskirojo skundo argumentą, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 31 punktas)
57. Taigi, aplinkybė, ar ankstesnis vykdomosios bylos užbaigimas dėl išieškojimo negalimumo šiuo atveju galėjo būti pagrindu antstolei atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pateko tiek į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek į apeliacijos ribas. Tai, kad ši aplinkybė, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta netinkamai, nepagrindžia savarankiško CPK 320 straipsnio normos pažeidimo.
Dėl sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
58. Pareiškėja kasaciniame skunde remiasi ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nusprendęs, jog antstolės V. Daugirdienės 2015 m. vasario 11 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas ir 2015 m. vasario 11 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo yra neteisėti, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis kasacinio skundo argumentas išplėstinės teisėjų kolegijos taip pat pripažįstamas teisiškai nepagrįstu.
59. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
60. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012). Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023, 41 punktas).
61. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra antstolės L. Pužienės 2024 m. vasario 26 d. patvarkymo Nr. S-24-109-8109, kuriuo atnaujintas praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas ir priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, teisėtumas, t. y. sprendžiama, ar ši antstolė konkrečiu atveju turėjo teisinį pagrindą atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą. Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo pagrįstumo, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje išties atliko ir tam tikrą ankstesnių antstolės V. Daugirdienės atliktų vykdymo veiksmų vertinimą, šios antstolės priimti patvarkymai apeliacinės instancijos teismo nebuvo naikinami, jokių materialiųjų teisių ar pareigų antstolei V. Daugirdienei skundžiama nutartis nenustatė. Pažymėtina, kad neįtrauktam į bylą asmeniui teismo procesinis sprendimas neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
62. Apibendrindama išdėstytus motyvus išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 608 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą, nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir, atsižvelgiant į tai, jog nustatytas pažeidimas gali būti pašalintas kasaciniame teisme, priimti naują sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
63. Pareiškėja skunde yra suformulavusi reikalavimą panaikinti antstolės L. Pužienės 2024 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-24-109-8109 atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą ir priimti vykdomąjį dokumentą vykyti bei visus kitus po šio patvarkymo priimtus antstolės patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/00296, įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0109/24/00296 pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
64. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, konstatuoja atitinkamų veiksmų neteisėtumą, antstolio atliktas procesinis veiksmas panaikinamas arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją ir, vykdymo procesui tęsiantis, antstolis atitinkamoje vykdomoje byloje toliau atlieka atitinkamus procesinius vykdomuosius veiksmus. Skundo patenkinimas reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Taigi, teismui panaikinus antstolio patvarkymą, kuriuo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, būtent antstolis turi išspręsti vykdomosios bylos tolimesnės eigos klausimą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant antstolės L. Pužienės 2024 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-24-109-8109.
65. Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas kartu su tokias išlaidas patvirtinančiais dokumentais nepateikė.
66. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų patenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės Linos Pužienės 2024 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-24-109-8109 vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/00296.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Rima Ažubalytė
Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Ridikas
Egidija Tamošiūnienė