Baudžiamoji byla Nr. 1-343-387/2015

                           Teisminio proceso  Nr. 1-01-1-09267-2015-5

                             Procesinio sprendimo kategorija:             

                             1.2.4.2.8.; 1.2.26.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas  Algimantas Valantinas,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

kaltinamiesiems D. B., K. Č., jų gynėjams advokatams Anatolijui Novikovui, I. B.,

nukentėjusiesiems E. G., G. S., nukentėjusiojo E. G. atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje  

            D. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) padavėju, gyv. (duomenys neskelbtini),  neteistas, kaltinamas  nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2d. 8p. bei 284 str.1d. padarymu.

K. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv.  (duomenys neskelbtini),  neteistas,, kaltinamas  nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2d. 8p. bei 284 str.1d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

D. B. ir K. Č. 2015-02-13 apie 5 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, prie viešojo transporto stotelės „Senoji plytinė“, esančios Saulėtekio al., Vilniuje, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais sukėlė žodinį konfliktą su nukentėjusiaisiais E. G. ir G. S., po ko, D. B. be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų tyčia ranka smūgiuodamas sudavė kumščiu nukentėjusiajai G. S. į galvos sritį sukeldamas pastarajai fizinį skausmą bei tuo pačiu smūgiu sudavė nukentėjusiajam E. G. į galvos sritį. Po to K. Č. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. G. į galvos sritį, dėl ko pastarasis griuvo ir pakaušiu  atsitrenkė į žemę. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis D. B. sukėlė fizinį skausmą G. S. bei bendrais su K. Č. veiksmais, padarė E. G. paviršinę kairės ausies žaizdą, sukėlusią kraujavimą į kairės ausies landą-sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu D. B. ir K. Č., bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Teismas taip pat nustatė, kad K. Č., 2015-02-13 apie 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. B. pažeidžiant viešąją tvarką teismo nurodytomis aplinkybėmis, tyčia be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį kumščiu E. G. į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis griuvo ir pakaušiu  atsitrenkė į žemę, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas linijinis pakauškaulio  žvyno ir pamato kairės pusės lūžis su galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimu ir kraujo išsiliejimu po skilties dangalais bei į kairio smilkinkaulio būgninę ertmę, t.y. tyčia  dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje apklaustas K. Č. kaltę pripažino dalinai. Nurodė, kad viskas vyko šiais metais iš vasario 12 į 13 d. Po darbo bendrabutyje kartu su D. B. išgėrė 0,5 litro degtinės butelį ir taksi išvažiavo į centrą.  Buvo apie 24 val. Tą naktį buvo ir klube Cocainn. Išgėrė vieną kokteilį Apie 4.45 val. išėjo iš klubo , sėdo į autobusą, kuris veža į bendrabučius. Išlipant iš autobuso išgirdo šūksnius ko šūkauja, nes D. išlipdamas užsieniečiams pasiūlė nueiti dar alaus. Tai buvo nukentėjusysis E. G., kuris elgėsi agresyviai, pradėjo grasinti. Norėdamas nukreipti konfliktą, vienos iš merginų jis paprašė pasimatuoti akinius. Mergina jų nedavė. Nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti D. ir jį, vadino kaimiečiais, siūlė juos iškirsti. Įsižeidęs, kad išvadino juos kaimiečiais, trenkė vieną smūgį dešine ranka į veido sritį kairėje. Nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės ir nesikėlė. Galvojo, kad jis atsistos ir pradės konfliktą iš naujo, todėl su D. pradėjo bėgti link miškelio, autobusų parko. Nemanė, kad gali būti rimti sužalojimai. Gailisi dėl suduoto smūgio, nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo. Kartu kaltinamasis nurodė, kad D. B. nesudavė nei vieno smūgio, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus laiko melagingais.

Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis D. B. parodė, kad visą įvykio vakarą buvo su K. Č.. Patvirtino, kad iš naktinio klubo grįžo autobusu. Autobuse nukentėjusiojo nematė, bendravo su studentais iš užsienio. Išlipus iš autobuso ir einant nukentėjusysis E. G. pradėjo reikšti pasipiktinimą kad šūkauja. Paklausė kas jam yra, jis atsakė, kad juos abu iškirs. Po tų žodžių pasakė nukentėjusiajam, kad kirstų. Šio apsižodžiavimo metu K. Č. trenkė vienintelį smūgį, po kurio nukentėjusysis nukrito. Krito aukštielninkas ant nugaros. Kas po to nutiko nukentėjusiajam nepasidomėjo ir iš karto su K. Č. pasišalino. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis nesudavė nei vieno smūgio. Nukentėjusieji, liudytoja sako netiesą.

Be kaltinamųjų parodymų teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais, specialisto išvada kurie betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios G. S. parodymais nustatyta, kad su kaltinamaisiais ji nėra pažįstama. Įvykio dieną su G. R. buvo klube Cocainn. Iš klubo grįžo apie  5 val. autobusu, kuris veža į Saulėtekį. Autobusas stoja Senosios plytinės stotelėje. Išlipusios su G. ėjo link bendrabučio, pamatė stovinčius kaltinamuosius, sutiko nukentėjusįjį E. G.. Sustojus prie kaltinamųjų, K. Č. paprašė draugės G. pasimatuoti akinius, ši nedavė. Tuo metu ji kalbėjo su E.. Išgirdo kaip vienas iš kaltinamųjų draugę pavadino kiaule. E. G. paklausė ar vaikinai kaimiečiai, kad taip vadina. Gal juos tai įžeidė, vienas iš kaltinamųjų pradėjo klausti ar E. G. nori muštis. Kitas atsakė, kad E. G. nori muštis. D. (B.) pradėjo eiti link E.. Ji bandė juos išskirti, tačiau nespėjo. D. užsimojęs ranka trenkė E.. Kadangi ji buvau įsiterpusi tarp jų, pataikė ir jai į kairį smilkinį. Vienu smūgiu buvo kliudyta ir ji ir E.. Jai smūgis nebuvo labai stiprus, bet iškart iškilo guzas, po kelių dienų atsirado mėlynė. Po pirmo smūgio nukentėjusysis krito ant žemės, bet kokioje jis padėtyje buvo nurodyti negali. Tuomet prie jo prišoko kitas kaltinamasis (K. Č.), kuris taip pat sudavė smūgį kumščiu į veido sritį. E. atsijungė, jokių ženklų nebuvo. Po suduotų smūgių, kai E. buvo nukritęs, kaltinamieji  stovėjo vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės, kažkuris pasakė „žiūrėk iškirtome“, suplojo vienas su kitu rankomis ir nuėjo. Gulinčiam E. iš burnos pradėjo bėgti kraujas.  Po to priėjo keturios merginos, kurios iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. E. gulėjo be ženklų, jam iš kairės ausies pradėjo bėgti kraujas. Po 10 min. atvyko greitoji pagalba, maždaug dar po minutės atvyko policija. E. buvo išgabentas į ligoninę. Nukentėjusioji nurodė, kad E. G. buvo išgėręs, bet nebuvo girtas. Kaltinamieji taip pat buvo išgėrę, bet negali pasakyti ar girti. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji aplinkoje orientavosi, patys negriuvinėjo, suvokė ką darė.

Savo parodymus G. S. patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu. Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas laikytinas tinkamu įrodymu nustatant tam tikras aplinkybes ir vertinant pačios nukentėjusiosios parodymus. (1 t., b. l. 71-75).

Nukentėjusioji G. S. iš pateiktų atpažinimui asmenų atpažino asmenį Nr.2, kuris sudavė vieną smūgį ranka E. G. į veido sritį ir tuo pačiu smūgiu pataikė ir jai į kairį smilkinį ties akimi. Nustatyta, kad tai D. B. (1 t., b. l. 76-78). 

Teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo E. G. parodymais nustatyta, kad  kaltinamųjų iki įvykio nepažino. Su nukentėjusiąja, liudytoja gyvena tame pačiame bendrabučio aukšte. Įvykio dieną su draugu buvo klube Cocainn. Klube išgėrė , bet jautėsi gerai. Iš klubo grįžo su savo draugu. Važiavo autobusu. Autobusas išleido Senosios plytinės stotelėje. Išlipęs pamatė G. ir G.. Priėjo prie jų ir tuo metu išgirdo kaip vaikinai kažkurią iš merginų pavadino kiaule. Jis pasakė vaikinams - „ar jūs iš kaimo“. Viskas vyko akimirksniu. Vaikinai pasiūlė jam muštis. Bendravo piktai, klausė ar nori muštis. Po apsižodžiavimo D. (B.) jam staiga sudavė smūgį, smūgis buvo stiprus. Sudavė į kairę pusę, tarp smilkinio ir kaktos. Rankoje galėjo laikyti kažkokį daiktą, nes smūgis buvo stiprus, jautė didelį skausmą.  Po kelių akimirkų buvo suduotas  antras smūgis, po kurio nieko neatsimena, pabudo ligoninėje. Antrą smūgį sudavė K. Č.. Po pirmo smūgio jis krito, tačiau tiksliai kokioje padėtyje buvo nurodyti negali. Po pirmo smūgiu galva į žemę neatsitrenkė. Po to buvo sekantis smūgis į veidą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad prieš smūgį jam D. (B.) kliudė S. veidą. Ją kliudė trenkdamas jam, nes S. stovėjo šonu tarp kaltinamojo ir jo.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos G. R. parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį K. Č. pažįsta, nes yra trumpai kartu dirbę padavėjais. Kito kaltinamojo nepažįsta. G. S. yra jos kambariokė, o E. G. yra kaimynas bendrabutyje. 2015 m. vasario 12 d. su G. S. šventė draugės gimtadienį, nuėjo į klubą Cocainn, kur vienu metu matė ir K. Č., apsikeitė keliomis frazėmis Iš klubo grįžo apie 5 val. Su G. S. išlipo Senosios plytinės stotelėje, ten pamatė E. G.. Ėjo kartu su juo į bendrabutį. Pamatė kaltinamuosius. K. paprašė duoti pasimatuoti akinius. Sulaukęs neigiamo atsakymo jis pasakė kažką panašaus, kad ji elgiasi kaip kiaulė. Tai išgirdęs E. atsakė, kad jie galbūt elgiasi kaip kaimiečiai, jei taip kalba. Tos frazės užteko. K. draugas pasakė, kad E. turbūt nori į galvą. E. paklausė gal jie nori į galvą. Tuomet K. draugas paplekšnojo K. per krūtinę ir pasakė, kad tikrai jis nori gauti į galvą. Kaltinamieji priartėjo prie G. ir E.. G. stojo tarp E. G. ir K. draugo, lyg ir tiesė ranką norėdama juos išskirti, tačiau K. draugas užsimojo ir trenkė E. dešinės rankos kumščiu, kliudydamas G. smilkinį. E. krito ant žemės. Po pirmo smūgio nukentėjusysis nukrito maždaug sėdima poza. Tuo metu K. trenkė dar vieną smūgį, po kurio E. nukrito visiškai ir prarado sąmonę. Po antro smūgio E. trenkėsi galva į žemę. Jam iš kairės ausies ir burnos pasipylė kraujas. Kaltinamieji atsisuko vienas į kitą, pasakė, kad iškirto E., po to jie pasišalino. Iš kažkur atsirado daugiau merginų, viena iš jų iškvietė pagalbą, pranešė policijos pareigūnams.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo  E. D. parodymais nustatyta, kad kaltinamųjų jis nepažįsta. Nukentėjusysis G. yra jo kolega ir grupiokas. Įvykio dieną susitiko su E. G., nuvyko į klubą Cocainn. Pabuvo, pašoko ir autobusu kuris studentus veža iš klubo atgal į Saulėtekį parvyko iki priešpaskutinės stotelės. E. G. išlipo anksčiau, o jis pavažiavo dar vieną stotelę. Kitą dieną sužinojo, kad E. G. guli ligoninėje. Kaltinamųjų tą naktį nematė. Konfliktų važiuojant autobusu nebuvo. E. G. tą vakarą buvo išgėręs, tačiau nebuvo girtas ir nesvirduliavo. Kitą dieną, apie 15 val. nuvyko lankyti draugo. Jį pamačius buvo šokas, palyginus kokį jį paliko ir kokį pamatė. Veide buvo labai ryškūs sužalojimai, ištinimai, iš ausies matyt buvo bėgęs kraujas, labai ištinusi priekinė lūpa, veidas buvo sumuštas, pamėlynavę abu paakiai. Skundėsi, kad skauda galvą. 

