Civilinė byla Nr. e2A-409-368/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07062-2019-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.1.;3.3.1.20.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens N. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K. ir G. S. dėl tėvų valdžios apribojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) atskirti E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimo dalį dėl laikinai apribotos motinos valdžios atsakovei E. A. (K.) sūnaus A. L. atžvilgiu ir atskirti A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos E. K.; 4) nustatyti nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo; 5) priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti; 6) priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė E. K. (buvusi A.) turi du nepilnamečius vaikus – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. S. yra nepilnametės E. S. tėvas. N. L. yra nepilnamečio A. L. tėvas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-13 įsakymu nepilnametei E. S. nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta, paskiriant laikinąja globėja ir turto administratore B. A.. Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 atsakovei E. A. (K.) laikinai apribota motinos valdžia sūnaus A. L. atžvilgiu. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu – N. L.. Šiaulių apygardos teismo 2017-06-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK (duomenys neskelbtini), ir pritaikius LR BK (duomenys neskelbtini) nuteista laisvės atėmimu (duomenys neskelbtini) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Nurodė, kad G. S. dukra nesirūpina ir nesutinka jos auginti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-17 įsakymu Nr. A-1508 G. S. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Mama E. A. (K.) sugrįžta savaitgaliais, bendrauja su dukra E. S.. Vaiko tėvas G. S. su dukra nepalaiko jokio ryšio, išlaikymo neteikia (tik paprašius). Administracinių nusižengimų registro įrašo 2019-09-02 duomenimis, E. A. (K.) tris kartus bausta administracine tvarka, iš jų du kartus vartojant alkoholį viešoje vietoje. Administracinių nusižengimų registro įrašo 2019-09-12 duomenimis, G. S. 5 kartus padarė administracinius nusižengimus, iš jų 3 kartus dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. 2019-09-17 duomenimis, G. S. 2017-07-27 pripažintas kaltu pagal LR BK (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-18 Baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė: (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-09-19 iki 2018-01-22 G. S. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2019-09-18 duomenimis, G. S. išvykęs dirbti į Švediją. G. S. telefonu informavo, kad vaiko neišlaiko, planuoja grįžti į Lietuvą spalio pradžioje. E. K. teikia sūnui išlaikymą, 120 Eur. B. A., laikinoji globėja nurodė, kad dukra (E. K.) grįžta kas savaitę, ji dirba (duomenys neskelbtini). E. K. nuteista, bausmės pabaiga numatyta (duomenys neskelbtini). Atsakovė nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė teikia išlaikymą sūnui A. L., nors nereguliariai, skirtingomis sumomis, tačiau pagal galimybes stengiasi su sūnumi bendrauti, palaikyti ryšį. N. L. teigimu, berniuko motina kartais nuperka vaikui drabužių, kartą per metus nuperka avalynę, kanceliarinių prekių. Atsakovė stengiasi bendrauti ir su dukra E. S., pagal galimybes stengiasi ką nors vaikui nupirkti. Atsakovė kas savaitę grįžta iš įkalinimo įstaigos, ji dirba, todėl iš uždirbtų pinigų stengiasi mokėti išlaikymą vaikams ir atlyginti žalą nukentėjusiajai. Atsakovė E. K. su pedagogais bendrauja telefonu, domisi vaiko ugdymu, priežiūra, savijauta. Atsižvelgiant į tai, mano, kad dėl objektyvių aplinkybių tikslinga atsakovei E. K. taikyti atskyrimą dukros E. S. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu 2017-10-05 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus A. L. atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog išlaikymas sūnui A. L. yra mokamas, nors nereguliariai, motina bendrauja su sūnumi, domisi jo gyvenimu, bendru sutarimu sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, prašo teismo pakeisti laikiną motinos valdžios apribojimą į atskyrimą. Atsižvelgiant į atsakovės materialinę padėtį prašo iš E. K. dukros E. S. išlaikymui priteisti po 30 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Kadangi pats G. S. yra deklaravęs, jog dirba Švedijoje, prašo iš atsakovo dukros E. S. išlaikymui priteisti po 200,00 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. E. S. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja B. A..

