Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-332-601-2014].docx
Bylos nr.: 2S-332-601/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 188604955 pareiškėjas
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-332-601/2014

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01279-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 121.18; 122.4

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. vasario 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo                   posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl skolininkui E. S. priklausančios turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :             

  1. Ginčo esmė

 

Pareiškėja, kurios naudai vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis antstolio pasiūlymu pagal CPK 667 straipsnį, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti E. S. ir D. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje taip (b. l. 53-54):

  1. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,83 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje;
  2. Nustatyti tokią naudojimosi buto patalpomis tvarką: E. S. naudotis buto patalpa 64-6 (17,31 kv. m.), D. S. buto patalpomis 64-5 (14,11 kv. m.) ir 64-7 (14,12 kv. m.), bendras plotas 28,23 kv. m.; taip pat nustatyti, kad bute esantys: 64-4 (9,45 kv. m.) virtuvė, 64-1 (6,59 kv. m.) koridorius, 64-3 (2,13 kv. m.) vonia, 64-2 (1,12 kv. m.) tualetas yra bendro naudojimo patalpos.
  3. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis transporto priemonės FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);
  4. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos;
  5. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
  6. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
  7. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,Achemos“ kredito unijoje;
  8. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,Achemos“ kredito unijoje;
  9. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
  10. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
  11. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke;
  12. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke;
  13. E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininko E. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra:

  1. ½ dalis trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,83 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje;
  2. ½ dalis transporto priemonės FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri gali būti realizuojama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vertės;
  3. ½ dalis sutuoktinės D. S. gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos;
  4. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
  5. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke;
  6. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Achemos“ kredito unijoje;
  7. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į E. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Achemos“ kredito unijoje;
  8. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
  9. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
  10. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke;
  11. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke;
  12. ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke.

Nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką: E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi buto patalpa 64-6 (17,31 kv. m.), D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) – buto patalpomis 64-5 (14,11 kv. m.) ir 64-7 (14,12 kv. m.); kitos bute esančios patalpos: 64-4 virtuvė (9,45 kv. m.), 64-1 koridorius (6,59 kv. m.), 64-3 vonia (2,13 kv. m.) ir 64-2 tualetas (1,12 kv. m), yra bendro naudojimo patalpos ir bendraturčių naudojamos bendrai.

Teismas nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos nurodytas turtas, kuriame prašo nustatyti skolininko dalį, yra skolininko E. S. ir jo sutuoktinės D. S. bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CPK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nė viena iš vykdymo proceso šalių neprašo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad byloje suinteresuoti asmenys E. S. ir D. S. iš esmės neprieštaravo pareiškėjo pasiūlytam skolininko turto dalies nustatymui bei naudojimosi butu tvarkai. Teismas pažymėjo, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Tačiau praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Teismas vertino tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1300-814/2013 yra pateiktas sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, kuriame sutuoktiniai susitarė, kad jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina D. S.. Teismas, įvertindamas nurodytą aplinkybę bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, darė išvadą, kad pareiškėjos pateiktas turto – trijų kambarių buto, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo variantas yra pagrįstas pakankamai racionaliu, stabiliu ir ekonomišku daikto naudojimu, nes siekiant užtikrinti bute gyvenančių asmenų interesų pusiausvyrą, visiškai logiška yra paskirti naudotis skolininkui vieną, bet didesnę gyvenamąją patalpą (kambarį 64-6, 17,31 kv. m.), o jo sutuoktinei, su kuria jų bendru sutarimu lieka gyventi nepilnametis sūnus, paskirti dvi, bet mažesnes gyvenamąsias patalpas (kambarius 64-5 – 14,11 kv. m. ir 64-7 – 14,12 kv. m.). Pažymėjo, kad tiek išieškotoją, tiek skolininką ir kitą bendraturtį tokia naudojimosi butu tvarka tenkina ir prieštaravimų jie nereiškia. Teismas dėl Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo natūra pažymėjo, kad šio turto, priskiriant šį daiktą vienam bendraturčiui, o iš kito priteisiant kompensaciją, šiuo atveju nėra galimybės, nes pats antstolis teismo posėdyje nurodė, kad automobilio vertė šiuo metu dar nėra nustatyta, todėl būtina sudaryti galimybę nukreipti išieškojimą į automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atskirą kilnojamąjį daiktą, nes išieškojimas iš ½ automobilio dalies yra neįmanomas. Teismas šioje dalyje tenkino pareiškėjos prašymą iš dalies ir nustatė, kad skolininkui E. S. priklauso automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gali būti realizuotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis vertės (b. l. 78-83).

