Civilinė byla Nr. e2-217-470/2001

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02620-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.;

 (S)

2.6.10.2.4.1.; 3.1.3.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 13 d. 

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

atsakovo VšĮ „Spalvinga vaikystė“ atstovei R. K.,

atsakovo MB „Vaikystės namelis“ atstovei R. K.,

atsakovų atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams VšĮ „Spalvinga vaikystė“ ir MB „Vaikystės namelis“ su trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje J. V. dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VšĮ „Spalvinga vaikystė“ 304,00 Eur nuomos mokestį ir 45,60 Eur GPM valstybei, iš atsakovo MB „Vaikystės namelis“ 443,00 Eur nuomos mokestį ir 66,45 Eur GPM valstybei, iš abiejų atsakovų solidariai 8821,83 Eur žalos atlyginimo bei 6% metinių palūkanų už pritiestą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, jog 2017-10-30 ieškovas J. V. su atsakovais VšĮ „Spalvinga vaikystė“ ir MB „Vaikystės namelis“ sudarė jam priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atskirų patalpų nuomos sutartis. Pagal sutartį su VŠĮ „Spalvinga vaikystė“ ieškovas sulygo dėl 54,45 m2 patalpų terminuotos nuomos iki 2021-04-04 už 200,00 Eur nuomos mokesčio per mėnesį ir 15% GPM nuo šios sumos, vėliau nuomos kainą padidino iki 220,00 Eur, o dar vėliau iki 240,00 Eur per mėnesį. Pagal sutartį su MB „Vaikystės namelis“ ieškovas sulygo dėl 173,67 m2 patalpų nuomos iki 2021-12-31 už 350,00 Eur nuomos mokestį ir GPM 15% nuo šios sumos, vėliau nuomos mokestį padidino iki 385,00 Eur per mėnesį. Dėl susiklosčiusių nepalankių verslo aplinkybių, sąlygotų pandeminės ligos COVID 19 išplitimo, nuomos sutartys su atsakovais buvo nutrauktos abipusiu sutarimu nuo 2020-06-08. Nutraukus sutartis atsakovai liko nesumokėję patalpų nuomos mokesčio  už 2020 m. gegužės mėnesį ir birželio mėnesio 8 dienas t. y. VšĮ „Spalvinga vaikystė“ nesumokėjo 304,00 Eur nuomos mokesčio ir 45,6 Eur GPM, MB „Vaikystės namelis“ - 443,00 Eur nuomos mokesčio ir 66,45 Eur GPM. Be to, atsakovai grąžino ieškovui patalpas blogesnės būklės, nei jos buvo perduotos nuomos pradžioje. Atsakovai nuomos sutartimis prisiėmė įsipareigojimus pasibaigus nuomos santykiams patalpų sugadinimus ištaisyti, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas įvertino juos pasitelkdamas UAB „Expolita“, kuri sudarė reikalingų atliktinų remonto darbų sąmatą pagal 2020 metų statybos medžiagų bei darbų įkainius ir nustatė, jog remontas ieškovui kainuos 10471,83 Eur (be PVM 8654,40 Eur). Kadangi atsakovai buvo sumokėję depozitą 1650,00 Eur, tai atskaičius šias lėšas iš bendros žalos sumos, prašo priteisti iš atsakovų solidariai 8821,83 Eur. Ieškovas nurodo, kad solidarioji skolininkų pareiga yra susijusi su paslaugų tekimu, prašo taikyti CK 6.6 straipsnio 3 dalį nustatant solidariąją pareigą, o taip pat priteisti 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Atsakovų atstovai R. K., R. K. ir advokato padėjėjas M.Macedulskas paaiškino, kad atsakovai neginčija, jog nėra sumokėję nuomos mokesčio už 2020 metų gegužės mėnesį ir 8 birželio mėnesio dienas, tačiau kadangi atsakovai dar nuomos santykių pradžioje ieškovui yra sumokėję bendrai 1650,00 Eur depozitą, o būtent VšĮ „Spalvinga vaikystė“ sumokėjo 600,00 Eur depozitą, MB „Vaikystės namelis“ 1050,00 Eur depozitą, o ieškovas šių mokesčių nėra grąžinęs, todėl jis privalo atskaityti nuomos mokesčio sumas iš gauto depozito ir reikalavimo šioje dalyje nereikšti.

