Civilinė byla Nr. e2S-339-775/2023
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01391-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei A. G., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J. (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Savo prašymą teismui motyvavo tuo, kad ieškovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo gyventi skyriumi nuo nepilnamečio sūnaus motinos A. G. (toliau – atsakovė). Iki tol, nuo 2015 m. šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnamečio sūnaus. Atsakovė iš kitos santuokos turi du nepilnamečius vaikus P. G. ir R. G.. Šalims nustojus gyventi kartu, jos nesusitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, todėl nepilnametis vaikas gyvena tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Ieškovas yra įsitikęs, kad atsakovė negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų nepilnamečiui sūnui, dėl to, siekdamas apginti sūnaus interesus, ketina kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu ieškovas negalėjo pateikti ieškinio dėl būtinumo pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu. Ieškovo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų ir toliau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, jo teisė į saugią ir sveiką aplinką. Tolimesnis vaiko gyvenimas su atsakove kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai, kadangi atsakovei yra nustatyta II lygio depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos atakos. Dėl depresijos epizodų ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. Ieškovo teigimu, atsakovės turima liga reikšmingai atsiliepia nepilnamečio vaiko gerovei, dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio atsakovė labai ilgai ir giliai miega, t. y. didžiąją paros dalį, tuo metu nepilnamečio vaiko niekas neprižiūri. Šalių sūnui yra tik penkeri metai, tačiau jis be suaugusiųjų priežiūros leidžia laiką namuose, savarankiškai žaidžia lauke. Ieškovui išsikrausčius iš namų, atsakovė nesitvarko namų aplinkos, namuose nėra vaikams paruošto maisto, t. y. neužtikrina būtinų penkiamečio sūnaus poreikių ir normalių gyvenimo sąlygų. Šalių penkiametis vaikas, kuomet mama miega, lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų, bei su neįgalia seserimi, kuriai yra keturiolika metų, tačiau jai nustatytas autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius, gilus protinis atsilikimas. Nesaugias gyvenimo sąlygas su mama nulemia ir kartu su atsakove gyvenančios dukters sveikatos būklė ir jos elgesys, keliantis pavojų, žalą aplinkiniams bei jai pačiai. Ieškovas mano, kad sesuo gali sužaloti ar sužeisti nepilnametį vaiką, juo labiau, kad atsakovė didžiąją dienos dalį miega. Gyvenimas su sunkiai sergančia sese vaikui kelia traumines patirtis, formuoja mažamečiui netinkamą visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą. Ieškovo vertinimu, gyvenimas tokiomis sąlygomis žaloja mažamečio raidą ir psichologinę būseną. Nors nepilnametė lanko savaitinį darželį ir namo grįžta savaitgaliais, tačiau ji itin dažnai serga, dėl ko daug laiko praleidžia namuose. Dėl savo ir dukters sveikatos būklės atsakovė nesugeba savarankiškai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, todėl vaikas dažnai vežamas pas atsakovės mamą arba pastaroji atvažiuoja į vaikų gyvenamąją vietą. Tačiau atsakovės mama taip pat turi psichinės sveikatos sutrikimų, jai yra diagnozuota šizofrenija, antras neįgalumo lygis, taip pat ir depresija, ji nuolat vartoja psichotropinius vaistus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas baiminasi dėl savo sūnaus gerovės, saugumo ir sveikatos ir mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su juo užtikrintų vaiko interesus, saugią ir sveiką aplinką vystytis, augti ir tobulėti bei stabilumą teismo proceso metu.
2. Atsakovė ieškovo prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepateikia įrodymų apie mediacijos eigą bei terminus, ieškovo nurodyta priežastis – būtinumas pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu, nėra pakankama priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo. Terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad ieškinio pateikimas gali užsitęsti pakankamai ilgai, nes mediacijos procesas gali užtrukti. Tuo tarpu nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai yra akivaizdžiai pažeidžiami. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 18 d. pasiėmė nepilnametį sūnų ir nors šalys buvo susitarusios, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 18.00 val. nepilnametis sūnus bus parvežtas į jo gyvenamąją vietą, tačiau sutartu laiku ieškovas sūnaus namo neparvežė. Atsakovė kurį laiką neturėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, ieškovas neužtikrino nepilnamečio sūnaus ugdymo bei neinformavo ugdymo įstaigos apie nepilnamečio sūnaus neatvykimą, todėl vaiko ugdymosi procesas buvo nutrauktas. Be to, iki šio prašymo teismui pateikimo nei atsakovės sveikatos būklė, nei kiti nepilnamečiai vaikai bei jų sveikatos būklė netrukdė atsakovei rūpintis šeima ir trimis vaikais. Atsakovės šeima niekada nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jai nebuvo reiškiami priekaištai dėl netinkamos vaikų priežiūros nei iš atsakingų institucijų, nei iš vaikų mokymo bei gydymo įstaigų. Ieškovui išsikrausčius iš šeimos būsto, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė viena ir toliau rūpinosi, prižiūrėjo, auklėjo ir išlaikė netgi tris nepilnamečius vaikus ir jokių pastabų, priekaištų dėl to nėra gavusi. Tuo tarpu ieškovas tik retsykiais pasiimdavo nepilnametį sūnų, o pasiėmęs ne pats rūpindavosi nepilnamečiu sūnumi, tačiau atsakovės žiniomis, jį nuveždavo ir palikdavo seneliams į (duomenys neskelbtini). Nuo pat išsikraustymo ieškovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui. Be to, dėl netinkamo ieškovo elgesio su atsakovės kitu nepilnamečiu sūnumi P. G. ieškovui netgi du kartus buvo pradėti atvejo vadybos procesai, šiai dienai P. G. dėl patirtų traumų vis dar lankosi pas psichologus, jam yra tęsiamas gydymas. Ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės apie atsakovei diagnozuotus susirgimus nepagrįstos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais ir tai, kaip minėta, visiškai neturi įtakos atsakovės kaip nepilnamečių vaikų motinos tinkamam pareigų atlikimui. Juo labiau, kad nepilnametis sūnus nuo pat gimimo augo atsakovės šeimoje ir niekada nekilo jokių problemų dėl nepilnamečio sūnaus auginimo. Atsakovės dukra nuo pat nepilnamečio sūnaus gimimo taip pat augo kartu, vaikai niekada viena nuo kito nėra nukentėję. Nepaisant dukters negalios, ji nėra agresyvi, lanko savaitinį darželį, ką pripažįsta ir pats ieškovas, tad tai dar labiau eliminuoja ieškovo nurodytus neva tai neteisėtus dukters veiksmus prie nepilnametį sūnų. Įvertinus nurodytas aplinkybes atsakovė mano, jog ieškovo prašymas yra visiškai nepagrįstas.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, VTAS) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skyrium, šalių šeimos buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos augti nepilnamečiui, abu tėvai rūpinasi sūnumi. Tačiau įvertinus vaiko amžių, konfliktiškus santykius tarp šalių, tai, kad šalys geranoriškai nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti išspręstas nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, todėl teismas šioje byloje turėtų būti iniciatyvus ir netgi, nesant reikalavimo, savo iniciatyva, nustatyti maksimalią skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su sūnumi tvarką. Išvadoje taip pat nurodoma, kad šalių šeima, kurioje augo nepilnamečiai vaikai, Skyriui žinoma. Laikotarpiuose 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, 2019 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. kovo 4 d. P. G. atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. spalio 30 d. nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaikų teisė į saugią aplinką, kadangi vaikai gyvena aplinkoje, kurioje atvykęs ieškovas vaikų atžvilgiu galimai naudoja psichologinį smurtą, vaikai auga aplinkoje, kurioje konfliktuojama. Atsižvelgiant į nustatytus vaiko teisių pažeidimus ir į 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. gautus pranešimus apie galimus nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus, Skyrius ėmėsi veiksmų pagal kompetenciją, tačiau kol kas vaikų situacijos vertinimai nėra atlikti, nėra priimta sprendimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Skyrius nustatė, kad šiuo metu ieškovas atsisako grąžinti atsakovei sūnų, sūnus nelanko ugdymo įstaigos, šalims nepavyksta taikiai susitarti. Išvadoje pažymima, kad broliai labai gerai sutaria, tarp jų yra labai artimas ryšys, vyresnysis atsakovės sūnus labai laukia grįžtančio brolio. Todėl Skyriaus vertinimu, brolių išskyrimas padarytų didelę žalą abiem vaikams. Atsakovė paaiškino, kad gyvenant su ieškovu, ji vartojo psichiatro paskirtus vaistus, tačiau, šalims gyvenant skyriumi, jos būklė gera, jai nereikia jokių medikamentų ir jų nevartoja. Atsakovės teigimu, ieškovas taip pat serga sunkia epilepsijos forma, nuolat vartoja medikamentus, kartais būna priepuoliai, dėl ligos turi neįgalumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika aplinkybės, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, teismas nelaiko svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Pareiškėjas pateikė duomenis, kad kreipėsi dėl mediacijos proceso pradėjimo ir, nors duomenų apie jau pradėtą mediacijos procesą nėra, teismas vertino, kad išlieka akivaizdi taikaus susitarimo galimybė. Todėl nagrinėjamoje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nelaikė ypač tikslingu.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų Ą. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys gyvena atskirai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad atsakovė negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų nepilnamečiui sūnui dėl savo ligos, o taip pat dėl jos dukters iš pirmos santuokos sveikatos būklės, todėl tolimesnis vaiko gyvenimas su mama kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai.
6. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų nepilnamečiui sūnui dėl savo ligos, taip pat, kad atsakovės dukters sveikatos būklė kelia grėsmę esminiams nepilnamečio vaiko interesams (CPK 178 straipsnis). Institucijos išvadoje duomenų, jog tolimesnis šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimas su atsakove pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę į saugią ir sveiką aplinką, keltų grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai, taip pat nepateikė, todėl vien prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikimas, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
7. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovės aplinka procesinio sprendimo priėmimo metu yra netinkama šalių nepilnamečio sūnaus fizinei, psichologinei bei socialinei raidai bei kad atsakovė netinkamai elgiasi su vaiku, neatlieka motiniškų pareigų ar kad vaiko gyvenimas su motina daro jam neigiamą įtaką, t. y. neįrodžius grėsmės vaiko interesams ir būtinybės nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas atsižvelgdamas į nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką, konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, todėl ieškovo prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutarė atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą tenkinti, iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliais pagrindais atsisakė nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir taip sureguliuoti itin sudėtingą situaciją, dėl kurios nepilnamečio vaiko sveikatai ir saugumui kyla grėsmė. Šiuo atveju teismas neįvertino susidariusios situacijos išskirtinumo, neišklausė vaiko nuomonės bei pažeidė teismui keliamą pareigą tokio pobūdžio bylose veikti aktyviai, rinkti objektyvius duomenis apie atsakovės ir jos dukters sveikatos būklę, kurių ieškovas negalėjo ir negali pateikti. Vietoje efektyvaus nepilnamečio vaiko interesų gynimo, teismas tiesiog paliko nesureguliuotą nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimą, kuomet vaiko tėvai yra nesusituokę, dėl sūnaus gyvenamosios vietos niekada nebuvo susitarę, o tarp tėvų kyla ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos. Sprendžiant ieškovo prašymą, vaiko gyvenamoji vieta jau pakito kelis kartus. Teismas, ieškovo vertinimu šiurkščiai pažeidė pamatines vaiko teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnį ir Konvencijos nuostatas, įpareigojančias teismą visais atvejais užtikrinti saugią ir stabilią vaiko aplinką. Dėl ko, mažametis ir toliau gyvena su sunkia depresijos forma sergančia ir ligos nebegydančia mama, bei neįgalia ir pavojinga seserimi.
8.2. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad tolesnis nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove dėl jai diagnozuotos II lygio depresijos, nerimo sutrikimo bei pasikartojančių panikos priepuolių kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, jo teisei į tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, žaloja vaiko fizinį, protinį ir dvasinį vystymąsi. Ieškovo teigimu, atsakovės ligos forma yra stipri, nuo 2019 m. paūmėjusi sunki būklė išliko iki šiol. Pagal byloje pateiktą psichiatrės E. V. pažymą, gydymas atsakovei nutrauktas 2022 m. lapkričio 25 d., kas, pasak ieškovo, patvirtina jo prašymo aktualumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad atsakovei sunkios depresijos gydymas buvo nutrauktas būtent gavus ieškovo prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi atsakovės atsiliepimo ir pažymos apie atsakovei taikyto gydymo nutraukimą data sutampa, ieškovas mano, kad tokiu būdu atsakovė tikslingai nutraukė gydymą, siekdama įrodyti savo „gerą“ psichinę sveikatą. Šie atsakovės veiksmai pasak ieškovo patvirtina, kad trijų nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas turi stiprų protinį atsilikimą ir sunkią autizmo formą, tolimesnis gyvenimas su atsakove neatitinka geriausių vaikų interesų. Nagrinėjamu atveju, teismas turėjo būti aktyvus ir kreiptis tiesiogiai į atsakovę gydžiusią psichiatrę E. V. bei surinkti informaciją apie atsakovės sveikatos būklę.
8.3. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos liga ieškovui netrukdė gyvenant kartu prižiūrėti nepilnamečius vaikus, su kuo ieškovas iš dalies sutinka, kadangi atsakovei vartojant medikamentus liga yra valdoma, tačiau dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio atsakovė labai giliai ir ilgai miega, didžiąją paros dalį. Kuomet šalys gyveno kartu, ieškovas prižiūrėjo vaikus atsakovės miego metu, tačiau po ieškovo išsikraustymo, nepilnamečių vaikų niekas neprižiūri. Šalių sūnui yra tik penkeri metai, tačiau jis be suaugusiųjų priežiūros leidžia laiką namuose, savarankiškai žaidžia lauke. Kuomet mama miega mažametis lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų bei su neįgalia seserimi. Tokio amžiaus vaikai neturi tinkamų įgūdžių savimi savarankiškai pasirūpinti, pasigaminti valgyti, pasirūpinti savo higiena, dėl to negali likti be suaugusiojo priežiūros. Ieškovui išsikrausčius iš namų, atsakovė nesitvarko namų aplinkos, vaikų rūbų, indų, namuose nėra vaikams paruošto maisto, t. y. neužtikrina būtinų penkiamečio sūnaus poreikių ir normalių gyvenimo sąlygų. Nors VTAS neužfiksavo netvarkos atsakovės namuose, tačiau apie vizitą atsakovė buvo informuota, todėl pasak ieškovo, spėjo susitvarkyti.
8.4. Teismas visiškai nevertino ieškovo argumentų, kad nepilnamečiui vaikui nesaugias gyvenimo sąlygas su atsakove nulemia ir kartu gyvenanti atsakovės dukra R. G., jos sveikatos būklė ir elgesys. Nepilnametei nustatytas sunkus protinis atsilikimas, autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius, ji nekalba, bet, ieškovo teigimu, yra fiziškai stipri, juda laisvai. Nepilnametė pasak ieškovo, yra linkusi į destrukciją, nesuvokia savo pavojingo elgesio nei sau, nei aplinkiniams (įskaitant brolius), yra nejautri skausmui, laužo ir gadina abiejų brolių daiktus, žaislus. 2014 m. ji buvo sulaužiusi savo brolio P. G. ranką. Ir nors R. G. lanko savaitinę specialiąją mokyklą, tačiau dažnai serga ir kas antrą savaitgalį būna namuose. Tiek mažamečio, tiek jo brolio santykiai su sergančia seserimi yra priešiški ir įtempti, vaikai nesutaria, mušasi. Ieškovo vertinimu, gyvenimas su sunkiai sergančia seserimi mažamečiui kelia traumines patirtis ir dėl destruktyvaus sesers elgesio formuoja netinkamą visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą, žaloja vaiko protinę ir dvasinę raidą. Nors atsakovė teigia, kad nepilnametė yra rami, tačiau, jeigu jos elgesys nebūtų pavojingas ir nekontroliuojamas, atsakovei nebūtų jokio pagrindo dukrą apgyvendinti specialios mokyklos bendrabutyje su nepertraukiama specialistų priežiūra.
