ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. K. skundą suinteresuotam  asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, 

n u s t a t ė:  

1.       Pareiškėjas G. K. pateiktu skundu prašo panaikinti ir pripažinti negaliojančiu suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2024 m. liepos 11 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole 6 darbotvarkės klausimu patvirtintą sprendimą.   

2.       Pareiškėjas G. K. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d., iškėlė UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centras bankroto bylą, paskyrė L. B. nemokumo administratore.  Teismas 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. gegužės 2 d. ir 8 d. nutartimis yra patvirtinęs G. K. bendrą kreditorinį reikalavimą, kuris pinigine išraiška sudaro 21 400,97 Eur.

3.       2024 m. liepos 11 d. buvo šaukiamas pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio sprendimai yra įrašyti kreditorių susirinkimo protokole. Protokolas su priedais pareiškėjo atstovui el. paštu buvo atsiųstas 2024 m. liepos 15 d. Susipažinus su atsiųstais dokumentais, matyti, kad organizuojant pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Kadangi susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka, būtent dėl šiuo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo panaikinimo yra teikiamas skundas. Minėtas sprendimas taip pat ir dėl materialiųjų aspektų (t. y. savo turinio) yra neteisėtas, kas sąlygoja tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesų esminį pažeidimą. Pareiškėjas, laikydamasis JANĮ 55 straipsnio 1 dalies, teikia skundą dėl pirmajame kreditorių susirinkime 2024 m. liepos 11 d. priimto sprendimo 6 darbotvarkės („Dėl parduodamo turto kainos ir turto pardavimo tvarkos patvirtinimo“) klausimu panaikinimo.

4.       Pareiškėjo atstovui (advokatui R. B.) registruotu laišku (el. paštu informacija kaip įprastai nebuvo net teikiama) 2024 m. liepos 2 d. buvo atsiųstas administratorės 2024 m. birželio 26 d. pranešimas apie šaukiamą pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą. Iš vėliau administratorės kartu su protokolu atsiųstų dokumentų matyti, kad administratorė faktiškai visiems kreditoriams informaciją apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą 2024 m. birželio 27 d. pateikė el. paštu. Neaišku kodėl, tačiau pareiškėjui (jo atstovui) tokio pobūdžio pranešimas buvo siunčiamas registruotu laišku, nors su administratore visais bendrovės bankroto proceso eigoje kylančiais klausimais buvo komunikuojama el. paštu. Ši aplinkybė lėmė tai, kad informacija apie organizuojamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pareiškėją pasiekė vėliau, nei galėjo (t.y. 2024 m. liepos 2 d.).

5.       Susipažinus su atsiųstu pranešimu, pareiškėjo atstovas operatyviai parengė paaiškinimus ir pasiūlymus dėl kreditorių susirinkimo dalies darbotvarkės klausimų. Siūlomi sprendimų projektai administratorei buvo pateikti 2024 m. liepos 4 d. ir tuo pačiu buvo paprašyta juos įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, kartu sudarant galimybes dėl jų balsuoti kreditoriams.

6.       Pareiškėjo siūlomi sprendimų projektai buvo susiję su šiais darbotvarkės klausimais: 3 darbotvarkės klausimas „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“. Pareiškėjas siūlė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą su mažesniais administravimo išlaidų dydžiais, atsisakyti perteklinių ir neprotingų išlaidų; 4 darbotvarkės klausimas „Bazinio atlygio tvarkos tvirtinimas“. Pareiškėjas siūlė pakeisti atlygio išmokėjimo tvarką; 5 darbotvarkės klausimas „Informacijos teikimo, kreditorių susirinkimo šaukimo ir balsavimo tvarkos tvirtinimas“. Pareiškėjas siūlė sutrumpinti per ilgus informacijos teikimo terminus ir neprotingus informacijos teikimo įkainius (1,00 Eur už vieno dokumento lapo kopiją, 35,00 Eur už valandą už dokumentų patikrinimą); 6 darbotvarkės klausimas „Dėl parduodamo turto sąrašo ir turto pardavimo tvarkos“. Pareiškėjas siūlė visą ilgalaikį turtą pardavinėti viešosios varžytinėse, o debitorinius įsiskolinimus parduoti laisvame pardavime, apie tai paskelbiant nemokumo procesų informaciniame portale.

7.       Nei pareiškėjas, nei jo atstovas iki pat šaukiamo pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo pradžios nesulaukė jokios reakcijos iš administratorės į pateiktą prašymą su pasiūlymais. Pareiškėjui (jo atstovui) taip ir nebuvo atsiųstas papildytas balsavimo raštu biuletenis su įtrauktais jo siūlomais sprendimų projektais. Iš kartu su protokolu pateiktų dokumentų matyti, kad administratorė 2024 m. liepos 5 d. raštu atsisakė informuoti kreditorius apie gautus alternatyvius siūlymus susirinkimo darbotvarkės klausimais, tą argumentuojant kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Administratorė tokią poziciją bandė pateisinti šiais teiginiais: nėra likę protingo termino informuoti kreditorius (juos priversti dirbti ne darbo dienomis); kreditoriai gali nespėti gauti paštu išsiųstos korespondencijos;  pareiškėjas galėjo anksčiau teikti alternatyvius siūlymus.

