VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant atsakovo atstovams advokatei Linai Andriuškevičienei, J. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Juris LT” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Invitek“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Urban architects“.
Teismas
nustatė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2020-11-06 UAB ”Juris LT“ ir UAB „Urban architects“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB ”Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Urban architects“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Invitek“. Ieškovas 2020-11-10 išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
UAB „Urban architects“ sudarė su atsakovu UAB „Invitek“ 2020-08-12 Projektavimo sutartį Nr. 01/2020-08-12, pagal kurią atliko projektavimo darbus bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Atsakovas dalį sumos pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą sumokėjo pradiniam kreditoriui iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, liko nesumokėta 2 127,50 Eur. Esant įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą – 2 127,50 Eur – pagal sutartį ir pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą sumokėjo tik gavęs ieškovo 2020-11-10 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo (sumokėjo 2020-11-13 pradiniam kreditoriui), tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta.
Remiantis ieškovo 2020-11-10 pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovui duomenimis, atsakovas yra skolingas ieškovui ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatų pagrindu.
Atsakovas atsiliepime prašo atmesti ieškinį.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas nenurodo, kada suėjo atsakovui terminas atsiskaityti, nėra nurodyti atsiskaitymo terminai. Ieškovas neįrodinėja fakto, kad atsakovas pažeidė atsiskaitymo terminus su UAB “Urban architects”.
Ieškovas ieškinyje klaidingai teigia, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo pradelstą skolą, nes 2020-11-13 dienos atsakovui išsiųstame elektroniniame laiške nurodo, kad terminas atsiskaityti suėjo 2020-11-09, tuo tarpu Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2020-11-06. Todėl akivaizdu, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, atsakovas neturėjo jokių pradelstų skolų, kas įrodo ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių neatitikimą tikrovei.
Pažymi, kad UAB “Urban architects” įsipareigojo parengti projektą (atlikti sutartus darbus) iki 2020-10-12 dienos (Rangos sutarties 4.1. punktas), tačiau vėlavo, projekto bylos buvo perduotos atsakovui tik 2021-10-30.
Galutinis atsiskaitymas pagal sutarties 3.3 punkto b papunktį buvo siejamas su projekto suderinimu ir patvirtinimu su užsakovo - UAB (duomenys neskelbtini), kaip statybos objekto generalinio rangovo techniniu prižiūrėtoju.
Atsakovas, vykdydamas sutartį 2021-08-13 sumokėjo UAB “Urban architects” 3 327,50 Eur avansą. Jam parengus projektą ir perdavus jį atsakovui, atsakovas geranoriškai atliko dalinį likusios mokėtinos sumos mokėjimą, konkrečiai 2020-10-30 sumokėjo Rangovui 1 200 Eur. Likusią projekto rengimo kainą – 2 127,50 Eur - atsakovas, vadovaudamasis sutartimi, sumokėjo 2020-11-13, t. y. po to kai projektą patvirtino ir priėmė užsakovas UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini), kaip statybos objekto generalinis užsakovas ir rangovas, projektą patvirtino ir priėmė 2020-11-10, ką įrodo atsakovo teikiamas 2020-11-10 Dokumentų perdavimo lydraštis Nr. 2.
Kadangi UAB “Urban architects” priėmė atsakovo atliktą mokėjimą, o ieškovas to neginčijo, sutiko su pinigų sumokėjimu, atsakovas vertina, kad ieškovas tokiais savo konkliudentiniais veiksmais atšaukė savo pranešimą apie reikalavimų perėmimą (CK 109 straipsnio 6 dalis) ir dėl to neturi teisės reikšti atsakovui papildomų reikalavimų.
