Pranešėja L. Tupienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A -  95 - 40/2007

Teisėja D. Šabanskienė                                                Procesinio sprendimo kategorija 35.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 22 d.

Šiauliai 

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienė, Egidijaus Mockevičiaus,

sekretoriaujant Daivai Barisienei,

dalyvaujant ieškovui R. P.,

ieškovo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,

atsakovei V. B.,

atsakovės atstovei advokatei V. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1275-766/2006 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei V. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

        Ieškovas R. P. su ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ir prašė pripažinti galiojančia 2001 m. rugsėjo 25 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. P. ir J. B. ir patvirtinti jos sudarymą. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. rugsėjo 21 d. su J. B. sudarė sutartį, kuria susitarė dėl J. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Sutartyje numatyta, kad parduodamame bute ieškovas apsigyvens nuo jos pasirašymo dienos, o buto kainą -16000 Lt sumokės dalimis iki 2005 m. sausio 1 d. Šį įsipareigojimą ieškovas įvykdęs, todėl pardavėjui pagal sutarties 7 p. yra atsiradusi pareiga įstatymo nustatyta tvarka įforminti pirkimo – pardavimo sutartį. Buto pardavėjui J. B. mirus, jis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nespėjo įvykdyti, todėl buto pirkimo pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo įforminta. J. B. palikimą pagal 2006 m. birželio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą priėmė V. B., kuri pripažino ir neginčijo tarp ieškovo ir J. B. sudarytos sutarties, tačiau pareikalavo daugiau kaip du kartus didesnės kainos – be jau sumokėtų 16000 Lt, pareikalavo sumokėti 17000 Lt. Todėl atsakovei vengiant notarine tvarka įforminti pirkimo – pardavimo sutartį, yra pažeidžiamos ieškovo, kaip savininko, daiktinės teisės, yra varžomos disponavimo įsigytu turtu galimybės. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad sudaryta sutartis atitinka būtinąsias daikto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, numatytas CK 6.305, 6.396 ir 6.39 straipsniuose. Šalys sutartį iš dalies įvykdė- pirkėjas sumokėjo pardavėjui sutartą kainą, o pardavėjas sumokėtus pinigus priėmė.

       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė V. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog sudaryta sutartis atitinka būtinąsias nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, nes sutartis neatitinka jos formai keliamų reikalavimų, ji turėjo būti sudaryta notarine forma. Be to, sutartyje numatytas butas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl J. B. be atsakovės sutikimo negalėjo jo parduoti. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog sutartyje numatytą 16000 Lt sumą jis sumokėjo J. B., o pastarasis sumokėtus pinigus priėmė. Atsakovės vyras J. B. (buto pardavėjas) mirė 2006 m. vasario 11 d., t.y. praėjus daugiau kaip metams nuo sutartyje numatyto termino, iki kurio ieškovas turėjo sumokėti 16000 Lt sumą, tačiau galiojanti buto  pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

        Radviliškio rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino galiojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą 2001 m. rugsėjo 25 d. tarp J. B. ir R. P., ir patvirtino šios sutarties sudarymą. Priteisė iš atsakovės V. B. ieškovui R. P. 480 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6, 10 Lt išlaidų valstybei. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, konstatavo, kad tiek ieškovas R. P., tiek kita sutarties šalis - J. B. sutartį įvykdė, pardavėjas perdavė butą, priėmė pinigus, siekė butą įteisinti pirkėjo vardu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas buvo tik buto nuomininkas. Atsakovės teiginiai, kad raštelį, kuriame nurodyta, jog parduoda butą atsakovui už 33000 Lt, ji sudarė skubėdama, prieštarauja byloje esančioms ir nustatytoms aplinkybėms.