3. Atsakovė E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad leisdavo sūnui ir su krikšto tėvais bendrauti, ji buvo uždraudusi bendrauti dėl alkoholio. Savaitgaliais ji gali parvažiuoti dviem paroms, darbo dienomis dirba. N. L. bausmės pradžioje buvo uždraudęs pusę metų bendrauti su vaiku. Jei dukra sirgdavo, kad sūnaus neužkrėstų, jo nepasiimdavo, arba jei pati sirgdavo. Pats A. norėdavo pabūti pas jo krikšto tėvus. Jei brolis pasiima vaiką, prašo prie jo nevartoti alkoholio. Sūnui patinka bendrauti su giminėmis. Su tėvu gyventi irgi sekasi gerai. S. nuolat būna neblaivus, turi dar kitų vaikų, kuriais nesirūpina. Su juo stengiasi nebendrauti. S. su vaiku nebendrauja. Ji deda pastangas išeiti į laisvę anksčiau laiko, turi tris paskatinimus.

4. Atsakovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

5. Trečiojo asmens N. L. nuomone, atsakovei laikinai apribota motinos valdžia A. L. atžvilgiu neturėtų būti keičiama į atskyrimą. Teigia, kad atsakovė E. A. (K.) vedė neatsakingą gyvenimo būdą ir netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas. Atsakovė iš esmės niekuomet nedirbo, tik periodiškai ir labai laikinai kažkur įsidarbindavo, prie vaiko išlaikymo niekaip neprisidėdavo, gyvendavo iš gaunamo vaikų išlaikymo bei A. L. neįgalumo pašalpos, jo žiniomis, atsakovė nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, neturi jokios kvalifikacijos bei darbo patirties. Po jo susitikimų su vaiku jis apskritai išreikšdavo nenorą grįžti pas savo motiną, verkdamas prašė nevesti jo į namus, į klausimus, kodėl nenori grįžti į namus, vaikas paaiškindavo, kad atsakovė jį muša. Vaiko motina menkai rūpinosi sūnaus sveikata, reguliariu apsilankymu pas gydytojus, dėl įgimtos širdies ydos vaikui yra nustatytas neįgalumas, yra privalomi apsilankymai pas gydytoją kardiologą. Vaikas nebuvo tinkamai maitinamas. Atsakovė taip pat nesirūpino vaiko A. L. ugdymu ir lavinimu, tai neigiamai atsiliepė vaiko raidai. Vaikui suėjus ketveriems metams vaikas nekalbėjo, negalėjo ištarti savo vardo, pasakydavo pavienius žodžius ir savo mintis išreikšdavo gestais. Nuo 2017-07-06 A. gyvena su juo. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos periodiškai bendrauti su sūnumi savo namuose tiek iki bausmės atlikimo pradžios (t. y. iki 2017 lapkričio mėn.), tiek jau atliekant paskirtą bausmę ir grįžus į namus Šiauliuose, nedaro tam jokių kliūčių. Nuo 2018 m. sausio mėn. pradžios, po savaitės, praleistos su atsakove bei jos šeima, sūnus grįžo piktas, užsidaręs, nekalbus. Vaikui būnant jos brolio R. A. namuose, pastarasis aprėkė sūnų, vėliau A. išgyveno ir prisipažino, jog, būnant pas atsakovę, ši palieka jį savo motinos priežiūrai, naktimis negrįžta namo, pasakė, kad močiutė ir mama būna girtos. Vaikas privalo augti aplinkoje, kurioje nebūtų atliekami jį traumuojantys veiksmai, tačiau iš A. elgesio ir pasakojimų matyti, jog jis būdamas su atsakove dažnai patiria stresą, atsakovė elgiasi neatsakingai, nepanašu, jog būtų pakeitusi savo gyvenimo būdą ir požiūrį į vaiką. Atsakovė dažnai atšaukdavo susitikimus, ne visada pranešdavo apie pasikeitusias aplinkybes, apskritai ilgą laiką nesusisiekdavo ir nebendraudavo. Nuo 2018-07-07 iki 2018-11-16, daugiau kaip keturis mėnesius, atsakovė neatrado galimybių susitikti su A., retkarčiais (itin retai) su juo bendraudavo paskambinusi jam. Iš viso nuo 2018-09-01 iki 2019-09-01, atsakovė su sūnumi buvo susitikusi tik 10 kartų. A. grįžęs iš atsakovės, atsisakydavo mokytis, sakydavo, kad jam su mama mokytis nereikia. Atsakovės mokėtina 120 Eur per mėn. vaiko išlaikymo suma vaiko išlaikymui yra mokama per antstolius ir (ar) įkalinimo įstaigą, nereguliariai ir skirtingomis sumomis. Atsakovė savanoriškai šių pinigų nemoka, nuo šių metų yra susidariusi 3 mėn. skola, t. y. 400,91 Eur. Ieškovė nenurodo, kokios aplinkybės pasikeitė po Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 priėmimo, kodėl yra prašoma pakeisti tėvų valdžios apribojimo būdą, kodėl apskritai šiuo atveju yra būtina keisti tėvų valdžios apribojimo būdą. Atsakovei atlikus bausmę, įsidarbinus, mokant išlaikymą, galbūt ateityje, įgijus pakankamai lėšų pragyvenimui, galės sūnumi pasirūpinti. Atitinkamai objektyvus pagrindas peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tėvų valdžios apribojimo būdą galėtų būti iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tačiau abejoja, ar jos galėtų pasikeisti anksčiau numatyto atsakovės bausmės atlikimo termino. Ieškovė jokių pasikeitusių aplinkybių nenurodo.

