Civilinė byla Nr. 2A-169-258/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42136-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliantei dėl laiku nesumokėto užmokesčio už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas priteisimo.             

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 84,85 EUR nesumokėto užmokesčio dalį pagal 2013-01-02 Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. (3.3)-NS-4-13 už 2015 m. gegužės 18-25 dienas atliktus advokato R. V. procesinius veiksmus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Apeliantė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-01-02 advokatas R. V. su apeliante pasirašė Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. (3.3)-NS-4-13, kuria įsipareigojo nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosios teisės srityje 40 valandų (išskyrus tuos atvejus, kai 40 valandų nesusidaro dėl įstatymais nustatytų švenčių dienų arba Darbo kodekso tvarka perkėlus poilsio dieną į kitą darbo dieną) per savaitę darbo dienomis, taip pat nedarbo ir švenčių dienomis (pagal budėjimo grafikus). Sutartis imperatyviai įpareigoja nuolatinį advokatą teikti tik antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę darbo dienomis, taip pat nedarbo ir švenčių dienomis, atsižvelgiant į tai, kad kasdieninę darbo laiko trukmę sudaro 8 darbo valandos. 2015-06-25 buvo išmokėtas 1654,73 EUR užmokestis, atsakovė atsisakė išmokėti 239,76 EUR užmokesčio už 20 valandų 15 minučių laiko. Bylos nagrinėjimo metu susipažinusi su teismo išreikalautu paaiškinimu iš Mykolo Romerio universiteto, apeliantė 2016-04-25 išmokėjo advokatui neišmokėto užmokesčio dalį 154,91 EUR už 13 valandų 5 minutes laiko. Liko neišmokėtas 84,85 EUR užmokestis už 7 valandas 10 minučių laiko. Apeliantė neišmokėjo likusios dalies dėl to, kad advokato gegužės mėn. ataskaitoje pateikiami duomenys nėra teisingi ir advokatas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui iš apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovo R. V. naudai 84,85 EUR nesumokėto užmokesčio dalį už 2015 m. gegužės mėn. suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 84,85 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 620 EUR bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktoje ataskaitoje už 2015 m. gegužės 1-31 d. nurodoma, kad ieškovas faktiškai suteikė 160 val. antrinės teisinės pagalbos paslaugų (1 t., b.l. 20-31). Apeliantė šios ataskaitos leistinais rašytiniais įrodymais nenuginčijo (CPK 178 str.). Gavus 2016-03-18 Mykolo Romerio universiteto raštą, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovo teiktų ir ataskaitoje nurodytų antrinės teisinės pagalbos paslaugų valstybei darbo laikas sutaptų su laiku, kuriuo ieškovas dalyvavo baigiamųjų darbų gynimo posėdžiuose ar egzamine, kaip pirminiuose savo paruošiamuosiuose dokumentuose teigė atsakovė. Tuo tarpu ieškovas visus procesinius veiksmus teikiant antrinę teisinę pagalbą 2015 m. gegužės mėn., dėl kurių byloje buvo kilęs ginčas, pagrindė rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 64-82), paaiškinimais.
5. Teismas pripažino, kad ataskaitoje nurodyti atlikti procesiniai veiksmai ir joje nurodytas faktiškas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbą iš esmės pagrįstas, išskyrus 2015-05-18 teismo posėdžio trukmė baudžiamojoje byloje Nr. 1-932-818/2015 buvo ne 2,50 val., kaip nurodyta advokato ataskaitoje (1 t., b.l. 30), tačiau 1.50 val., ką patvirtina teismo 2015-11-10 raštas ir 2015 m. gegužės 22 d. posėdžio trukmė ne 45 min., o 30 min., ką patvirtina 2015-11-16 teismo raštas (1 t., b.l. 79). Taip pat byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovo susipažinimas su byla Nr. N1-1709-295/15 faktiškai vyko nuo 13.00 – 16.00 (1 t., b.l. 82), t.y., 3 val. (1 t., b.l. 82), nors ataskaitoje nurodoma tik 2 val. (1 t., b.l. 21), t.y. ataskaitoje nurodyta viena valanda mažiau negu byloje nustatyta iš rašytinio įrodymo (1 t., b.l. 82). Taigi susidaręs 1 val. skirtumas dėl nurodyto 2015-05-18 posėdžio trukmės advokato ataskaitoje išsilygino pridėjus 1 val. advokatui, kurią jis faktiškai dirbo susipažindamas byla Nr. N1-1709-295/15. Atsižvelgiant į šiuos nežymius neatitikimus, teismas vertino, kad ieškovo pateikta ataskaita už 2015 m. gegužės 1-31 d. patvirtina, kad ieškovas faktiškai suteikė 160 val. antrinės teisinės pagalbos paslaugų 2015 m. gegužės mėn. (1 t., b.l. 20-31), atsakovė šios ataskaitos leistinais rašytiniais įrodymais nepaneigė, o argumentai, kuriais atsakovė atsisako sumokėti likusius 84,85 EUR už antrinės teisinės pagalbos paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantė Valstybės garantuojama teisinė pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