8.5. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė grėsmės esminiams nepilnamečio sūnaus interesams, tačiau ieškovas ir neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti papildomų įrodymų, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į privatų gyvenimą ir teisės aktų reikalavimų. Visi įrodymai, kurių teismui pritrūko, yra susiję su atsakovės arba su neįgalios nepilnametės sveikatos būkle, joms taikomu gydymu, ligų nulemtu elgesiu ir t.t. Dėl galiojančio asmens duomenų apsaugos reglamentavimo, jokia sveikatos priežiūros įstaiga neatskleistų nei ieškovui, nei jo atstovei, bene jautriausios informacijos apie privatų asmens gyvenimą sveikatos srityje, ypatingai kalbant apie psichikos sveikatą. Ieškovas mano, kad teismas turėjo imtis priemonių objektyviems dokumentams gauti ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.
8.6. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina šiai dienai susiklosčiusi situacija, kuomet šalių ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos yra aiškiai išreikštas ir nesureguliuotas. Ieškovas buvo pasiėmęs sūnų bendrauti savaitgaliui, jo atgal atsakovei neperdavė, siekdamas apsaugoti vaiko interesus ir atsižvelgdamas į vaiko prašymą. Kadangi bendro sutarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, nepilnametis vaikas liko gyventi su ieškovu. Tuo tarpu atsakovė savo ruožtu kreipėsi į VTAS, pateikė skundą ieškovo atžvilgiu dėl vaiko „pagrobimo“. Nors VTAS nepateikė jokio raginimo ieškovui perduoti nepilnametį vaiką atsakovei, ieškovas geranoriškai sutiko, kad atsakovė pabendrautų su sūnumi ne tik jo, bet ir savo gyvenamojoje vietoje. Paėmusi vaiką savaitgaliui, dabar jau atsakovė atsisako jį grąžinti tėvui, nepaiso vaiko noro išvažiuoti ir būti pas tėvą. Teismas atsisakęs nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, pažeidė nepilnamečio vaiko teisę žinoti, su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, užkirto galimybę nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir teisinį tikrumą ateityje.
8.7. Ieškovas teigia, kad nepilnamečiui vaikui laikinai gyvenant su juo, vaiko savijauta ir nuotaika ženkliai pagerėjo. Priešingai atsakovės argumentams, gyvendamas su ieškovu, vaikas lankė darželį, tai yra (duomenys neskelbtini), ką patvirtina su atskiruoju skundu ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Šis įrodymas paneigia atsakovės teismui nurodytas melagingas aplinkybes, kad vaikas, gyvendamas su tėvu buvo paliktas vienas ar pas senelius. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovo neteisėtus veiksmus jos sūnaus P. G. atžvilgiu taip pat yra prasimanytos ir neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas P. G. ar kito vaiko atžvilgiu nenaudojo nei fizinio, nei kitos formos smurto. Tikėtina, kad atsakovė mini atvejį, kuomet įvykus konfliktui tarp šalių, ji kreipėsi į Moterų krizių centrą, kuris pradėjo tyrimą. Kadangi apklausiami nepilnamečiai vaikai paaiškino kardinaliai priešingas aplinkybes nei pati atsakovė, atsakovė skundą atsiėmė.
8.8. Atsakovė taip pat klaidina teismą dėl ieškovo sveikatos būklės, t. y. dažnų epilepsijos priepuolių. Nors ieškovui yra nustatyta epilepsija, tačiau jis nuolatos vartoja vaistus (depakin, tomopax), dėl to ieškovo neištinka epilepsijos priepuoliai jau daugybę metų, jis gyvena įprastą ir normalų gyvenimą, kaip bet kuris kitas žmogus.
8.9. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, sprendžiant analogiškus arba panašaus pobūdžio klausimus. Kadangi siekiant apginti vaikų interesus, teismai išeidami už skundo ribų, ab initio nustato laikiną nepilnamečių vaikų vietą su vienu iš tėvų, grindžiant teisinio tikrumo ir stabilumo užtikrinimu, bei vaiko teise žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, kaip svarbiu elementu vaiko emociniam, psichologiniam vystymuisi. Tuo tarpu šioje byloje, teismui šios pamatinės vaiko teisės, grėsmė jo saugumo poreikiui, pasirodė ne itin reikšmingos. Teismui nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos, iš esmės buvo užkirsta galimybė nustatyti vieno iš tėvų bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, t. y. nutartimi buvo paneigta vaiko teisė į bendravimą su abiem tėvais.
8.10. Nors VTAS byloje pateikė aiškią išvadą, kad turi būti išspręstas nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, pabrėžė teismo pareigą veikti aktyviai, sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečių vaikų interesais, ir netgi pateikė pasiūlymą, esant konfliktiškiems tėvų santykiams, nustačius laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, savo iniciatyva nustatyti maksimalią skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į VTAS pateiktą išvadą, taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atsisako ja vadovautis.
