Civilinė byla Nr. e2-2006-1150/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01625-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 31 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,
sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Rokui Morkūnui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 587,52 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Tarp ieškovės ir draudėjo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – draudėjas) buvo sudaryta Transporto priemonių parko draudimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria apdraustas draudėjo automobilis “Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė).
1.2. 2024 m. liepos 29 d. važiuojant Juodupio g., nuo Gurių g. pusės, apvažiuojant kliūtį ir duobes savo važiavimo kryptyje, buvo įvažiuota į priešingą kelio pusę ir įvažiuota į duobę pilną vandens dėl ko padaryta žala ieškovės draustai Transporto priemonei. Padarytos žalos dydis yra 948,88 Eur, atskaičius 100,00 Eur išskaitą (franšizę) ir 261,36 Eur nusidėvėjimą, draudėjui buvo išmokėta 587,52 Eur draudimo išmoka.
1.3. Jeigu atsakovė tinkamai vykdytų įvykio vietoje esančio kelio priežiūrą, kelyje nebūtų atsiradusi duobė ir nepadarytų žalos draudėjo Transporto priemonei.
1.4. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigą: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo kelio, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo. Todėl buvo sugadintas draudėjo turtas, t. y. atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui.
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei siūlyti ieškovei pakeisti atsakovą byloje į uždarąja akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Grinda“, o netenkinus šių prašymų, sumažinti priteistą žalos dydį. Nurodo, kad:
2.1. Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą.
2.2. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasis šiomis teisės aktų nuostatomis atsakovė 2023 m. gruodžio 22 d. su UAB „Grinda“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. A62-936/23 (toliau – Paslaugų teikimo sutartis).
2.3. Paslaugų teikimo Sutarties 12.4. punktu UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „Grinda“ privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir be atskiro atsakovo užsakymo šalinti (taisyti). Pagal tą patį sutarties punktą rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos įsipareigojo atlyginti atsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamo darbų vykdymo.
2.4. Atsakovė sudarydama minėtą sutartį su UAB „Grinda“, turėjo tikslą perduoti gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „Grinda“, įgalinant juos turėti savo žinioje gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Taigi, minėtos gatvės valdymas buvo perduotas būtent UAB „Grinda“ yra išreikšta minėtos sutarties 12.4. punkte.
2.5. UAB „Grinda“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Taigi, nustatyta konkreti pareiga UAB „Grinda“ užtikrinti, kad kelio defektai, keliantys grėsmę, būtų likviduojami nedelsiant ir būtent UAB „Grinda“ už tai prisiima atsakomybę. Šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovo nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti atsakovo nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“ galimai neatliko.
2.6. Įvykio metu buvo pažeista tik viena automobilio padanga, o iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matosi, kad buvo pirktos dvi naujos padangos po 300 Eur, todėl nėra aišku, kodėl buvo keistos dvi automobilio padangos. Atsakovė prie pridėtų ieškinio priedų pasigedo eismo įvykio schemos, kurioje atsispindėtų automobilio važiavimo kryptis ir duobės vieta, gylis, plotis, ilgis. Nėra aišku, kaip automobilis buvo išgabentas iš įvykio vietos. Nenustačius šių aplinkybių byloje, atsakovė negali vertinti savo galimos atsakomybės dėl įvykio ir žalos atsiradimo. Akcentuotina, kad automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę, svarbu pažymėti ir tai, kad po įvykio, vertinant automobiliui padarytą žalą, nebuvo kviesti dalyvauti ir nedalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Atsakovė laikosi pozicijos, jog žala nėra tinkamai ir pilnai pagrįsta bei įrodyta ieškovės.
3. Trečiasis asmuo byloje UAB „Grinda“ atsiliepimu nesutinka, kad dėl žalos atlyginimo atsakinga turėtų būti ji. Nurodo, kad:
3.1. Bendrovė, vykdydama Paslaugų teikimo sutartį, atlieka remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus ir reaguoja į gyventojų pranešimus.