Dėl reikalavimo atlyginti padarytą žalą  atsakovai atsiliepime į ieškinį ir triplike pripažino savo prievolę atsakovui ištaisyti defektus, atsiradusius patalpų sienose po vaikiškų spintelių nukabinimo, kriauklių nuėmimo vonios kambaryje bei išpjaustytų grindjuosčių, tačiau teismo posėdžio metu atsakovai tokią prievolę neigia ir nurodo, kad ieškovas civilinės bylos proceso metu pardavė gyvenamąjį namą, galimai gavo iš pirkėjo namo rinkos kainos pinigų sumą, o gal būt netgi didesnę kainą nei rinkos, todėl ieškovas jau nebegali patirti namo remonto išlaidų ir jo reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius gali būti vertinamas tik kaip siekis be pagrindo praturtėti. Be to, paaiškino, kad jei teismas manytų kitaip, tai būtina įvertinti, kad ieškovo pateikta UAB „Expolit“ remonto darbų sąmata neatitinka faktinės tikrovės, padarytų sugadinimų masto ir remontui reikalingų lėšų poreikio. Ieškovas remontui esą reikalingų lėšų poreikį nustatė atsakovų atstovams nedalyvaujant, neleido atlikti remonto darbų jiems patiems, nepakvietė dalyvauti nustatant faktines aplinkybes. Atsakovai neginčija savo pareigos grąžinti patalpas tinkamos būklės, tačiau dėl ieškovo kaltės to atlikti negali, kadangi nėra įleidžiami į šias patalpas.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje J. V., kuri yra ieškovo sutuoktinė ir išnuomotų patalpų bendraturtė, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame konstatavo tas pačias faktines aplinkybes ir nurodė tuos pačius ieškinio tenkinimo motyvus kaip ir ieškovas, prašė ieškinį tenkinti..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

Teismui šalių pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkas, J. V. 3017-10-30 sudarė dvi atskirų gyvenamojo namo patalpų nuomos sutartis su verslo įmonėmis, teikiančiomis vaikų dienos priežiūrą. Viešajai įstaigai „Spalvinga vaikystė“ ieškovas išnuomojo 54,45 m2 gyvenamojo namo patalpų iki 2021-04-04 už 200,00 Eur nuomos mokesčio per mėnesį ir 15% GPM valstybei nuo šios sumos, vėliau šalys susitarė dėl nuomos kainos padidinimo iki 220,00 Eur, o dar vėliau iki 240,00 Eur per mėnesį. Mažajai bendrijai „Vaikystės namelis“ ieškovas išnuomojo 173,67 m2 gyvenamojo namo patalpų iki 2021-12-31 už 350,00 Eur nuomos mokestį ir GPM 15% valstybei nuo šios sumos, vėliau šalys nuomos mokestį susitarė padidinti iki 385,00 Eur per mėnesį. Dėl kilusios pandeminės ligos COVID 19 sąlygotų nepalankių verslo sąlygų 2020 metų pavasarį nuomininkų vykdyta vaikų priežiūros veikla tapo neįmanoma, todėl abi nuomos sutartys atsakovų iniciatyva ir šalių sutarimu buvo nutrauktos 2020-06-08 prieš terminą. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl to, ar atsakovai yra visiškai sumokėję nuomos mokesčius ir dėl padarytos pastatui, namo fasadui ir sklypui žalos atlyginimo.

Dėl reikalavimo sumokėti nuomos mokesčius

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalį pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra naudotis išnuomota patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.530 straipsnis).

Nutraukus nuomos sutartis anot ieškovo jie liko nesumokėję patalpų nuomos mokesčio už 2020 m. gegužės mėnesį ir birželio mėnesio 8 dienas, t. y. VšĮ „Spalvinga vaikystė“ nesumokėjo 304,00 Eur nuomos mokesčio ir 45,6 Eur GPM, MB „Vaikystės namelis“ nesumokėjo 443,00 Eur nuomos mokesčio ir 66,45 Eur GPM. Atsakovai atsisako už šį laikotarpį nuomos mokestį mokėti ir nurodo, kad verslo pradžioje ieškovui buvo sumokėję avansinius mokėjimus – VšĮ „Spalvinga vaikystė“ 600,00 Eur, MB „Vaikystės namelis“ 1050,00 Eur, o ieškovas šių lėšų nėra atsakovams grąžinęs, todėl jų įsiskolinimo už nuomą nėra, nes šiomis lėšomis turi būti užskaitomas nuomos mokestis.