8.11. Teismo pozicija dėl to, kad privalomosios mediacijos procedūra nelaikytina kliūtimi ieškiniui pateikti, nes šalys mediacijos metu gali ginčą išspręsti taikiai, neturi teisinio pagrindo, nes šalims taikaus susitarimo galimybė išlieka ne tik privalomosios mediacijos stadijoje, tačiau ir užvedus civilinę bylą viso teisminio nagrinėjimo metu, t. y. ginčo šalys bet kuriuo metu gali kreiptis dėl teisminės mediacijos taikymo. Iš to sektų, kad laikinosios apsaugos priemonės apskritai negali būti taikomos, jei tik egzistuoja galimybė susitarti taikiai. Ieškovas mano, kad mažai tikėtina galimybė šalims susitarti privalomos ar teisminės mediacijos pagalba, nėra ir negali būti laikoma priežastimi atsisakyti laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, juo labiau, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, šiam klausimui spręsti pirmiausia turi būti taikoma privalomoji mediacija. Taigi, ieškovas vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais reikalavimais, teismui nurodė priežastį dėl kurios negali prašymo pareikšti kartu su ieškiniu, ir kuri laikytina pakankama jo prašymui tenkinti. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs ieškinį teismui, nepasinaudojęs privalomos mediacijos institutu, ši aplinkybė būtų pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. dėl nesilaikymo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
8.12. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti instituciją, teikiančia išvadą byloje, apklausti nepilnametį vaiką neutralioje aplinkoje. Ieškovo vertinimu, nepilnametis vaikas, kuriam yra penkeri metai, sugeba suformuoti ir išreikšti savo nuomonę bei ją motyvuoti. Būtent dėl nepilnamečio vaiko nurodytų aplinkybių, jo pasakojimo apie namų aplinką ieškovas pasiryžo nustatyti nuolatinę ir laikiną gyvenamąją vietą su juo, nes vaikas atsakovės namuose nesijaučia saugiai, patiria psichologinę įtampą, baimę. Taip pat ieškovas teismui teikia prašymus išreikalauti duomenis apie atsakovės nepilnametės dukters sveikatos būklę, įpareigoti (duomenys neskelbtini) pateikti paaiškinimus apie nepilnametės elgesį specialiojoje mokykloje bei įpareigoti atsakovės gydytoją – psichiatrę pateikti informaciją apie atsakovės sveikatos būklę, paskirtą gydymą.
9. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nei prašyme, nei atskirajame skunde teismui nenurodė aplinkybės, kad šalims nusprendus išsiskirti, tai yra ieškovui išsikrausčius iš šeimos būsto, nepilnametis vaikas šalių tarpusavio sutikimu liko toliau gyventi su atsakove ir kitais nepilnamečiais vaikais iš atsakovės pirmos santuokos. Atsakovei vienai gyvenant su nepilnamečiu sūnumi, per keturių mėnesių laikotarpį nuo ieškovo išsikraustymo, nebuvo nustatyti jokie nepilnamečio sūnaus teisių, teisėtų interesų ar kiti pažeidimai. Atsakovė nurodė, kad ji geba sukurti ir palaikyti saugias, tinkamas gyvenimo sąlygas savo sūnui, tenkina visus jo būtinuosius poreikius, vaikas tęsia ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą, tai yra atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo metu, vaikas po neteisėto ieškovo paėmimo jau grįžo į buvusią socialiai saugią ir jam puikiai pažįstamą aplinką ir joje puikiai jaučiasi.
9.2. Atsakovė pažymėjo, kad šalys kartu gyveno septynerius metus, per visą šį laikotarpį nei atsakovės sveikatos būklė, nei jos nepilnamečiai vaikai bei jų sveikatos būklė netrukdė atsakovei rūpintis nepilnamečiais vaikais. Šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimas, atsakovei niekada nebuvo reiškiami priekaištai dėl vaikų nepriežiūros ar netinkamos vaikų priežiūros nei iš atsakingų institucijų, nei iš mokymo ar gydymo įstaigų.
9.3. Ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra paneigtos atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei paties ieškovo konkliudentiniais veiksmais, kadangi jis išsikraustydamas sutiko, jog nepilnametis vaikas gyventų su atsakove. Tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirasis skundas yra grindžiamas ne objektyviais įrodymais, o ieškovo pamąstymais, kurie yra visiškai nepagrįsti.
9.4. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovei diagnozuotus susirgimus (depresija, nerimo sutrikimas, panikos atakos) nėra pagrįstos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais ir neturi įtakos atsakovės, kaip vaikų motinos tinkamam pareigų atlikimui, juo labiau, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo augo šalių šeimoje. Institucijos išvadose nėra nurodyta nei vieno fakto, kad atsakovė negebėtų atlikti savo kaip nepilnamečio vaiko motinos pareigų.
9.5. Atsakovė pažymėjo, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su atsakovės nepilnamete dukra, kuri turi neįgalumą, vaikai niekada nėra nukentėję vienas nuo kito. Nepaisant dukters negalios, ji nėra agresyvi ir nesielgia destruktyviai kaip atskirajame skunde nurodo ieškovas. Todėl nėra aišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad atsakovės dukra sužalojo savo brolį P. G., kadangi to, pasak atsakovės, niekad nėra buvę jų šeimoje, tokie faktai nėra fiksuoti ir pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Be to, dukra lanko savaitinį darželį, šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas, todėl tai dar labiau eliminuoja ieškovo nurodytus neva tai neteisėtus atsakovės dukters veiksmus prieš nepilnametį vaiką.