3.2. 2024 m. liepos 29 d. Bendrovė vykdė darbus Juodupio g. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 10 d. darbų užsakymą (gatvių konduktorių, Prūsų, Verslo, Žibuoklių, Pipirų ir Juodupės gatvės atkarpos nuo Gurių g. iki Ašmenėlės g. ištisinis asfaltavimas) Nr. A197-1020/24(2.1.84E-AD).
3.3. Darbų vietoje buvo pastatyti visi teisės aktuose numatyti reikalingi kelio ženklai, duomenys apie ženklinimą darbų metu, o Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos suponuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir vadovautis kelio ženklais.
3.4. Bendrovės užduočių valdymo sistemoje 2025 m. gegužės 16 d. jokių pranešimų apie įvykius Juodupio g. gauta nebuvo.
3.5. Bendrovės nuomone, eismo įvykis galėjo įvykti dėl eismo dalyvio dėmesio stokos ar neapdairumo, o ieškovės priimtas galimai nepagrįstas / klaidingas sprendimas išmokėti žalą – nėra pagrindas reikalauti žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
4. Ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas Renaldas Baliūtis teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 22 d. įsakymą „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų patvirtinimo“ 5.2. punktą, tos pačios ašies ratai turi būt vienodi, todėl nebuvo galimybės pakeisti vieno rato, teko du. Dažymo darbai buvo atlikti taisant ratlankį.
5. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Rokas Morkūnas, teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
6. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, prašė vadovautis atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.
Ieškinys tenkinamas.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi 587,52 Eur draudimo išmoką draudėjui, reikalauja ją priteisti iš, jos manymu, atsakingos už žalos padarymą atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkės ir valdytojos, kuriai tenka atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl Vilniuje, Juodupio g., trūkumų. Ieškovė 2024 m. spalio 22 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenziją, kuria informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už žalos ieškovės apdraustai transporto priemonei padarymą bei prašė per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą 587,52 Eur sumą. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
8. Atsakovė su byloje pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o šio prašymo netenkinus – sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovė nesutikimą su ieškovės ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) atsakovė yra netinkama pagal pareikštą ieškinį; 2) ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų; 3) dėl žalos atsiradimo yra ir automobilio vairuotojo kaltės, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas arba žalos atlyginimo dydis sumažintas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, tai draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti
10. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
11. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, šias faktines esmines bylos aplinkybes:
11.1. Tarp ieškovės ir draudėjo, 2024 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta Sutartis, pagal kurią apdrausta Transporto priemonė.
11.2. Draudėjas informavo ieškovę apie 2024 m. liepos 29 d. patirtą žalą – „Važiuojant Juodupio g., nuo Gurių g. pusės, apvažiuojant kliūtį ir duobes savo važiavimo kryptyje, išvažiavau į priešingą kelio pusę ir įvažiavau į duobę pilną vandens“.
11.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato duomenimis, 2024 m. liepos 29 d. registruotas pranešimas Nr. 0124000469708, kad: „2024 m. liepos 29 d. Juodupio g. 12, Vilnius, pranešėjas R. V. važiuodamas automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir prakirto padangą. Toje vietoje remontuojamas kelias, tačiau pranešėjas važiavo ta juosta, kuria galima važiuoti. Pranešėjas paliko automobilį šalia Vengrų g. posūkio, o pats išvyko namo. Padaryta žala nenustatyta.“.
11.4. Ieškovės pateiktos žalos sąmatos duomenimis, bendra žalos suma – 948,88 Eur. Nusidėvėjimas – 261,36 Eur.
11.5. UAB „Vilkrema“ 2024 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitos faktūros duomenimis, Transporto priemonei atlikti darbai: dažymo, ratlankio remonto, ratų suvedimo patikra, pirktos 2 padangos ir dažai, r dažymo darbai, bendra suma su PVM – 1 148,14 Eur.
11.6. Ieškovės 2024 m. rugpjūčio 12 d. pranešimo bei AB „Swedbank“ pavedimo duomenimis, draudėjui paskaičiuota ir išmokėta žala – 587,52 Eur.
11.7. Ieškovė 2024 m. spalio 22 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama per 18 dienų atlyginti patirtą žalą.