Kaip patvirtino abi šalys atsakovai paskutinius  nuomos mokesčius sumokėjo už 2020 m. balandžio mėnesį. Ieškovas nurodo, kad abi patalpų nuomos sutartys yra nutrauktos nuo 2020-06-08, šios datos atsakovų atstovai iš esmės neginčija, be to šią aplinkybę patvirtina pridėta prie civilinės bylos šalių susirašinėjimo medžiaga, kur 2020-07-23 rašte atsakovės patvirtino, jog neginčija sutarčių nutraukimo data laikyti 2020-06-08. Taigi, teismas laiko, kad abi patalpų nuomos sutartys yra nutrauktos šalių susitarimu nuo 2020-06-08. Atsakovų atstovai pripažįsta, kad nuomos mokesčių už gegužę ir birželio pirmas 8 dienas nemokėjo, tačiau paaiškina, kad nesumokėtus ieškovui nuomos mokesčius visiškai padengia nuomos santykių pradžioje jų sumokėtos avansinio mokėjimo (atsakovės nurodo – depozito) sumos. Kaip patvirtina bylos medžiaga, VšĮ „Spalvinga vaikystė“ yra sumokėjusi ieškovui 600,00 Eur, MB „Vaikystės namelis“ 1050,00 Eur avansinio mokėjimo. Ieškovas patvirtina gavęs nurodytų dydžių avansinius mokėjimus, tačiau yra įsitikinęs, jog šiais mokėjimais turi būti padengta kaltais atsakovų veiksmais jo gyvenamajam namui ir žemės sklypui padaryta žala. Su tokia ieškovo pozicija sutikti negalima. Abiejų nuomos sutarčių 3.2 punktuose įtvirtinta sąlyga: „nuomininkai moka <...> Eur depozitą. Depozitas bus panaudotas už patirtus nuostolius (jei tokie įvyks), jei nuostolių nebus, depozitas bus grąžinamas nuomininkui“. Taigi, iš tokios sutarčių formuluotės neseka išvada, jog avansiniai mokėjimai turi būti panaudoti išimtinai tik pastato ir žemės sklypo pabloginimų išdavoje atsiradusių nuostolių atlyginimui, kadangi bendrąja prasme nuostoliais pagal CK suprantama žala, įvertinta pinigais, be to nuostoliai savo ruožtu yra skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovas, negaudamas iš nuomos santykių už 2020 m. gegužės mėnesį ir birželio 8 dienas pajamų, patyrė nuostolių. Vadinasi, sekant nuomos  sutartyse įtvirtinta sąlyga, nuostoliai dėl nesumokėto nuomos mokesčio gali būti padengiami avansiniais atsakovų mokėjimais. Šiuo atveju itin svarbi aplinkybė ta, kad mokėjimo terminai pagal abi nuomos sutartis yra suėję. Nuoma už 2020 m. gegužės mėnesį ir 8 birželio dienas atsakovui VšĮ „Spalvinga vaikystė“ sudaro 304,00 Eur+ 45,60 Eur GPM (iš viso 349,60 Eur), atsakovui MB „Vaikystės namelis“ sudaro 443,00 Eur + 66,45 Eur (iš viso 509,45 Eur). Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį iš atsakovų atmestinas, nes nuostoliai, kaip ir tvirtina atsakovai, yra visiškai padengti jų atliktais avansiniais mokėjimais, mokėjimų terminai yra suėję, ginčų dėl prievolių dydžių nėra, todėl šie nuostoliai dengiami pirmesne eile nei tie, kuriuos ieškovas patyrė dėl patalpų ir sklypo būklės pabloginimo, kadangi pastarosios prievolės yra ginčijamos teisme, jų dydis pinigine išraiška šalims nėra aiškus. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo GPM mokestį priteisti valstybei iš atsakovų konstatuojama, kad toks reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu. Sutinkamai su 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 3 straipsnio nuostatomis pajamų mokesčio mokėtojas yra pats pajamų gavėjas, taigi ieškovo pareiga, gavus atitinkamų pajamų, apmokestinamų GPM mokesčiu, teisingai šį mokestį apskaičiuoti ir sumokėti valstybei. Iš to daroma išvada, kad ieškovas privalo pats pasirūpinti dėl GPM sumokėjimo valstybei.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą, patirtą dėl turto sugadinimo

