Administracinė byla Nr. eA-830-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04503-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 35.

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B. dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Bet“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) 2021 m. spalio 28 d. įsakymą „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1.                      Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (toliau – ir ALĮ), kiti įstatymai ir/ar poįstatyminiai aktai nereguliuoja (nei draudžia, nei skatina) lošimų organizatorių nustatomų statymo sumos ribojimų. Galimybė lošimų organizatoriams nustatyti statymo sumos ribojimus yra įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose. Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente (Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento Priedo Nr. 1 Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklės, 9 punkte) tokia galimybė taip pat nustatyta. Pareiškėjas, vadovaudamasis ALĮ 18 straipsnio (Lošimų organizavimo reglamentas) 2 dalimi, pažymi, kad lošimų reglamento tekstą rengia lošimų organizatorius, parengtą reglamento projektą teikia Priežiūros tarnybai, o Priežiūros tarnyba pateiktą reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus, jei jis atitinka/neprieštarauja įstatymams, tvirtina.

2.2.                      Nuotolinio lošimo reglamento Priedo Nr. 1 Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklės, 9 punkto dalis „kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose“ atitinka statymo sumos apribojimų nustatytą, todėl daroma išvada, kad bendrovė turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą. Statymo sumos ribojimas yra priemonė, naudojama tiek lošėjų, tiek lošimų organizatorių, skirta apriboti galimą laimėjimo arba pralaimėjimo dydį. Statymo sumos ribojimas, kai jį naudoja lošimų organizatorius, yra nustatomas konkrečios įvykio baigties arba konkretaus lošėjo, arba ir to, ir to atžvilgiu. Šiuos ribojimus nustato lošimų organizatorių darbuotojai, atsakingi už įvykių, dėl kurių baigčių yra siūloma, atlikti statymus, ir lošėjų, kurie yra lošimų organizatoriaus klientai, rizikingumo lygius. Nustatydami ribojimus, lošimų organizatoriai gali nustatyti didžiausią sumą, kurią lošimų organizatorius rizikuoja pralošti, siūlydamas lažintis už konkrečias įvykių baigtis ir/ar konkretiems lošėjams.

2.3.                      Bendrovės vertinimu, ji turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą, kai lošėjo dalyvavimas lažybose yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas, nepriklausomai nuo to, ar lošėjo dalyvavimas lažybose prieštarauja ar neprieštarauja reglamentui. Jei lošėjas atlieka statymus ne siekdamas prognozuoti įvykio baigtį, o siekdamas pasinaudoti netikslumais, pelningumo apskaičiavimais, klaidomis, nukrypimais nuo kitų lažybų organizatorių pasiūlos, informacija apie susitarimus dėl įvykio baigties, tokio pobūdžio lošėjų elgesys visų lažybų organizatorių, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, yra visuomet tiriamas ir vertinamas ekonominio naudingumo kontekste. Reglamento priede Nr. 1 nėra sąlygos, kad, kai bendrovė suklydo iš esmės, galima taikyti apribojimus.

2.4.                      Lažybų anuliavimo ir statymo sumos apribojimo nustatymo tikslai yra skirtingi. Lažybų anuliavimo tikslas yra ištaisyti klaidą, t. y. atstatyti situaciją į pradinę padėtį - prilyginti statymus 1 (vienetui). Tai reiškia, kad anuliavus lažybas, paveikiami visų lošėjų (o ne konkretaus lošėjo) statymai, atlikti ant anuliuotų lažybų įvykio baigties. Taigi, bendrovė stengiasi anuliuoti lažybas tik tais atvejais, kai dėl pasiūloje atsiradusios klaidos, lošėjai, kurių statymai laimėjo, laikytini laimėjusiais nepagrįstai, o lošėjai, kurių statymai pralaimėjo, laikyti pralaimėjusiais nepagrįstai. Esant suklydimui ar netikslumams, bendrovė neprivalo anuliuoti lažybų, tačiau turi tokią teisę. Ne visos klaidos užfiksuojamos, o lažybų anuliavimas visais klaidų nustatymo atvejais būtų ypač nenaudingas lošėjams, kadangi nepriklausomai nuo to, ar yra nepagrįstai pralaimėjusių statymų - lažybos vis tiek būtų anuliuojamos. Be to, klaidų dydis, vertė ir reikšmė tarpusavyje labai skiriasi, todėl bendrovė visuomet daro lažybų anuliavimo poveikio vertinimą, siekdama užtikrinti, kad lažybų anuliavimas paveiktų kuo mažiau lošėjų statymų.

2.5.                      Ekonominio naudingumo principas savaime yra objektyvus. Jei lošėjo dalyvavimas lažybose yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas, t. y. bendrovei sukelia nuostolius, tokia aplinkybė savaime yra objektyvi ir motyvuota. Bendrovė nustato, jog lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas atlikusi lošėjo statymų istorijos analizę, o ne atsižvelgusi į paskutinį (ar kurį nors vieną) lošėjo statymą. Tokiu būdu nustatomas ekonominis naudingumas trumpalaikiu ir ilgalaikiu periodu. Tai visuomet leidžia daryti pagrįstą išvadą apie lošėjo veiksmų pobūdį. Dėl šios priežasties yra nustatomas konkretus statymo sumos apribojimas terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui, o ne kiekvienam statymui atskirai. Statymo sumos apribojimo nustatymas terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui sukuria lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio santykio aiškumą ir pakankamą pastovumą. Esant nustatytam sumos apribojimui lošėjas iš anksto žino kokios lažybų sąlygos, todėl nėra sukeliami nepagrįsti lūkesčiai.