8.       Šiuo atveju administratorės 2024 m. liepos 5 d. datuojamas raštas buvo išsiųstas pareiškėjo atstovui registruotu paštu – korespondencija adresato nepasiekė iki šiol. Pareiškėjas su šiuo administratorės parengtu raštu susipažino tik atsiuntus protokolą ir prie jo pridėtus dokumentus. Protokole jau yra nurodoma administratorės 2024 m. liepos 5 d. išreikštai pozicijai prieštaraujanti informacija – neva apie gautus pareiškėjo alternatyvius (naujus) sprendimų projektus kreditoriai buvo informuoti. Tokia informacija yra melaginga, nes bendrovės kreditoriai apie aplinkybes, kurios yra reikšmingos susirinkimo eigai ir baigčiai, įskaitant ir pateiktus alternatyvius pasiūlymus, iš tiesų nebuvo informuoti.

9.       Pagal protokolo duomenis pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 135 419,58 Eur (arba 97,54 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų). Pareiškėjas balsavo „prieš“ tais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl kurių panaikinimo yra teikiamas šis skundas.

10.       JANĮ kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Tam, kad kreditoriai turėtų galimybes priimti jų interesus labiausiai atitinkančius sprendimus, jiems turi būti pateikta ta informacija, kuri yra svarbi svarstomais klausimais (jų turiniui) ir tuo pačiu yra reikšminga kreditorių valios susiformavimui. Kreditoriams yra suteikta teisė teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas). Įstatymas detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, taip pat siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos, tačiau, įvertinus susirinkimų paskirtį ir funkcijas, darytina išvada, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus ir pasiūlymus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Kadangi kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius (JANĮ 46 straipsnio 2 dalis), būtent šis subjektas privalo vykdyti kreditorių informavimo pareigą, kuri, be kita ko, apima bendrąjį reikalavimą kreditoriams pateikti sprendimų projektus bei iš kreditorių dėl jų turinio gautus alternatyvius pasiūlymus.

11.       Šiuo atveju administratorė minėtos pareigos nevykdė ir nei iki 2024 m. liepos 11 d. pirmojo kreditorių susirinkimo pradžios, nei jo metu kreditorių apie pareiškėjo (jo atstovo) pateiktus siūlymus dėl sprendimų projektų darbotvarkės klausimais niekaip neinformavo. Toks administratorės elgesys yra neteisėtas, nes be jokio pagrindo yra ribojama kreditoriams deleguota kompetencija spręsti svarbiausius su bankroto proceso susijusius klausimus. Kreditoriams nedisponuojant visa svarbia informacija ir nesudarant jiems sąlygų išreikšti savo valios dėl pateiktų alternatyvių siūlymų darbotvarkės klausimais, yra paveikiami balsavimo rezultatai, kas patvirtina įformintų sprendimų neteisėtumą. Protokole yra nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija, neva apie pareiškėjo pateiktus siūlymus kreditoriai buvo informuoti. Iš faktinių duomenų matyti, jog tokie duomenys kreditoriams iš tiesų nebuvo pateikti. Taigi ir šiuo aspektu administratorė elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai.

12.       Kitame dokumente, kuris pareiškėjui ar jo atstovui iki šiol nėra įteiktas (t.y. 2024 m. liepos 5 d. datuojamame rašte), administratorė bando pateisinti savo neveiklumą ir poziciją, kad pateikti alternatyvūs sprendimų projektai jai nėra privalomi. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka. Pirma, administratorė nurodo, jog pareiškėjui pateikus sprendimų projektų siūlymus nebuvo likę protingo termino apie tai informuoti kreditorius ir primesti jiems dirbti ne darbo dienomis (liepos 6, 7 dienomis) su siūlymais. Tačiau pareiškėjas savo prašymą su siūlomais sprendimų projektais administratorei pateikė 2024 m. liepos 4 d. (t.y. likus savaitei iki šaukiamo pirmojo kreditorių susirinkimo). Akivaizdu, jog iki susirinkimo pradžios buvo likę pakankamai daug laiko apie gautus siūlymus informuoti kreditorius. Bet kuriuo atveju tokia informacija privalėjo būti pateikta kreditoriams vėliausiai vykstančio susirinkimo eigoje, o neturėjo būti bandoma ją tiesiog nuslėpti nuo kreditorių, ką administratorė faktiškai ir padarė.

13.       Administratorė akcentuoja aplinkybę, jog su paštu teikiama medžiaga (jei administratorė ją būtų siuntusi) kreditoriai galėjo ir nespėti susipažinti. Administratorė mini tik vieną iš galimų būdų teikti informaciją kreditoriams, nors įstatymo nuostatos leidžia ir elektroninių ryšių priemonių naudojimą (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis). Administratorė pati faktiškai visus kreditorius apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą informavo el. paštu, todėl lygiai tokia pačia tvarka galėjo būti teikiama informacija ir apie alternatyvius sprendimų projektus. Informaciją apie gautus pasiūlymus siunčiant el. paštu, ji visus kreditorius būtų pasiekusi iš karto. Todėl pašto paslaugų naudojimas nagrinėjamu atveju apskritai net nebuvo būtinas.