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos K. Č. parodymais nustatyta, kad kaltinamųjų nepažįsta. Su E. G. gyvena tame pačiame bendrabutyje. Įvykio rytą ji su draugėmis S. ir R. važiavo naktinio klubo autobusu. Kartu buvo ir E. G.. Išlipusi iš autobuso ji kartu su R. ir S.  ėjo per gatvę ir išgirdo duslų garsą, kaip kritimo. Atsisukusios pamatė gulintį E. G.. Pribėgo prie jo. Jis buvo be sąmonės. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Dėl ko E. G. krito, negali pasakyti. Vėliau belaukiant greitosios sužinojo, kad vaikinai užkabino merginas. E. trenkė vaikinai. Viena iš merginų tuo metu skundėsi, kad ir jai kliuvo. Ji matė nubėgančius du vaikinus, bet jų nepažino. Vienas vaikinas buvo aukštas iš šviesus, kitas žemesnis ir tamsus.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos S. P. parodymais nustatyta, kad kaltinamųjų ji nepažįsta. Nukentėjusį E. G. pažįsta iš bendrabučio. Tą rytą ji, K. ir R. išlipo iš autobuso, ėjo link bendrabučio. Vidury perėjos išgirdo duslų garsą, atsisuko, pamatė gulintį E. G.. Nuėjo prie jo. Kai priėjo pamatė, kad jis nukrito ant ledo. Autobuse sėdėjo šalia E., jokio konflikto nebuvo. Neatrodė, kad E. būtų labai girtas, miegotų ar griuvinėtų. Priėjus prie gulinčio E. G. suprato, kad jį vaikinai sumušė, nes matė juos nubėgančius nuo tos vietos. Tų vaikinų ji asmeniškai nepažino, bet viena mergina pasakė, kad vieną pažįsta. Konflikto nematė. Kad E. G. trenkė, pasakė merginos kurios buvo su juo. Po įvykio tuo klausimu nebendravau. E. buvo be sąmonės, iš nosies ir burnos, vėliau iš ausų, tekėjo kraujas.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. A. parodymais nustatyta, kad kaltinamųjų ji nepažįsta.  Nukentėjusysis E. G. gyvena tame pačiame bendrabutyje. Įvykio rytą važiavo iš klubo autobusu kuris veža nemokamai. Išlipo Senosios plytinės stotelėje. Ėjo trise per perėją ir išgirdo garsą. Ji girdėjo smūgio garsą. Atsisukusi pamatė ant žemės gulintį E. G.. Buvo iškviesta Greitoji. Matė nubėgančius du vaikinus. Vienas iš jų buvo aukštesnis, kitas žemesnis.

Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ir byloje atliktas specialisto tyrimas.

Specialisto išvada Nr. G 950/15 (01) nustatyta, kad E. G. padarytas linijinis pakauškaulio žvyno ir pamato kairės pusės lūžis su galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimu ir kraujo išsiliejimu po skilties dangalais bei į kairio smilkinkaulio būgninę ertmę. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu per pakaušio  kairę pusę ir būdingas griuvimui ir atsimušimui pakaušiu į kietą buką daiktą. Tai padaryta ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos (iki 2015-02-13 05.30 val. ). Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. (1 t., b. l. 51-52).