 

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Apeliantas (antstolis) N. A. atskiruoju skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje 2-1566-598/2013 dalyje, susijusioje su skolininko buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymu ir naudojimosi šiuo turtu tvarka arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 88).

Motyvuose nurodė:

  1. Teismas nustatė, kad E. S. turto dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, yra ½, tačiau nustatant naudojimosi tvarką minėtu butu, jam paliko teisę naudotis akivaizdžiai mažesne dalimi minėto buto nei jam priklausanti idealioji šio turto dalis. Teismas privalėjo nustatyti kompensaciją skolininkui už jam tenkančią mažesnę buto dalį.
  2. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad E. S. ir D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu ir pateikė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą, kuriuo teismas negalėjo remtis, kadangi teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje nėra priimtas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartimi konstatuota, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus – valstybės interesus ir sutarties netvirtino.
  3. Bendraturčiai atskirai turi naudotis praktiškai vienodo dydžio patalpomis, o 17,31 kv. m. dalimi bus galimybė skirti naudotis nepilnamečiam vaikui. Nepagrįstas teismo argumentas, kad palikti vieną gyvenamąją patalpą E. S. ir D. S. netikslinga, nes nutraukus santuoką gali kilti konfliktai dėl bendro daikto naudojimo, kadangi sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios apskritai neaišku, ar atsiras.
  4. Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, neišsprendė klausimo dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Idealiajai ir realiajai daliai nesutampant, neaišku, į kurią dalį bendraturtis turi CK 4.76 straipsnyje numatytas teises ir pareigas, nes galimam turto įgijėjui turi būti aišku, su kuria buto dalimi bus susijusios teisės ir pareigos.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu prašo antstolio N. A. atskirąjį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1566-598/2013 palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, rėmėsi byloje pateiktais įrodymais ir pagrįstai atsižvelgė ne tik į bendraturčių, bet ir į susiklosčiusius faktinius naudojimosi santykius, racionalumo principą. Nustatyta tvarka nepažeidžia šalių interesų. Nustatytos naudojimosi tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ir būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės ar teismą prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (kitaip negu nustatyta naudojimosi tvarka). Teismo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka nekeičia nei skolininkui, nei jo sutuoktinei priklausančių nuosavybės teisių dalių, kurios po skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo bendraturčiams lieka ½ dydžio. (b. l. 91-95)

 

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 98 137,00 Lt skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų E. S. ir A. K., kreditoriaus valstybės, atstovaujamos VMI prie FM naudai (pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-09-25 vykdomąjį raštą Nr. 1-5-446/2009). Vykdymo proceso metu antstolis N. A. 2012-11-22 Turto arešto aktu areštavo skolininkui E. S. bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. S. priklausantį turtą – trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini).           Antstolio patvarkymais taip pat buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininko E. S. sąskaitose (AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Achemos“ KU sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir skolininko sutuoktinės D. S. sąskaitose (AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis taip pat 2013-04-17 patvarkymais areštavo lėšas, gaunamas iš skolininko sutuoktinės D. S. darbinės ar intelektinės veiklos Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijoje ir (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2013-04-17 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teisėmis priklausantis automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Antstolis atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia kreditoriaus bei bendraturčių interesus; galimam įgijėjui turi būti aišku, su kuria dalimi bus susijusios jo teisės ir pareigos; už skolininkui nustatytą mažesnę dalį kompensuotina; teismas nepagrįstai rėmėsi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektu ir kt. Kaip matyti, antstolio nuomone tinkamiausias ir labiausiai kreditoriaus interesus atitiktų buto, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, patalpų padalijimas tokiu būdu: 64-5 (14,11 kv. m.) – skolininkui E. S., 64-7 (14,12 kv. m.) – sutuoktinei D. S., o 64-6 (17,31 kv. m.) – palikti bendrai gyvenama patalpa. Taigi, apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su teismo nutartimi nustatytu skolininkui tenkančios idealiosios ir realiosios buto dalies santykiu, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, kambarių naudojimuisi padalijimu, kuris antstolio nuomone neatitinka ir nėra tiesiogiai proporcingas skolininkui tenkančios nuosavybės teise buto ½ dalies dydžiui.

Įstatyminė bendraturčių pareiga tartis įpareigoja bendraturčius bendrą daiktą valdyti, juo naudotis ir disponuoti kooperuojantis bei laisva valia derinant savo interesus, iš ko seka, jog bendraturčiai naudojimosi bendru daiktu tvarką turėtų nusistatyti ir įgyvendinti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvais, ieškodami priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Nepriklausomai nuo to, ar pagal bendraturčio, ar pagal išieškotojo reikalavimą nagrinėjama byla, turi būti atsižvelgiama į visų bendrosios nuosavybės dalyvių įstatymų saugomus interesus. Tuo tikslu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo kriterijus, kuriais teismai privalo vadovautis, spręsdami analogiško pobūdžio ginčus. Visų pirma, atsižvelgtina į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, o tai reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiąją, nustatymą daikte; galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas; faktinius naudojimosi santykius (tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi daiktu tvarką, atliktus pagerinimus savo naudojamoje dalyje). Racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu tvarka, kuri pašalina ar maksimaliai sumažina bendraturčių nesutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32). Taigi, bendras dalintino turto principas yra, kad kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji turto dalis atitiktų idealiąją dalį, tačiau, kai toks naudojimosi tvarkos nustatymas negalimas, leistini nukrypimai nuo tokio modelio, kas nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Svarbu, kad kiekvieną kartą vertinant naudojimosi tvarkos nustatymą, turi būti atsižvelgiama į tam tikrus kriterijus: neturi būti teikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių, paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bandraturčių tenkančių idealiųjų dalių dydžių, ir už tai nekompensuojama; nustatyta tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl daikto naudojimosi; tvarka neracionali; neefektyviai ir neekonomiškai daiktas naudojimas; pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ar trečiųjų asmenų teisės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, sprendžia, kad šiuo atveju idealiosios dalies (bendraturčiams tenkančios nuosavybės teisės po ½ dalį) ir nustatytos naudojimosi tvarkos ginčo butu nesutapimas nelaikytinas netinkamu naudojimosi tvarkos nustatytu, yra protingas ir iš esmės atitinkantis tiek suinteresuotų asmenų, tiek išieškotojo VMI prie FM interesus.

Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, pagrįstai vertino nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu faktą, kurioje numatytos su santuokos nutraukimu susijusios teisinės pasekmės – ne tik turto padalijimo, bet ir užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus – vaiko gyvenamosios vietos bei jo išlaikymo klausimai. Nors antstolis atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi netvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projekto dėl to, kad jis pažeidžia kreditoriaus – valstybės interesus, tačiau iš LITEKO duomenų suprastina, kad santuokos nutraukimo byloje pareiškėjai pateikė patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projektą, 2014 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu kreditorius VMI prie FM sutiko su pareiškėjų prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir neprieštaravo, kad būtų patvirtina pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu santuoką tarp E. S. ir D. S., sudarytą 1992 m. rugpjūčio 1 d. Jonavos rajono CMS, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kitų aspektų, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. trijų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, tarp pareiškėjų pasidalintas abipusiu sutarimu ir nutraukus santuoką abiems atitenka šio buto po ½ dalį. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ir po santuokos nutraukimo tiek E. S., tiek D. S. nuosavybės teisės dalies dydis į ginčo objektą – butą adresu (duomenys neskelbtini), Jonava – liko nepakitęs (koks nustatytas ir ginčijama nutartimi). 

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo buto gyvenamųjų patalpų naudojimo (paskirstymo) tvarką nustatė atsižvelgiant ne tik į suinteresuotų asmenų, bet ir į vaiko interesus, t. y. atsižvelgiant į aplinkybę, kad nutraukus santuoką nepilnamečio sūnaus T. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina D. S. iki vaiko pilnametystės, dvi mažesnes 14,11 kv. m. ir 14.12 kv. m. patalpas paliekant naudotis D. S. su sūnumi (kiekvienam naudotis po kambarį), o atitinkamai skolininkui E. S. – didžiausią buto (duomenys neskelbtini), Jonava, gyvenamąją patalpą 17,31 kv. m. (kambarį su balkonu). CPK 667 straipsnyje reglamentuotas institutas skirtas užtikrinti išieškotojo interesus, jei asmeninės nuosavybės teise skolininkas neturi turto. Pažymėtina, jog būtent tokią, teismo nustatytą naudojimosi turtu tvarką pasiūlė išieškotojas (kreditorius) VMI prie FM, kas reiškia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas, atsižvelgiant į ieškotojo (kreditoriaus) valią, maksimaliai užtikrina jo interesų apsaugą. Dėl nustatytos naudojimosi butu tvarkos neprieštaravo ir buto bendraturčiai, kurie teismo posėdžio metu sutiko su išieškotojo VMI prie FM patikslintu pareiškimu, kas reiškia, kad tokiu būdu išreiškė valią dėl naudojimosi tvarkos, kuri tiesiogiai liečia jų interesus, nustatymo – skolininkui palikti naudotis patalpą 64-6 (17,31 kv. m.), o D. S. patalpas 64-5 (14,11 kv. m.) ir 64-7 (14,12 kv. m.). Įvertinus faktines aplinkybes, kad tarp suinteresuotų asmenų nutraukta santuoka, su D. S. lieka nepilnametis sūnus, dėl nustatytos naudojimosi tvarkos nei kreditorius VMI prie FM, nei suinteresuoti asmenys neprieštaravo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ginčo patalpų paskirstymas labiausiai užtikrina faktiškai po santuokos nutraukimo bute liekančių gyventi asmenų – E. S., D. S. ir vaiko T. S. – interesų pusiausvyrą, neteikia prioriteto nei vienam iš bendraturčių, tuo pačiu užtikrina kreditoriaus interesus. Teismo nuomone, nurodyta situacija atitinka bendrąsias naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo taisykles – teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, kas leidžia daryti išvadą, kad šalys realiai galės naudotis joms paskirtomis patalpomis, tokia tvarka padės maksimaliai išvengti naudojimosi turtu nepatogumų ir sumažins konflikto kilimo galimybę dėl bendro naudojimo daikto. Be to, tokiu naudojimosi tvarkos nustatymu bus pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą, tačiau tai iš esmės nekeičia bendrasavininko nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendrasavininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarką, bendrasavininkų nuosavybės teisės dalys išlieka nepakitusios (po ½), kas reiškia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai. Kaip minėta, antstolis nutarties neteisėtumą grindžia galimo būsimo įgijėjo teisėmis ir pareigomis, tačiau teismas pažymi, kad naudojimosi tvarkos nustatymas būsimo nuosavybės teisių įgijėjo nuosavybės teisės dydžiui (½ daliai) jokios įtakos neturės. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu naudojimosi daiktu (butu) tvarka, kuria tam tikra apimtimi nukrypstama nuo realios daikto dalies atitikimo idealiai jo daliai modelio, nustatyta įvertinant byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių visetą (bendrasavininkai (buvę sutuoktiniai) lieka gyventi bute, kartu bute gyvena jų nepilnametis sūnus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina), tačiau tai nereiškia, kad pasikeitus tam tikroms faktinėms aplinkybėms, pvz:. pasikeitus ½ dalies savininkui, ši tvarka negalės būti keičiama.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis iš esmės priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjas                                                                                                           Evaldas Burzdikas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 1-5-446/2009
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės