Civilinė byla Nr. e3K-3-39-690/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01229-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.8.1; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios mažosios bendrijos „MD prekyba“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ prašymą atsakovams mažajai bendrijai „MD prekyba“ ir L. M. dėl bankroto bylos nutraukimo ir administravimo išlaidų priteisimo; tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių administravimo išlaidų bankroto administratoriui atlyginimą, kai bankroto byla nutraukiama kreditoriams atsisakius finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, aiškinimo ir taikymo.

2.       BMB „MD prekyba“ bankroto administratorė UAB „Acountera“ pateikė teismui prašymą nutraukti MB „MD prekyba“ bankroto bylą ir priteisti solidariai iš BMB „MD prekyba“ bei L. M. 625 Eur administravimo išlaidų atlyginimą administratorei.

3.       Bankroto administratorė prašyme teismui nurodė, kad bankroto byla bendrovei iškelta VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva dėl skolų, kurios atsirado bendrovei laiku nepateikus ataskaitų. Nagrinėjant bankroto bylą paaiškėjo, kad MB „MD prekyba“ nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. VSDFV Vilniaus skyrius pavėluotai gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie bendrijos nario L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu bei bendrijos deklaruotą veiklos nevykdymą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, MB „MD prekyba“ nėra skolinga Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams. Kitų kreditorių reikalavimų bankroto byloje nėra pareikšta. Todėl administratorė prašė teismo MB „MD prekyba“ bankroto bylą nutraukti, administratorės naudai iš MB „MD prekyba“ ir L. M. solidariai priteisti administravimo išlaidas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87, 6.263 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalimi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu nutraukta MB „MD prekyba“ bankroto byla ir priteista 625 Eur administravimo išlaidų solidariai iš atsakovų MB „MD prekyba“ ir L. M. bankroto administratorės UAB „Acountera“ naudai.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iškelta MB „MD prekyba“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Acountera“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 2017 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtinta BMB „MD prekyba“ 1325 Eur administravimo išlaidų sąmata, iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

6.       Pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalį bankroto byla nutraukiama, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. Bankroto administratorė pateikė rašytinius įrodymus, kad MB „MD prekyba“ nėra skolinga bankroto bylą bendrijai inicijavusiam VSDFV Vilniaus skyriui, ir nurodė, kad kiti kreditoriai nepareiškė finansinių reikalavimų. MB „MD prekyba“ neturi bankroto byloje finansinius reikalavimus pareiškusių kreditorių, todėl yra teisinis pagrindas bankroto bylą nutraukti.

7.       ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai (ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis). Atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

8.       Iš bankroto administratorės UAB „Acountera“ pateiktų duomenų nustatyta, kad administratorė nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. spalio 31 d. administruodama MB „MD prekyba“ patyrė iš viso 325 Eur išlaidų, iš jų 21,14 Eur už MB „MD prekyba“ teisinio statuso registravimą Juridinių asmenų registre, 2,61 Eur – MB „MD prekyba“ finansinių ataskaitų elektroninį rinkinį, 6,37 Eur – MB „MD prekyba“ išplėstinį išrašą su istorija, 1,74 Eur – MB „MD prekyba“ steigimo aktą, 75 Eur – buhalterines paslaugas, 13,56 Eur – siuntimo išlaidas, 53,30 Eur – kanceliarines prekes, 99,54 Eur – transporto išlaidas, 50 Eur – teisines paslaugas. Bankroto administratorė suteiktas administravimo paslaugas (administratorės atlyginimą) įvertino 300 Eur.

9.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (t. y. ar įmonė be ypatumų, nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė).

10.       Pagal paskutinį Juridinių asmenų registrui 2013 m. pateiktą balansą bendrija neturėjo jokio turto. Viešai skelbiamais duomenimis, bendrija nuo 2013 m. balandžio 30 d. neturi darbuotojų, kurie būtų apdrausti privalomuoju socialiniu draudimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, MB „MD prekyba“ priskirtina prie mažų įmonių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1, 11 punktai). Remiantis Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašu ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis, mažos, neturinčios veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų įmonės bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 25 MMA (Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga; 1 MMA iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur), iš jų minimalus administratoriaus atlyginimo dydis – 6 MMA.

11.       Teismo vertinimu, prašomas atlyginti administratorės patirtų administravimo išlaidų, tarp jų ir administratorės atlyginimo, dydis yra žymiai mažesnis, nei taisyklėse nustatytas maksimalus rekomenduojamas dydis, todėl administratorės prašymas dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir atitinka atliktų darbų mastą.

12.       2017 m. rugsėjo 13 d. raštu VSDFV Vilniaus skyrius informavo MB „MD prekyba“ bankroto administratorių, kad bendrija 2017 m. rugsėjo 11 d. nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. VSDFV Vilniaus skyrius informavo, kad įsiskolinimas buvo perskaičiuotas atitinkamai 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavėluotai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavus informaciją apie bendrijos nario L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2013 m. sausio 1 d. (vykdo žemės ūkio, kurio žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra lygus arba mažesnis kaip 2 EDV, individualią veiklą).

13.       MB „MD prekyba“ nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. liepos 24 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 5 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 4, 5 dalių, pagal kurias bendrija turėjo prievolę už bendrijos narį (atsakovą L. M.) mokėti apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas kartą per mėnesį į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Iš esmės analogiška prievolė nustatyta dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 27 punkte. MB „MD prekyba“ vadovas ir savininkas L. M. neginčijo, kad būtent jis tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

14.       Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos, taip pat kai mokesčių administratorius teisės aktuose nustatytą mokesčių administratoriui pateiktiną informaciją gauna iš trečiųjų šaltinių ir kitais atvejais, kai mokesčio deklaraciją ir (arba) kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus pateikti netikslinga, mokesčių mokėtojai gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir atvejus nustato centrinis mokesčių administratorius (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, kaip bendrijos vadovas, įstatymų nustatyta tvarka iki bankroto bylos iškėlimo pranešė apie laikiną veiklos nevykdymą VSDFV Vilniaus skyriui. Atsakovo neveikimas lėmė tai, kad už nurodytą laikotarpį VSDFV Vilniaus skyrius apskaičiavo 3262,14 Eur įsiskolinimą, kurio išieškoti nepavyko net priverstine tvarka per antstolį ir duodant privalomuosius nurodymus kredito įstaigoms. Skolos neišieškojimas priverstine tvarka lėmė bankroto bylos inicijavimą ir iškėlimą bendrijai.

15.       Atitinkamai iš bankroto bylos iškėlimo kylančios pasekmės, t. y. bankroto administravimo išlaidų atsiradimas, tiesiogiai priklausė nuo bendrijos vadovo pareigų nevykdymo. Tam, kad atsakovas būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės atlyginti administravimo išlaidas, turėjo būti įrodyta bankroto administratorės kaltė dėl administravimo išlaidų atsiradimo arba kad administratorės netinkami veiksmai lėmė jų atsiradimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Tokių aplinkybių atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė.

16.       Administravimo išlaidos (įskaitant administratoriaus atlyginimą) mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (ĮBĮ 36 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimą ir administravimo išlaidų atsiradimą lėmė atsakovo L. M., kaip bendrijos vadovo, teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas. Kita vertus, bankroto bylos nutraukimo atveju bendrija, kuriai, kaip juridiniam asmeniui, buvo teikiamos administravimo paslaugos, turės teisę toliau vykdyti savo veiklą. Kaip pasekmė dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra patirtos įmonės administravimo išlaidos, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtų įmonės administravimo išlaidų. Atsakovams elgiantis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai būtų buvę galima išvengti 625 Eur įmonės administravimo išlaidų. Todėl teismas sprendė priteisti administravimo išlaidas administratorei iš bendrijos ir jos vadovo solidariai, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

17.       Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. M. apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. liepos 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria priteista solidariai 625 Eur bankroto administravimo išlaidų iš atsakovų. Teismas pažymėjo, kad, iškėlus MB „MD prekyba“ bankroto bylą, bankroto administratorei UAB „Acountera“ kilo pareiga atlikti ĮBĮ nustatytus privalomus veiksmus, už kurių atlikimą bankroto administratorei privalo būti atlyginta (ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis).

19.       Bankroto byla iš esmės buvo iškelta nepagrįstai – iškėlus bankroto bylą MB „MD prekyba“ paaiškėjo, kad pastaroji mokestinės nepriemokos, dėl kurios bendrijai buvo iškelta bankroto byla, neturi. Tačiau bankroto byla buvo iškelta ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus kaltės.

20.       Mažoji bendrija, nevykdydama veiklos ir siekdama būti laikinai atleista nuo deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, privalėjo priimti sprendimą laikyti bendriją nevykdančia veiklos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ (toliau – ir Įsakymas) 27 punktas) ir tada teikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (Įsakymo 28 punktas). Atsakovas neginčijo, kad laiku nebuvo priimtas nei paminėtas sprendimas, nei teiktas prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl tai, kad mokestinė nepriemoka buvo apskaičiuota ir jos pagrindu iškelta bankroto byla, nulemta tik MB „MD prekyba“ vadovo L. M. aplaidaus elgesio nevykdant pareigos. Aptariama vadovo pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

21.       Nustačius, kad MB „MD prekyba“ nuo 2015 metų iki bankroto bylos iškėlimo veiklos nevykdė, neteikė apie tai duomenų mokesčių administratoriui įstatymuose nustatyta tvarka, dėl bankroto bylos iškėlimo kylančios pasekmės, t. y. bankroto administravimo išlaidų atsiradimas, yra tiesiogiai nulemtos bendrijos vadovo pareigų neįvykdymo (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, 36 straipsnio 6 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

22.       Kasaciniu skundu atsakovas L. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kurio turinio atsakovas nedetalizuoja. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netaikė VSDĮ 12 straipsnio 4 ir 5 dalių (galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. redakcijos) nuostatų, kurios apibrėžia laikotarpius ir terminus, kada reikėtų mokėti mokesčius, o ne prievolę už mažosios bendrijos narius mokėti mokesčius. VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustatė, kad individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Taigi prievolė L. M. mokėti mokesčius būtų atsiradusi tik tada, jei iš MB „MD prekyba“ sąskaitos būtų išsiimamos lėšos asmeniniams poreikiams. Byloje nėra jokių duomenų apie L. M. 2015–2017 m. išsiimtas lėšas asmeniniams poreikiams, taigi socialinio draudimo mokesčių mokėti jis neprivalėjo.

22.2.                      VSDFV Vilniaus skyrius informavo, kad įsiskolinimas buvo perskaičiuotas atitinkamai 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. pavėluotai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavus informaciją apie bendrijos nario L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2013 m. sausio 1 d. (vykdė žemės ūkio, kurio žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra lygus arba mažesnis kaip 2 EDV, individualią veiklą) bei informaciją apie MB „MD prekyba“ deklaruotą veiklos nevykdymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Tai parodo, kad atsakingos valstybinės institucijos, turėdamos visus duomenis, tarpusavyje nebendradarbiavo ir laiku nesikeitė informacija, o apsiribojo tik paaiškinimais dėl pavėluotai gaunamos informacijos, ko negalima laikyti atsakovo kalte.

22.3.                      VSDĮ 13 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: 1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau; 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas; 3) draudėjas (draudėjo – juridinio asmens valdymo organų nariai) nėra randamas jo nurodytais ar Juridinių asmenų registre nurodytais adresais arba fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. Įsakymo 27 punktas nenustato mokesčių mokėtojui pareigos kreiptis į VMI, pateikiant prašymą laikinai atleisti nuo deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos sustabdymo. Todėl MB ,,MD prekyba“ turėjo būti pripažinta kaip nevykdanti veiklos ir išbraukta iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro.

22.4.                      Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo bankroto administratorę ir teismą, kad pagal apskaitomas prievoles ir vykdomus raštus MB ,,MD prekyba“ Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondo biudžetams nėra skolinga. Taigi atsakovas savo prievolę teikti deklaracijas, teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti mokesčius yra visiškai ir sąžiningai įvykdęs. Todėl nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad bankroto administravimo išlaidų atsiradimas yra tiesiogiai nulemtas bendrijos vadovo pareigų neįvykdymo.