6. Trečiasis asmuo B. A. nurodė, kad N. L. atveža vaiką, vaikams patinka bendravimas su mama, vaikai myli mamą.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Neterminuotai apribojo tėvo valdžią G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Atskyrė E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 atsakovei E. K. (A.), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus A. L. atžvilgiu į vaiko atskyrimą nuo motinos ir atskirti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatė E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nuo 2019-11-05, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, suteikiant laikinajai globėjai B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai vaiko interesams tenkinti. Priteisė iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo 2019-11-05, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, suteikiant laikinajai globėjai B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai vaiko interesams tenkinti. Priteisė iš atsakovo G. S. 116,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Trečiojo asmens N. L. išlaidų teisinei pagalbai nepriteisė. Pradėjo bylos dėl E. S. nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

8. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, kad atsakovas G. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiku, dėl to yra pagrindas priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

9. 2017-10-13 E. S. nustatyta laikinoji globa pas trečiąjį asmenį B. A., kuri savo pareigas atlieka tinkamai, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis globėjos šeimoje. B. A. pageidauja tapti nuolatine globėja, todėl atsižvelgęs į tai,  teismas E. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatė su laikinąja globėja B. A..

10. Byloje neįrodyta, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaikų A. L. ar E. S. vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė susitinka su vaikais, dirba ir taip stengiasi A. L. mokėti išlaikymą, rūpinasi vaikais tiek, kiek tai įmanoma atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra abiejų vaikų santykis su mama, jie noriai bendrauja, taip pat gali bendrauti ir su seneliais, nėra neigiamos informacijos apie atsakovę. Trečiasis asmuo B. A. nurodė, kad vaikams patinka bendravimas su mama, vaikai myli mamą, todėl teismas sprendė, kad  nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią.

11. Teismas vertino, kad A. L. šiuo metu gyvena su tėvu, kuriam tenka didžioji dalis pareigų, susijusių su vaiko lavinimu, ugdymu, rūpinimusi jo sveikata, reguliariu apsilankymu pas gydytojus. Kadangi vaikas gyvena su tėvu, o atsakovė atlieka bausmę, jos matymasis su vaiku yra retas, dėl to vaikas retai galėtų pamatyti mamos negatyvias psichologines būsenas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo metu susitikusi su vaiku prieš jį smurtautų. Atsakovė taip pat įsidarbino. Ieškovė neturi neigiamos informacijos apie atsakovę. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas vertino, kad atsakovė deda pastangas pašalinti aplinkybes, dėl kurių jos motinos valdžia buvo apribota, dalis buvusių aplinkybių išnyko iš dalies dėl objektyvių priežasčių, iš dalies dėl atsakovės pastangų, tačiau tai bet kuriuo atveju yra pozityvus rezultatas. Taipogi ir vaiko gyvenimas su tėvu laikytinas padedančiu ir ateityje, net atlikus bausmę, galinčiu padėti spręsti atsakovės problemas, dėl kurių jos motinos valdžia buvo apribota.

12. Teismas vertino, kad vaikas jau ilgą laiką gyvena su N. L., neigiamų duomenų apie       N. L. nėra, bylos duomenimis, tėvas vaiką prižiūri tinkamai, todėl neturėtų baimintis dėl nežinia kada galbūt kilsiančių ginčų dėl vaiko su atsakove. Atsakovė galbūt dar beveik (duomenys neskelbtini) metus atlikinės bausmę, neaišku, kokia bus atsakovės pozicija dėl vaiko išėjus į laisvę, kokios bus atsakovės šeimos, gyvenimo sąlygos, koks bus atsakovės gyvenimo būdas. Taigi, atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo pakeitimas į atskyrimą jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė tokiu būdu įgyja kažkokią teismo garantiją dėl vaiko auginimo ateityje. Priešingai, atsakovei ateityje vėl pasirinkus netinkamą gyvenimo būdą, jos motinos teisės gali būti vėl apribotos, ir ne tik laikinai, bet ir neterminuotai.

13. Pagal esamą faktinę situaciją, atsižvelgdamas į pozityviai pasikeitusį atsakovės elgesį, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atskirti vaikus nuo atsakovės, nes atsakovė atlieka bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė dėl atsakovės dukros E. S. gyvenamosios vietos nustatymo, nes reikalinga nustatyti nuolatinę jos globą. Dėl A. L. toks klausimas nekyla savaime, kadangi jis turi tėvą, kuris jį ir augina. Atsižvelgdamas į tai, teismas E. S. atskyrė nuo atsakovės. Kadangi nėra pagrindo atsakovei tęsti laikiną ar skirti neterminuotą motinos valdžios apribojimą A. L. atžvilgiu, išlieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su atsakove, atsakovės motinos valdžios laikiną apribojimą teismas pakeitė A. L. atskyrimu nuo atsakovės.

14. Atitinkamai teismas išsprendė nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą atsakovų atžvilgiu.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo N. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     15.1. Apelianto nuomone, ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė E. K. pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tačiau tokios aplinkybės iš esmės net nebuvo įrodinėjamos. Apeliantas įsitikinęs, kad faktinė situacija ir atsakovės elgesys nėra pasikeitę. Ieškovė nenurodo, kokios aplinkybės pasikeitė po Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 priėmimo, kodėl yra prašoma pakeisti tėvų valdžios apribojimo būdą, kodėl šiuo atveju yra būtina keisti tėvų valdžios apribojimo būdą. Apeliantas tvirtina, kad iškovė iš esmės gina ne A. L., o atsakovės E. K. interesus. Apeliantas mano, kad teismas skundžiamame sprendime nusišalino nuo jo pateiktų įrodymų vertinimo, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog nurodyta įvairių aplinkybių ir pateikta įrodymų, neigiamai apibūdinančių atsakovę, kurie būtų neabejotinai reikšmingi, jei būtų keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Šioje byloje klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo sprendžiamas, todėl teismas, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo formos nustatymo (ar pakeitimo), neturėjo teisės apelianto pateiktų įrodymų ignoruoti. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai tyrė rašytinius įrodymus, netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, nepasisakė dėl reikšmingų apelianto kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų ir jų turinio bei reikšmės vertinant atsakovės E. K. elgesį.

     15.2. Teismas nesivadovavo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 nurodytais motyvais, nepagrįstai pripažino, jog šiame sprendime nurodyta informacija yra neaktuali ir kad situacija yra nepasikeitusi. Apeliantas mano, kad teismas vertindamas įrodymus taikė dvejopus standartus.

     15.3. Atsakovė paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka atviroje kolonijoje, turi apribotą galimybę iš jos išvykti, esant tam tikroms sąlygoms jai suteikiama teisė savaitgalius praleisti ne kolonijoje. Tačiau jau po bausmės paskyrimo atsakovė E. K. buvo nubausta administracine tvarka už girtavimą, 2018-07-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė E. A. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino, jog E. K. yra įsidarbinusi tik formaliai, neįvertino to, kad vien tik 2019 metais net 18 kartų ėmė nedarbingumą, taip nesistengdama reguliariai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas netyrė rašytinių įrodymų, pačios E. K. trumpųjų žinučių dėl girtavimo jos šeimoje, rašytų 2018–2019 metais. Apeliantas įsitikinęs, kad nėra jokio teisinio pagrindo skundžiamu sprendimu pakeisti nustatytą tėvų valdžios apribojimo formą į atskyrimą.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    16.1. Ieškovė neturėjo duomenų, kad situacija dėl atsakovės pasikeitė į blogąją pusę ir E. K., būdama įkalinimo įstaigoje, daro ypatingą žalą savo vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir kad ateityje situacija nepasikeis. Priešingai, buvo surinkti duomenys, kurie teigia, jog atsakovė E. K. stengiasi bendrauti su savo vaikais, pagal galimybes stengiasi vaikams ką nors nupirkti, E. K. įkalinimo įstaigoje dirba, nes dar stengiasi atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje. Be to, atsakovė negali tinkamai atlikti savo, kaip motinos pareigų, dėl objektyvių aplinkybių. Taigi, ateityje suėjęs atsakovės bausmės terminas dar nereiškia, kad A. L. bus grąžintas vaiko motinai. Pats apeliantas nesutiko, kad atsakovei E. K. būtų taikytas neterminuotas motinos valdžios ribojimas, jis pageidavo, kad būtų tęsiamas laikinas valdžios ribojimas iki atsakovės bausmės įvykdymo pabaigos, tačiau laikinas ribojimas negali tęstis neribotą laiką, nes taip yra pažeidžiamos vaikų teisės bei interesai. Akivaizdu, jog apeliantas nesupranta, jog atskyrimas taip pat yra valdžios ribojimo rūšis. Svarbu ir tai, kad apeliantas savo sūnaus A. L. neaugino, nelankė ir nesidomėjo jo sveikata, ir tik tada, kai E. K. padarė nusikalstamą veiką, atsakovė sutiko, kad sūnus A. L. gyventų pas tėvą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

     Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas motyvuoja tuo, kad byla sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir aiškinimo prasme, be to, yra reikalinga pašalinti nemažai pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

    Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

19. Apeliantas prašo prie bylos pridėti 2020-04-08 pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 63-1628 gautą po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantas prašo išreikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informaciją apie 2020-04-05 įvykį, kuomet trečiajam asmeniui B. A. nustatytas neblaivumas.

20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

21. Apeliantas, teikdamas 2020-04-08 pažymą apie nuteistosios pažeidimus ir paskatinimus, kartu turėjo nurodyti ir argumentus, turinčius reikšmės nurodytoje teisės normoje numatytos išimties iš bendrosios taisyklės taikymui. Tačiau apeliantas neįvardijo, kodėl būtinybė teikti šį įrodymą atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, taip pat neįrodinėjo, kad teikė tokius duomenis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Tik po to, kai buvo priimtas apeliantui nepalankus procesinis sprendimas, jis ėmėsi aktyvių veiksmų savo pozicijai dėl netinkamo atsakovės elgesio pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto elgesys nėra suderinamas su bendraisiais CPK įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Todėl pateikta 2020-04-08 pažymą apie nuteistosios pažeidimus ir paskatinimus nepriimama. Apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo išreikalauti duomenis apie trečiajam asmeniui B. A. nustatytą neblaivumą, kadangi tai nėra susiję su apelianto skundžiamo sprendimo dalimi. 

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines bei procesinės teisės normas spręsdamas klausimą, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti laikinai apribotą motinos valdžią atskiriant nepilnametį sūnų nuo jo motinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio pagrindu. Šio teismo sprendimo atsakovė E. K. (buvusi A.) neskundžia, todėl teisėjų kolegija jos atžvilgiu nepasisako, o apeliacinio skundo argumentus vertina tik dėl skundžiamo sprendimo dalies.

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

      Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos

24. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

25. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

26. Pagal CK 3.181 straipsnį, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.

27. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas esminiu argumentu, kad atsakovės elgesys nepasikeitė nuo priimto Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimo, apeliantas nesupranta, kodėl šiuo atveju yra būtina keisti tėvų valdžios apribojimo būdą.

28. CK 3.183 straipsnio 5 dalis nurodo, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus – prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

29. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 atsakovei E. A. (K.) laikinai apribota motinos valdžia sūnaus A. L. atžvilgiu. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu – šiuo atveju apeliantu N. L.. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. K. nuteista Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-22 nuosprendžiu pagal LR BK (duomenys neskelbtini), LR BK (duomenys neskelbtini). Bausmės pabaiga numatyta (duomenys neskelbtini). Taigi, šioje byloje susiklostė tokia situacija, kai atsakovei E. K. buvo taikytas laikinas valdžios ribojimas dėl tuo metu byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija vertina tai, kad šiuo atsakovė E. K. dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai rūpintis sūnumi, o tęsiant laikiną ribojimą A. L. atžvilgiu, ieškovė periodiškai privalėtų inicijuoti teisminį procesą, žinant, kad situacija iki 2021 metų pabaigos nepasikeis. Taigi, vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl būtinybės keisti motinos valdžios apribojimo būdą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei šiuo atveju privalėjo pasirinkti vieną iš alternatyvų – tęsti atsakovei laikiną valdžios apribojimą, pereiti į neterminuotą valdžios ribojimą arba kreiptis dėl vaiko atskyrimo nuo motinos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad situacija dėl atsakovės pasikeitė į blogąją pusę ir E. K., būdama įkalinimo įstaigoje, daro ypatingą žalą savo vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, ir kad ateityje situacija nepasikeis. Priešingai, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė E. K. įkalinimo įstaigoje dirba, bendrauja su savo vaikais, pagal galimybes stengiasi vaikams ką nors nupirkti, imasi veiksmų baudžiamojoje byloje padarytai žalai atlyginti. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė negali tinkamai atlikti savo, kaip motinos pareigų, dėl objektyvių aplinkybių, todėl šiuo aspektu nepilnamečio vaiko interesų ji negali užtikrinti nepriklausomai nuo savo valios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys spręsti apie vaiko paėmimo pagrindu buvusių aplinkybių pasikeitimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo būtinybės keisti motinos valdžios apribojimo būdą.