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

CK 6.296 straipsnis reglamentuoja, jog jeigu žala atsirado dėl kelių asmenų (pavyzdžiui, netinkamos kokybės produkto gamintojo ir asmens, įkomponavusio šį produktą į kitą daiktą) veiksmų, šie asmenys atsako solidariai. Ieškovas ieškiniu kelia reikalavimą dėl solidarios atsakovų atsakomybės ir nurodo, kad atsakovų veikla išsinuomotose patalpose buvo vykdyta bendrai, veiklą vykdė motinos ir dukters vadovaujamos įmonės, atskirti patirtą žalą nėra įmanoma. Nors šiuo atveju ieškovas išnuomojo atsakovams atskiras savo gyvenamojo namo patalpas, tačiau atsakovai iš esmės neginčija solidariosios atsakomybės sąlygų šios bylos kontekste, kadangi nors nuomininkai atskiromis nuomos sutartimis išsinuomojo konkrečias patalpas, tačiau kaip nurodė ieškovas ir pripažino atsakovų atstovės, vaikų priežiūros veikla buvo vykdoma daugeliu atveju bendrose erdvėse ir lauke, todėl yra visos CK 6.296 straipsnio nuostatose įtvirtintos sąlygos dėl solidariosios atsakomybės žalos padarymo atveju.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia solidarų žalos atlyginimo reikalavimą abiem atsakovams ir teigia, kad išnuomotos patalpos, o taip pat žemės sklypas jam buvo grąžinti žymiai blogesnės būklės nei jis buvo suteikęs nuomininkams nuomos pradžioje. Ieškovo teigimu jam padaryta žala sudaro 10471,83 Eur, o įvertinus atsakovų sumokėtą jam avansinio mokėjimo bendrą 1650,00 Eur sumą, šios sumos dydžiu patirtus nuostolius mažina ir prašo priteisti 8821,83 Eur. Atsakovai su reikalavimu nesutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo ir atsakovų sudarytų patalpų nuomos sutarčių 2.2.3. punktai nuomininkams numato pareigą savo lėšomis nedelsiant suremontuoti gyvenamąsias patalpas, visus jame esančius sanitarijos įrenginius ir prietaisus, jeigu jie sugedo dėl nuomininko kaltės. Nuomos sutarčių 2.2.4. punktai skelbia, kad pasibaigus nuomos laikui nuomininkai privalo grąžinti nuomotojui gyvenamąsias patalpas, visus jame esančius sanitarijos įrenginius ir prietaisus tokioje pačioje estetinėje ir techninėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje, tačiau nuomininkas neatsako už normalų nusidėvėjimą.

Ieškovas reikalavimą atlyginti nuostolius dėl namo sugadinimų ir reikalingų sklypo sutvarkymo darbų bei nuostolių dydį grindžia į bylą pateikta UAB „Expolita“ remonto darbų sąmata, kur bendra statybinių medžiagų ir darbų vertė nustatyta 10471,83 Eur (be PVM 8654,40 Eur), o taip pat antstolio S. V. 2020-06-05 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Minėta, kad ieškovas reikalauja atlyginti mažesnę sumą – 8821,83 Eur, nes, kaip pats nurodė, į žalos atlyginimą įskaitė atsakovų sumokėtus 600,00 Eur ir 1050,00 Eur  avansinius mokėjimus. Tačiau teismo jau minėta aukščiau, kad avansiniai mokėjimai pirmiausia padengė nuomos mokesčio įsiskolinimą ir tik likusia nuo šių mokesčių avansinio mokėjimo dalimi gali būti dengiami kiti įsiskolinimai.