6.1. Ieškovas R. V. nuo pat sutarties sudarymo momento niekada nesikreipė į apeliantę su prašymu suderinti laiką, kuriuo jis galėtų  vykdyti mokslinę pedagoginę veiklą darbo dienomis ir darbo valandomis, imantis alternatyvių priemonių, kaip būtų galima atidirbti tokiai veiklai sugaištą laiką arba susitarti dėl kitokių sąlygų, tenkinančių abi šalis. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribose ir laikydamasi teisinio reglamentavimo, siekė spręsti ginčą taikiu būdu ir skatino abipusį bendradarbiavimą, tačiau ieškovas tokį apeliantės siekį ignoravo, ką iš esmės patvirtina ieškovo elgesys iki bylos nagrinėjimo proceso ir jo metu. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningu šalies elgesiu, pažeidžiančiu sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimo principus.

6.2. Teismas, spręsdamas ginčą, turėjo vertinti ieškovo reikalavimus ir faktines aplinkybes ne pirminio ieškovo ieškinio ribose, o būtent patikslinto ieškovo ieškinio ribose, kai apeliantė nustatė, jog nėra pagrindo ieškovui išmokėti dalį, kurią sudaro 84,85 Eur, užmokesčio. Teismas tokiu vertinimu pažeidė šalių rungimosi principą, kas sudaro pagrindą teismo skundžiamą sprendimą pripažinti nepagrįstu.

6.3. Teismas, spręsdamas ginčą ir vertindamas aplinkybes, susijusias su ieškovo pirminiame ieškinyje keliamais reikalavimais, neatsižvelgė į tai, kokia padėtis buvo ieškovui R. V. pateikus apeliantei duomenis apie teiktą/teikiamą antrinę teisinę pagalbą už 2015 m. gegužės mėn. ir dėl kokių priežasčių apeliantė neišmokėjo ieškovui dalies užmokesčio už jo sugaištą laiką. Apeliantė, gavusi duomenis, sudarančius pagrindą pakeisti priimtus sprendimus, nedelsiant juos pakeitė ir išmokėjo užmokesčio dalį, nors advokatui užmokesčio dalis buvo neišmokėta dėl jo paties nesąžiningo elgesio. Tokia situacija susiklostė ne dėl apeliantės, o dėl ieškovo R. V. veiksmų.