9.6. Atsakovės teigimu, būtent ieškovas vykdo destrukcinio pobūdžio veiksmus tiek prieš ją, tiek prieš nepilnametį sūnų, tiek prieš kitus atsakovės nepilnamečius vaikus. Ir būtent tokiu būdu yra sukuriama netinkama, žalojanti aplinka nepilnamečiui sūnui. Be to, ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriame galėtų su nepilnamečiu sūnumi gyventi, jo gyvenimo sąlygos nėra patikrintos, todėl nėra aišku, ar nepilnametis sūnus gyvena ir laiką leidžia saugioje aplinkoje, yra tinkamai prižiūrėtas ir aprūpintas būtinosiomis priemonėmis. Atsakovės žiniomis, kiekvieną kartą, kai ieškovas pasiimdavo nepilnametį sūnų, vaikas būdavo nuvežamas pas senelius į (duomenys neskelbtini), kur praleisdavo visą laiką. Tuo metu pats ieškovas neprižiūrėdavo nepilnamečio sūnaus, bendravimas tarp tėvo ir nepilnamečio sūnaus nevykdavo, kadangi vaikas tiesiog būdavo paliekamas senelių priežiūrai.
9.7. Atsakovė pažymėjo, kad po šalių išsiskyrimo ieškovas kartais aplankydavo ir pasiimdavo nepilnametį sūnų, tačiau visada sutartu laiku vaikas buvo grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovas pasiėmė nepilnametį sūnų, šalims sutarus, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 18.00 val. nepilnametis vaikas bus parvežtas į jo gyvenamąją vietą, tačiau sutartu laiku nepilnametis vaikas nebuvo parvežtas namo, ieškovas neinformavo atsakovės apie pasikeitusius planus, negalėjimą parvežti sūnaus ar kitas aplinkybes, kurios užkirto kelią jam sutartu laiku pristatyti nepilnametį vaiką, nesusisiekė su atsakove. Nuo 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovė neturėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau 2022 m. lapkričio 30 d. jai pavyko pasiimti nepilnametį sūnų iš ieškovo ir šiuo metu vaikas yra su atsakove, šeimos būste. Dėl vaiko pagrobimo atsakovė kreipėsi į policiją, VTAS. Teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš neteisėtų šiuo atveju ieškovo veiksmų, nes iš neteisės negali kilti teisė. Toks ieškovo neteisėtas nepilnamečio sūnaus išplėšimas iš sūnui puikiai pažįstamos ir žinomos aplinkos akivaizdžiai traumuoja nepilnametį sūnų. Atsakovė mano, kad neteisėti ieškovo veiksmai, pagrobiant ir negrąžinant sūnaus, bei dabartinė faktinė situacija, kuomet nepilnametis vaikas gyvena su atsakove ir būtent ji rūpinasi sūnumi, tenkina visus būtinuosius vaiko poreikius, sudaro savarankišką pagrindą atmesti atskirąjį skundą.
9.8. Ieškovo prašymas akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai, nes analogiškose bylose yra konstatuota, kad šeimos bylose vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindo keisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą pagal ieškovo pateiktą prašymą. Teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės elgesys negali sukelti šalių nepilnamečiam vaikui psichologinės įtampos, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, nepilnamečio sūnaus ir atsakovės santykiai, bendravimas negali pažeisti nepilnamečio vaiko teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai šis procesas neturėtų daryti įtakos. Teismo priimta nutartis nepažeidžia ir nevaržo ieškovo ir nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų.
9.9. Ieškovas nurodė, kad jis negali pateikti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl būtinumo pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų apie mediacijos eigą bei terminus. Todėl atsakovės vertinimu, ieškovo nurodyta priežastis nėra pakankama taikyti laikinąsias apsaugos iki ieškinio pateikimo.
9.10. Ieškovas prašo išreikalauti duomenis apie atsakovės nepilnametės dukters sveikatos būklę, diagnozuotas ligas, taikomą medikamentinį gydymą, įrašus apie agresyvų ir kitiems pavojingą elgesį, įpareigoti (duomenys neskelbtini) pateikti paaiškinimus apie nepilnametės elgesį specialiojoje mokykloje bei įpareigoti atsakovės gydytoją psichiatrę pateikti informaciją apie atsakovės sveikatos būklę, paskirtą gydymą ir pan. Toks ieškovo prašymas yra visiškai nesusijęs su jo pareikštu prašymu, tokio prašymo pirmosios instancijos teismui ieškovas nereiškė. Be to, visi duomenys, kuriuos prašo išreikalauti ieškovas, yra pateikti į bylą, tai yra, tiek pažyma iš R. G. gydymo įstaigos, tiek pažyma iš jos mokymosi įstaigos, tiek pažyma apie atsakovės sveikatos būklę. Byloje pateiktų įrodymų apimtis buvo pakankama pirmosios instancijos teismui objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą ir priimti nutartį, nes kitu atveju teismas būtų išsireikalavęs reikiamus duomenis. Todėl šis ieškovo prašymas yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas.