Teismo posėdyje apklausto specialisto J. M. P. parodymais nustatyta, kad tyrimą jis atliko pagal E. G. medicininius dokumentus ir DVD diske įrašytus rentgenologinius duomenis. Pagal medicininių dokumentų duomenis E. G. nustatytas linijinis pakauškaulio žvyno ir pamato kairės pusės lūžis su galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimu ir kraujo išsiliejimu po skilties dangalais bei į kairio smilkinkaulio būgninę ertmę. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu per pakaušio kairę pusę ir būdingas griuvimui ir atsimušimui pakaušiu į kietą buką daiktą. Sužalojimas dėl kaukolės pamato kaulo lūžimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Specialistas taip pat nurodė, kad tikėtina, jog sunkus sužalojimas buvo po antro smūgio, kai nukentėjusysis gavo antrą smūgį į galvą, krito, galva atsimušė į dangą. Nuo smūgio į veidą nebūtų nei pakauškaulio lūžio, nei galvos smegenų priekinių dalių sumušimo. Specialistas taip pat nurodė, kad „jei nukentėjusysis guli, galva yra ant žemės ir jam yra suduodamas smūgis, nuo tokio smūgio tokio sužalojimo nebus“.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilniuje, Saulėtekio alėjoje, šalia viešojo transporto stotelės ,,Senoji plytinė“. (1 t., b. l. 12-16).

Viešosios tvarkos pažeidimas

Aukščiau išdėstyti duomenys teismo pripažįstami tinkamais įrodymais ir teismo vertinimu pilnai patvirtina, kad D. B. ir K. Č. pažeidė viešąją tvarką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Nustatydamas faktines aplinkybes bei D. B. ir K. Č. kaltę teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiųjų E. G. bei G. S. parodymais, liudytojos G. R. parodymais, specialisto išvada bei jo paaiškinimais teisme. Kaltinamasis D. B. visiškai nepripažįsta savo kaltės ir teigia nesudavęs nei vieno smūgio. K. Č. pripažįsta smogęs vieną kartą nukentėjusiajam E. G. , o taip pat nurodo, kad D. B. nesudavė nei vieno smūgio. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. S. ir liudytojos G. R. parodymais, kurios tiksliai ir aiškiai nurodė kilusio konflikto priežastis bei aplinkybes. Šių asmenų nurodytos aplinkybės sutapo ir su nukentėjusiojo E. G. parodymais. Paminėtina ir tai, kad liudytoja K. Č. dar įvykio vietoje sužinojo, kad konflikto metu „kliuvo ir vienai merginai“. Teismas atmeta gynybos ir kaltinamųjų argumentus neva nukentėjusieji ir liudytoja G. R. davė nenuoseklius parodymus ir galimai meluoja. Teismas konstatuoja, kad tiek nukentėjusiųjų E. G. ir G. S., tiek liudytojos G. R. parodymai yra nuoseklūs, aiškūs ir logiški. Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios įgalintų teigti, jog šie asmenys yra suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes. Priešingai – G. S. net nereiškia civilio ieškinio šioje byloje. Teismas neturi pagrindo abejoti G. S. parodymais, kad ji konflikto metu stovėjo šalia E. G., bandė užkirsti kelią konfliktui ir pati nukentėjo D. B. suduodant smūgį, nes kliuvo ir jai. G. S. nurodė, kad po gauto smūgio jai buvo iškilęs guzas galvoje, o vėliau buvo „mėlynė“. G. S. atpažino D. B. kaip asmenį, kuris jai sudavė. E. G. padaryti sužalojimai nustatyti teismo medicinos specialisto.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje.