6.4. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantė, vadovaudamasi naujais duomenimis, gautais teismo iš universiteto, iš esmės naujai įvertino aplinkybes ir 2016-04-25 išmokėjo advokatui neišmokėto užmokesčio dalį - 154,91 Eur už 13 valandų 5 minutes sugaišto laiko (apeliantės direktorės 2016-04-22 įsakymas (3.4) NADV-3-1498 ir banko pavedimo išrašas), kas paskatino ieškovą teikti teismui patikslintą ieškinį. Likusios mėnesinio užmokesčio 84,85 Eur dalies už 7 valandas 10 minučių laiko dėl to, kad esami duomenys patvirtino, jog advokato gegužės mėnesio ataskaitoje pateikiami duomenys nėra teisingi ir advokatas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą 40 val. per savaitę. Šių aspektų teismas nevertino ir neatsižvelgė į apeliantės paaiškinimus, sutarties nuostatas bei aplinkybes, dėl ko liko neišmokėta užmokesčio dalis.

6.5. Sutarties 2.2.1 p., 2.2.2 p. imperatyviai įpareigoja sutarties šalį - nuolatinį advokatą - teikti tik antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę darbo dienomis, taip pat nedarbo ir švenčių dienomis (pagal budėjimo grafikus), atsižvelgiant į tai, kad kasdieninę darbo laiko trukmę sudaro 8 darbo valandos. Advokatas suprato sutarties sąlygų esmę, laisva valia pasirinkdamas sutarties rūšį prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, sąmoningai jų nesilaikė, todėl jam neturėtų būti suteikta teisė pakeisti iš to kylančias pasekmes.

6.6. Pagal advokato R. V. pateiktus duomenis už teiktą/teikiamą antrinę teisinę pagalbą už gegužės mėn. nėra pagrindo teigti, kad ieškovas įvykdė sutartimi prisiimtą įsipareigojimą suteikti antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę darbo dienomis ir, kad advokatas išdirbo 160 val. per 2015 m. gegužės mėn. 4-31 d. 2015 m. gegužės 3 d. yra sekmadienis, todėl tą dieną atlikti veiksmai priskirtini prie balandžio 27 d. - gegužės 3 d. savaitės, kurioje bendras advokato ataskaitose nurodytas laikas sudaro 29,5 val. Tuo tarpu, gegužės 4 d. - 10 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 41,75 val., gegužės 11 d. - 17 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 38,75 val., gegužės 18 d. - 24 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 42,50 val., o gegužės 25 d. - 31 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 32 val. Taigi, ieškovas ne visais atvejais per mėnesį išdirbo 40 valandų per savaitę, kaip to reikalauja Sutarties nuostatos.

6.7. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, ar advokatas, atsisakydamas teikti teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų koordinatoriaus pavedimu, pateikdamas koordinatoriui klaidinančius duomenis apie tai, kad teikia antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje ir tuo metu dalyvaudamas 2015-05-29 Mykolo Romerio universitete verslo teisės egzamine, nors faktiniai duomenys patvirtina, kad advokatas nebuvo išdirbęs 40 valandų per savaitę, tinkamai laikėsi Sutartinių įsipareigojimų.

6.8. Nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl 620 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog ieškovas R. V., pasirinkdamas savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą bei pareikšdamas reikalavimus atsakovui teisminiu būdu, nors buvo visos sąlygos išvengti bylinėjimosi proceso, nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai išsiaiškinti ir įvertinti susidariusią situaciją taikiu būdu, todėl nagrinėjamoje individualioje situacijoje jam, o ne apeliantei, tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Dėl šių priežasčių advokato patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 dienos sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

7.1. Būtent pirmame instancijos teisme ir buvo nustatyta, kad apeliantė ne tik, kad netikrino ieškovo pateiktos ataskaitoje esančio informacijos, esant abejonėms dėl jos teisingumo, nesikreipė dėl informacijos patikrinimo nei į vieną teismą ar kitą teisėsaugos instituciją (policiją, prokuratūrą), bet iki pat paskutinio posėdžio teisme ignoravo ieškovo pateikiamus dokumentus. Apeliantė savo neveikimą bando pridengti skunde nurodytu faktu, kad jam kilo abejonės ir todėl jis nemokėjo nustatyto darbo užmokesčio.

7.2. Apeliantė teismui pateikia melagingą informaciją, nurodydama kad ieškovas sąmoningai nebendradarbiavo, nes tą faktą įrodo dar ir ta faktinė aplinkybė, jog net pateikus ieškinį kartu su visais gautais patvirtinimais iš teismų ir kitų teisėsaugos institucijų, apeliantė juos ignoravo ir dar ilgai nemokėjo už suteiktas paslaugas.

7.3. Apeliantės keliami reikalavimai dėl to, kad advokatas privalo suderinti su tarnyba savo pedagoginę-mokslinę veiklą, yra išeinantys už teisės aktu ribų, nes jokie teisės aktai neįpareigoja to daryti advokatu. Advokatai nėra susieti pavaldumo ryšiais su tarnyba, juos sieja tiktai pasirašytos paslaugų teikimo sutartys. Tai nėra darbo santykiai, todėl apeliantė negali reikalauti daugiau, nei yra nustatyta teisės aktuose bei pasirašytose tarpusavio sutartyse (viešosios teisės principas). Advokatas pilnai įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus, todėl laisvu laiku gali elgtis kaip tinkamas, visiškai neatsiskaitydamas ar savo laisvo laiko nederindamas su tarnyba.

7.4. Apeliantė viso proceso metu nei teismui, nei ieškovui negalėjo išsamiai paaiškinti kodėl gavosi būtent tokia neapmokėta suma, kaip susidarė būtent tokios valandos. Apeliantė teismui taip ir nepateikė nei vieno teisės akto, kurį ieškovas būtų pažeidęs.

7.5. Teisės aktai nustato, jog advokatų darbo laikas pagal pasirašytas sutartis vertinamas ir apskaičiuojamas bendrai užpildant viso mėnesio ataskaitą, (o ne kas savaitinę, kaip bando įteigti apeliantė), nes advokatų darbo grafikas yra dinamiškas. Pvz. penktadienį užtrukus procesiniams veiksmams (apklausoms parodymu patikrinimui ir pan.) ar dirbant savaitgaliais, advokatai išdirba didesnį valandų skaičių, todėl 40 val. per savaitę darbo laiko rodiklis yra naudojamas apskaičiuoti bendrą mėnesinį darbo laiką, kas buvo daroma iki tol. Priešingu atveju, advokatų, darbas po darbo valandų ar savaitgaliais taptų nebeįmanomas, sutriktų antrinės teisinės pagalbos paslaugos teikimas, nes pasirašytos sutartys nei viename punkte nenumato nemokamo darbo ar viršvalandinių darbo neatlygintinai.

