Baudžiamoji byla Nr.1-248-834/2019 

                                                            Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-52187-2018-7

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                        1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 25 d.

Vilnius

                  Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, 

dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,

kaltinamojo V. B. gynėjai advokato padėjėjai Marinai Jermaliuk,

vertėjai Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

                      V. B. (V. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas,

                 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnyje 7 dalyje,

                 Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

n u s t a t ė :

                 V. B. 2018 m. spalio 30 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį VW Caddy valst.Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,54 promilių etilo alkoholio).

                 Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir paaiškino, jog susitiko su draugu 19.30 turėjo perduoti jam instrumentus. Susitikus, draugas pasiūlė jam išgerti viskio. Kai išgėrė jau buvo apie 21 val. , jis išvažiavo namo. Gėrė mašinoje, ten buvo daug brangių daiktų , norėjo automobilį pastatyti prie namo, todėl ir važiavo. Pavažiavus 100 m. pastebėjo, kad prie jo privažiuoja pareigūnų automobilis. Gailisi dėl padaryto. 

                V. B. pateikė prašymą atleisti sūnų nuo atsakomybės ir perduoti sūnų jai pagal laidavimą ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog  su sūnumi daug kalbėjosi dėl šio įvykio, jis jai davė žodį, kad daugiau tai nepasikartos. Teigė, jog sūnus labai gailisi. Jos nuomone jis yra vyras ir turi laikytis duoto žodžio. Buvo baustas pagal ATPK 126 str. 1 d., tuo metu buvo jaunas. Namo neateina išgėręs. Po įvykio paskambino iš karto jai. Jis nesiruošė važiuoti, tik norėjo perstatyti automobilį

                           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas  A. J. parodė, kad  2018-10-30 apie 21.05 val. dirbant kartu su vyr. patruliu V. P., (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė pagristą įtarimą, kad yra girtas.  VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė patikrinti. Tikrinant dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. B. gim. (duomenys neskelbtini) d. Nuo V. B. gim. (duomenys neskelbtini) d., sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai ir jis neneigė, kad girtas vairuoja automobilį. Alkotesterio pagalba V. B., nustatytas 3,52 promilių girtumas. V. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į PLC ir vėliau į 2 PK. (b.l. 10).

                   Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK VTV Mobilios kuopos  vyr. patrulio V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-10-30 Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pastebėjo transporto priemonę VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo, kaip vėliau paaiškėjo V. B.. Sustabdžius minėtą automobilį nuo vairuotojo V. B. sklido alkoholio kvapas,. jo paklausus ar vartojo alkoholį, šis atsakė kad taip. Patikrinus alkotesteriu blaivumą nustatyta 3,52 prom. girtumas. (b.l. 5)

                Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2018-10-30  21.11 val. V. B. alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0224, patikros sertifikato Nr. 0845653 atlikto blaivumo testo  rezultatas – 3,52 ‰. (b.l. 17).

       Iš byloje esančio 2018-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10846/2018(01) matyti, kad  V. B. kraujyje (kraujas paimtas 2018-10-30  22.05 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 3,54 ‰ (promilės) etilo alkoholio. (b.l. 15).

        Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

                  Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės. Kaltinamasis savo kaltę jo vairavo išgėręs pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad  kaltinamasis V. B. 2018 m. spalio 30 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Cady, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,54 promilės etilo alkoholio).   Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

       Dėl atsakomybės individualizavimo

                  Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

                  Kaltinamojo V. B. gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti  kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

                  Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

                  Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kaltinamasis V. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Nors V. B. yra neteistas, žala nepadaryta, tačiau iš byloje esančio išrašo apie asmenį nacionaliniuose registruose bei teismų informacinės sistemos „Liteko‘ duomenų bazės matyti, jog praeityje yra buvęs baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (b.l.30-31, 51). Administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 1 dalis ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01 ) numatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis( nuo 0,41 iki 1,50 promilės). Iš išrašo apie asmenį nacionaliniuose registruose matyti, kad V. B. tuo metu buvo sutrumpintas vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (b. l. 30-31), negu numatė tuo metu ATPK 126 straipsnio 1 dalies galiojusi redakcija, tačiau V. B. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, toliau transporto priemonę vairavo neblaivus, kas rodo jo nenorą laikytis įstatymo reikalavimų, keisti savo elgesį. Be to iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, jog yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, kuris priskiriamas prie vieno iš grubesnių kelių eismo taisyklių pažeidimų ( b.l.35). Nuobauda tiek nusikalstamos veikos darymo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra galiojanti. Be teismo vertinimu akcentuotina ir tai, jog asmuo praeityje buvęs baustas už vairavimą neblaiviam, žinodamas pasekmės vėl vairuoja transporto priemone būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamojo negalima apibūdinti kaip itin preciziškai besilaikančio kelių eismo taisyklių. Taigi atsižvelgus į visas aplinkybes, kurias būtina analizuoti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra padaręs išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

                Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

                 Laiduotoja V. B. pateikė prašymą perduoti V. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prašyme nurodo, kad ji yra V. B. mama. Nurodo, jog ji yra jam labai artimas žmogus, yra jo motina. Sūnų auklėjo doru žmogumi ir tiki , kad jis toks išliks ir toliau. Pati yra charakterizuojama teigiamai, yra apibūdinama kaip kruopšti, sąžininga, labai atsakinga. Todėl mano, kad jos asmeninės savybės, šeimos tarpusavio ryšiai ir vienas kito palaikymas, pagarba padės perauklėti sūnų. Posėdžio metu teigė, kad ji daug kalbėjosi su sūnumi, jai sūnus davė žodį, kad tai daugiau nepasikartos. Teigė, jog dėl to, kad anksčiau buvo baustas už vairavimą neblaiviam, tai dėl to, kad buvo jaunas. Dabar po įvykio paskambino jai. Jis nesiruošė važiuoti, tik norėjo perstatyti automobilį.  Nors V. B. formaliai atitinka BK 40 str. keliamus reikalavimus laiduotojui, tačiau teismas, vertindamas aplinkybes, jog ji būdama kaltinamojo motina, teismas turi pagrindo manyti, kad jam teigiamos įtakos nepadarė, po to kai anksčiau buvo vairavęs neblaivus, jis nors po ilgo laiko tarpo vėl vairavo neblaivus transporto priemonę, būnant labai dideliam apsvaigimo laipsniui. Be to, ankstesnį sūnaus vairavimą neblaiviam, vertina dėl jauno amžiaus padarytą. Taigi šiuo atveju teismui kelia pagrįstų abejonių, ar galės paveikti savo sūnų, jog ateityje daugiau nebevairuoti transporto priemonių apsvaigus nuo alkoholio.  Todėl teismas nemano, kad V. B. galės daryti kaltinamajam įtaką ir užtikrinti, jog V. B. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

                  Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą pagal laiduotojos V. B. laidavimą.

                  Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas atsižvelgia į V. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Neteistas ( b.l.33).  Per 5 metų laikotarpį 1 kartą baustas už administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau nuobauda galiojanti (b.l.35). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nuoširdžiai gailisi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 105), nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

                  Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 641 straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

                 Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-10-30 21.11 val. iki 2018-10-31 13.10 val.

                Atsižvelgus į turtinę padėtį, gaunamas pajamas ( b.l.106) teismas nuostato 24 mėnesių terminą baudai sumokėti.

         Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

                  Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam V. B. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 3,54 promiles etilo alkoholio. Apsvaigimo laipsnis daugiau nei 8 kartus viršijo leistiną minimalią ribą, kas kėlė ypač didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo ir jo gynėjos prašymas taikyti teisės vairuoti atėmimo terminą vieneriems metams neatitiktų proporcingumo principo. Todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam  naudotis  BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams. Taigi atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti V. B. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dviejų metų  laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Kaltinamajam 2018-10-31 buvo paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas ir buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Bylos duomenimis laikinas vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką ( LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144 /2018 ) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

                  BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

                   Byloje nustatyta, kad VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam V. B., o UAB „Swedbank lizingas“, valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš V. B. valstybės naudai konfiskuotina automobilio VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą. Iš byloje esančių VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, jog vidutinė transporto priemonės - " VW Caddy Caddy 2.0TDI Blue Motion“, gamybos periodas2015-2018, pasirinkti metai 2016, kaina su PVM  Lietuvoje - 13660 eurų ( Kaina be PVM 11290 Eur, PVM 2370 Eur. (b.l. 11). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ataskaita, kur nurodoma automobilio vertė 6700 Eur.  Atsižvelgiant į tai , jog viešoji įstaiga Emprekis, kurios viena iš veiklos sričių yra konsultacijos apie naujų ir naudotų automobilių, motociklų, kainas, pateikta vertė yra tos markės automobilių, o ne konkretaus automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertė, todėl priteisiant turto vertę atsižvelgtina į transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodomą, transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, vertę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš V. B. valstybės naudai konfiskuotina automobilio VW Caddy  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą - 6700 EUR. Posėdžio metu gynėja prašė mokėjimą išdėstyti dalimis. BPK nenumato galimybės išdėstyti  konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). ( Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-715-851/2018 ).

           Dėl išdėstyto teismas neturi pagrindo tenkinti prašymo, ir  konfiskuotinos automobilio  vertės sumos sumokėjimo terminą išdėstyti dalimis -mokant kas mėnesį po 200 Eur .                

Procesiniai klausimai  

              Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 26).

            Teismas, vadovaudamasis LR BPK 304str., 305str.,307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

                 V. B. ( V. B. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

                Vadovaujantis BK 641  straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. paskirti 50 MGL (2500 eurų) baudą.

                  Į paskirtą bausmę V. B. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-10-30 21.11 val. iki 2018-10-31 13.10 val. prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę baudą paskirti 48 MGL (2400 eurų).

                  Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 

                 Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. B. paskirti  baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2018m. spalio 31 d.

                 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš V. B. valstybės naudai konfiskuoti automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),vertę atitinkančią pinigų sumą - 6700 eurų.

               V. B. skirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

                Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

                 Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                         Vaida Sinkevičienė