2.6.                      Trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų motyvai ar paskatos (sąžiningumas ar nesąžiningumas) nedaro įtakos apskaičiavimui, ar dėl tokių lošėjo veiksmų Bendrovė patyrė ar gali patirti nuostolių. Bendrovė neturi pareigos išsiaiškinti/nustatyti lošėjo, kurio dalyvavimas lažybos yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, veiksmų motyvų. Be to, Priežiūros tarnybos Bendrovei nurodomi pateikti įrodymai, kurie pagrįstų lošėjo veiksmų motyvus, objektyviai neegzistuoja. Arba jei ir egzistuoja asmeninėje lošėjo komunikacijoje su bendraminčiais, tokių įrodymų rinkti Bendrovė neturi teisės.

2.7.                      Priežiūros tarnyba tiek viso tyrimo metu, tiek konstatuodama pažeidimą, painioja epizodus, ko pasėkoje tampa neaišku už kokį pažeidimą kuriame epizode Priežiūros tarnyba Bendrovei taiko poveikio priemones. Įsakymo konstatuojamoje dalyje suformuluotame pažeidimo aprašyme yra du skirtingi epizodai - 1. galimas suklydimas iš esmės (Epizodas Nr. 1); 2. priimtas sprendimas apriboti pareiškėjo statymus (Epizodas Nr. 2). Epizodas Nr. 1. įvyko praeityje ir yra nukreiptas į praeitį (jau atliktus trečiojo suinteresuoto asmens statymus), Epizodas Nr. 2 vyksta dabarties laiku ir nukreiptas į ateitį (visus trečiojo suinteresuoto asmens ketinamus atlikti statymus). Šie du epizodai ir su jais susiję sprendimai (statymų anuliavimas ir statymų limitų taikymas) yra visiškai savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausantys. Tai reiškia, kad statymų limitus Epizode Nr. 2 Bendrovė turi teisę pritaikyti nepriklausomai nuo to ar Epizode Nr. 1 Bendrovė anuliavo ar neanuliavo statymų. Analizuojant Įsakymą, konstatuotą pažeidimo aprašymą bei visą tyrimo medžiagą, lieka visiškai neaišku ar Priežiūros tarnyba Bendrovei pritaikė poveikio priemones dėl Epizodo Nr. 1 ar dėl Epizodo Nr. 2, ar dėl abiejų.

2.8.                      Tam, kad lažybos būtų anuliuotos, nepakanka, kad padaryta klaida būtų pripažinta suklydimu iš esmės. Tokia klaida turi būti nustatyta po lažybų įvykio pradžios. Šiuo atveju neaišku, kuo vadovaudamasi Priežiūros tarnyba nusprendė, kad klaidą Bendrovė nustatė po lažybų įvykio pradžios. Tarnyba nenustačiusi ir įrodymais nepagrindusi, kad Bendrovė klaidą nustatė po lažybų įvykio pradžios nepagrįstai teigia, kad atitinkamai turėjo būti taikomas Reglamento 56 p.

2.9.                      Pareiškėjui neaišku, kaip Priežiūros tarnyba konstatavusi, jog negali pripažinti, kad buvo suklysta iš esmės, gali teigti, jog Bendrovė turėjo taikyti Reglamento 56 p., o jo netaikiusi neva pažeidė ALĮ 18 str. 1 d. Jei negalėjo būti taikomas Reglamento 56 p., negali būti konstatuotas ir ALĮ 18 str. 1 d. pažeidimas šia apimtimi. Priežiūros tarnyba nenustatė, kad suklydimas iš esmės paaiškėjo po lažybų įvykio pradžios. Nenustačius šios aplinkybės nėra jokio pagrindo teigti, kad privalėjo būti taikomas Reglamento 56 p. ir kad jo netaikius neva buvo padarytas ALĮ 18 str. 1 d. pažeidimas.

2.10.                      Priežiūros tarnyba ignoruoja Bendrovės argumentus dėl ekonominio nenaudingumo ir lošėjų rizikos valdymo. Priežiūros tarnyba selektyviai renkasi vertinti tik tas aplinkybes, kurios, jos manymu, yra palankios jos pozicijai, bei įrodinėja aplinkybes, nesusijusias su pareiškėjo skundu.

2.11.                      Pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu, kuriame teismas nurodė, kad lošėjui lošimų organizatoriaus teisė apriboti statymo sumas, neturėtų būti siejama išimtinai su lošėjo padarytu Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimu.

3.       Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1.                      Priežiūros tarnyba neginčija fakto, kad lošimų organizatoriai statymo sumos ribojimus įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose. Bendrovės nuotolinio lošimo reglamentas negali būti aiškinamas vien pažodžiui - jis aiškintinas sistemiškai kartu su įstatymais, kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą. Todėl bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti įstatymų, kitų teisės aktų, tame tarpe ir bendrovės nuotolinio lošimo reglamento, nedraudžiamais atvejais.

