Civilinė byla Nr. 2YT-775-1030/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11446-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.4.5.5

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant pareiškėjai G. B.,

suinteresuoto asmens Z. P. atstovei advokatei A. Z.,

išvadą teikiančios institucijos viešosios įstaigos „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo Z. P. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse), išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja pareiškimu prašo pripažinti Z. P. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., smulkiais buitiniais sandoriais srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų  srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje.

Nurodo, kad Z. P. yra nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis. Z. P. ambulatoriškai gydoma Klaipėdos psichikos sveikatos centre. Dėl ligos Z. P. nesugeba ir negali pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nesupranta naujos informacijos, negali priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti savo sprendimų pasekmes. Būdama labai silpnos psichikos sveikatos būklės Z. P. nepajėgia savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei atlikti pareigų, priimti sprendimų tiek turtinių santykių tiek ir asmeninių neturtinių santykių srityse, ir neišgali pats savimi pasirūpinti. Pareiškėjos nuomone, Z. P. nesugeba atlikti veiksmų visose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse ir negali už savo veiksmus atsakyti.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė.

Suinteresuotas asmuo Z. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Jos atstovė su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovė teismo posėdyje pareiškimui neprieštaravo, sutiko, kad Z. P. būtų pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios nurodytos teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Pritarė, kad Z. P. globėja ir turto administratore būtų paskirta pareiškėja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. 

Byloje esančiu 2018 m. birželio 5 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. psl. 35-36) teismui pateikta eksperto išvada, kad Z. P. nustatyta kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė). Dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, sutrikusios atminties, dėmesio sutrikimų, progresuojančių silpnaprotystės reiškinių Z. P. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. Al-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte).

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.

Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.

Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgęs į teismo ekspertų išvadą, kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Z. P. negeba suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti realizuodama savo civilines teises ir pareigas. Todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Įvertinęs eksperto išvadą teismas, siekdamas nesuvaržyti asmens teisių daugiau nei būtina, pripažįsta Z. P. neveiksnia tose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios įvardytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte ir ekspertizės akte. Kartu, siekdamas aiškumo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo konkrečią sritį sudarančių sandorių ir (ar) veiksmų sąrašus taip, kaip nurodyta minėtame apraše, nes taip, teismo nuomone, nėra praplečiamas sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašas, jis lieka baigtinis, o tik nurodomi pavyzdiniai konkrečią sritį sudarantys sandoriai ir (ar) veiksmai.

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos šiam asmeniui nustatymo, globėjo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą (CPK 505 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 468, 505 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

– kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

– nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Pripažinti Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

– savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

– sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

– šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

– asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

– darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Inicijuoti civilinę bylą dėl globos Z. P. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo sprendimą pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                            Monika Lapukaitė