      Apeliaciniu skundu atsakovė V. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp ieškovo ir J. B. sudarytą 2001 m. rugsėjo 25 d. įvertino kaip nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikė šį sandorį reglamentuojančias CK normas. Vertinant sutartyje numatytą atsiskaitymo sąlygą  visumoje su kitomis  sutartyje numatytomis sąlygomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, sudaryta sutartis laikytina preliminariąją sutartimi.
2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.393 straipsnio 4 d. konstatuodamas, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui perėjo nuo daikto perdavimo. Byloje neįrodytas buto perdavimo ieškovui valdyti faktas pagal specialiojoje CPK 6.398 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. 
3. Sutarties 1 punkte numatytas konkretus terminas – iki 2005 m. sausio 1 d. per kurį sutartis tarp ieškovo ir J. B. turėjo būti įvykdyta. Pasibaigus šiam terminui ieškovas nereikalavo, jog J. B. įvykdytų sutarties 7 d. nuostatą – sudarytų pagrindinę sutartį.
4. Teismo išvados nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, jos prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Aplinkybė, kad buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ilgiau kaip metus po sutartyje numatyto termino, leidžia daryti išvadą, jog sutartyje numatyta likusi 14500 Lt pinigų suma J. B. nebuvo perduota.
5. Teismas pažeidė CPK 176-178, 185 straipsnių reikalavimus, nes vertino tik ieškovui palankius įrodymus, pažeidė tarp ginčo šalių pusiausvyrą dėl įrodinėjimo pareigos, nes visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.
6. Teismas neįvertino, kad atsakovė nebuvo ginčo sandorio šalis, todėl jai nežinoma santykių tarp ieškovo ir J. B. eiga. Tokiu būdu, ieškovas privalėjo tiek teismui, tiek atsakovei įrodyti, jog įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus.

        Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. P. (jo atstovas)  prašo apeliacinį skundą atmesti, o  Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantės teiginys, kad sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis laikytina preliminariąja sutartimi, neatitinka materialinės teisė normose įtvirtintų sutarčių aiškinimo principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 
2. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad butas ieškovui būtų buvęs perduotas kokios nors kitos, o ne tų pačių šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.
3. Teismo sprendime pakankamai aiškiai nurodyta, kad pinigų perdavimo faktą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, todėl negrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas neįrodė, kad sumokėjo sutartyje numatytą kainą.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, ieškovas byloje buvo pakankamai aktyvus ir pasirūpino savo pareiga surinkti visus įrodymus.

        Apeliacinis skundas tenkintinas.

        Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, pagrindinis šios sutarties bruožas – aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas būsimos pagrindinės sutarties dalykas bei aptartos esminės pagrindinės sutarties sąlygos. Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Šyvokas prieš A. Neniškienę ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, kategorijos: 42.4; 45.1; 45.6, pateikė išaiškinimus, pagal kokius kitus kriterijus konkreti sutartis, kilus ginčui, turėtų būti kvalifikuojama preliminariąja ar kita sutartimi. Plenarinė sesija pažymėjo, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju). Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. 

        Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. rugsėjo 25 d. tarp J. B. ir R. P. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis. Pagal šios sutarties 1 punktą pardavėjas (J. B.) įsipareigoja parduoti išsimokėtinai butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 16000 Lt ir sutinka, kad šią sumą pirkėjas išmokės iki 2005 m. sausio 1 d., mokėdamas kiekvieną mėnesį nemažiau kaip 400 Lt. Sutarties  2 punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja kiekvieną mėnesį išmokėti pardavėjui ne mažiau kaip 400 Lt bei apmokėti telefono ir komunalinius patarnavimo mokesčius, kurie bus suteikti pirkėjui, bei pilnai atsakyti už buto priežiūrą, o pagal sutarties 5 punktą - pardavėjas sutinka, kad pirkėjas į butą gali kraustytis nuo sutarties pasirašymo. Taigi minėti bylos duomenys patvirtina, kad  buto pardavėjas J. B. perdavė  ieškovui valdyti (leido bute apsigyventi, mokėti mokesčius) sutartyje numatytą butą. Tai, jog ieškovas sutartyje numatytą butą valdė, patvirtina ir bylos medžiaga, šių  aplinkybių neneigia ir atsakovė. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad sudaryta sutartis laikytina preliminariąją sutartimi.