11.8. Atsakovė su ieškovės pateikta pretenzija nesutiko, nurodė, dėl žalos atlyginimo kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Grinda“.
11.9. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti transporto priemonė „Audi“, kurios kairės pusės padanga nusileidus, padangoje matosi kirstinė žymė. Taip pat nufotografuota gatvė, kurioje matyti balos.. Nuotraukos dešinėje pusėje, pievoje, matosi nuverstas kelio ženklinimas „kūgis“, kitų kelio remonto ženklinimų nėra.
11.10. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2023 m. gruodžio mėnesį sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią nustatytomis sąlygomis ir tvarka rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigoja teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus sutarties 1 priede, o užsakovas (atsakovė) įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas paslaugoms suteikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai ir tinkamai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Užsakymai pateikiami per dokumentų valdymo sistemą @vilys/Naujas siunčiamas dok./Užsakymas (pildymo forma).
11.11. Trečiojo asmens 2024 m. birželio mėnesio „Darbų užsakymo“ duomenimis, rangovui (trečiajam asmeniui) iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo pavesta atlikti ištisinį asfaltavimą Juodupio g.
11.12. Iš trečiojo asmens pateiktų fotonuotraukų matyti atliekami kelio remonto darbai, sudėti įspėjamieji ženklai, greičio ribojimas iki 30 km/h.
Dėl tinkamo atsakovo byloje
12. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobė yra kelio statybinės konstrukcijos trūkumas, t. y. statinio trūkumas, todėl atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos statinio būklės, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, kad ji yra kelio savininkė, taigi dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovė, nes Paslaugų teikimo sutartimi šios gatvės valdymą yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl atsakomybė kyla UAB „Grinda“ kaip statinio valdytojai.
14. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovė) sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sudaryti UAB „Grinda“ būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktus darbus sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 12.4. punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir neleisti be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos atsako už Centrinės miesto dalies (Sutarties 6 priedas) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamo darbų vykdymo. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos), užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei (UAB „Grinda“) pagal sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.
15. Teismų praktikoje pažymima, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, bet nenustato valdymo teisės perdavimo taisyklių (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020). Kilus ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininko valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl savininkui nekyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar faktinės aplinkybės, įvertintos savininko teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą, kad savininkas perdavė valdymo teisę į kelią (gatvę).
16. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privačios ir viešosios nuosavybės teisę. Privačios ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
17. Pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje, kaip minėta, nėra ginčo, kad Vilniuje, Juodupio g. savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi atsakovės, kaip viešojo subjekto, nuosavybės teisės įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės normų.
18. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; 3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti Vilniuje, Juodupio g., valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.
19. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. Pagal VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos.
20. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Vilniuje, Juodupio g., – Vilniaus miesto savivaldybė pripažintina tinkama atsakove pagal ieškinį dėl gatvės trūkumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kadangi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu, pirmiau aptarta sutarties 12.4. punkto nuostata, pagal kurią UAB „Grinda“, anot atsakovės, laikoma Vilniaus miesto gatvių (šiuo atveju Juodupio g.) valdytoja, laikytina neturinčia esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės, kaip civilinės atsakomybės subjekto teisinio statuso, ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją. Savivaldybės administracija, kaip savivaldybės institucija, veikia savivaldybės vardu įgyvendindama savivaldybės funkcijas ir teises bei pareigas pagal jai VSĮ ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad savivaldybės administracija neturi jokių įgaliojimų savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto atžvilgiu. Tokiu būdu, atsakovės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
22. Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 29 d. Transporto priemonė Vilniuje, Juodupio g., važiuojant nuo Gurių g., apvažiuojant kliūtį ir duobes savo važiavimo kryptyje, įvažiavo į priešingoje kelio pusėje buvusią duobę, kurioje buvo pilna vandens, ir buvo apgadinta. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonei padaryta žala įvertinta 587,52 Eur. Nurodytą sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
23. Ieškovė, įrodinėdama ieškinio pagrindą, pateikė automobilio nuotraukas, iš kurių matyti, kad buvo apgadinta (išleistas oras) Transporto priemonės, kairės pusės priekinio rato padanga, pažeistas ratlankis; taip pat pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato pažymą dėl eismo įvykio, patvirtinančią aplinkybę, jog minėta Transporto priemonė pateko į eismo įvykį, t. y. įvažiavo į duobę ir prakirto padangą. Ieškovė taip pat pateikė automobilio remonto sąmatą; pranešimą patvirtinantį, kad ieškovė išmokėjo draudėjui draudimo išmoką.
24. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
25. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip Vilniuje, Juodupio g., savininkei ir valdytojai. Ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina gatvės trūkumo – duobės, kurioje pilna vandens, gatvės važiuojamoje dalyje faktą. Tuo tarpu trečiasis asmuo pateikė į bylą fotonuotraukas, kuriose matyti, kad kelio atkarpoje buvo įspėjamieji kelio ženklai dėl atliekamo kelio remonto, tačiau pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, jog būtent toje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo tinkamai pažymėta. Priešingai, iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, matyti, jog toje kelio dalyje buvo tik vienas įspėjamas ženklas „kūgis“ pievoje, kitų įspėjamųjų ženklų, ties duobe, nebuvo. Kitos atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ aplinkybės (viršytas greitis, neaišku kaip automobilis buvo išgabentas ir kt.) laikytinos šalių samprotavimais ir abejonėmis, kurios nėra įrodymai CPK 177 straipsnio prasme.
26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
27. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad ieškovė neįrodė, jog transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę; atsakovė papildomai pažymėjo, jog po įvykio vertinant automobiliui padarytą žalą, nebuvo kviesti dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, nes kaip minėta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus apskrities policijos pažyma dėl eismo įvykio patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, o žalos dydis įrodytas UAB „Vilkrema“ 2024 m. rugpjūčio 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija Nr. KEB 01276, ir atsakovės nėra nuginčyti.
28. Byloje ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. Transporto priemonei įvažiavus į skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę Vilniuje, Juodupio g., dėl to buvo patirti automobilio apgadinimai. Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ argumentai, kad eismo įvykio aplinkybės ir patirtos žalos dydis bei priežastinis ryšys yra neįrodyti, per se, t. y. nepateikus priešingų įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateiktais įrodymais apie patirtos žalos dydį bei priežastinio ryšio egzistavimą tarp automobilio apgadinimų ir eismo įvykio.
29. Išanalizavus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina Transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su Transporto priemonės įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais duomenimis apie Transporto priemonei padarytos žalos dydį. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 587,52 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas.
Dėl vairuotojo kaltės
30. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.
31. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti Transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai.
32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinių bylų procese taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įpareigojanti šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti Transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neįrodė, kad Transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu arba pavojingai manevruodamas, ir tokiu būdu būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, ir prisidėjęs prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ argumentai dėl galimos vairuotojo kaltės yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti įrodymais ir vertintini kaip siekis išvengti civilinės atsakomybės. Nenustačius Transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo. Reiškiamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo išvadoms dėl vairuotojo kaltės buvimo, todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atmesti ieškinį arba sumažinti prašomos priteisti žalos atlyginimą dėl paties vairuotojo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Vilniuje, Juodupio g., kuriame įvyko eismo įvykis, savininkės ir valdytojos civilinės atsakomybės sąlygas dėl žalos, padarytos transporto priemonei įvažiavus į gatvėje esančią duobę. Priešingų aplinkybių atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ neįrodžius, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 587,52 Eur žalos atlyginimą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
36. CK 2.34 straipsnio 2 dalis nustato, kas yra laikoma viešuoju juridiniu asmeniu – viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, savivaldybė yra laikoma viešuoju juridiniu asmeniu.
37. Pagal kasacinio teismo praktiką, sudarydama, vykdydama ir nutraukdama sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-2181-562/2024).
38. Ieškovei sutinkant ir atsižvelgiant į teismų išaiškinimus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 424,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminio mokesčio, 402,93 Eur išlaidų už teisinę pagalbą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
41. Teismo procesinių išlaidų šioje byloje, nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 587,52 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 52 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 587,52 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 52 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2025 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424,93 Eur (keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė