Civilinė byla Nr. 2-48-714/2012
Teisminio proceso numeris: 2-19-3-01272-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
76.4; 76.3; 76.5; 77.4.2; 78.2.1.
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 25 d.
Jurbarkas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovei D. M., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei D. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui R. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas R. K. 2012 04 27 patikslino savo reikalavimus (pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l. 53-56) ir prašė teismo pripažinti jį L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, suteikti mergaitei pavadę K., nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią jis kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val. paimtų mergaitę, o vėliau ją grąžintų atsakovei, be to paimtų dukrą L. 15 dienų į savo namus kasmetinių atostogų metu bei 30-čiai valandų per Velykas ir 48-ioms valandoms per Kalėdų – Naujųjų metų šventes, apie ketinimus paimti dukrą į savo gyvenamąją vietą informuotų vaiko motiną ir konkrečiai su ja susitartų ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki vaiko pasiėmimo, prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė teismui (patikslintą) priešieškinį (b.l. 74-75), prašo teismo dukros L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo R. K. išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 500,00Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, priteisti dukrai L. M. išlaikymo skolą 9 000,00Lt už laikotarpį nuo 2010 12 01 iki 2012 06 01.
Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo reikalavimus dėl tėvystės pripažinimo, prašė pakeisti mergaitės pavardę iš M. į K., sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, sutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, pripažino, kad neteikė dukrai išlaikymo nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, prašė leisti jam pasimatyti su dukra kiekvieną sekmadienį atsakovės namuose nuo 15.00 iki 16.00val. iki dukrai sueis trys metai amžiaus. Nesutiko dėl išlaikymo skolos priteisimo.
Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad ieškovas yra jos dukters L. M. tėvas, prašė palikti mergaite pavardę M., nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, palaikė savo reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, sutiko leisti ieškovui bendrauti su dukra kas antrą sekmadienį savo namuose.
Apklausiam liudytoja Z. K. parodė, kad sūnus R. K. labai laukė dukters ir prisiima visą atsakomybę dėl jos, lankydavo mergaitę, sūnus jai yra sakęs, kad pirko vežimėlį, sūnus duodavo D. M. pinigų ir ji pati yra tai mačiusi, be to yra pati vežusi pinigus D. M. į (duomenys neskelbtini) kur ji su mergaite gyveno pas savo mamą, be to dar padėdavo ūkiškais darbais.
Apklausiama Jurbarko Švietimo centro Pedagoginės prichologinės tarnybos psichologė N. J. parodė, kad L. M. tarnyboje buvo konsultuojama dėl miego sutrikimo, kreipėsi mama D. M., tai buvo vienkartinė konsultacija, atsižvelgiant į mergaitės amžių, jai dveji metukai, bendravimas su tėvu turėtų vykti vaikui artimoje aplinkoje, pasimatymai neturėtų būti ilgi, vaikui būtina išlaikyti dienos režimą, nakvoti ji turėtų savo namuose, tik užsimezgus artimesniam ryšiui pasimatymus būtų galima ilginti, bendrauti kuo dažniau, bet ne būtinai akis į akį, galima per ryšio priemones.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Elena Kontenienė paaiškino, jog buvo pastebėta, kad L. M. ir jos mamos emocinis ryšys labai artimas, mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, D. M. pripažino, kad jos dukters tėvas yra R. K., tačiau nesutarimai kilo dėl mergaitės pavardė. L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama, išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400,000Lt per mėnesį yra pakankama suma tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti, tėvo bendravimas su dura turėtų prasidėti nuo trumpesnių pasimatymų mergaitės namuose, pavardę mergaitė galės pasirinkti pati, sulaukusi tinkamo amžiaus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta: L. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo dokumentuose duomenų apie tėvą nėra, motina nurodyta D. M. (b.l. 7), D. M. sūnus T. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenis L. M. teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, gyvenant D. M. šeimoje, mergaitės pavardė nėra kliūtis ieškovui R. K. įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas vaiko atžvilgiu, išlaikymas priteistinas ir bendravimo su vaiku tvarka nustatytina, atsižvelgiant į vaiko amžių (b.l. 17-18, 59-60), ieškovo R. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas Jurbarko rajone (b.l. 62-66), 2012 05 28 L. M. J. Švietimo centro Pedagoginėje prichologinėje tarnyboje buvo konsultuojama dėl miego ir nerimo sutrikimų, pateiktos rekomendacijos (b.l. 79).
Dėl tėvystės nustatymo.
Ieškovas teismo posėdžio metu, prisiekęs, palaikė savo reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo ir ekspertizės atsisakymo buvo įrašytas į posėdžio protokolą ir pasirašytas (b.l. 85) (Lietuvos Respublikos CPK 140str. 2d.). Ieškovui išaiškintos tėvystės pripažinimo ir nustatymo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos CK 3.148str. 1d., 3.149str., 3.155str. 1d., 3.159str. 1d., 3.192str., 3.194str.).
Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas R. K. yra jos dukters L. M. biologinis tėvas, šalys nesutarė dėl dukters pavardės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 187str., 182str. 5p.), nustatytina, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. K., o L. M. yra R. K. duktė (Lietuvos Respublikos CK 3.148).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
L. M. nuo gimimo faktiškai gyvena su motina, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys susitaria, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, kenktų vaiko interesams, nėra, VTAS skyriaus atstovė dėl to neprieštarauja. Nepilnametės L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina D. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.).
Dėl nepilnamečio vaiko pavardės.
Įregistruojant vaiko gimimą, mergaitės pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Byloje kyla ginčas dėl nepilnamečio vaiko pavardės, kadangi tėvų pavardė yra skirtingos (Lietuvos Respublikos CK 3.167str. 2d., 3.173str.).
Šiame ginče atmestinas ieškovo argumentas, remiantis tradicija, jog Lietuvoje vaikams paprastai suteikiama tėvo pavardė. Pagal įstatymą abiejų tėvų su vaikais susijusios teisė ir pareigos yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156str.). Todėl paprotys, jei toks ir būtų, šiuo atveju netaikytinas (Lietuvos Respublikos CK 1.4str. 2d.).
Vaikas turi būti įregistruojamas tuoj po gimimo, vaikas turi teisę turėti vardą ir pavardę, ir negali būti diskriminuojamas dėl to, kad jo tėvai nėra susituokę. Šios vaiko teisės yra įtvirtintos tiek Vaiko teisių konvencijoje (7,8 ir 14 straipsniai), tiek Lietuvos Respublikos įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose.
Bet koks tėvų ginčas dėl nepilnamečių vaikų sprendžiamas išimtinai atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus, taip pat į vaiko ir jo artimų žmonių tarpusavio santykius. L. M. nuo gimimo gyvena su savo motina, kurios pavardė M., jos brolis T. M., duomenų, kad šiuo atveju dėl pavardės R. K. būtų kaip nors apsunkintos galimybės įgyvendinti savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu nėra. Pripažinus vaiko tėvu, jo duomenys įstatymų nustatyta tvarka bus įtraukti į vaiko gimimo dokumentus, ir tokiu būdu bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo kilmę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl L. M. esamos pavardės būtų kaip nors pažeidžiamos jos teisės ir teisėti ir teisėti interesai. Mergaitė gyvena savo motinos šeimoje. Šeimos gyvenimo fakto nustatymas laikytinas ne tiek teisės, kiek fakto klausimu, kurio sprendimas kiekvienu atveju priklauso nuo vaiko ir kitų šeimos narių tarpusavio ryšio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai L. M. šeima laikytini jos motina D. M. ir brolis T. M.. Todėl mergaitės pavardė, pripažinus tėvystę turėtų likti tokia, kokia jai buvo suteikta įregistruojant gimimą.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).
Atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių dukra yra augantis vaikas, jai yra reikalingas pagerintas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę), vaiko poreikius (žaislai, gydymas, priežiūra ir kt.), pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, 400,00-500,00Lt vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaikui išlaikyti, o bendra abiejų tėvų skiriama suma vaiko išlaikymui yra artima nustatyto minimalios mėnesio algos dydžiui (Lietuvos Respublikos CK 6.461str. 2d.). Todėl atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, mergaitės amžių, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai L. M. periodinėmis išmokomis po 425,00Lt nuo 2011 11 01, tai yra nuo to mėnesio, kada buvo paduotas pradinis ieškinys teismui, ir ieškovas pripažįsta, kad nuo to laiko neteikia išlaikymo dukrai (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).
Išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimynine padėtį ir jų galimybes teikti tokį išlaikymą.
Atsakovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).
Dėl išlaikymo skolos.
Atsakovė šioje byloje prašo priteisti iš ieškovo dukrai išlaikymo skolą už ankstesnį laikotarpį nuo 2010 12 01 iki 2012 06 01. Ieškovas nesutinka, nurodo, kad išlaikymą dukrai jis teikė, mokėdamas atsakovei grynais pinigais, be to nupirko daiktus, reikalingus vaikui. Iš dalies jo paaiškinimus patvirtina liudytojos parodymai, atsakovės paaiškinimai dėl nupirktų žaislų. Be to atsakovė iki šios bylos nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip ji būtų galėjusi ir turėjusi užtikrinti savo dukters teisę gauti išlaikymą iš tėvo. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, negauta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad ieškovas nerėmė savo dukters iki 2011 spalio mėnesio (Lietuvos Respublikos CPK 176str.). Todėl atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaiku vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaiko interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.
Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. L. M. auga šeimoje, kurioje nėra suaugusio vyro. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra įtemti santykiai, į L. M. amžių, sveikatos, psichologinę būklę, psichologės paaiškinimus, bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti jos ryšius su abiem tėvais, nustatytina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią jis galėtų bendrauti su dukra atsakovės namuose kas antrą sekmadienį nuo 15.00val. iki 16.00val., kai ieškovas turės galimybę betarpiškai bendrauti su dukra (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.). Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad ieškovas kurį laiką nėra bendravęs su dukra, ilgesni ir dažnesni pasimatymai galėtų apsunkinti vaiko raidą, jo artimųjų gyvenimą. Mažai tikėtina, kad ir pats ieškovas, neseniai sukūręs naują šeimą, turėtų galimybę kiekvieną sekmadienį skirti dukters lankymui, kiekvienas neatvykimas nustatytu laiku, sukeltų vaikui nusivylimą dėl nepatenkintų lūkesčių. Daug teisingiau elgiasi tie tėvai, kurie bendravimą su vaikais išlaiko natūraliai besivystančiu procesu, pasimato ir bendrauja su vaikais, atsižvelgdami į konkrečius vaikų poreikius. Be to atkreiptinas šalių dėmesys į psichologės rekomendacijas bendrauti su vaiku per ryšio priemones. Išaiškintina šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir dukters pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str., CK 3.169str. 3d., Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).
Šalys šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis, apmokėta teisinė pagalba). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, abiejų šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš vienos šalies kitai nepriteistinas (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 2d.).
Iš ieškovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis 162,00Lt už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą, nuo kurio atsakovė, paduodant priešieškinį buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 96str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r.sav. ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ), tėvas yra R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , o L. M. yra R. K. duktė.
Nustačius tėvystę, palikti L. M. tą pačią pavardę – M.
Nustatyti nepilnametės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina D. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis 425,00Lt (keturių šimtų dvidešimt penkių litų) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2011 11 01 iki L. M. sueis pilnametystė.
Nepilnametei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jos motiną D. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti ieškovo R. K. ir jo dukters L. M. bendravimo tvarką, pagal kurią R. K. turi teisę bendrauti su dukra L. M. jos gyvenamoje vietoje kas antrą sekmadienį nuo 15.00val. iki 16.00val.
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 162,00Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Žyminis mokestis 285,00Lt turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimui įsiteisėjus civilinę byla Nr. N2-917-74/2010 grąžinti į teismo archyvą.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jūratė Lukšienė