Civilinė byla Nr. 2-9328-476/2019
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00646-2019-2
Procesinių sprendimų kategorijos:
(S)
2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 4 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,
sekretoriaujant Linai Indilienei,
dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,
atsakovui Ž. D.,
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Ž. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė V. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., gim(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti Ž. D. bendravimo su dukterimis D. D. ir G. D. tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į dukterų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val. Priteisti iš Ž. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D. ir G. D., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eurų kiekvienai, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti V. B.. Priteisti iš Ž. D. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė V. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį į tenkinti, paaiškino, kad atsakovas Ž. D. yra D. ir G. D. tėvas. Kartu su atsakovu nebegyvena, dukros gyvena kartu su ja. Mano, kad sugebės užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams normalias gyvenimo sąlygas, jei iš atsakovo bus priteistas 300 Eurų per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės. Dukterų išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma kiekvienai, išlaidos maistui sudaro 300 Eur, higienos prekėms 75 Eur, vaistams 75 Eur, rūbams ir avalynei 150 Eur. Jos pajamos yra 740 Eur, šias pajamas sudaro išmokos iš Sodros bei pašalpos, ji šiuo metu niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje. Atsižvelgiant į atsakovo pajamas, sutiko materialinio išlaikymo sumą sumažinti iki 150,00 eurų per mėnesį.
Atsakovas Ž. D. paaiškino, kad šiuo metu jis alkoholio nevartoja ir tikrai rūpinasi savo nepilnametėmis dukromis. Jis bando susirasti darbą, bet neranda. Tam, kad galėtų pragyventi, verčiasi atsitiktiniais darbais. Už gautas lėšas perka maistą, būtiniausius reikmenis. Kai turi pinigų, duoda dukroms. Jis mato trūkumų V. B. elgesyje ir vaikų auklėjime. Sutinka, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Jis norėtų su dukromis bendrauti kiekvieną savaitgalį, bet su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutinka. Dukrų išlaikymui skirti po 300 eurų per mėnesį jis negali. Ieškovei sumažinus išlaikymo sumą iki 150 eurų, stengsis šią sumą sumokėti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Renata Kizienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su vaikais gyvena S. B. name su patogumais. Tarnyba atsižvelgusi į vaikų nuomonę bei į tai, kad nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į motinos pastangas tenkinti vaikų poreikius mano, kad D. ir G. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jų interesus.
Ieškinys pagrįstas, tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsakovas su dukromis bendrauja telefonu, su jomis aptaria susitikimo vietą ir laiką, apie tai informuoja ieškovę. Šalis tokia tvarka tenkina, todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų norus, nustatytina šalių prašoma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. G. D. ir D. D. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo Ž. D. bendravimo su dukromis tvarką, nustatant kad tėvas su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į dukterų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.
Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2019 m. birželio mėnesio nebegyvena kartu, visą šį laiką šalių nepilnametės dukros gyveno ir šiuo metu gyvena su savo motina (ieškove). Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovė su nepilnametėmis dukromis ir dar dviem vaikais gyvena S. B. priklausančiame name su patogumais. Namuose yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys. Be to, Vaiko teisių specialistė bendravo su D. ir G. Mergaitės paaiškino, kad su tėčiu bendrauja, tačiau norėtų gyventi su mama, nes tėtis girtauja. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas Ž. D. byloje pasirinko pasyvią poziciją, savo nuomonės dėl vaikų gyvenamas vietos nustatymo nereiškė, tarp šalių dėl šio ieškovės reikalavimo ginčo nėra, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų D. D. ir G. D. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) geriausiai atitiktų vaikų interesus. Taip pat nustatytina tėvo atsakovo Ž. D. bendravimo su dukromis tvarką, nustatant kad tėvas su dukromis D. ir G. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į dukterų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė V. B. iš atsakovo Ž. D. prašė priteisti 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienai dukrai. Nurodė, kad dukterų išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma kiekvienai, išlaidos maistui sudaro 300 Eur, higienos prekėms 75 Eur, vaistams 75 Eur, rūbams ir avalynei 150 Eur. Jos pajamos yra 740 Eur, šias pajamas sudaro išmokos iš Sodros bei pašalpos, ji šiuo metu niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje (b. l. 8, 9).
CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiam vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Ji gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Be to, sprendžiant dėl išlaikymo turi būti vertinami protingi vaiko poreikiai, kadangi abiejų tėvų galimybės prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo gali būti nevienodos. Nors ieškovė nurodo, kad dukterų išlaikymui reikia skirti 300 Eur kiekvienai mergaitei per mėnesį ir pateikia išlaidų detalizaciją, tačiau, teismui kyla abejonių, ar pateikta išlaidų sąmata yra reali, ar ieškovė kiekvienos dukters išlaikymui, tikrai išleidžia 300 Eur per mėnesį sumą, kadangi ieškovės šeimoje auga ir dar du nepilnamečiai vaikai, o jos pajamoms esant 740 Eur per mėnesį, akivaizdu, kad ieškovė skirti 300 Eur per mėnesį vieno vaiko išlaikymui neturi jokių finansinių galimybių. Be to, ieškovė nurodo kad vaistams per mėnesį vaikams reikalinga 75 Eur suma, tačiau kokiems konkrečiai vaistams yra skiriama tokia suma, ieškovė nenurodo bei įrodymų teismui nepateikia. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad D. ir G. D. turi sveikatos problemų dėl kurių turi nuolat vartoti vaistus, dėl ko yra patiriamos 75 Eur išlaidos vaistams per mėnesį.
Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovei V. B. tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, be to, gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Tačiau, pažymėtina, jog nors šalių nepilnametės dukros gyvena kartu su ieškove, tai nesuponuoja išvados, jog dėl šios priežasties iš kartu negyvenančio tėvo turėtų būti priteista ženkliai didesnė išlaikymo dalis (perkelta didesnė vaiko išlaikymo našta). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Ž. D. niekur nedirba (b. l. 30), registruoto nekilnojamojo turto savo vardu neturi (b. l. 31), be to, kaip savo išvadoje nurodė vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 17-21, Ž. D. turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir ketina vykti gydytis Priklausomybės ligų centrą. Kita vertus, atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra, ir tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas byloje pasirinko pasyvią poziciją, ieškovės reikalavimų neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nepilnamečiams vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300,00 Eur per mėnesį tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo Ž. D. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokia suma, teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra visiškai pakankama tokio amžiaus vaikų išlaikymui. Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė V. B..
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 108,00 Eur žyminis mokestis (150,00 Eur x 12 mėn. x 2 x 3% = 108,00 Eur).
Teismas šioje byloje patyrė 4,98 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 182,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei V. B. 2019-06-18 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu (b. l. 4) suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, kad ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo atliestas nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo Ž. D. (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 108,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, taip pat 208,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 29).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimis D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į dukterų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.
Priteisti iš Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki vaikų pilnametystės.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.
Nepilnamečio vaikų, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,98 Eur (keturis eurus, 98 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus, 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Irena Narbutienė