14.       Be to, pareiškėjas (jo atstovas) savo prašymą su alternatyviais sprendimų projektais parengė itin operatyviai po to, kai tik sužinojo apie šaukiamą pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą. Neaišku kodėl, tačiau informacija apie šaukiamą susirinkimą pareiškėjui per jo atstovą buvo siunčiama registruotu laišku, kai faktiškai visiems kitiems kreditoriams tokia informacija buvo pateikta el. paštu 2024 m. birželio 27 d. Pareiškėjo atstovui per paštą išsiųsta siunta adresatą pasiekė 2024 m. liepos 2 d. Susipažinus su susirinkimo darbotvarke ir administratorės parengtais sprendimų projektais, nedelsiant (mažiau nei dviejų dienų laikotarpiu) buvo parengtas prašymas su pareiškėjo siūlymais. Taigi prašymo su pareiškėjo siūlymais pateikimo laiką sąlygojo būtent administratorės veiksmai, dėl kurių pareiškėjas kažkodėl buvo išskirtas iš kitų kreditorių būrio ir jam informacija buvo teikiama registruotu paštu, kas lėmė ir vėlesnį jo sužinojimo apie šaukiamą susirinkimą momentą.

15.        Vadovaujantis administratorės dėstoma logika, nemokumo administratoriui faktiškai niekuomet nekiltų pareiga apie alternatyvius sprendimų projektus informuoti kitų kreditorių, kadangi jie įprastai apie organizuojamo susirinkimo datą ir laiką yra informuojami laikantis minimalių terminų (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis). Po pirminio pranešimo gavimo (ypač jei jis siunčiamas registruotu laišku) laikotarpis iki susirinkimo datos būna sutrumpėjęs. Tačiau tai neatleidžia nemokumo administratoriaus nuo pareigos pranešti visiems kreditoriams apie dalies jų pateiktus alternatyvius siūlymus darbotvarkės klausimais ir dėl jų organizuoti kreditorių balsavimą.

16.       Antra, administratorė nurodo, kad pareiškėjas (jo atstovas) alternatyvius siūlymus neva galėjo pateikti anksčiau, kadangi administratorės parengti sprendimų projektai buvo žinomi nuo 2024 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi dėl nustatytų pažeidimų panaikino 2024 m. kovo 4 d. pirmojo susirinkimo protokole įformintus sprendimus. Pareiškėjui nebuvo žinoma nei kada bus šaukiamas kitas pirmasis kreditorių susirinkimas, nei kokia bus susirinkimo darbotvarkė, nei kokie sprendimų projektai iš administratorės pusės bus parengti. Šios aplinkybės paaiškėjo tik gavus pranešimą (įteiktas 2024 m. liepos 2 d.) apie 2024 m. liepos 11 d. organizuojamą kreditorių susirinkimą. Atitinkamai, susipažinus su atsiųsta medžiaga, pareiškėjas iš karto sureagavo ir pateikė savo siūlymus. Todėl negavus esminės informacijos iš susirinkimo organizatoriaus (t.y. administratorės) apie šaukiamą susirinkimą, kreditoriai neturėjo jokio pagrindo iš anksto teikti savo prašymų bei siūlymų.

17.       Kreditoriams nedisponuojant visa informacija dėl galimų turto realizavimo variantų ir nesudarant galimybių įgyvendinti jiems priskirtą kompetenciją dėl visų pasiūlymų balsuoti, protokole nurodytas nutarimas 6 darbotvarkės klausimu negali būti vertinamas kaip atitinkantis kreditorių tikrąją valią. Administratorės neteisėti veiksmai, ribojant informaciją kreditoriams, o tuo pačiu ir jų galimybes spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus, liudija šių asmenų esminių teisių bei interesų pažeidimą, kas sąlygoja protokolu įforminto sprendimo dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos patvirtinimo neteisėtumą.

18.       Protokole nurodytas sprendimas 6 darbotvarkės klausimu yra neteisėtas dėl materialiųjų aspektų (turinio). Pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami ir dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Pirmajame kreditorių susirinkime priimtas sprendimas 6 darbotvarkės klausimu šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises ir bendrovės interesus ir nėra suderinamas su bankroto proceso tikslais.

19.       Administratorės parengta turto pardavimo tvarka yra netinkama ir pažeidžianti kreditorių interesus bankroto procese keletu aspektu, kadangi objektyviai nesudaro sąlygų už realizuojamą bendrovės turtą gauti didžiausią įmanomą kainą. Pagal patvirtintą turto pardavimo tvarką yra numatyta vieną iš medicinos įrangos vienetų (radiochirurginis aparatas) iš karto nurašyti, nes jis neva yra sugedęs. Tačiau kreditoriams taip ir nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų (apžiūros aktų ir pan.), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog vienas iš bendrovei priklausančių radiochirurginių aparatų iš tiesų būtų sugedęs, identifikuojant, koks yra gedimo pobūdis, galimybės jį sutaisyti, remonto kaštai, realizavimo galimybės ir pan. Šį turtą turėtų būti siekiama lygiai taip pat realizuoti, kas leistų gautomis sumomis dengti kreditorinius reikalavimus. Pagal patvirtintą turto pardavimo tvarką yra numatyta iš karto nurašyti IT turtą (antivirusinę sistemą). Šį turtą turėtų būti siekiama lygiai taip pat realizuoti. Net ir tuo atveju, jei jo realizavimas nebūtų sėkmingas, ateityje visuomet išlieka galimybė jį nurašyti.

20.       Patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje yra akcentuojama, kad dėl optimalumo ir didesnės naudos kreditoriams turtą siūloma parduoti ne varžytinių būdu. Tačiau tokių į tvarką įtrauktų deklaratyvių teiginių administratorė iš esmės nepaaiškino ir neargumentavo. Juolab, kad patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje yra varžytinėms būdingų elementų – pvz., pranešimas portale skelbiu.lt, kainos koregavimas išreiškus norą keliems asmenims pirkti turtą, jis parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Tačiau administratorės pasirinktos priemonės nėra pritaikytos ir neturi technologinių sprendimų, kaip užtikrinti turto pardavimo procesą, kuriame galėtų dalyvauti visi tuo susidomėję asmenys (pvz., kainos pakėlimo intervalų ir galimo kitų potencialių pirkėjų sureagavimo į tai). Apskritai net nėra aišku, kokiais kriterijais administratorė atrinktų galimus pirkėjus, kuriems atskirai būtų pranešta apie vykdomą turto pardavimo procesą, kas sudaro akivaizdžias sąlygas piktnaudžiavimo atvejams.

