Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2.9.-4862-982/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04128-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.11; 2.14.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. gegužės 30 d.

  Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)  Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir

nustatė:

2016 m. kovo 15 d., 21.21 val., (duomenys neskelbtini)  , V. C. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad  anksčiau nurodytu adresu V. C. neblaivus tėvas puola muštis, mėto daiktus, tačiau atvykus policijos pareigūnams informacija nepasitvirtino. V. C. tokiais savo veiksmais žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, Kauno apskrities vyriausiajam komisariatui padarydamas 28,51 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais V. C. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. C. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi (b. l. 1).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. numatyto pažeidimo faktą ir V. C. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1, 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3; 7), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4, 5), pranešimai dėl informacijos pateikimo (b. l. 8; 9; 10), ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16), pažyma apie melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidas (b. l. 17), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20, 21).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. C. suprato, kad kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdamas, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. ir yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. C. pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad asmuo gailisi padaręs teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat tai, kad teisės pažeidimą padarė nepilnametis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 8 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

   Kauno apskrities VPK pateikia ieškinį ir prašo įpareigoti V. C. atlyginti Kauno apskrities VPK padarytą turtinį nuostolį – 28,51 Eur, kadangi dėl šio nepagrįsto iškvietimo padarytas turtinis nuostolis (pareigūnų sugaištas darbo laikas, tarnybinio automobilio eksploatavimas).

  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 28,51 Eur turtinį nuostolį.

  Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

  Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities VPK ieškinys priteisti iš V. C. 28,51 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.

   Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. C. skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. sankcijoje, atsižvelgiant į nepilnamečiams taikomas baudos skyrimo išlygas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 302 str., 31 str., 186 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                              Darius Urbonas

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16057080745.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).