        Pagal CK 6.393 straipsnio pirmą dalį nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

        Minėtos pirkimo – pardavimo sutarties 8 punkte numatyta, kad įnešamos sumos bus patvirtinamos pirkėjo ir pardavėjo parašu kitoje sutarties pusėje. Įnešant pinigus kitoje sutarties pusėje turi būti nurodyta data, įnešama pinigų suma (sutarties 9 punktas). Pagal sutarties 1 punktą ieškovas su J. B. susitarė, jog 16000 Lt sumokės iki 2005 m. sausio 1 d., mokėdamas kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 400 Lt. Tačiau byloje pateiktos pirkimo - pardavimo sutarties kitoje pusėje nėra patvirtinta, jog ieškovas sumokėjo J. B. sutartyje nurodytus 16000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadinasi, ieškovas nepateikė duomenų, jog įvykdė minėtos pirkimo - pardavimo sutarties 8 ir 9 punktų sąlygas. Byloje esantis 2001 m. gruodžio 1 d. raštelis, kuriame nurodyta, jog J. B. iš R. P. gavo 1500 Lt įnašą (b.l. 43), nepatvirtina, jog ieškovas iš esmės įvykdė sutartyje numatytas įsipareigojimus sumokėti už perkamą butą.

        Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotas bendras įrodinėjimo taisykles, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą konstatavo, kad liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas sandorį įvykdė. Tačiau byloje esantys pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai, nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovas įvykdė pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. sumokėjo sutartyje numatytą sumą už butą. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog J. B. priėmė iš ieškovo nurodytą 16000 Lt sumą. Iš to seka, kad darydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 185 straipsnyje nustatytų visapusiško ir objektyvaus įrodinėtinų aplinkybių byloje įvertinimo reikalavimų.

      Taip pat analizuojant bylos duomenis negalima nepastebėti, kad J. B. mirė 2006 m. vasario 11 d. (b.l. 23). Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog ieškovas 16000 Lt išmokės iki 2005 m. sausio 1 d. (sutartis 1 punktas; b.l. 6). Šios aplinkybės patvirtina, kad J. B. mirė praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto termino ieškovui sumokėti už parduodamą butą. Todėl ieškovo argumentai, jog J. B. mirtis lėmė tai, jog buto pirkimo – pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, laikytini prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims. 

       Vien tai, jog ieškovas nuo sutarties pasirašymo dienos apsigyveno pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytame bute, mokėjo mokesčius bei atliko buto remonto darbus (keitė buto langus) nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - sumokėjo 16000 Lt už perkamą butą. Byloje esantis atsakovės V. B. raštelis, kuriame nurodyta, kad parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 33000 Lt, nes likusi įsiskolinimo suma 17000 Lt (b.l. 7), taip pat iš esmės nepatvirtina ieškovo teiginių, jog šalys sutartį iš dalies įvykdė, ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą kainą, o pardavėjas sumokėtus pinigus priėmė.  

        Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) - ieškinys atmestinas.

        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Todėl atmetus ieškovo R. P. ieškinį, atsakovės V. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 str.) priteistinos ieškovo R. P. Žyminio mokesčio iš viso apeliantė sumokėjo 480 Lt (b.l. 72), o advokatei už atstovavimą – 1000 Lt (b.l. 22). Taip pat priteistinos iš ieškovo teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 str.). 

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies antru punktu,

n u s p r e n d ž i a:

        Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

        Ieškovo R. P. ieškinį atmesti.

        Priteisti iš R. P. (duomenys neskelbtini) V. B. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų bei valstybės naudai 10,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Liudvika Tupienė

Teisėjai                                                                                                   Regina Agota Gutauskienė

                                                                                                                Egidijus Mockevičius