Savo ruožtu atsakovai, atsiliepime į ieškinį ir triplike pripažinę prievolę daiktą ieškovui grąžinti tokios būklės, kokia buvo perimant jį nuomos pradžioje ir neigę tik prievolių dydį, teismo posėdžio metu iš viso neigia turį prievolę atlyginti nuostolius ir savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad šios civilinės bylos eigoje ieškovas gyvenamąjį namą pardavė. Iš to atsakovai daro išvadą, kad būtina žinoti, už kokią kainą turtas parduotas, ar ieškovas ir namo pirkėjas pirkimo-pardavimo sutartyje aptarė galimus turto remonto darbus, dėl kurių atlikimo ir nuostolių atlyginimo ieškovas yra pareiškęs ieškinį teisme, ar ne, ar šie galimai reikalingi turto remonto darbai pagal sutarties sąlygas įtakojo turto pardavimo kainą, ar ne. Anot atsakovų atstovo, pasitvirtinus byloje faktui, kad ieškovas turtą pardavė už rinkos ar dar didesnę kainą, kas reiškia, kad jis jau nebegali patirti remonto išlaidų, jo reikalavimas atlyginti nuostolius būtų siekis nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Su tokiais atsakovų argumentais sutikti nėra pagrindo. Civilinė atsakovų atsakomybė šiuo atveju atsiranda iš šalių sudarytų nuomos sutarčių sąlygų ir žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp jų. Abiejų nuomos sutarčių 2.2.4. punktais nuomininkai prisiėmė pareigą pasibaigus nuomos laikui grąžinti nuomotojui gyvenamąsias patalpas, visus jame esančius sanitarijos įrenginius ir prietaisus tokioje pačioje estetinėje ir techninėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Nei įstatymas, nei šalių sudarytos nuomos sutarčių sąlygos nenumato galimybės atleisti šalį nuo civilinės atsakomybės daikto perleidimo tretiesiems asmenims atveju.

Pastebėtina, kad šalys nuomos sutarties sąlygomis susitarė nuostolių atsiradimo priežastis, kaltininką ir nuostolių dydį pavesti nustatyti tretiesiems asmenims, pasirinktiems šalių tarpusavio susitarimu (numos sutarčių 4 punktas). Toks susitarimas iš esmės reikštų sąlygą apie šalių valią spręsti ginčą ikiteismine tvarka, tačiau akivaizdu, kad tokia tvarka pasinaudoti nebegalima, nuomos sutartys yra nutrauktos, tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės ir jos dydžio, todėl ginčas sprendžiamas teisme. Ieškovas sutartinę sąlygą perduoti ginčą tretiesiems asmenims ignoravo ir, nustatęs galimų nuostolių faktą, jų dydžiui įvertinti kreipėsi į savo pasirinktą UAB „Expolita“, apie ką atsakovai nebuvo informuoti, nedalyvavo fiksuojant galimus turto pažeidimus bei nustatant jų pašalinimo būdus. Toks ieškovo elgesys laikytinas sutartinių sąlygų pažeidimu, o pateiktas į bylą žalos įvertinimo dokumentas vertinamas tik kitų įrodymų kontekste. Atsakovai savo ruožtu stengėsi pašalinti atsiradusius pažeidimus savo jėgomis: nuėmė vonios kambaryje kriaukles, po baldų ir kitų priemonių pašalinimo iš patalpų pasirūpino skylių sienose užglaistymu, ketino atlikti dažymo darbus, tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, po kilusio konflikto su ieškovu buvo pakeistos namo durų spynos ir patekti į namo vidų užbaigti pradėtų darbų atsakovai negalėjo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas R. J., kuris be kita ko patvirtino, kad glaistymo ir dažymo darbus atsakovų prašymu būtų atlikęs nemokamai, nes artimai pažįsta atsakovų vadoves R. K. ir R. K.. 