3.2.                      Bendrovė yra nubausta už tai, kad priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus, o ne už tai, kad neanuliavo lažybų. Bendrovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostata, priimdama sprendimą neanuliuoti lažybų, nustačiusi, kad bendrovė padarė klaidą (ledo rutulio rungtynių (duomenys neskelbtini) įvykio, tačiau vietoje to, kad anuliuoti šias lažybas, priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais. Taigi, šį sprendimą bendrovė priėmė įtarusi trečiąjį suinteresuotą asmenį siekiant nesąžiningai pasinaudoti per klaidą lažybų pasiūloje paliktomis klaidomis pasaulinėje ledo ritulio rungtynių lažybų koeficientų rinkoje. Tai, kokius veiksmus turi atlikti Bendrovė, kai suklydo iš esmės, nurodyta Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte, tai yra bendrovė anuliuoja lažybas ir stabdo laimėjimų išmokėjimą. Nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kai Bendrovė galimai suklydo iš esmės, ji neanuliavo lažybų, o vietoje to pritaikė apribojimus trečiojo suinteresuoto asmens statymams. Bendrovė, priimdama sprendimą apriboti statymus, turi turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis ir suderinamos su teisės aktų reikalavimais.

3.3.                      Kaip pripažino pati Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašte, ji neturi jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad lošėjas siekė pasinaudoti Bendrovės paliktomis klaidomis lažybų pasiūloje, kad lošėjas siekė pasinaudoti gauta informacija apie galimai sutartas varžybas ar turėjo kitokių su teise ir sąžiningu lošimu susijusių tikslų atlikdamas statymus, dėl kurių jam buvo apribota maksimali statymų suma. Atsakovas nurodė ALĮ 10 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 1 dalį ir paaiškino, kad lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir/ar teisės aktuose arba, jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus turi būti aiškiai aprašytos nuotolinio lošimo reglamente ir/ar kituose teisės aktuose. Lošimas yra žaidimas pagrįstas rizika. Lošėjas atlieka statymus pagal koeficientus, kuriuos jam pateikia lošimų organizatorius (lošėjas atlikdamas statymą priima lošimų organizatoriaus pasiūlytas lošimo sąlygas). Bendrovės sprendimas apriboti pareiškėjo statomas sumas yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), tačiau bendrovės prielaidomis. Būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo prisiimti atsakomybę už lažybų pasiūloje esančias klaidas - bendrovė turi teisę nustatyti siūlomus lažybų įvykių koeficientus už konkrečias lažybų įvykių baigtis bei pareigą užtikrinti, kad siūlomi koeficientai būtų teisingi, o lošėjai renkasi, sutikti su bendrovės siūlomais lažybų įvykio baigties koeficientais ir atlikti statymus, ar ne. Atsakovas nurodė Reglamento priedo Nr. 1 17 ir 18 punktus.

3.4.                      Bendrovė privalo veikti pagal Reglamentą, Priežiūros tarnyba neprivalo aiškintis, kada buvo nustatytas suklydimas iš esmės, kadangi Reglamento 1 priedo 56 punktas aiškiai nustato anuliavimo tvarką, be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrovė nesivadovavo Reglamento 1 priedo 56 punktu, todėl aplinkybė, kada buvo nustatytas suklydimas iš esmės, neturi įtakos pažeidimui konstatuoti.

3.5.                      Nei lošimus reglamentuojančiuose įstatymuose, nei Bendrovės reglamente ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų (laimėjimų dažnis, laimimos sumos ar pan.), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad dalyvavimas lošimuose tampa lošėjo darbu, pagrindiniu pajamų šaltiniu, o ne pramoga prognozuojant lažybų įvykių baigtis. Lošimų organizatorius, teigdamas, kad lošėjas laikytinas sąžiningu lošėju, kuomet jis pralošia daugiau nei išlošia, paneigia azartinio lošimo, kaip žaidimo pagrįsto atsitiktinumu esmę. Tokia lošimus organizuojančios bendrovės pozicija nesuderinama su sąžiningumo principu. Vadovaujantis ALĮ nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet taip pat ir lošimų organizatoriui.

3.6.                      Priežiūros tarnybos vertinimu, statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtinta bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje.

3.7.                      Atsakovas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl sumų ribojimo (administracinė byla Nr. eA-996-525/2019).

3.8.                      Skunde paminėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl juo vadovautis nėra teisinio pagrindo.