Šioje byloje aukščiau aptartų duomenų pagrindu nustatyta, kad konfliktas kilo dėl menkos dingsties viešoje vietoje (autobusų stotelėje, tik išlipus iš autobuso). K. Č. paprašius G. R. duoti pasimatuoti akinius, o pastarajai atsisakius – K. Č. ją pavadino kiaule į ką sureagavo kartu su merginomis ėjęs E. G., paklausdamas „gal jie iš kaimo“. Kaltinamieji, būdami dviese, tokią nukentėjusiojo reakciją „išsiaiškino“ kaip norą muštis ir patys ėmėsi smurtinių veiksmų. Pirmiausia sudavė D. B., smogdamas E. G. į veidą ir tuo pačiu smūgiu kliudydamas ir G. S., po to smūgį E. G. sudavė ir K. Č.. Paminėtina, kad kaltinamieji suvokė, jog atlikdami nurodytus veiksmus jie tai daro viešoje vietoje. Šiuos veiksmus jie atliko kaip bendravykdytojai. Jiems buvo visiškai nesvarbu, kad tai vyksta pašalinių žmonių akivaizdoje. Šioje situacijoje G. R. buvo ne tik šio įvykio dalyvė bet ir liudytoja. Autobusų stotelėje buvo ir daugiau žmonių, kurie grįžo tuo pačiu autobusu. Teismo posėdyje apklaustos K. Č., R. A. ir S. P. taip pat nurodė, kad sureagavo į triukšmą, grįžo prie gulinčio E. G., kuris buvo sužalotas, matė nubėgančius du vaikinus. Taigi D. B. ir K. Č. pavartodami smurtą viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, elgėsi įžūliai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jų veiksmai vertintini kaip nusikaltimas (Viešosios tvarkos pažeidimas) ir kvalifikuotini pagal BK 284 str.1d.

Sunkaus kūno sužalojimas dėl chuliganiškų paskatų

Šioje byloje šios nusikalstamos veikos padarymu buvo kaltinami tiek K. Č., tiek D. B.. Teismų praktika  patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012).

Paminėtina, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog sunkūs padariniai nukentėjusiajam atsirado po paskutinio smūgio, kurį sudavė K. Č., t.y. šioje byloje nustatytas kiekvieno kaltinamojo indėlis į bendrą veiką. Kaip jau buvo paminėta D. B. ir K. Č. bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Dėl menkos dingsties sukėlė konfliktą, pavartojo smurtą. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas nurodė, kad „ sunkus sužalojimas buvo padarytas po antro smūgio, kai nukentėjusysis gavo antrą smūgį į galvą, krito, galva atsimušė į dangą. Nuo smūgio į veidą nebūtų nei pakauškaulio lūžio, nei galvos smegenų priekinių dalių sumušimo. Specialistas taip pat nurodė, kad „jei nukentėjusysis guli, galva yra ant žemės ir jam yra suduodamas smūgis, nuo tokio smūgio tokio sužalojimo nebus“.  Teismo jau aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. G. pirmas smūgį sudavė D. B.. Po pastarojo smūgio E. G. dar nebuvo nugriuvęs ant žemės. E. G. ant žemės griuvo ir sunkų galvos sužalojimą patyrė po antrojo smūgio, kurį sudavė K. Č..  Esant tokioms aplinkybėms sunkių padarinių inkriminavimas abiems kaltinamiesiems yra akivaizdžiai neteisingas. D. B. pagal BK 135 str. 2d. 8p. išteisintinas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Kaip jau buvo paminėta, teismas nustatė, kad K. Č., tyčia be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį kumščiu E. G. į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis griuvo ir pakaušiu  atsitrenkė į žemę, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas linijinis pakauškaulio  žvyno ir pamato kairės pusės lūžis su galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimu ir kraujo išsiliejimu po skilties dangalais bei į kairio smilkinkaulio būgninę ertmę- sužalojimas, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės nustatytos ne tik paties kaltinamojo K. Č., bet ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, specialisto išvada. K. Č. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes nesiekė konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Būtent tokiu būdu elgėsi ir K. Č.. Jis smogė stiprų smūgį į nukentėjusiojo galvą, suvokdamas, kad gali atsirasti bet kokie padariniai, todėl K. Č. veika ir kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioje byloje jau buvo pasisakyta, kad E. G. buvo sužalotas dėl menkos dingsties, todėl K. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 135 str.2d.8p.