Atsakovai be to, kad iš viso neigia prievolę ieškovui, tuo atveju, jei teismas manytų kitaip, prašo vertinti UAB „Expolita“ sąmatoje įrašytų numatomų atlikti darbų apimtį ir kainas kritiškai (kaina 10471,83 Eur, be PVM 8654,4 Eur), jų dydžiui paneigti pateikė į bylą kitų keturių skirtingų statybos įmonių sąmatas (UAB „Dzūkijos apdaila“, UAB „Kapka“, UAB „Statrma“ bei sąmatininkės A. K. sąmata), o taip pat prašo įvertinti tai, kad R. J. reikiamus remonto darbus būtų atlikęs nemokamai. Įvertinus atsakovų pateiktas sąmatas akivaizdžiai matyti, kad ieškovo pasirinkta įmonė UAB „Expolita“ aiškiai užaukštino darbų ir medžiagų kainas, kadangi kitos keturios įmonės, pasirinktos atsakovų, darbus pasisiūlė atlikti už žymiai mažesnę kainą nei UAB „Expolita“, t. y. bendras šių įmonių kainų vidurkis sudaro 7677,17 Eur (be PVM 6345,02 Eur) sumą. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo pasirinktos įmonės sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos yra aukštesnės nei rinkos kaina, todėl apskaičiuojant žalas remiamasi atsakovų pateiktų į civilinę bylą įmonių (UAB „Dzūkijos apdaila“, UAB „Kapka“, UAB „Statrma“ bei sąmatininkės A. K. sąmata) objektinių ir lokalinių sąmatų duomenimis.

Šiuo atveju visų įmonių sąmatose yra numatyti vidaus, fasado ir lauko sutvarkymo darbai, kurie buvo įrašyti kaip atliktini UAB „Expolita“ sąmatose. Būtina pastebėti, kad nuomos sutarčių sąlygomis atsakovai išsinuomojo gyvenamojo namo vidines patalpas ir nuomos sutarčių sąlygomis prisiėmė sutartinę atsakomybę tik dėl vidinių patalpų tinkamos būklės užtikrinimo namo grąžinimo savininkui momentu. Teismas sprendžia, kad sutartinė atsakomybė atsakovams kyla tik dėl vidinių patalpų pažeidimų nuomos pabaigoje, o atlygintinos žalos dydis skaičiuotinas pagal atsakovų pateiktų įmonių lokalinių sąmatų kainų vidurkį, kadangi visų šių įmonių įkainiai yra labai artimi vienas kitam ir savo kainos skirtumu akivaizdžiai neišsiskiria, dėl ko sąmatose nurodyti įkainiai laikytini objektyviai atspindinčiais rinkos kainas. 

Ieškovas pagrįstai siekia turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Tačiau teismo vertinimu, pasisakant dėl to, ar visi lokalinėse sąmatose numatyti vidaus darbai įskaičiuoti kaip būtini nekilnojamojo turto būklei atkurti iki buvusios jo fizinės būklės sprendžiama, jog tokios būtinybės ieškovas neįrodė, sąmatoje yra įrašyti nebūtini atlikti darbai ir medžiagos, kurie neatitinka padarytos žalos pobūdžio. Atsakovų atstovai neigė padarę žalos patalpų grindims ir sutiko tik su faktu, jog dėl baldų tvirtinimo buvo pažeistos grindjuostės. Jokių neginčytinų grindų pažeidimo faktą patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta, todėl grindų dangos pažeidimo faktas laikytinas neįrodytu. Ieškovas taip pat neįrodė poreikio ardyti atsakovų sumontuotus laiptų turėklus ir būtinybės dėl to keisti laiptų pakopas, nesprendė dėl galimybės  laiptų pakopų pažeidimus užtaisyti kitu ekonomiškesniu būdu nei visų pakopų keitimu. Be to, kadangi pats ieškovas sutiko ir leido įmontuoti laiptuose turėklus, jų nuardymo atveju laiptų pakopose atsiradusius pažeidimus būtų teisinga laikyti normaliu nusidėvėjimu, kas pagal nuomos sutarties sąlygų prasmę yra turėta mintyje pasirašant nuomos sutartis. Taigi, vertinant, kad iš būtinų atlikti vidaus darbų, numatytų lokalinėse sąmatose, šalintini laminuotos grindlenčių dangos nuardymo ir keitimo darbai, pakopų keitimo mediniuose laiptuose darbai (2, 3, 5 lokalinių sąmatų pozicijos), pagal visų įmonių pastato vidaus patalpų sąmatų kainų vidurkį dėl vidinių patalpų pažeidimo ieškovas iš viso patyrė 4063,36 Eur žalos (apskaičiuota pagal lokalinių sąmatų 1, 4, 6-13 pozicijų kainų vidurkį).

Kadangi nuomos sutartyse nustatyta, kokiu tikslu nuomininkai išsinuomoja ieškovo gyvenamąjį namą, kokia veikla jame bus vykdoma, sprendžiama, kad ieškovas privalėjo suprasti, kokios yra nuomininkų teisės ir pareigos ir kokios būklės daiktas pasibaigus nuomos santykiams jam bus grąžintas. Būtina įvertinti, kad sutarčių sąlygomis šalys susitarė dėl namo vidinėms patalpoms atsiradusios žalos atlyginimo įvertinant normalų namo nusidėvėjimą (nuomos sutarčių 2.2.4. punktai). Nustatant normalų nusidėvėjimą remiamasi nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie įrašyti nekilnojamojo turto registro išraše ir skelbia, jog namo nusidėvėjimas sudaro 12 %. Grąžintino daikto būklė privalo atitikti normalaus nusidėvėjimo mastą. Taigi, 12 % nusidėvėjimo dydis laikytinas objektyviu ir pagrįstu, todėl šiuo dydžiu mažintina priteistina suma (4063,36-12 % = 3575,76 (Eur)).

Be to, šios bylos atveju būtina įvertinti faktą, kad ieškovas gyvenamąjį namą yra pardavęs ir dėl šios priežasties, akivaizdu, namo remontu pats nebeužsiims, todėl ieškovo patirtos žalos atlyginimas dėl vidaus patalpų turi būti vertinamas be PVM mokesčio, nes PVM išlaidos šiuo atveju už prekes ir darbus nėra realiai tikėtinos ir nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Standartinis PVM mokesčio tarifas yra 21%, taigi, nuostolių dydis už vidaus patalpų pažeidimus mažintinas šiuo dydžiu ir iš viso jis sudaro 2824.86 Eur (3575,76-21% = 2824,86).

Taip pat yra svarbu įvertinti, jog šiuo atveju šalys sudarė tik patalpų, bet ne žemės sklypo nuomos sutartį, taigi, civilinė sutartinė atsakomybė atlyginti sklypui padarytą žalą iš nuomos sutarties atsakovams nekyla, o tokio atlyginimo ieškovas gali reikalauti tik remdamasis įstatymu. Sutinkamai su CK 6.532 straipsnio 1 dalimi pagal pastatų, statinių ir įrenginių nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudotis pagal paskirtį.

Šios bylos atveju šalys neaptarė, kokia sklypo dalis reikalinga atsakovų veiklai vaikams ugdyti, todėl sprendžiama, kad nuomininkai savo veikloje naudojo visą  aplink gyvenamąjį namą suformuotą žemės sklypą. Žemės sklypo būklė nuomos pradžioje niekur nebuvo fiksuota, atsakovai dar iki nuomos santykių pabaigos išgrindė trinkelėmis takelį, taip jį atstatydami į buvusią iki nuomos pradžios padėtį, dėl takelio išgrindimo ieškovas priekaištų atsakovams neturi. Tačiau ieškovas pagal UAB „Expolita“ lokalinę sąmatą reikalauja į aplinkos sutvarkymo darbus įtraukti vejos mažų plotų atnaujinimą papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu, grunto kasimą rankiniu būdu, iškasto grunto transportavimą, grunto transportavimo sąnaudas už papildomą atstumą. Kadangi į bylą nėra patiekti įrodymai apie sklypo būklę iki nuomos pradžios, o atsakovų tvirtinimu nuomos pradžioje sklype veja nebuvo įrengta ir ši aplinkybė niekuo nepaneigta, reikalavimas atnaujinti veją atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovų atstovai pripažįsta, kad nuomojamo namo kieme jų iniciatyva vaikų užsiėmimams buvo supilta smėlio krūva, o taip pat papilta smėlio po dvejomis sūpuoklėmis, šiuos faktus patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Anot atsakovų jokie kiti sklypo grunto pakeitimo darbai nebuvo atlikti. Atvežto į sklypą smėlio vaikų užsiėmimams išvežimui reikalingi darbai ir jiems skirtos atlikti lėšos vertintinos kaip reikalaujamos atlyginti pagrįstai, įrodytos, todėl reikalavimas apmokėti už šiuos darbus tenkintinas. Nustatant atlygintinos sumos dydį remiamasi lokalinių sąmatų įkainių vidurkiu, jis sudaro 14,86 Eur be PVM mokesčio, tokio dydžio nuostoliai atlygintini ieškovui priteisiant žalos atlyginimą už smėlio išvežimą.