3.9.                      Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, buvo apskaičiuotas baudos dydis nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes, bendrovei pagrįstai paskyrė - 8 715 Eur baudą, neviršijančią maksimalaus ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. prašė skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Bendrovė tik prielaidomis grindė išvadą, kad jis statė tik tais atvejais kai jų koeficientas buvo klaidingas. Jis yra statęs ir kitais kartais. Bendrovė pažeidė jo teises, kadangi jam apribojo galimybę išlošti sumas lygias kitų lošėjų.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes: 

6.1.                      Priežiūros tarnyboje buvo gautas M. B. 2021 m. gegužės 20 d. pranešimas, kuriame prašoma išsiaiškinti dėl jo atžvilgiu Bendrovės taikomų apribotų maksimalių statymo sumų, ar jo atžvilgiu taikomi apribojimai yra teisėti. Prašė įpareigoti Bendrovę panaikinti jo atžvilgiu visus taikomus ribojimus bei atsakyti, kas turi prisiimti atsakomybę už Bendrovės klaidingai nustatomus lažybų įvykių koeficientus, kodėl jo statymo istorija vertintina neigiamai, ką reiškia Bendrovės atsakyme nurodytas teiginys, kad jo veiksmai ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, nesuderinami su Bendrovės veiklos politika ir interesais. Pranešimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimalios statymų sumos buvo apribotos 2020 m. rugsėjo 24 d., tai yra sekantį rytą po (duomenys neskelbtini) ledo ritulio varžybų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrovė nustatė 2 proc. statymo sumos apribojimą įprastam maksimaliam laimėjimui.

6.2.                      Priežiūros tarnyboje buvo priimtas sprendimas pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą (Priežiūros tarnybos 2021 m. birželio 22 d. pavedimas patikrinti Nr. PT-17, pagal Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. birželio 21 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-809 „Dėl M. B. pranešimo įvertinimo“).

6.3.                      2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. PT1-15, kuriame, įvertinus neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmusi sprendimą pritaikyti trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimalias statymų sumas dėl to, kad jis galimai klaidingai buvo nustatęs lažybų įvykio (ledo rungtynės tarp (duomenys neskelbtini) komandų, vykusios 2020 m. rugsėjo 23 d.) koeficientą, priėmė sprendimą apriboti pareiškėjui maksimalias statymo sumas, tuo pažeisdama ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą). Priežiūros tarnyba padarė išvadą, kad Bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 9, 50.2 ir 56 punktais, kai galimai nustačiusi, kad ledo ritulio rungtynių tarp (duomenys neskelbtini) komandų, vykusių 2020 m. rugsėjo 23 d., lažybų įvykio baigties koeficientas nukrypęs nuo kitų lažybų bendrovių siūlomų koeficientų (lažybų organizatorius suklydo iš esmės), priėmė sprendimą apriboti M. B. statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, o ne anuliuoti lažybas vadovaujantis Reglamento priedo Nr. 1 56 punktu.

6.4.                      Priežiūros tarnybos direktorius 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. DIE-602 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17“, įvertinęs Bendrovės atsiliepime išdėstytus argumentus konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. galimai suklydęs iš esmės priėmęs sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus tuo galimai pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą) bei nutarė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą perduoti Priežiūros tarnybos Patariamajai komisijai sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo.

7.       Teismas išanalizavo ALĮ 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, 206 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lošimų priežiūros tarnyba 2021 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. DIE-95 patvirtinto UAB „Baltic Bet“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento priedo Nr. 1 2, 9, 50 ir 56 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019).

8.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė, apribodama lošėjo statymus, turi vadovautis konkrečiai apibrėžtais ir bendrovėje reglamentuotais rizikos kriterijais ar ekonominio nenaudingumo kriterijais, o ne tokį sprendimą apriboti lošėjo statymus grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais. Teismas konstatavo, kad lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir/ar teisės aktuose arba, jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams.

9.       Teismas pažymėjo, kad Bendrovė vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 56 punktu nustačiusi suklydimą iš esmės, turi anuliuoti lažybas bei grąžinti statymus lošėjams. Ginčo atveju pareiškėjas, nepagrįstai motyvuodamas ekonominio nenaudingumo kriterijumi, apribojo statymo sumas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Bendrovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad trečiojo suinteresuoto asmens statymai, kai bendrovė galimai buvo klaidingai nustačiusi koeficientus, buvo siekis pasinaudoti bendrovės klaidomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis dažnai atlikdavo statymus Bendrovės organizuojamuose lošimuose, o ne tik tada, kai bendrovė nustatydavo klaidingus koeficientus. Teismo vertinimu, Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo priimtas sprendimas dėl statymo sumos ribojimo yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

10.       Priežiūros tarnyba, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens kreipimąsi bei atlikdama pareiškėjos patikrinimą ne vieną kartą kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti informaciją bei duomenis, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas dėl trečio suinteresuoto asmens maksimalaus statymo ribojimo. Pareiškėjas teikdamas informaciją rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens statymais, kai paties pareiškėjo nustatyti koeficientai buvo galimai klaidingi. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ekonominio nenaudingumo kriterijus bendrovėje nėra apibrėžtas, bendrovė šį kriterijų trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pritaikė pasirinktinai. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys neatitinka teismo suformuotos praktikos, kad taikant statymų ribojimus, būtinos priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamomis su teisės aktų reikalavimais.