7.6. Skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas, nes pagal surinktus įrodymus yra matyti, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes ir tik tada kreipėsi į advokatą (beveik metus susirašinėjimo su tarnyba raštais, įspėjo ją daug kartų, kad jiems tinkamai neatlikus pareigų jis kreipsis į teismą ir t.t), todėl ėmėsi visų reikiamų priemonių taikiai išspręsti susidariusį ginčą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
9. Šalių 2013-02-02 sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosios teisės srityje (1.1 p.), o tarnyba įsipareigojo mokėti LR Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą (3.1.3 p.). Ieškovui yra nustatyta teisė teikti antrinę teisinę pagalbą 40 val. per savaitę darbo dienomis, išskyrus tuos atvejus, kai 40 valandų nesusidaro dėl Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų švenčių dienų arba Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka perkėlus poilsio dieną į kitą darbo dieną), taip pat nedarbo ir švenčių dienomis (pagal budėjimo grafikus), kai antrinė teisinė pagalba teikiama baudžiamosiose bylose (2.2.2 p.), teisingumo ministro nustatyta tvarka rinkti ir kaupti duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, ir teikti šiuos duomenis Tarnybai (apeliantei) (2.2.5 p.), nustatytas pastovus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas užmokestis (2.1.1 p.) nustatytas draudimas teikti teisines paslaugas asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba (2.2.1), sutartis yra neterminuota (4.2 p.).
10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo yra mišrioji sutartis – ji turi darbo teisės elementų, tačiau joje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai ir tokio pobūdžio sutartis negali pakeisti advokato statuso, kuris įtvirtintas Advokatūros įstatyme bei VGTPĮ – advokatas yra teisines paslaugas teikiantis teisės subjektas. Teismo pažymėta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis kildinama iš viešosios teisės norminių teisės aktų – VGTPĮ bei Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, viena iš šios sutarties šalių yra valstybės institucija, o pati sutartis yra valstybės viešosios funkcijos vykdymo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2013).
11. Apeliantė, kvestionuodama pirmos instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo ieškovui iš apeliantės priteisti 84,85 Eur darbo užmokesčio dalį už 7 val. 10 min., nes pagal ieškovo pateiktus duomenis už teiktą/teikiamą antrinę teisinę pagalbą už gegužės mėn. ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų - suteikti antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę darbo dienomis, taip pat 160 val. per mėnesį. Su apeliantės nurodomais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Apeliantė nurodo, kad kasdieninę darbo laiko trukmę sudaro 8 darbo valandos, tačiau kaip šios valandos turi būti skaičiuojamos kai ieškovas dirba poilsio ir švenčių dienomis, nepateikia. Pažymėtina, jog advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, specifika lemia tai, kad dėl ne nuo advokato priklausančių priežasčių (neprognozuojama teismo posėdžių, kaltinamųjų apklausų, kelionės į teismo posėdžius bei kitas įstaigas trukmė ir pan.) sutartyje įtvirtintas 40 val. darbo laikas per savaitę gali būti viršytas arba atvirkščiai. Šalių sutartyje nėra numatytas viršvalandinis darbas, už kurį mokamas papildomas darbo užmokestis, todėl sutiktina su ieškovu, kad 40 val. per savaitę darbo laiko rodiklis yra naudojamas apskaičiuoti bendrą mėnesinį darbo laiką. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino ne kiekvienos savaitės darbo laiką atskirai, o viso mėnesio dirbtą laiką, kuris nagrinėjamu atveju sudarė 160 val. darbo laiko už 2015 m. gegužės mėnesį. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantei teikiamos ataskaitos, už atliktus darbus, kurių pagrindu mokamas mėnesinis atlyginimas, yra sudaromos ne už savaitę, o už mėnesį. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškovas 2015 m. gegužės mėnesį per savaitę neišdirbdavo po 40 val. laikytinas nepagrįstu. Pirmos instancijos teismas itin kruopščiai ir detaliai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei kiekvieną ieškovo atliktą ir į ataskaitą įtrauktą veiksmą, tinkamai nustatė, kad atlikti darbai įrašyti ataskaitoje sutampa su byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išvadomis sutinka ir jų nekartoja. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai ieškovo ataskaitoje nurodyti darbai yra neatlikti ar įrašyti be pagrindo, darytina išvada, jog teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ataskaitoje nurodytas išdirbtas laikas yra teisingas, o apeliantė nepagrįstai atsisakė sumokėti likusią 84,85 Eur darbo užmokesčio dalį.
13. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas ginčą ir vertindamas aplinkybes, susijusias su ieškovo pirminiame ieškinyje keliamais reikalavimais, neatsižvelgė į tai, kokia padėtis buvo ieškovui R. V. pateikus apeliantei duomenis apie teiktą/teikiamą antrinę teisinę pagalbą už 2015 m. gegužės mėn. ir dėl kokių priežasčių apeliantė neišmokėjo ieškovui dalies užmokesčio už jo sugaištą laiką. Apeliantės teigimu, tik gavusi duomenis, sudarančius pagrindą pakeisti priimtus sprendimus, nedelsiant juos pakeitė ir išmokėjo užmokesčio dalį, nors advokatui užmokesčio dalis buvo neišmokėta dėl jo paties nesąžiningo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais.
14. Byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad ieškovas 2015 m. gegužės mėnesį kreipėsi į apeliantę 2015-06-18 raštu „Dėl laiku nesumokėto atlyginimo“ Nr. 5R-6/2015, nurodydamas, kad ieškovui nėra sumokėtas atlyginimas už gegužės mėnesį (t.1, b.l. 33). Po šio rašto atsakovui pateikimo tarp šalių vyko ilgas susirašinėjimas (nuo 2015 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn.) dėl ieškovo atliktų paslaugų apimties  gegužės mėnesį. 2015-06-25 apeliantė ieškovui pervedė dalį gegužės mėn. užmokesčio (1654,73 EUR), tačiau liko nesumokėta 239,76 EUR (t.2, b.l. 9). 2015-06-28 el. paštu ieškovas pateikė savo paaiškinimą apeliantei dėl atliktų procesinių veiksmų, kuriame detaliai paaiškino apie savo atliktus darbus (t.1, b.l. 42-44). 2015-07-12 raštu „Dėl iki šiol neišmokėto atlyginimo už 2015 m. gegužės mėn. suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas“ ieškovas pateikė atsakovei Vadybos instituto direktoriaus 2015-06-25 pažymą, kurioje buvo aprašyta instituto darbuotojų darbo tvarka, nurodyta, kad ieškovas universitete gegužės mėnesį dirbo laisvu grafiku (t.1, b.l. 50). Po šių duomenų atlyginimas už atliktą darbą nebuvo sumokėtas, todėl ieškovas vėl 2015-07-12 raštu ir el. paštu kreipėsi į apeliantę, prašydamas pilnai apmokėti už suteiktas paslaugas gegužės mėn. (1 t., b.l. 49, 50). Taip pat ieškovas dėl nesumokėto užmokesčio į apeliantę kreipėsi 2015-09-18, 2015-10-27, o 2015-10-29 raštu informavo apeliantę, kad kreipsis į teismą (1 t., b.l. 63). 2015-11-02 raštu pati apeliantė kreipėsi į Mykolo Romerio universiteto administraciją, prašydama informacijos apie ieškovo dalyvavimą 2015 m. gegužės 18, 19, 20, 21, 22, 25 d. baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžiuose ir 2015-05-29 dalyvavimą egzamine (1 t., b.l. 108). Nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad ieškovas ikiteisminėje stadijoje aktyviai bendradarbiavo su apeliante, pateikė visus jos prašomus dokumentus, tame tarpe buvo pateikti duomenys ir apie ieškovo užimtumą universitete, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo nenorą bendradarbiauti. Tuo atveju, jei apeliantei kėlė abejonių ieškovo pateikti duomenys, galėjo pati patikrinti ieškovo pateiktos informacijos teisingumą. Tuo labiau, kad didžioji dalis laiko, už kurį apeliantė nesutiko mokėti ieškovui, buvo sugaišta teismuose, policijos komisariate, prokuratūroje.
15. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl 620 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog ieškovas R. V., pasirinkdamas savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą bei pareikšdamas reikalavimus atsakovui teisminiu būdu, nors buvo visos sąlygos išvengti bylinėjimosi proceso, nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai išsiaiškinti ir įvertinti susidariusią situaciją taikiu būdu.
16. CPK 93 str. 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių išlaidos susidarė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas į teismą kreipėsi iš esmės dėl to, kad apeliantė nevykdė savo įsipareigojimo pagal sutartį – sumokėti ieškovui priklausantį atlygį. Tik bylos nagrinėjimo metu apeliantė dalinai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei apeliantė laiku ir tinkamai būtų vykdžiusi savo įsipareigojimus, ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos ir ieškovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų. Kadangi byloje nebuvo konstatuotas ieškovo nesąžiningumas ar netinkamas elgesys tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (vykdant sutartį), tiek  pareiškus ieškinį, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ieškovo naudai buvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
17. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

              n u t a r i a :

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Rita Kisielienė