22.5.                      Apeliacinės instancijos teismas niekaip nepaaiškino apeliacinio skundo teiginio, kad MB „MD prekyba“ yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, nenustatė ir neįvertino mokesčių mokėjimo ir bankroto atsiradimo sąlygų pagrįstumo teisiniams santykiams reikšmingų faktinių aplinkybių. Mažoji bendrija nevykdė veiklos nuo 2014 metų ir jokio turto neturėjo, t. y. neturi ir turto administravimo išlaidoms apmokėti. Be to, atsakovas L. M. savo turtu neatsako už neįvykdytas MB „MD prekyba“ prievoles.

22.6.                      VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 13 d. rašte bankroto administratorei UAB ,,Acountera“ nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. pavėluotai iš VMI gavo informaciją apie mažosios bendrijos nario L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu bei 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavėluotai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo informaciją apie MB ,,MD prekyba“ deklaravimą apie veiklos nevykdymą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., dėl to įsiskolinimas fondo biudžetui buvo perskaičiuotas.

22.7.                      VSDFV Vilniaus skyrius visą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo (2017 m. rugpjūčio 3 d.) dar prieš teismui iškeliant bankroto bylą (2017 m. rugpjūčio 7 d.) ir gerokai anksčiau, negu sprendimas įsiteisėjo (2017 m. rugpjūčio 18 d.). Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šiuos faktus, kodėl VSDFV Vilniaus skyrius nuslėpė visą turimą informaciją nuo pirmosios instancijos teismo ir nesikreipė į šį dėl bylos nutraukimo, taip pat neatskleidė, kodėl VSDFV Vilniaus skyrius šios informacijos iš VMI nesugebėjo gauti anksčiau (nuo 2015 iki 2017 metų). Bankroto byla buvo iškelta neteisėtai ir vienintelis jos iškėlimo kaltininkas yra VSDFV Vilniaus skyrius. Bankroto bylą inicijavo VSDFV Vilniaus skyrius, kuris suklaidino teismą, kad bendrija skolinga fondo biudžetui. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyrius ir turi atlyginti administravimo išlaidas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

22.8.                      Dėl bankroto administratorės apskaičiuotų išlaidų – bankroto administratorė UAB „Acountera“ administravimo išlaidų nepagrindė. Administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus abejonių, ar tam tikros išlaidos galės būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos, administratorė galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdama gauti kreditorių pritarimą, ir tik tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas išlaidas, o prireikus prašyti patikslinti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

23.       Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nutraukus bankroto bylą administravimo išlaidų bankroto administratoriui atlyginimo

24.       ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Pagal ĮBĮ 27 straipsnį nutraukus bankroto bylą kartu yra užbaigiamos ir visos ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros.

25.       Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Taigi administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

26.       Atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratorei teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 54 punktas).

27.       ĮBĮ nenustato, iš kurio asmens – įmonės, kuriai nutraukta bankroto byla, jos vadovo ar asmens, pareiškusio prašymą iškelti bankroto bylą, turėtų būti priteisiamas administravimo išlaidų atlyginimas. Nutraukus bylą spręsdamas administravimo išlaidų atlyginimo klausimą iš konkretaus asmens teismas turėtų įvertinti priežastis, dėl kurių buvo iškelta, o vėliau nutraukta bankroto byla, dėl ko susidarė administravimo išlaidos.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatęs administratorės atliktų darbų apimtį teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, dėl administratorės atlyginimo dydžio sprendžia laikydamasis proporcingumo principo; šioje aptariamoje byloje administravimo išlaidos, tarp jų ir administratorės atlyginimas, nutraukus bankroto bylą po to, kai buvo atsiskaityta su kreditoriais, priteistos iš uždarosios akcinės bendrovės, kurios bankroto byla nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 57, 58 punktai).