11.       Iš patikrinimo medžiagos nustatyta, kad Bendrovė, aiškindama, dėl kokių priežasčių, kada ir kuo vadovaujantis priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymų sumas, nurodė, jog nustatė, kad trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 22 d. atlikdamas statymus Optibet.lt svetainėje, pasinaudojo klaidingai bendrovės interneto svetainėje nurodytais koeficientais - didžioji dalis (duomenys neskelbtini) pagrindinės sudėties komandos narių privalėjo saviizoliuotis ir rungtynėse dalyvauti negalėjo. Dėl šios priežasties didžiąją (duomenys neskelbtini) komandos dalį minėtose rungtynėse sudarė (duomenys neskelbtini) Jaunimo komanda ((duomenys neskelbtini)), tačiau bendrovė padarė klaidą, todėl reikiamu metu nepakeitė klaidingo įvykio koeficiento (4.3) teisingu (1.75).

12.       Teismas ginčo atveju sutiko su Priežiūros tarnybos vertinimu, kad statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla, ką patvirtina ir Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje, jeigu suklysta koeficiento nustatyme.

13.       Būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo prisiimti atsakomybę už lažybų pasiūloje esančias klaidas - bendrovė turi teisę nustatyti siūlomus lažybų įvykių koeficientus už konkrečias lažybų įvykių baigtis bei pareigą užtikrinti, kad siūlomi koeficientai būtų teisingi, o lošėjai renkasi, sutikti su bendrovės siūlomais lažybų įvykio baigties koeficientais ir atlikti statymus, ar ne. Teismas, atsižvelgęs į Reglamento priedo Nr. 1 17 ir 18 punktus, nurodė, kad pareiškėjo atlikti statymai prieš bendrovei nustatant, kad buvo suklysta iš esmės, ir lėta lažybų įvykių koeficientų tiekėjų reakcija į koeficientų pasikeitimus ledo ritulio rungtynių rinkoje, negali būti laikytini įrodantys pareiškėjo neteisėtus veiksmus, dėl ko būtų pagrindas pareiškėjui taikyti statymų ribojimus. Vadovaujantis ALĮ, būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo užtikrinti lažybų pasiūlos atitikimą ALĮ reikalavimams (ALĮ 10 3 straipsnis), prisiimti atsakomybę už iš lažybų pasiūloje skelbiamų lažybų įvykių kylančią riziką (operatyviai reaguoti į kintančius koeficientus ir kt.), o ne perkelti atsakomybę lošėjui vadovaudamasis neįvardintais kriterijais, taip mažindamas savo veiklos rizikas.

14.       Nei lošimus reglamentuojančiuose įstatymuose, nei bendrovės reglamente ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų (laimėjimų dažnis, laimimos sumos ar pan.), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad dalyvavimas lošimuose tampa lošėjo darbu, pagrindiniu pajamų šaltiniu, o ne pramoga prognozuojant lažybų įvykių baigtis. Lošimų organizatorius, teigdamas, kad lošėjas laikytinas sąžiningu lošėju, kuomet jis pralošia daugiau nei išlošia, paneigia azartinio lošimo, kaip žaidimo pagrįsto atsitiktinumu esmę. Tokia lošimus organizuojančios bendrovės pozicija nesuderinama su sąžiningumo principu. Vadovaujantis ALĮ nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet taip pat ir lošimų organizatoriui.

15.       Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir argumentai dėl to, kad iš nuotolinių lažybų pajamos yra labai mažos, nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė, nesant objektyvių pagrįstų duomenų dėl lošėjų nesąžiningumo, gali taikyti lošimų statymo sumų ribojimą, lošėjams, kurie stato maksimalias sumas, esant jos pačios suklydimui taip siekiant padidinti savo pelną.

16.       Teismas ginčo atveju neturėjo pagrindo remtis pareiškėjo nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2987-983/2021, kadangi jis nėra įsiteisėjęs.

17.       Teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Įsakymo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

 

III.

 

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Įsakymą.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

19.1.                      Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad Priežiūros tarnyba Įsakymu baudą pareiškėjui skyrė nenustačiusi pagrindo taikyti poveikio priemonę, t. y. nenustačiusi, kad egzistavo sąlygos, leidžiančios anuliuoti lažybas dėl suklydimo iš esmės. Priežiūros tarnyba pati konstatavo, kad nesiaiškino, ar klaida buvo nustatyta po lažybų įvykio pradžios. Tai reiškia, kad Priežiūros tarnyba negalėjo padaryti išvados, jog Bendrovė privalėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, o jo netaikiusi, neva pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Pirmos instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir vien dėl šios priežasties sprendimas yra naikintinas.

19.2.                      Pirmos intencijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog Bendrovė apribodama trečiojo asmens statomas sumas vadovavosi Reglamentu, kuris yra patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu. Tai, kad reglamentai tvirtinami Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu, prieš tai atlikus reglamento projekto derinimo procedūrą, sukuria pagrįstą lošimus organizuojančios bendrovės lūkestį, jog reglamente įtvirtintos nuostatos yra teisėtos ir jomis vadovaudavosi bendrovės nepažeis teisės aktų reikalavimų bei atitinkamai nesusilauks neigiamų pasekmių.