Vėliau teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad kartu pridedamas elektroninis susirašinėjimas su UAB “Urban architects” atstovu V. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu L. T. patvirtina, kad po ginčo Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo atsakovas, V. P. ir L. T. derino projekto galutinius sprendinius, t. y. UAB “Urban architects” rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė net po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Iš teikiamo susirašinėjimo taip pat matyti, kad UAB “Urban architects” įgaliotiems asmenims buvo neabejotinai žinoma, kad visi projektiniai sprendiniai turėjo būti suderinti su generalinio rangovo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingais asmenimis, kas patvirtina atsakovo atsiliepimo argumentus apie tai, kad galutinis atsiskaitymas pagal ginčo rangos sutartį buvo siejamas būtent su projekto suderinimu su generalinio rangovo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingais asmenimis.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Į teismo posėdyje neatvyko ieškovo atstovas. Gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovai iš esmės palaikė atsikirtimus, nurodytus atsakovo procesiniuose dokumentuose.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-695/2015).
Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).
Taigi minėto teisinio reglamentavimo, faktinių aplinkybių ir byloje esamų įrodymų pagrindu nagrinėtinas ginčas.
Byloje nekilo ginčas, kad 2020-08-12 UAB „Urban architects“ ir UAB „Invitek“ sudarė projektavimo sutartį Nr. 01/2020-08-12 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu rangovas UAB „Urban architects“ įsipareigojo parengti projektą “Gydymo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas” iki 2020-10-12 dienos (Sutarties 4.1 punktas).
Ieškovė neginčijo ir atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas pagal Sutartį 2021-08-13 sumokėjo UAB “Urban architects” 3 327,50 Eur avansą, parengus projektą ir perdavus jį atsakovui, atsakovas atliko dalinį likusios mokėtinos sumos mokėjimą - 2020-10-30 sumokėjo rangovui 1 200 Eur; likusią projekto rengimo kainą – 2 127,50 Eur - atsakovas sumokėjo 2020-11-13 - po to kai projektą patvirtino ir priėmė užsakovas UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini), kaip statybos objekto generalinis užsakovas ir rangovas, projektą patvirtino ir priėmė 2020-11-10 – tai patvirtina 2020-11-10 Dokumentų perdavimo lydraštis Nr. 2.
Iš Sutarties 3.3 punkto b papunkčio matyti, kad jos šalys sutarė, jog parengus darbo projektus, juos suderinus su užsakovu, mokama likusi dalis pinigų – 2 750 Eur + PVM per 5 darbo dienas. Taigi, atsiskaitymo sąlyga siejama su projekto suderinimu su užsakovu – tai ne sutartyje UAB „Invitek“ įvardintas „Užsakovas“, o, kaip tikėtinai nurodo ir atsakovas (ko neginčijo ir ieškovas), tai siejama su pastarojo užsakovu – generaliniu rangovu UAB (duomenys neskelbtini); sutartyje lingvistiškai ir rašoma „užsakovas“ mažąja raide (CK 6.193 straipsnis). Liudytojas L. T., UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas, teisme patvirtino, kad jų įmonė samdė atsakovą, kuris dalies darbų atlikimui – darbo projektui – sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Urban architects“.
Taigi, nagrinėjamu atveju projektą suderinus 2020-11-10, likusį mokėjimą atlikus 2020-11-13, konstatuotina, kad atsakovas nepažeidė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimą, t. y. tinkamai įvykdė atsiskaitymą (Sutarties 3.3 punkte b papunktyje numatytas 5 darbo dienų apmokėjimo terminas). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių minimą suderinimo datą – 2020-11-10.
Tokiu atveju darytina išvada, kad nepraleidus mokėjimo termino, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatų pagrindu.
Pažymėtina, kad ieškovo pareiga įrodyti reikalavimo sutarties pagrindu perimtų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau ieškovas nepateikė papildomų įrodymų ar paaiškinimų dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, nors teismas išaiškino teisę teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis).
Konstatavus, kad netenkintinas reikalavimas dėl 40 Eur sumos priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį atmetus, ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovo priteistina atsakovui 450 Eur už advokato pagalbą, o į valstybės biudžetą - 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl pandemijos paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Juris LT”, juridinio asmens kodas 303262509, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Invitek“, juridinio asmens kodas 302485377, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Juris LT”, juridinio asmens kodas 303262509, į valstybės biudžetą 6,97 Eur (šešis eurus 97 ct) bylinėjimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas