Baudžiamoji byla Nr. 1S-139-744/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25096-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria nutarta tenkinti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnybos) teikimą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu A. G. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Teismas
n u s t a t ė :
- Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį A. G. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 18 d.
- A. G. 2016 m. spalio 20 d. įtrauktas į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registrą. Probacijos pabaiga numatyta 2018 m. balandžio 20 d.
- Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2017 m. gegužės 21 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, siūlydamas probuojamajam A. G. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis 2017 m. balandžio 3 d. 20 val. atlikto patikrinimo metu buvo rastas neblaivus (nustatytas 0,90 promilių girtumas), o 2017 m. gegužės 4 d. 22.15 val. atlikto patikrinimo metu nebuvo rastas namuose. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas, teismui nustačius, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas A. G. būtų neproporcingas ir neadekvatus sprendimas siekiamiems bausmės tikslams.
- Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2017 m. birželio 28 d. teikimu vėl kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, siūlydamas probuojamajam A. G. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis 2017 m. birželio 21 d. 0.40 val. atlikto patikrinimo metu dar kartą nebuvo rastas namuose. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas, teismui konstatavus, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas A. G. būtų neproporcingas ir neadekvatus sprendimas siekiamiems bausmės tikslams.
- Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. teikimu dar kartą kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, siūlydamas probuojamajam A. G. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis 2017 m. rugpjūčio 8 d. 0.59 val. atlikto patikrinimo metu vėl nebuvo rastas namuose. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą – panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu A. G. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Į laisvės atėmimo bausmę nutarė įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. Laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose.
- Nuteistasis A. G. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
6.1. Skunde nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis dalyvavo elgesio pataisos programoje ir įvykdė teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teismo nustatytu terminu dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Be to, pažymi ir tai, kad jis laiku atvyksta į probacijos tarnybą, bendrauja su jo elgesį prižiūrinčiu pareigūnu, nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų.
6.2. Nurodo ir tai, kad visur, kur dirbo, jo atžvilgiu nebuvo jokių nusiskundimų, teigiamai yra charakterizuojamas ir seniūnijoje, nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsidarbino UAB ,,Kalvis“ suvirintojo pareigose ir šio darbo neteks, jei bus įkalintas. Pažymi, kad sunkiu gyvenimo etapu buvo pradėjęs vartoti alkoholį, tačiau kreipėsi į medikus dėl šios priklausomybės, yra gydomas anoniminių alkoholikų grupėje. Mano, jog apylinkės teismo išvada, jog jis nedaro išvadų ir nekeičia savo elgesio, nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, yra nepagrįsta.
- Atsiliepimų į nuteistojo A. G. skundą negauta.
Nuteistojo A. G. skundas tenkintinas.
- Nuteistasis pareiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas ir skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (nuteistajam nedalyvaujant).
- Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymima, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra Įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
- Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.
- Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
- Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
- Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nuteistajam A. G. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas teismui konstatavus, jog jis sąmoningai pažeidinėjo teismo nustatytus įpareigojimus būti namuose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų net ir po to, kai teismas jau buvo du kartus sprendęs klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir tai teismas vertino kaip nuteistojo piktybišką elgesį. Be to, teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad nors nuteistasis A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog įsidarbino UAB ,,E.“, tačiau iš gautos informacijos matyti, kad šioje įmonėje nuteistasis nebedirba nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d.
- Šiuo atveju nepritartina apylinkės teismo išvadoms ir pažymėtina, kad išvados dėl bausmės vykdymo panaikinimo nuteistajam A. G. nėra aiškiai motyvuotos, o Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikime išvis nenurodyti jokie argumentai, kodėl probacijos tikslų A. G. atžvilgiu nėra galimybės pasiekti kitaip, nei tik pasiunčiant nuteistąjį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, kad A. G. dalyvavo elgesio pataisos programoje, laiku atvyksta į probacijos tarnybą, bendradarbiauja su jį prižiūrinčiu pareigūnu, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų nėra padaręs, taip pat nėra padaręs ir naujų nusikalstamų veikų.
- Aukštesniojo teismo nuomone, Probacijos tarnybos teikime nurodytas ir skundžiamoje nutartyje teismo įvardytas nuteistajam nustatyto įpareigojimo pažeidimas – tai, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. 0.59 val. nuteistasis policijos pareigūnų buvo nerastas namuose, kuo jis pakartotinai pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nelaikytinas itin grubiu ar piktybišku. Šiuo atveju, teismo nuomone, būtina įvertinti tai, kad nuteistasis kaip laikosi nustatyto įpareigojimo buvo tikrinamas pakankamai vėlai, tai yra 0.59 val., todėl nuteistojo paaiškinimas, jog jis tuo metu miegojo ir negirdėjo beldimo į duris, yra realus ir logiškas. Tuo labiau, kad skundo nagrinėjimo metu iš VšĮ Šiaulių centro poliklinika gauti duomenys patvirtina, kad A. G. vartojo vaistus, kurių poveikis ir migdomasis.
- Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu A. G. buvo nustatyti du įpareigojimai – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
- Iš teismui pateiktos asmens bylos matyti, kad Probacijos tarnyba A. G. priežiūrą vykdo nuo 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. lapkričio 4 d. jis buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, tą pačią dieną buvo sudarytas individualus probojuomojo priežiūros planas, nuteistasis buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis dirbo, dėl nustatytų įpareigojimų laikymosi buvo tikrinamas kiekvieną mėnesį nuo 2 iki 4 kartų (asmens bylos 20-21 b. l.), skirtus įpareigojimus pažeidė: 2017 m. balandžio 4 d. buvo nustatytas 0,9 promilių girtumas, 2017 m. gegužės 4 d. 22.15 val. nebuvo rastas namuose, 2017 m. birželio 21 d. 0.40 val. vėl nebuvo rastas namuose, 2017 m. rugpjūčio 8 d. 0.59 val. trečią kartą nebuvo rastas namuose, o 2017 m. rugpjūčio 22 d. 0.38 val. jam buvo nustatytas 2,63 promilių girtumas. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, gal ir gali būti prielaida dėl didesnės nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau tikrai negali būti pagrindas išvadai, kad probacijos tikslų pasiekti nebepavyks, kai jau yra praėjęs pakankamai ilgas probacijos laikotarpis (11 mėnesių). Juolab, kad nustatytų pažeidimų, susijusių su alkoholiu vartojimu, nuteistasis neneigia, tvirtina, jog supranta neigiamą alkoholio įtaką jam, deklaruoja norą imtis veiksmų, kad išsigydyti priklausomybę nuo alkoholio. Nėra pagrindo visiškai atmesti nuteistojo deklaruojamas pozityvias nuostatas, nes kitų teismo nustatytų įpareigojimų įgyvendinimas leidžia manyti, kad A. G. yra motyvuotas ir geba savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis - dirbo, vėliau, netekus darbo, ilgai be jo nebuvo ir tuojau pat įsidarbino, o nagrinėjant skundą aukštesnės instancijos teisme gauta informacija, kad A. G. nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. dirba UAB ,,K.“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.
- Teismo nuomone, nuteistojo motyvacija dirbti, pozityvūs santykiai su mažamečiu sūnumi bei siekis juo rūpintis ir išlaikyti, pastovi gyvenamoji vieta galėtų būti tie apsauginiai veiksniai, pagerinantys nuteistojo resocializaciją ir sumažinantys probuojamojo nusikalstamų veikų recidyvą. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistojo nuo visuomenės neizoliuojant.
- Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, darytina išvada, kad nors nuteistasis A. G. pažeidė teismo jam paskirtus įpareigojimus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, kas sudaro formalų pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau šie pažeidimai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas. Šiuo atveju tokios griežtos priemonės taikymas būtų pernelyg skubotas, todėl, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į nuteistojo mažamečio vaiko interesus, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina, suteikiant A. G. dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, ir priimtinas naujas sprendimas – Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. G. atmesti.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Laisvydas Zederštremas