19.3.                      Pareiškėjas akcentuoja Reglamento priedo 9 ir 50.2 punktus.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką ir nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą – pareigą surinkti ir pateikti tiesioginius įrodymus, kai tokie įrodymai negali egzistuoti. Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, be kita ko, buvo išaiškinta ir tai, kad: „<...> lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais.“ Šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto išaiškinimo dalį pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo ir ypatingai sureikšmino reikalavimą, kad neva privalo egzistuoti objektyvios priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, tam, kad būtų galima taikyti statymo sumų ribojimus.

19.5.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo atliko 6 statymus siekdamas pasinaudoti atsitiktinėmis koeficientų klaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad statymai atlikti vienas po kito, su nedidelėmis pertraukomis, t. y. visi 2020 m. rugsėjo mėnesį. Tai rodo akivaizdžią tendenciją, o ne atsitiktinumą. Tai, jog buvo statoma tais atvejais, kai buvo nustatyti klaidingi koeficientai negali būti atsitiktinumas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šių aplinkybių. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu pats trečiajam asmeniui nurodė, jog yra žinoma, kad teisme yra dar viena iš esmės analogiška byla, kurioje dalyvauja trečiasis asmuo dėl kitos lošimų bendrovės jam pritaikytų sumų ribojimų. Teismas žinodamas šį faktą, ir apie tendencingus statymus Bendrovės siūlytose lažybose, vis tiek neįžvelgė nieko įtartino trečiojo asmens veiksmuose. Priešingai, pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo priimtas sprendimas dėl statymo sumos ribojimo yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

19.6.                      Šiuo atveju yra neaišku, kokius dar objektyvius duomenis, kurie įrodytų, jog trečiojo asmens dalyvavimas Bendrovės siūlomose lažybose yra ne tik ekonomiškai nenaudingas (Reglamento priedo Nr. 1 9 punktas), prieštarauja teisėtiems Bendrovės interesams (Reglamento priedo Nr. 1 50.2 punktas), bet labai tikėtina yra ir nesąžiningas, Pareiškėjas dar turėjo surinkti, jog būtų galėjęs taikyti statymo sumų ribojimus ir taip apsaugoti savo teises. Akivaizdu, kad tiek Priežiūros tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo pareigos naštą Bendrovei. Šiuo atveju, neįsivaizduojama, kokius tiesioginius įrodymus galėtų turėti Bendrovė, kurie pagrįstų, kad trečiasis asmuo (ar bet kuris kitas lošėjas) siekia naudotis Bendrovės padarytomis klaidomis ir taip padidinti savo laimėjimus. Kaip ir parodo anksčiau aptartos faktinės aplinkybės, stebima atliekamų statymų tendencija, statomų sumų dydžiai (ar statoma maksimali ar mažesnė), kaip dažnai atitinkami statymai išsidėsto laike, ir iš to daroma išvada ar lošėjas naudojasi lažybų pasiūloje paliekamomis klaidomis ar ne. Jei tendencingai naudojamasi klaidomis, akivaizdu, jog tai yra nenaudinga Bendrovei.

20.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima:

21.1.                      Priežiūros tarnybos vertinimu, bendrovės sprendimas apriboti pareiškėjo statomas sumas yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), tačiau bendrovės prielaidomis. Būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo prisiimti atsakomybę už lažybų pasiūloje esančias klaidas - bendrovė turi teisę nustatyti siūlomus lažybų įvykių koeficientus už konkrečias lažybų įvykių baigtis bei pareigą užtikrinti, kad siūlomi koeficientai būtų teisingi, o lošėjai renkasi, sutikti su bendrovės siūlomais lažybų įvykio baigties koeficientais ir atlikti statymus, ar ne.

21.2.                      Įvertinus tai, kad bendrovė privalo veikti pagal Reglamentą, Priežiūros tarnyba neprivalėjo aiškintis, kada buvo nustatytas suklydimas iš esmės, kadangi Reglamento 1 priedo 56 punktas aiškiai nustato anuliavimo tvarką, be to iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrovė nesivadovavo Reglamento 1 priedo 56 punktu, todėl aplinkybė, kada buvo nustatytas suklydimas iš esmės, neturi įtakos pažeidimui konstatuoti.

21.3.                      Priežiūros tarnybos vertinimu, statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtinta bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priežiūros tarnybos 2021 m. spalio 28 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta bauda už tai, kad priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus, pagrįstumo ir teisėtumo.

23.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo priimtas sprendimas dėl statymo sumos ribojimo yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

24.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas nevertino dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių, netinkamai taikė teismų praktiką. Be to, pareiškėjo turimi duomenys patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens statymai atlikti vienas po kito, su nedidelėmis pertraukomis, t. y. visi 2020 m. rugsėjo mėnesį, o tai rodo akivaizdžią tendenciją, asmuo naudojasi lažybų pasiūloje paliekamomis klaidomis.

25.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą pritaikyti trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimalias statymų sumas dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. atlikdamas statymus Optibet.lt svetainėje pasinaudojo klaidingai Bendrovės interneto svetainėje nurodytais koeficientais (ledo rungtynės tarp (duomenys neskelbtini) komandų, vykusios 2020 m. rugsėjo 23 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens skundo pagrindu Priežiūros tarnyba, atlikusi patikrinimą, priėmė Įsakymą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė 2020 m. rugsėjo 24 d. galimai suklydusi iš esmės (Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas) priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens M. B. statymus vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, netinkamai pritaikė Reglamentą ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą). Įsakymu Bendrovei už tai skirta 8 715 Eur bauda.