9.11. Ieškovas atskirajame skunde taip pat prašo instituciją teikiančią išvadą byloje apklausti nepilnametį vaiką neutralioje aplinkoje, tačiau su šiuo prašymu atsakovė taip pat nesutinka, kadangi kiekviena nepilnamečio vaiko apklausa jį traumuoja. Vaikui tėra tik penkeri metai. Vadovaujantis teismų praktika sprendžiant klausimus, kurie betarpiškai susiję su vaikais, turi būti išklausoma jų nuomonė ir į ją atsižvelgiama, jeigu ji neprieštarauja vaikų interesams. Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iš esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės išklausymo faktas, tačiau vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Šiuo konkrečiu atveju, institucijos, teikiančios išvadą byloje, darbuotojai ne kartą bendravo su nepilnamečiu vaiku. Nepilnametis vaikas paneigė tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodytas ieškovo aplinkybes apie atsakovę bei jos nepilnametę dukrą. Nepilnametis vaikas pokalbių metu buvo išklausytas, todėl siekiant apsaugoti jo teisėtus interesus ir jo papildomai netraumuoti, nėra pagrindo pakartotinai apklausti nepilnametį vaiką.
9.12. Atsakovė mano, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo itin aktyvus, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir dėl jų plačiai pasisakė. Skundžiamoje nutartyje įvertino tai, kad šalių sūnus nuo gimimo gyvena kartu su atsakove, kuri jį visada išlaikė ir juo rūpinosi, vaikas yra prisirišęs prie motinos. Pripažino, kad atsakovė sūnui yra sudariusi tinkamas, visapusiškas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygas. Atsakovė nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba. Darbe yra charakterizuojama teigiamai, nesivelia į konfliktus, yra išsilavinusi, ramaus būdo, kantri, niekada nekelia balso, vaikui skiepija tinkamas vertybes, skatina bendrauti su tėvu, stengiasi ieškoti kompromiso. VTAS taip pat nurodė, kad atsakovė dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Skyriui nėra žinoma, kad duomenų, jog ji vaiku rūpinasi netinkamai ar vaiko gyvenamoji aplinka jam tapo nesaugi, nėra. Skundžiama nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliacine skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. lapkričio 18 d. nurodymą dėl 85 Eur mokėjimo (duomenys neskelbtini)ir fotonuotrauką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą, nesuformulavo prašymo dėl pastarųjų įrodymų priėmimo, tad vien ši aplinkybė būtų pakankamas pagrindas įrodymus atsisakyti priimti. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Ieškovo pateikti įrodymai – t. y. vienkartinis mokėjimo nurodymas ir fotonuotrauka, iš kurios nėra aiškūs nei jos padarymo data, nei laikas, nei vieta, objektyviai nepagrindžia klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti įstatymo išimtį ir priimti šiuos rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
15. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo išreikalauti duomenis apie atsakovės ir jos nepilnametės dukters sveikatos būklę, diagnozuotas ligas, taikomą medikamentinį gydymą, įrašus apie agresyvų R. G. ir kitiems pavojingą elgesį, įpareigoti (duomenys neskelbtini) pateikti paaiškinimus apie nepilnametės elgesį specialiojoje mokykloje bei įpareigoti atsakovės gydytoją psichiatrę pateikti informaciją apie atsakovės sveikatos būklę, paskirtą gydymą. Pažymėtina, kad duomenys iš sveikatos įstaigų apie atsakovės ir jos dukros R. G. sveikatą, taip pat pažyma iš R. G. mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje jau yra, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, juos vertino, todėl apelianto prašymas atmetamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ribotos apeliacijos atveju procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik remiantis bylos medžiaga. Todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka bylos medžiagos apimtis negali būti keičiama. Dėl šios priežasties ribota apeliacija grindžiama bendruoju draudimo pateikti naujus įrodymus principu (CPK 314 str.), kuris apima ir ribojimą apeliaciniam teismui naujus įrodymus rinkti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo, nurodė, kad negali kartu pateikti ieškinio, nes yra kreipęsis dėl privalomos mediacijos vykdymo. Pažymėtina, kad būtent ieškinys yra būtinas procesinis dokumentas, kurio pagrindu priimamo sprendimo užtikrinimui ar tam tikrai situacijai sureguliuoti yra taikomas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Jei nėra ieškinio, iš viso negali būti užvedama byla dėl ginčo. Šiuo atveju 2022 m lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau remiantis apeliacinės instancijos teismo iš VGTPT gautais duomenimis, mediacijos procesas pasibaigė jau 2022 m. gruodžio mėnesį, bet informacinės LITEKO sistemos duomenimis, ieškovas iki šiol, t. y. per beveik du mėnesius nuo mediacijos pabaigos dar nėra pareiškęs teisme ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jau vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas siekia ginčą iš esmės spręsti ne pateikdamas teisme ieškinį, o naudodamasis laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
18. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad tolimesnis nepilnamečio Ą. J. gyvenimas su atsakove kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai dėl to, kad jo motinai A. G. diagnozuota II lygio depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos priepuoliai, o dėl sutrikimų ji buvo gydoma ne vieną kartą bei reguliariai lankosi pas gydytoją-psichiatrę. Jos vartojami medikamentai kelia šalutinį poveikį – ilgą ir gilų miegą, trunkantį daugiau kaip 16 valandų per parą, todėl sūnus yra netinkamai prižiūrimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Byloje yra pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. gydytojos psichiatrės pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. lankėsi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini), buvo skirtas gydymas, kuris nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio palaipsniui mažintas ir 2022 m. lapkričio 25 d. užbaigtas. Nors ieškovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, jog atsakovei gydymas buvo nutrauktas būtent gavus ieškovo prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, tai yra, atsakovė tokiu būdu siekia įrodyti savo „gerą“ psichinę sveikatą, tačiau toks argumentas laikytinas visiškai nepagrįstu, nes paskirti ar nutraukti medikamentinį gydymą, įvertinęs paciento būklę, sprendžia gydantis specialistas, o ne pats pacientas. Atsakovė yra nurodžiusi, kad gyvendama su ieškovu, vartojo psichiatro paskirtus vaistus, tačiau, šalims gyvenant skyriumi, jos būklė gera ir jai nereikia medikamentų, todėl jų nevartoja. Pažymėtina, kad VTAS taip pat nėra pateikęs jokių duomenų, kad atsakovė dėl sveikatos būklės netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu ir tokiu elgesiu keltų jiems grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl atsakovei diagnozuotų psichikos ligų šiuo metu ji negali tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.