21.       Todėl, siekiant užtikrinti efektyvų bei skaidrų pardavimo procesą ir įmanomai didžiausios pardavimo kainos gavimą, tokiems tikslams pasiekti būtina naudoti tinkamus ir praktikoje įprastai taikomus įrankius – organizuoti viešąsias varžytines. Pareiškėjui nėra suprantama, kodėl administratorė šio įrankio nenori taikyti, nors ji pati deklaravo, jog turtą bus siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą.

22.       Patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje nėra niekaip detalizuota, kaip bus ieškoma debitorinių įsiskolinimų galimų pirkėjų (t.y. kur bus paskelbtas pranešimas apie tokio turto pardavimą). Tokios turto pardavimo tvarkos sąlygos nėra aiškios ir skaidrios, todėl sudaro sąlygas atsirasti piktnaudžiavimo atvejams. Pareiškėjo pateiktame sprendimo projekte, be kita ko, buvo numatytas skelbimo patalpinimas nemokumo procesų informaciniame portale.  Pareiškėjo pasiūlytas sprendimo projektas 6 darbotvarkės klausimu savo turiniu buvo nukreiptas į minėtų trūkumų eliminavimą, kas būtų leidę užtikrinti didesnę bendrovės kreditorių interesų apsaugą turto realizavimo procese. Tačiau kreditoriai dėl pareiškėjo pateiktų siūlymų apskritai net negalėjo balsuoti. Taigi pirmajame kreditorių susirinkime priimtas sprendimas dėl turto pardavimo tvarkos neužtikrina bankroto procesui keliamų tikslų realizavimo ir tuo pačiu pažeidžia kreditorių teises siekti kuo didesnio galimo jų reikalavimų patenkinimo.

23.       Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘, atstovaujamas nemokumo administratorės L. B., su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad 2024 m. liepos 11 d. buvo šaukiamas (antrą kartą) pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas. Bendrovės kreditoriai apie rengiamą susirinkimą buvo informuoti 2024-06-27 paštu registruotais laiškais ir elektroniniu paštu likus ne ma?iau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pirmasis kreditorių susirinkimo 2024 03 -04 protokolas buvo panaikintas pagal pareiškėjo skundą dėl procedūrinių pažeidimų, kada kreditoriai (ne visi) nepatvirtino, jog gavo administratoriaus siųstus dokumentus.

24.       Administratoriaus siųstų dokumentų nepatvirtino ir pats pareiškėjas, todėl, šaukiant 2024-07-11 (antrą kartą) pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą, administratorius, siekdamas išvengti pakartotinų pareiškėjo manipuliacijų dėl dokumentų kreditoriams įteikimo pagrįstumo, pareiškėjui išsiuntė dokumentus registruotu laišku, kuriuo skirtingai nei el.paštu, įteikimo faktą patvirtina registruotos korespondencijos išsiuntimo kvitas. Siekiant išvengti pareiškėjo manipuliacijų dėl dokumentų kreditoriams įteikimo pagrįstumo, nemokumo administratorius dokumentus išsiuntė registruota korespondencija kreditoriams, kurie 2024-03-04 šaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą el.paštu siųstų dokumentų nepatvirtino.

25.       JANĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas teises ir teisėtus interesus. JANĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių teises, 1–2 punktuose įtvirtintos kreditorių teisės: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. JANĮ 45 straipsnis nustato asmenis, turinčius teisę dalyvauti kreditorių susirinkime. Pagal JANĮ 45 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. JANĮ 51 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kreditoriai turi teisę balsuoti iš anksto raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis.

26.       Taigi aptartu reglamentavimu įtvirtinta teisė garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių.

27.       Nemokumo administratorius 2024-07-05 (penktadienis) gavo iš pareiškėjo prašymą dėl alternatyvių(naujų) sprendimų įtraukimo į 2024-07-11 vyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Šiuo konkrečiu atveju nebėra net protingo termino administratoriui liepos 6 (šeštadienis ) ir 7 (sekmadienis) dienomis parengti susirinkimui medžiagą, o kreditorius informuoti paštu ir elektroniniais paštais išeiginėmis dienomis liepos 6 (šeštadienis ) ir 7 (sekmadienis) dienomis. Ir kokiu teisiniu pagrindu sdministratorius turi teisę primesti kreditoriams dirbti su siūlomais kreditoriaus G. K. alternatyviais (naujais) pasiūlymų projektais, juos įvertinti ir priimti atitinkamus sprendimus. Pagal faktinius pašto siuntų stebėsenos duomenis 2024-07-05 pareiškėjui registruota pašto siunta išsiųsta informatyvi medžiaga dėl pačio pareiškėjo pasiūlymo, konstatuotina, kad pareiškėjas siuntos 2024-08-08 dieną dar nebuvo atsiėmęs. Kai sprendžiami esminiai bankroto proceso klausimai, informacijos apimtis yra didelė, tai pasiūlymai dėl kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų, kai kviečiamas (antras) pirmasis kreditorių susirinkimas, o pareiškėjui yra žinomi susirinkimo darbotvarkės sprendimų projektai nuo 2024-03-04. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į nemokumo administratorių, neteikė nutarimų projektų siūlymų kreditorių susirinkimui. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad administratorius teikia melagingą informaciją, nes kreditorių žiniai informacija buvo pateikta (dokumentas pridedamas) .