26.       Bylai aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas ALĮ ir Bendrovės Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) Priedo Nr. 1 Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. DIE-95. ALĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad ošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą (ALĮ 201 straipsnio 1 dalis).

27.       Taisyklių 9 punktas nustato, kad Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šitam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei. Maksimali laimėjimo suma atskiriems lažybų įvykiams yra ribota. Maksimali statymo suma gali būti nustatoma lažybų pasiūloje atskirai kiekvienai sporto šakai, čempionatui ar kitam lažybų įvykiui, arba atskirai kiekvienam statymui. Bendrovės vadovo ar jo įgalioto Bendrovės darbuotojo rašytiniu sprendimu Bendrovė gali sumažinti maksimalias atskiro lošėjo statomas sumas (Taisyklių 32 punktas). Lažybų organizatorius turi teisę atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose tik Reglamente numatytais atvejais: 50.1. Sustabdyti statymų priėmimą bet kokiems lažybų įvykiams ir bet kokioms lažybų įvykio baigtims. 50.2.Šiame Reglamente ar galiojančiuose norminiuose aktuose nustatytais atvejais arba esant kitoms svarbioms aplinkybėms, galinčiomis įtakoti lošėjo arba lažybų organizatoriaus teisėtus interesus, apriboti statymo sumos dydį lažybų įvykiams ar lažybų įvykių baigčių kombinacijoms. 50.3. Apriboti lažybų įvykių skaičių kombinuotame statyme (Taisyklių 50 punktas).

28.       Jeigu lažybų organizatorius, sudarydamas lažybas su lošėju, suklydo iš esmės (akivaizdžiai klaidingas lažybų koeficientas, praleistas kablelis, pranašume teigiamas ženklas sukeistas su neigiamu, papildoma lažybų įvykio pasiūla neatitinka pagrindinių to paties įvykio baigčių pasiūlos (nugalėtojas, suminis, pranašumas ir pan.), baigties koeficientas iš esmės skiriasi nuo tos pačios baigties koeficientų kitų lažybų bendrovių pasiūloje, įskaitant tuos, kuriuos siūlo statymo priėmimo metu) ir šią klaidą lažybų organizatorius nustatė po lažybų įvykio pradžios, tai lažybų organizatorius, vadovaudamasis raštišku vadovo sprendimu, anuliuoja lažybas ir sustabdo laimėjimų išmokėjimą. Apie tokį lažybų anuliavimą ir laimėjimų išmokėjimo sustabdymą bei jo priežastis lažybų organizatorius paskelbia viešai savo lažybų punktuose (Taisyklių 56 punktas).

29.       Norint pripažinti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalis. Kartu pažymėtina ir tai, kad lošimų reglamentą tvirtina būtent Lošimų priežiūros taryba, taigi ji, tvirtindama reglamentą turėtų atsižvelgti, ar reglamento nuostatos, išsamios, tikslios, aiškios, logiškos ir suderintos viena su kita, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Azartinių lošimų įstatymą ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reguliuojančius lošimų organizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje eA-826-552/2022).

30.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino Bendrovę pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, kadangi Bendrovė 2020 m. rugsėjo 24 d. galimai suklydusi iš esmės (Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas) priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens M. B. statymus vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, netinkamai pritaikė Reglamentą.

31.       Teisėjų kolegija, vertindama proceso dalyvių argumentus dėl Reglamento 56 punkto taikymo ir klaidingo koeficiento, pabrėžia, kad Bendrovė, susirašinėdama su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nurodė 2021 m. gegužės 13 d. atsakyme, jog „[trečiasis suinteresuotas asmui] 2020 m. rugsėjo 22 d. atlikdamas statymus Optibet.lt svetainėje pasinaudojo klaidingai bendrovės interneto svetainėje nurodytais koeficientais. <....> [trečiasis suinteresuotas asmuo] atliko 2 statymus ant ledo rutulio rungtynių ((duomenys neskelbtini)) įvykio, kurio koeficientas statymo atlikimo metu buvo lygus 4,3, tačiau jis buvo klaidingas, nes vienam iš (duomenys neskelbtini) komandos narių buvo nustatytas teigiamas (duomenys neskelbtini) testas, todėl didžioji dalis (duomenys neskelbtini) pagrindinės sudėties komandos narių privalėjo saviizoliuotis ir rungtynėse nedalyvavo. Dėl šios priežasties didžiąją (duomenys neskelbtini) komandos dalį minėtose rungtynėse sudarė (duomenys neskelbtini) Jaunimo komanda. Bendrovė padarė klaidą, reikiamu metu nepakeitė klaidingo įvykio koeficiento (4,3) į teisingą koeficientą (1,75)“. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bendrovė pati pripažino, jog buvo nustačiusi klaidingą koeficientą ir reikiamu metu nepakeitė jo į teisingą koeficientą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad Bendrovė, suklydusi iš esmės, privalėjo veikti pagal Reglamentą ir, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 (Taisyklių) 56 punktu nustačiusi suklydimą iš esmės, anuliuoti lažybas bei grąžinti statymus lošėjams.

32.       Pareiškėjo argumentai, jog Bendrovė turi teisę taikyti Taisyklių 56 punktą, bet ne pareigą, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, aiškindama Taisyklių 56 punktą, pabrėžia, kad šis punktas nenustato, jog jis yra taikomas Bendrovės pasirinkimu ar atskiru sprendimu. Taisyklių 56 punktas aiškiai apibrėžia, kaip Bendrovė turi elgtis, jeigu Bendrovė suklydo iš esmės (akivaizdžiai klaidingas lažybų koeficientas), ir šią klaidą lažybų organizatorius nustatė po lažybų įvykio pradžios. Tokiu atveju lažybų organizatorius, vadovaudamasis raštišku vadovo sprendimu, anuliuoja lažybas ir sustabdo laimėjimų išmokėjimą.

33.       Vertindama proceso dalyvių argumentus dėl Bendrovės teisės priimti sprendimą ir apriboti lošėjo maksimalias sumas, teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas turi būti grįstas objektyviomis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Bendrovė savo sprendimą nustatyti trečiajam suinteresuotam asmeniui statymų sumų ribojimus grindžia tuo, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei. Pažymėtina, kad Reglamente (Taisyklėse) nėra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis, yra sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei. Bendrovė, atsakydama į klausimą, kuo vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, nurodė, kad vadovaujamasi Bendrovės viduje nustatytais kriterijais (sąlygomis). Bendrovė taip pat nurodė, kad kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, o standartizuoti kriterijai tik įneša papildomų neaiškumų. Vienintelis identifikuotas standartizuotas kriterijus, kuris vertinamas siekiant išsiaiškinti ar lošėjų veiksmai pripažintini ekonomiškai nenaudingais yra susijęs su esminiu lažybų principu – iš anksto nežinomos (sporto ar kitokio) įvykio baigties prognozavimu. Jei klientas atlieka statymus ne siekdamas prognozuoti įvykio baigtį, o siekdamas pasinaudoti klaidomis, netikslumais, nukrypimais nuo kitų lažybų organizatorių pasiūlos, informacija apie susitarimus dėl įvykio baigties, tokio pobūdžio klientų elgesys Bendrovės yra pripažįstamas ekonomiškai nenaudingas (žalingas) Bendrovei ir nesuderinamas su Reglamento 9 punktu (Bendrovės 2021 m. birželio 16 d. raštas). Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės argumentus, kuriais grindžiamas sprendimas apriboti maksimalius lošėjo statymus, daro išvadą, jog Bendrovės sprendimas apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statomas sumas yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais). Bendrovės teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens lošimo istorija Optibet.lt svetainėje dar iki minėto įvykio buvo vertinama neigiamai, nes, pasak Bendrovės, M. B. dažnai atlikdavo abejotinus statymus ant įvairių įvykių, siekiant pasinaudoti bendrovės suklydimu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla, ypač įvertinus tai, jog Reglamentas (Taisyklės) aiškiai nenustato kriterijų, kada lošėjo elgesys laikytinas ekonomiškai nenaudingu Bendrovei, o Taisyklių 56 punktas apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje.

34.       Teisėjų kolegija, vertindama Bendrovės padarytą ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, papildomai pažymi, kad pagal Taisyklių 32 punktą Bendrovės vadovo ar jo įgalioto Bendrovės darbuotojo rašytiniu sprendimu Bendrovė gali sumažinti maksimalias atskiro lošėjo statomas sumas. Bendrovės teigimu, bendrovės darbuotojai individualiai nepriima atskirų raštiškų sprendimų. Sprendimai yra priimami kolegialiai ir betarpiškai, t. y. keliems asmenims pasitarus tarpusavyje ir, įvertinus situaciją, yra priimamas vidinis bendras kelių bendrovės darbuotojų sprendimas atitinkamam klientui pritaikyti vienokį ar kitokį apribojimą, todėl šiuo atveju bendrovė neturi galimybės pateikti Priežiūros tarnybai informacijos apie konkretų darbuotoją, atsakingą už sprendimo limituoti pareiškėjo statymų sumas priėmimą (Bendrovės 2021 m. birželio 3 d. raštas Priežiūros tarnybai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Taisyklių 32 punktą, darytina išvada, kad Bendrovė, priimdama sprendimą nustatyti maksimalias lošėjo statomas sumas, nesilaikė Taisyklių 32 punkto reikalavimų.

35.       Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi aktualiu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovas Įsakymu pagrįstai pripažino Bendrovę pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, todėl Įsakymas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

36.       Pažymėtina, kad pareiškėjui už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą Įsakymu skirta 8 715 Eur bauda. Atsižvelgusi į tai, jog byloje ginčo dėl baudos dydžio nėra, teisėjų kolegija detaliau baudos dydžio nevertina ir dėl jo nepasisako.

37.       Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

38.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

39.       Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas iš esmės priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Iveta Pelienė         

 

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

        Ernestas Spruogis