29.       Nagrinėjamoje byloje susidarė padėtis, kai, iškėlus MB „MD prekyba“ bankroto bylą, bankroto administratorei UAB „Acountera“ atsirado pareiga atlikti ĮBĮ nustatytus privalomus veiksmus, už kurių atlikimą bankroto administratorei privalo būti atlyginta užbaigus bankroto procedūras, t. y. nutraukus bankroto bylą. Nutraukus bankroto bylą, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai (ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis).

30.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iškėlė MB „MD prekyba“ bankroto bylą, išnagrinėjęs VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą, kuriuo buvo grindžiamas MB „MD prekyba“ įsiskolinimas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įsiskolinimas, dėl kurio buvo kreiptasi iškelti bankroto bylą, buvo apskaičiuotas MB „MD prekyba“ nariui L. M. nevykdžius mokestiniuose teisės aktuose nustatytų mokesčio mokėtojo pareigų teikti mokesčių administratoriui deklaracijas, kitus privalomus dokumentus, taip pat, mažajai bendrijai nevykdžius veiklos, nevykdė pareigos priimti sprendimą laikyti bendriją nevykdančia veiklos ir apie tai informuoti mokesčių administratorių pagal Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ 27 punktą. Bendrijos narys L. M. neinformavo privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančio VSDFV Vilniaus skyriaus apie turimą draudimą privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2013 m. sausio 1 d. (vykdė žemės ūkio, kurio žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra lygus arba mažesnis kaip 2 EDV, individualią veiklą), dėl kurio jam nereikėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir dėl ko jam neturėjo būti apskaičiuojamas įsiskolinimas, taip pat nepateikė šių duomenų bankroto bylą iškėlusiam teismui. Net ir nežinodamas šios informacijos, bendrijos narys galėjo pasidomėti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir laiku gautą informaciją pateikti teismui, dėl ko bankroto procedūros toliau nebūtų vykdomos. Bankroto bylos iškėlimas buvo ir nurodyto bendrijos nario neveikimo ir nerūpestingumo pasekmė.

31.       2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą, dar prieš tai 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. VSDFV Vilniaus skyrius gavo informaciją iš VMI, kad MB „MD prekyba“ neskolinga biudžetui. Tačiau VSDFV Vilniaus skyrius neatsiėmė prašymo iškelti bankroto bylą ir nesikreipė į teismą dėl atsisakymo kelti bankroto bylą, jis tik 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo bankroto administratorę dėl MB „MD prekyba“ skolos nebuvimo, remdamasis iš VMI 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. gauta informacija, šios informacijos nei tuo metu, nei vėliau neperdavė tiesiogiai bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, neprašė teismo baigti bankroto procedūras, nors VSDFV Vilniaus skyriui buvo žinoma apie pagrindo vykdyti bankroto procedūras nebuvimą, t. y. paaiškėjus, kad nėra įsiskolinimo, jo nebuvimas kartu lemia nebuvimą pagrindo iškelti bankroto bylą, o ją iškėlus, negalimumą toliau vykdyti bankroto procedūras ir teisinį pagrindą nutraukti bankroto bylą.

32.       Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti administravimo išlaidų atlyginimą ne tik iš mažosios bendrijos, bet ir iš bendrijos nario, tačiau netyrė ir nevertino nutarties 31 punkte nurodytų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų (delsimo), ar dėl jų administratorius turėjo atlikti bei tęsti ĮBĮ nustatytas bankroto administravimo procedūras ir taip galėjo nepagrįstai padidėti administravimo išlaidos. Tai nustačius būtų pagrindas sumažinti iš atsakovų MB „MD prekyba“ ir bendrijos nario L. M. priteistą administravimo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteista 625 Eur bankroto administravimo išlaidų solidariai iš atsakovų, nėra teisiškai ir faktiškai pagrįsta, neįvertinus VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų (delsimo) įtakos administravimo išlaidų atsiradimui ir jų padidėjimui.

33.       Šios nutarties 31 punkte ištirtinos ir įvertintinos aplinkybės yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), dėl jų reikšmės nepasisakė apeliacinės instancijos teismas nutartyje. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turėtų ištirti, nustatyti ir įvertinti šios nutarties 31 punkte nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Egidijus Laužikas

                                        Gediminas Sagatys

                                        Algirdas Taminskas