Ieškovo reikalavimas atlyginti fasado remonto darbus kartu su terasų įrengimu atmestinas kaip neįrodytas, kadangi nors ieškovo atstovas tvirtina, kad namo cokolis yra subraižytas, tačiau toks faktas neužfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o atsakovų atstovės paaiškino, ir jų paaiškinimą iš dalies patvirtina fotonuotraukos, kad namo cokolis yra ne subraižytas, bet išpaišytas vaikiškomis kreidelėmis. Daroma išvada, kad toks sugadinimas laikytinas normaliu nusidėvėjimu, kadangi jis gali būti pašalintas paprasčiausiai nuplaunant vandeniu. Be to, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti lėšas už atvirų terasų įrengimą išklojant terasinėmis plytelėmis, nes neįrodyta, kad tokios terasos buvo įrengtos iki pradedant vaikų priežiūros veiklą ir kad būtent dėl vykdytos veiklos terasoms buvo padaryta žala.

Atlikus galutinį skaičiavimą ieškovui atlygintini nuostoliai iš viso sudaro 2839,72 Eur (2824,86 +14,86). Priteisiant žalos atlyginimą, iš šios sumos išminusuojama atsakovų avansinio mokesčio dalis, likusi nepanaudota po nuomos mokesčio atskaitymo, o būtent VšĮ „Spalvinga vaikystė“ sumokėjo 600,00 Eur avansinį mokėjimą, nuomos mokesčiui iš šios sumos panaudota 349,60 Eur, likusi nepanaudota suma sudaro 250,40 Eur; MB „Vaikystės namelis“ sumokėjo ieškovui 1050,00 Eur avansinio mokėjimo, iš jo nuomos mokesčiui panaudota 509,45 Eur, likusi nepanaudota suma sudaro 450,55 Eur. Taigi, tenkinant ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų solidariai priteistina 2138,77 Eur (2839,72–250,40–450,55). Ieškovo ieškinys tokioje apimtyje pagrįstas, įvertintas patalpų ir aplinkos atkūrimo reikalaujančiomis sąnaudomis ir tokios išlaidos laikytinomis realiomis ir būtinomis nekilnojamojo turto būklei atkurti.

Dėl palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, iš atsakovų priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant palūkanas nuo priteistos sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šalies išlaidos advokato pagalbai priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas sudarė 8821,83 Eur, priteista suma 2138,77 Eur, kas sudaro 24% procentus ieškinio reikalavimo. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovo patirtas išlaidas sudaro 218,00 Eur žyminis mokestis ir 1158,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1376,00 Eur. Nuo šios sumos iš atsakovų priteistina 24% suma sudaro 330,24 Eur, taigi iš kiekvieno atsakovo ieškovo naudai priteistina po 165,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas MB “Vaikystės namelis“ byloje patyrė 2587,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmestų ieškinio reikalavimų dydis sudaro 76%. Proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai suma sudaro 1940,62 Eur. Tokią išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, laiko aiškiai per didele ir todėl atlygintiną sumą mažina iki 1500 Eur, kuriuos priteisia atsakovui MB “Vaikystės namelis”. 

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įvertinus bylos baigtį, tai, kad šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, yra pagrindas padalinti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pašto išlaidas, kurių bendra suma yra 7,42 Eur, ir priteisti jas valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų viešosios įstaigos „Spalvinga vaikystė“, įmonės kodas 304425172, ir mažosios bendrijos „Vaikystės namelis“, įmonės kodas 304686279, solidariai 2138,77 Eur (du tūkstančius šimtą trisdešimt aštuonis eurus 77ct) nuostolių atlyginimo ir 6 % procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant palūkanas nuo priteistos sumos.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų viešosios įstaigos „Spalvinga vaikystė“, įmonės kodas 304425172, ir mažosios bendrijos „Vaikystės namelis“, įmonės 304686279, po 165,12 Eur (po šimtą šešiasdešimt penkis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų viešosios įstaigos „Spalvinga vaikystė“, įmonės kodas 304425172, ir mažosios bendrijos „Vaikystės namelis“, įmonės kodas 304686279, po 1,00 Eur pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažajai bendrijai „Vaikystės namelis“, įmonės kodas kodas 304686279, 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ir 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus  apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                 Snaigė Juknevičienė