28.        JANĮ 47 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas nėra aiškinamas kaip įpareigojantis nemokumo administratorių parengti naują protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą ir (ar) nustatyti papildomą terminą kreditoriams su pasiūlymais susipažinti, kadangi tai neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis JANĮ 47 straipsnio 1 dalimi, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims yra pranešama (buvo pranešta 2024-06-27) likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pranešime pateikta kreditorių susirinkimo darbotvarkė, darbotvarkės klausimų iniciatorius nemokumo administratorius. Atsi?velgiant į tai, kad kreditoriaus G. K. pateikti alternatyvūs (nauji) sprendimų projektai nebuvo teikti nemokumo administratoriui prieš ruošiant susirinkimo darbotvarkę iki 2024-06-27, kreditoriams susipa?žnti su alternatyviais (naujais) darbotvarkės klausimais yra pažeistas 14 dienų terminas. Akivaizdu, kad pažeistas ir kreditorių lygiateisiškumo principas , o tai reiškia , kad kreditorinius reikalavimus turintiems kreditoriams nebus suteikiama lygi galimybė susipažinti su teikiamais alternatyvių (naujų) sprendimų siūloma medžiaga ir tinkamai priimti sprendimus.

29.       Vertinant teismų praktiką, tinkamas kreditorių informavimas apie vyksiantį kreditorių susirinkimą suteikia galimybę laiku ir tinkamai išreikšti savo nuomonę, prašymus ir pastabas tiek dėl jo organizavimo, tiek dėl jame svarstytinų klausimų. Atitinkamai kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo procesas negali būti organizuojamas taip, kad jo metu būtų pažeidžiami bankroto proceso principai ir bankroto proceso dalyvių teisėti interesai.

30.       Įstatymas detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, taip pat siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos. Be to, nors kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti svarstyti tam tikrus klausimus kreditorių susirinkime, tokie pasiūlymai, pateikti kreditoriaus, neturinčio kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisės, kitiems kreditoriams ir nemokumo administratoriui nėra privalomi. Teismų praktika pažymi, kad, nepaisant to, jog kreditoriai iki kreditorių susirinkimo turi teisę teikti alternatyvius balsavimo pasiūlymus, JANĮ 47 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis nemokumo administratorių parengti naują protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą ir (ar) nustatyti papildomą terminą kreditoriams su pasiūlymais susipažinti, kadangi tai neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nebent kreditoriai būtų nustatę ir patvirtinę kitokią kreditorių susirinkimo organizavimo ir (ar) pasiūlymų teikimo tvarką.

31.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas alternatyvių pasiūlymų dėl kreditorių susirinkime planuojamų nagrinėti klausimų, taip pat turi pareigą reaguoti į rengiamų kreditorių susirinkimų dienotvarkės formavimą, tačiau nėra pateikęs siūlymo, kad kreditoriai būtų nustatę ir patvirtinę kitokią kreditorių susirinkimo organizavimo ir (ar) pasiūlymų teikimo tvarką. Kadangi 2024-03-04 įvykęs kreditorių susirinkimas pareiškėjo pateiktų alternatyvių pasiūlymų taip pat ir dėl turto pardavimo nepalaikė, 2024-07-11 kreditorių susirinkimo darbotvarkei teikė tokį patį alternatyvų pasiūlymą. Kaip jau minėta, nemokumo administratorius kreditorių žiniai pateikė informaciją (pranešimas kreditoriams dokumentas pridedamas), tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kreditoriai būtų prašę atidėti turto pardavimo klausimo svarstymą, nes negalėjo apsispręsti dėl pateiktų pareiškėjo pasiūlymų ar kad norėjo pakeisti savo nuomonę 2024 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkime. Reikšminga yra tai, kad nemokumo administratorė informavo kreditorius apie pareiškėjo pateiktą pasiūlymą. Aplinkybė, kad pareiškėjo turto pardavimo tvarkos pasiūlymas nebuvo įtrauktas į protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą, nesudaro prielaidų spręsti, jog dėl to kreditoriai galėjo būti suklaidinti ir (ar) priimti neteisingą sprendimą, tinkamai neįvertinti pateikto pasiūlymo.

32.        Kreditorių susirinkimas dėl bendrovės turto pardavimo nekeičia savo valios nei 2024-03-04, nei 2024-07-11 įvykusiose kreditorių susirinkimuose. Aptariamu atveju pareiškėjas sutiko su administratoriaus siūloma 2024-07-11 kreditorių susirinkimo darbotvarke. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šiame skunde skundžia vienintelį priimta nutarimą 6 darbotvarkės klausimu dėl parduodamo turto kainos ir turto pardavimo tvarkos tvirtinimo . Kreditorių susirinkimas 2024-07-11 dėl turto kainos ir turto pardavimo tvarkos ”už„ balsavo 114 018,61 Eur , - 82,12 proc., pareiškėjas balsavo „prieš“ 21 400,97 Eur - 15,42 proc. dalyvaujančių susirinkime kreditorių teisme patvirtintos reikalavimo sumos. Nors balsavo prieš, tačiau pastabų ar pasiūlymų balsavimo biuletenyje pareiškėjas neišreiškė ir nepateikė, skunde taip pat neaptarinėja aplinkybių, kokią naudą kreditoriams būtų turėjęs pareiškėjo turto pardavimo tvarkos pasiūlymas, neįtrauktas į darbotvarkę ir balsavimo biuletenio projektą. Pareiškėjas nepagrindė, ar tokiu būdu buvo pažeisti kreditorių interesai.

33.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Pernelyg ilgas turto realizavimo procesas ne tik ma?ina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimo patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-241/2017).

34.       Pareiškėjas skunde įrodinėja kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumą, nes neva nėra atlikti visi įmanomi veiksmai, kad už turtą būtų galima gauti didžausią įmanomą kainą, įrodinėja, kad vienas iš bendrovei priklausančių yra sugedęs radiochirurginis aparatas, galima būtų identifikuoti, koks yra gedimo pobūdis, galimybės jį sutaisyti. Šį turtą turėtų būti siekiama lygiai taip pat realizuoti, kas leistų gautomis sumomis dengti kreditorinius reikalavimus. Tačiau pareiškejui yra žinoma, kad radiochirurginis aparatas (sugedęs) kaip ir kiti du, bendrovėje buvo įsigytas 2018 metais. Nemokumo administratoriui atlikus perduotų dokumentų patikrinimą ir pagal Šiaulių apygardos teismo nutartį 2024-03-28, kuria buvo suteikta teisė kreditoriui G. K. pagal JANĮ 65 str. atlikti perduotų administratoriui įmonės dokumentų patikrinimą, pagal nuskenuotus ir perduotus dokumentus kreditoriui G. K., dokumentuose nenustatyta, kad tuometis įmonės akcininkas būtų kėlęs klausimą dėl sugedusio radiochirurginio aparato remonto ar naudos įmonei. 2023 m. spalio 26 d. bendrovės vadovai pateikė antstoliui „Turimo kilnojamojo turto sąrašas 2023 m. spalio 26 d“  (tokiomis pat kainomis turtas ir tas pats radiochirurginio aparatas yra pateiktas ir kreditorių susirinkimui), tai tuomet byloje ieškovu buvęs G. K. atsisakė atlikti turto kainų įvertinimą, o apie sugedusio radiochirurginio aparato remontą net neužsiminė.

35.       Pareiškėjas žinodamas, kad UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ buvo įmonė, turinti atstovavimo teises medicininiai aparatūrai, tame tarpe ir radiochirurginiams aparatams įsigyti, pareiškėjas nepateikė jokios reikšmingos informacijos, kas, jo teigimu, galimam būti remontuojamam aparatui, gali atlikti gedimo diagnostiką, kur įsigyti reikiamų detalių ar panašiai. Nėra pateikta darbų sąmata, finansavimas, remonto trukmė ir t. t. Šie duomenys yra svarbūs tam, kad būtų galima įvertinti reikiamų atlikti darbų mąstą bei jų santykį su galimai jau rinkoje esamų radiochirurginių aparatų išaugusia kaina (verte), taip pat ir terminą, per kurį minėti darbai galėtų būti atlikti. Vienas iš esminių bankroto principų yra per kuo trumpesnį laiką patenkinti kuo daugiau kreditorių finansinių reikalavimų. Taigi šiuo atveju svarbūs yra keli aspektai: kokios finansinės lėšos reikalingos radiochirurginio aparato gedimui pašalinti, po remonto aprato įvedimui į eksploataciją, kike kainuotų ekspertizė, kaip pasikeistų turto vertė atlikus aparato gedimo šalinimo darbus ir koks terminas reikalingas šiems darbams atlikti, ar 2018 metais įsigytą radiochirurginį aparatą pavyktų parduoti ir kiek tai užtruktų. Pareiškėjas šių aplinkybių neįrodinėjo.

36.        2023-08-10 nemokumo administratoriui perduotame bendrovės balanse parodytas nematerialusis turtas antivirusinė sistema, likutine verte 137,55 Eur. Antivirusinė programa buvo įsigyta 2020-05-20, tai nematerialusis turtas, kuris bendrovės veikloje nenaudojamas nuo 2022-06-13, kai įmonei buvo sustabdyta veiklos licencija. Pareiškėjas nepateikė jokios reikšmingos informacijos, ar tokiomis moraliai pasenusiomis antivirusinėmis programomis yra aktyviai prekiaujama rinkoje, nepateikė net preliminarios programos pardavmo sąmatos, kad daugiau kaip keturių metų senumo nematerialusis turtas antivirusinė programa būtų parduota naudingai. Atkreiptinas dėmesys, kad rinkoje dominuoja nemokamos antivirusinės programos su nuolatiniu atnaujinimu.

37.       Kreditorių susirinkimas 2024-07-11 dėl turto kainos ir turto pardavimo tvarkos priėmė nutarimą balsų dauguma, pareiškėjas pastabų ar pasiūlymų balsavimo biuletenyje neišreiškė ir nepateikė. Pareiškėjas nepateikė jokios reikšmingos informacijos, kad turto pardavimas varžytinių būdu labiau naudingas kreditoriams. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė turto pardavimo tvarką, reglamentuotą JANĮ 85 str. 2d., juridinio asmens turtas bus parduodamas vadovaujantis vienu iš reglamentuotu principu - didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą bus siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą Turto pardavimo skelbimas bus patalpintas į portalą Skelbiu.lt. Pardavimas vykdomas sekančia tvarka: apie ketinimą parduoti konkretų ilgalaikį turtą, pardavimo kainą ir kitas sąlygas informuojama , siunčiant el. paštu ne mažiau kaip 5 (gali būti ir daugiau) potencialiems ilgalaikio turto pirkėjams. Jei daugiau nei vienas pirkėjas išreiškia pageidavimą pirkti ilgalaikį turtą, apie tai yra informuojami kiti išreiškę norą įsigyti turtą pirkėjai, o turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Kad juridinio asmens turto pardavimas, vadovaujantis principu, reglamentuotu JANĮ 85 straipsnio 2 dalyje, būtų ginčo objektu, teismų praktikoje nenustatyta.