Bausmių skyrimas

Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis ankščiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas( t.1., b.l. 178-179;184-193) , dirba ir darbovietėje Charakterizuojamas teigiamai( t.2., b.l. 143). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę pripažino tiek patys kaltinamieji, tiek nurodė ir nukentėjusieji bei liudytoja. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (dėl menkos dingsties buvo ieškoma konflikto, naudojamas smurtas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. D. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai jog jis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, jam skirtina viena iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką D. B. įskaitytinas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas  nuo 2015-02-13 iki 2013-04-13 (penkiasdešimt devynios paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL  dydžio baudai.

D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracinė tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (t.1., b.l. 55-56;61-67), dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, mokosi Vilniaus Universitete, Komunikacijos fakultete. ( t.2., b.l. 141-142). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, kad K. Č. pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, dalinai atlygino padarytą žalą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos jo atsakomybę lengvinančiomis. K. Č. nors ir pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, tačiau savaip interpretuoja konflikto kilimo priežastis, neteisingai nurodo bendrininko atliktus veiksmus, todėl jo prisipažinimas negali būti pripažintas tinkamu ir nuoširdžiu BK 59 str. prasme. Dalinis žalos atlyginimas taip pat negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. K. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pastarąją aplinkybę pripažino tiek patys kaltinamieji, tiek nurodė ir nukentėjusieji bei liudytoja.  Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (dėl menkos dingsties buvo ieškoma konflikto, naudojamas smurtas). K. Č. padarė nesunkų bei labai sunkų nusikaltimus (BK 11 str.).

Pažymėtina, kad  aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo K. Č. taikyti Lietuvos respublikos BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 str. 3 d.).

Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.  Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, konstatuotina ir tai, kad K. Č. padarytos labai sunkios veikos  pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas.  Paminėtina, kad K. Č. sužalojo nukentėjusįjį veikdamas neapibrėžta tyčia, sudavė vieną, vienintelį smūgį, kuris ir buvo lemtingas. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant K. Č. švelnesnę, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su tam tikrais draudimais ir įpareigojimais.

K. Č. nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrinant jam paskirtas bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas (BK 63 str.5d.1p.).

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką K. Č. įskaitytinas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-02-13 iki 2013-04-13 (penkiasdešimt devynios paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė 1416,05 Eur civilinį ieškinį, prašydama šią sumą priteisti iš kaltinamųjų ir nurodydama, kad ši pinigų suma buvo išleista nukentėjusiojo  E. G. gydymui. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, tačiau žala išieškotina tik iš K. Č., nes teismas nustatė, kad sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas būtent šio kaltinamojo. Nukentėjusysis buvo gydomas dėl sužalojimo, kurį padarė K. Č.. Byloje pateiktu skaičiavimu nustatyta, kad būtent tokia suma (kurios ir prašoma) buvo išleista nukentėjusiojo gydymui (t.1., b.l. 119).

Teismas,  vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,  

n u s p r e n d ė :

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą  BK  284 str.1d. ir  nubausti 150 MGL  , t.y. 5649 Eur dydžio bauda .

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį D. B. išbuvo sulaikyme ir kardomajame kalinime (59 paros) ir paskirtą  baudą sumažinti  118 MGL, paliekant  32 MGL (1205 Eurų) dydžio baudą,  įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 

D. B. kaltintą pagal BK 135 str.2d.8p. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. Č. pripažinti  kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą  BK  284 str.1d. ir  nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimu,  įpareigojant jį  nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

K. Č. pripažinti  kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą  BK  135 str.2d. 8p. ir vadovaujantis BK 54 str.3d.  skirti jam 2(dveji) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį  nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2(dveji) metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per šešis mėnesius pilnai atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Remiantis LR BK 63 str.5d.1p. K. Č. paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti 2(dveji) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį  nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2(dveji) metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per šešis mėnesius pilnai atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Į paskirtą K. Č. bausmę įskaityti  laiką nuo 2015-02-13 iki 2015-04-13, (penkiasdešimt devynios paros) kurį  K. Č. buvo  sulaikytas bei suimtas , vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.                                  Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš K. Č. 1416,05 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiolika Eur ir 5 eurocentų), nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                  Algimantas Valantinas