20. Ieškovas taip pat teigė, kad nepilnamečiui vaikui nesaugias gyvenimo sąlygas su atsakove nulemia ir kartu gyvenanti atsakovės dukra R. G., jos sveikatos būklė ir elgesys, nes ji nesuvokia savo pavojingo elgesio nei sau, nei aplinkiniams. Tačiau sutikti su šiais ieškovo argumentais taip pat nėra pagrindo, kadangi byloje pateiktos pažymos iš nepilnametės gydymo ir mokymosi įstaigų patvirtina, kad ji yra ramaus būdo, priešingai nei teigia ieškovas nėra konfliktiška, geba dirbti poroje ir kartu su kitu vaiku. Atsakovė taip pat nurodė, kad tiek nepilnametis vaikas, tiek jo sesuo kartu gyvena nuo gimimo ir nėra vienas nuo kito nukentėję. Tikėtina, kad tarp vaikų gali būti konfliktų žaidžiant ar veikiant tam tikras veiklas, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl to nepilnamečiui, kuris nuo gimimo gyvena su negalią turinčia seserimi, yra nesaugu ar kenkia jo interesams. Tinkamą vaikų priežiūrą ir tarpusavio bendravimą užtikrina mama, be to, mergaitė lanko savaitinį darželį, todėl, kaip nurodo atsakovė, tai dar labiau eliminuoja ieškovo nurodytus neva neteisėtus veiksmus prieš nepilnametį šalių sūnų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad jeigu mergaitės elgesys nebūtų pavojingas ir nekontroliuojamas, atsakovei nebūtų jokio pagrindo dukrą apgyvendinti specialios mokyklos bendrabutyje su nepertraukiama specialistų priežiūra. Byloje pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad jai individuali pagalba ir ypatingas dėmesys reikalinga ne dėl nekontroliuojamo jos elgesio, o dėl didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Ieškovo aprašytas mergaitės destruktyvus elgesys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl šiuo atveju remtis vien ieškovo paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.
21. Atsižvelgiant į šios nutarties 19–20 punktuose nurodytus motyvus, ieškovo atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, kad dėl atsakovės ir jos dukros ligų nepilnamečiui sūnui kyla grėsmė, vertintinos kaip prielaidos ir ieškovo subjektyvūs samprotavimai. Pažymėtina ir tai, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu Skyrius duomenų neturi, išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, 2019 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. kovo 4 d. P. G. atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. spalio 30 d. nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaikų teisė į saugią aplinką, kadangi vaikai gyvena aplinkoje, kurioje atvykęs ieškovas vaikų atžvilgiu galimai naudoja psichologinį smurtą, vaikai auga aplinkoje, kurioje konfliktuojama. Darytina išvada, kad priešingai nei teigia ieškovas, būtent jo netinkamas ir konfliktiškas elgesys su atsakove vaikų akivaizdoje sukelia įtampą ir pažeidžia vaikų teisę į saugią aplinką.
22. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nebuvo aktyvus ir neišklausė vaiko nuomonės. 2022 m. lapkričio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-2681 buvo užfiksuota nepilnamečio vaiko Ą. J. nuomonė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas priėmė nutartį, neturėdamas jokios vaiko nuomonės.
23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Šiuo atveju ieškovo atskirajame skunde nurodomose apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose skiriasi esminės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos, nes ieškovo minimose bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ne iki ieškinio padavimo, o kai bylose jau buvo pareikšti ieškiniai.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove kenkia vaiko interesams ir kelia jam tokią akivaizdžią grėsmę, jog nedelsiant, dar iki ieškinio padavimo būtų būtina keisti šalių sūnaus įprastą gyvenamąją vietą ir aplinką bei nustatyti ją su ieškovu. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos pastovumą, į tai, jog byloje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių pakeisti faktinę vaiko gyvenamąją vietą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pažymėtina, kad, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės. Tik užvedus bylą ir ją išnagrinėjus, teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.
27. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, netenkindamas ieškovo prašymo, paliko nesureguliuotą nepilnamečio Ą. gyvenamosios vietos klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad ikiteisminė mediacija yra pasibaigusi jau 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau per beveik du mėnesius nuo mediacijos pabaigos teisme nėra pareikštas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendžia, jog nesant duomenų, kad šiuo metu tarp šalių būtų civilinio proceso kodekso normų tvarka inicijuotas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo situaciją reguliuoti laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Ieškovo atskirasis skundas atmestas, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl atsakovės prašymas nespręstinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Edita Šliumpienė