30. Apeliantas tvirtina, kad situacija, o kartu ir atsakovės elgesys nėra pasikeitę, o įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017, kuriuo išspręstas sūnaus gyvenamosios vietos su apeliantu klausimas, be kita ko, nustatyta, jog atsakovė netinkamai panaudoja motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jo nelavina, neugdo, nesirūpina jo sveikata, dažnai vartoja alkoholį, daro administracinius nusižengimus, vaiko akivaizdoje bandė nusižudyti, smurtauja vaiko atžvilgiu, ir šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. 

31. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodomas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nepasisakytina dėl apelianto argumentų apie pagrindų neterminuotai riboti motinos valdžią bei jos kaltės buvimą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šiuo atveju atsakovei ieškinys pareikštas dėl laikino motinos valdžios apribojimo pakeitimo atskyrimu nuo sūnaus, o ne dėl motinos teisių apribojimo. Šiuo atveju reikšminga tai, kad laikinas valdžios ribojimas negali tęstis neribotą terminą, atsakovės bausmės terminas baigsis tik (duomenys neskelbtini) metais, atsakovė dėl objektyvių aplinkybių nėra pajėgi tinkamai rūpintis vaikais. Vertinant esamą situaciją, akivaizdu, kad atsakovė stengiasi išlaikyti ryšį su vaikais, pagal  galimybes bendrauja ir domisi jais. Šiuo atveju apeliantas nenurodė, kaip konkrečiai atsakovės elgesys turi neigiamos įtakos, jos sūnaus A. L. atžvilgiu ir kokią neigiamą įtaką šiuo metu atsakovė daro vaiko vystymuisi bei jo ugdymui. Reikšminga tai, kad laikinas ribojimas negali tęstis neribotą laiką, o aplinkybė, kad apeliantas nesutinka, jog atsakovei E. K. būtų taikytas neterminuotas motinos valdžios ribojimas, ir pageidauja, kad būtų tęsiamas laikinas valdžios ribojimas iki atsakovės bausmės įvykdymo pabaigos, nesudaro pagrindo teigti, kad yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, nes ieškovė gindama vaiko interesus siekia, kad keičiant laikiną motinos valdžios ribojimą į atskyrimą nuo motinos bus priimtas tinkamiausias sprendimas, kuris labiausiai atitiktų vaikų interesus ir poreikius. 

32. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas; 4 dalyje nurodyta, kad prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras.

33. Pažymėtina, kad vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės padarytas nusikaltimas yra nepateisinamas, tačiau padarytas nusikaltimas nėra priešingas jos vaikų atžvilgiu. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė galbūt dar beveik dvejus metus atlikinės bausmę, neaišku, kokia bus atsakovės pozicija dėl vaiko išėjus į laisvę, kokios bus atsakovės šeimos, gyvenimo sąlygos, koks bus atsakovės gyvenimo būdas. Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pasibaigus atsakovės įkalinimo terminui nutarties 32 punkte nurodyti subjektai teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti keisti valdžios ribojimo pagrindą, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vertinant atsakovės elgesį ir veiksmus po teismo priimti sprendimo.

34. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos (CPK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CPK 3.179 straipsnio 3 dalis). Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (šiuo atveju, pavyzdžiui, pasikeitus apeliantės sveikatos būklei), vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnametį sūnų nuo jo motinos, yra visiškai pagrįsta. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai Danutė Burbulienė

                                                                                                   Egidijaus Mockevičiaus

                                                                                                   Lina Muchtarovienė