38.       Vienas iš esminių bankroto principų yra per kuo trumpesnį laiką patenkinti kuo daugiau kreditorių finansinių reikalavimų. Taigi, kad turto pardavimas pagal reglamentuotą JANĮ didžiausios kainos principą, kurį kreditorių susirinkimas patvirtino 114018,61 balsais, 82,12 proc.yra neefektyvus ir neskaidrus, pareiškėjas neįrodė.  

39.       Nemokumo administratorius pateikė išsamią informaciją debitorinius įsiskolinimus parduoti laisvame pardavime skelbiant dienraščiuose arba skelbimų portaluose. Taigi, teisiškai nepagrįsti ir neargumentuoti pareiškėjo įrodinėjimai kad turto - debitorinių skolų - pardavimas gali sudaryti piktnaudžiavimo sąlygas. Vienas iš esminių bankroto principų yra per kuo trumpesnį laiką patenkinti kuo daugiau kreditorių finansinių reikalavimų. Turto debitorinių reikalavimų pardavimo siūloma tvarka yra visiems suprantama. Pareiškėjo nuogąstavimai yra pertekliniai ir nepagrįsti .

Skundas tenkintinas.

40.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 11 d. vyko bankrutuojančios UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ kreditorių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo svarstomi darbotvarkėje numatyti klausimai, tarp kurių – pareiškėjo ginčijamas sprendimas 6 – uoju darbotavrkės klausimu. Kreditorių susirinkimas 6 – uoju darbotvarkės klausimu dėl parduodamos turto kainos ir turto pardavimo tvarkos tvirtinimo nusprendė patvirtinti dokumentus ,,Turto sąrašas (kainos)‘‘ ir ,,Turto pardavimo tvarka‘‘. Iš 2024 m. liepos 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad dėl abiejų 6 punkte nurodytų klausimų ,,už‘‘ balsavo 114 018,61 Eur, kas sudaro 82,12 proc., o ,,prieš‘‘ – 21 400,97 Eur, kas sudaro 15,42 proc., prieš šio sprendimo priėmimą balsavo pareiškėjas. Pareiškėjas G. K. ginčija kreditorių susirinkimo sprendimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu procedūriniu ir materialiuoju (turinio) aspektais.

41.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

42.       Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

43.       Pareiškėjas nurodė, kad visų pirma jo ginčijamas susirinkimo sprendimas šeštuoju darbotvarkės klausimu yra naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų, nes jis, gavęs 2024 m. liepos 2 d. informaciją apie šaukimą kreditorių susirinkimą, 2024 m. liepos 4 d. pateikė nemokumo administratorei savo pasiūlymus susirinkime numatytais darbotvarkės klausimais, tačiau, jo manymu, administratorė jų net neišsiuntė kreditoriams, o susirinkimo protokole melagingai nurodė, jog apie jo alternatyvius pasiūlymus kreditorius informavo.

44.       Šiuo atveju administratorė minėtos pareigos nevykdė ir nei iki 2024 m. liepos 11 d. pirmojo kreditorių susirinkimo pradžios, nei jo metu kreditorių apie pareiškėjo (jo atstovo) pateiktus siūlymus dėl sprendimų projektų darbotvarkės klausimais niekaip neinformavo. Toks administratorės elgesys yra neteisėtas, nes be jokio pagrindo yra ribojama kreditoriams deleguota kompetencija spręsti svarbiausius su bankroto proceso susijusius klausimus. Kreditoriams nedisponuojant visa svarbia informacija ir nesudarant jiems sąlygų išreikšti savo valios dėl pateiktų alternatyvių siūlymų darbotvarkės klausimais, yra paveikiami balsavimo rezultatai, kas patvirtina įformintų sprendimų neteisėtumą.

45.       Nemokumo administratorė nurodė, kad kreditoriams buvo išsiųsta informacija apie pareiškėjo pateikus pasiūlymus. Namokumo adminstratorė pateikė su atsiliepimu į skundą elekroninį laišką su priedais, iš kurio matyti, kad 2024 m. liepos 10 d. ji išsiuntė daliai kreditorių 3 priedus, įvardintus : ,,2024-07-05 kredtorių žiniai‘, ,,2024-07-04 prašymas dėl sprendimu‘‘, ,,Inf.teikimo, kreditorių susir., balsavimo el.priemonemis tvarka (GK pasiūlymas)‘‘. Teismui nepateiktas šių dokumentų turinys, todėl teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad informacija apie pareiškėjo alternatyvius pasiūlymus buvo išsiųsta kreditoriams, nors tokią galimybę, gavusi 2024-07-05 pareiškėjo pasiūlymus, nemokumo administratorė turėjo. Administratorės deklaratyvūs paaiškinimai, jog kreditoriai 2024 m. liepos 6-7 dienomis nebūtų gavę informacijos ar nebūtų su ja susipažinę, yra deklaratyvūs.

46.       Iš 2024-07-11 dienos kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad pareiškėjo alternatyvūs pasiūlymai kreditorių susirinkimo metu nebuvo svarstomi, o tokia situacija prieštarauja naujausiai aukštesnės apeliacinės instancijos teismo formuojamai praktikai. 2024 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-524-467/2024 išaiškino, kad, remiantis JANĮ 51 straipsnio 3 dalimi, kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto nutarimo projekto balsuoti iš anksto. Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė tiek teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, tiek dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų.

47.       Pagal JANĮ 51 straipsnio 6 dalį kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos normos taikymo, yra išaiškinęs, kad tokiu būdu užtikrinama, jog kreditoriai galėtų iš anksto tinkamai pasirengti kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų svarstymui ir susirinkime nebūtų nagrinėjami klausimai, kurių svarstymui kreditoriai nebūtų pasiruošę. Šios taisyklės išimtis, kai kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dienotvarkėje nenustatytu klausimu, siejama su poreikiu užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Būtinos tokios išimties taikymo sąlygos – visų kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime ir visų kreditorių sutarimas priimti sprendimą dėl dienotvarkėje nenurodyto klausimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1228-450/2021).

48.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti informuojami tokiu būdu, jog jiems būtų suteiktos galimybės tinkamai pasiruošti susirinkimui. Todėl kreditoriai turi būti informuojami iš anksto ir jie turi žinoti apie sprendimų projektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020). Kreditorių informavimas yra siejamas su kreditorių lygiateisiškumo principu. Todėl kiekvienas kreditorius turi turėti galimybę žinoti kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį, kad galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-798/2019; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).

49.       Įstatymas detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų – ir alternatyvių nutarimų projektų, taip pat siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos. Be to, nors kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti svarstyti tam tikrus klausimus kreditorių susirinkime, tokie pasiūlymai, pateikti kreditoriaus, neturinčio kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisės, kitiems kreditoriams ir nemokumo administratoriui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-420-553/2019; 2019 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-579-381/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-464/2023).

50.       Vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, jog iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsavimo metu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, įstatymas nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-720-381/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-55-467/2023).

51.       Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepaisant to, jog kreditoriai iki kreditorių susirinkimo turi teisę teikti alternatyvius balsavimo pasiūlymus, JANĮ 47 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis nemokumo administratorių parengti naują protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą ir (ar) nustatyti papildomą terminą kreditoriams su pasiūlymais susipažinti, kadangi tai neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nebent kreditoriai būtų nustatę ir patvirtinę kitokią kreditorių susirinkimo organizavimo ir (ar) pasiūlymų teikimo tvarką. Kreditorius, turėdamas alternatyvių pasiūlymų dėl kreditorių susirinkime planuojamų nagrinėti klausimų, taip pat turi pareigą operatyviai reaguoti į rengiamą kreditorių susirinkimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).

52.       JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta, kad pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti nurodyta ne tik kreditorių susirinkimo data, laikas, tačiau ir vieta. Taigi balsavimas raštu iš anksto yra tik vienas iš dalyvavimo kreditorių susirinkime ir kreditorių nuomonės išraiškos būdų (kurie iš esmės yra du: žodžiu (dažniausiai dalyvaujant tiesiogiai pranešime apie šaukiamą susirinkimą nurodytoje vietoje (atskirais atvejais gali būti ir nuotoliu, naudojant informacines technologijas) ir balsuojant iš anksto raštu), bet ne kreditorių susirinkimo organizavimo forma, kaip vienintelė tokia. Todėl visais atvejais turi būti nurodoma šaukiamo kreditorių susirinkimo vieta, priešingu atveju būtų paneigiama pati kreditorių teisė apsispręsti, kokia forma dalyvauti ir išreikšti nuomonę kreditorių susirinkime svarstytinais klausimais – JANĮ neįpareigoja kreditorių balsuoti tik iš anksto raštu.

53.       Pareiškėjas yra laikytinas turinčiu reikalavimo teisę sušaukti kreditorių susirinkimą (JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nemokumo administratorė susirinkimo metu protokole nurodė, kad pareiškėjo alterantyvūs pasiūlymai nei nemnokumo administratoriui, nei kitiems kreditoriams nėra privalomi. Tačiau minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jeigu kreditoriai būtų buvę informuoti apie siūlomą alternatyvų nutarimo projektą, kreditorių sprendimas šiuo klausimu būtų galėjęs būti kitoks. Kadangi pareiškėjas alternatyvius pasiūlymus pateikė 2024 m. liepos 5 d., nemokumo administratorė turėjo galimybę iki 2024 m. liepos 11 d. susirinkimo su jais supažindinti kreditorius ir neruošiant naujų balsavimo biuletenių, taip pat pateikti juos kreditorių susirinkimui, kad kreditoriai galėtų juos įvertinti ir apsispręsti, ar už juos balsuoti, ar atidėti ginčijamo klausimo svarstymą.

54.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir dėl to 2024-07-11 dienos kreditorių susirinkime 6 – juoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas. Panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl procedūrinių pažeidimų, jo teisėtumo analizė materialiniu aspektu nėra teisiškai reikšminga šio nagrinėjimo rezultatui ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

55.       Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2024 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

56.       Skundą patenkinus, iš suinteresuoto asmens pareišėjui priteistinos 55,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti, panaikinti ir pripažinti negaliojančiu suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2024 m. liepos 11 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole 6 darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ (juridinio asmens kodas 145762465) 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė