Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 580 - 252 - 2014
Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05234-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. bei trečiojo asmens D. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-812-2014 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. K. ir G. K., trečiajam asmeniui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų vaiko tėvų D. K. ir G. K. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui D. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti D. K.. Nurodė, kad atsakovai yra nepilnamečio sūnaus D. K. tėvai. Atsakovas G. K. nuo 2008-11-14 yra sulaikytas, neteikia išlaikymo vaikui. Motina D. K. gyvena Vokietijoje ir taip pat neišlaiko savo sūnaus. 2007-04-17 Panevėžio miesto savivaldybės įsakymu Nr. 224-A-315 D. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, globėja paskirta D. K. dėl tėvų nesirūpinimo sūnumi. 2007-06-07 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 224-A-474 laikinosios globos nustatymas pripažintas netekusiu galios, nepilnametį vaiką paėmus auginti motinai D. K.. Nuo 2012-09-14 nepilnamečiui D. K. vėl nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta vaiko močiutė –tretysis asmuo byloje D. K.. Nepilnametis D. K. yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Priteistino iš atsakovų išlaikymo dydį ieškovas nurodo vadovaudamasis teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu išlaikymo dydžiu, numatytu CK 6.461 str. 2 d., kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t. y. minimalūs vaiko poreikiai. Atsakovė D. K. yra sveika, darbingo amžiaus, atsakovas G. K. yra įkalinimo įstaigoje, nedirba, neišnaudoja visų galimybių darbui susirasti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo G. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2013-07-19 iki D. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2013-07-18 įskaitytinai – 11 100 Lt. Priteisė iš atsakovės D. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt nuo 2013-07-19 iki D. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-07-18 įskaitytinai – 7 406,45 Lt. Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė rūpintoją D. K.. Teismas nustatė, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų G. K. ir D. K. sūnus. 2007-04-17 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 224-A-315 D. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2007-04-06, globėja paskirta D. K.. 2007-06-07 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 224-A-474 įsakymas dėl laikinosios globos D. K. nustatymo pripažintas netekusiu galios. 2012-09-14 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-703 nepilnamečiui D. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2012-09-01 iki 2013-09-01, globėja paskirta D. K.. 2013-11-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1030 likusiam be tėvų rūpybos nepilnamečiui D. K. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2013-11-15, rūpintoja paskirta D. K.. Išlaikymas vaikui iš atsakovų nėra priteistas, gera valia atsakovai išlaikymo vaikui neteikia. Vertindamas trečiojo asmens nurodytus vaiko poreikius ir būtinas išlaidas šiems poreikiams patenkinti bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymui nurodytų būtinų patirti išlaidų padengimo, gyvenamosios aplinkos vaikui įrengimo, vaikas neturi galimybės naudotis jokiu atsakovų gerbūviu, gyvenamąja vieta, baldais, kompiuteriu, teismas pripažino, jog pagrįsta ir pakankama užtikrinti D. K. poreikius suma yra 1 000 Lt per mėnesį. Įvertinęs vaiko tėvų turtinę padėtį, tai, kad atsakovai turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, yra darbingo amžiaus žmonės, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovų darbingumą, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, rūpintoja D. K. suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas rūpintoja privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, maksimaliai ribodama savo ir savo šeimos narių poreikius, atsakovas G. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nors nurodo, kad Vilniaus pataisos namuose yra sukurtos darbo vietos nuteistiesiems, tačiau laisvės atėmimo vietoje nedirba ir nepateikė jokių duomenų, kad dėjo kokias nors pastangas įsidarbinti, atsakovė D. K. vengia atvykti į teismo posėdį, pateikti duomenis apie savo dabartinę turtinę padėtį, gaunamas pajamas, teismas sprendė, jog atsakovai išlaikymo priteisimo metu nėra lygiaverčiai pagal savo turtinę padėtį – atsakovė D. K., pakankamai ilgą laiką gyvenanti ir dirbanti užsienio valstybėje, turi didesnes galimybes rasti darbą ir skirti didesnį išlaikymą vaikui, nei atsakovas G. K., kurio laisvė yra suvaržyta ir galimybė dirbti bei gauti pakankamas pajamas yra apribota, todėl nustatė didesnę atsakovės D. K. prievolės dalį vaiko išlaikymo prievolėje. Bylos įrodymų tyrimo metu teismas nustatė, kad atsakovai neteikė vaikui išlaikymo ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, todėl iš atsakovų priteisė išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 3.200 str., CPK 376 str. 3 d.).
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo D. K. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui D. K., 528 Lt žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš D. K. panaikinti ir priteisti didesnę sumą globotinio D. K. išlaikymui iš atsakovo G. K., t. y. po 1 000 Lt kas mėnesį, o iš atsakovės D. K. mažesnį išlaikymą, t. y. po 500 Lt. Nurodo, kad jos globotiniui D. K. atsakovas G. K. privalo teikti išlaikymą ne po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o po 1 000 Lt, tuo tarpu atsakovė privalo teikti išlaikymą ne po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o po 500 Lt. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų nepilnamečio D. K. poreikių, neįvertino infliacijos ir būsimo euro įvedimo. Dėl žyminio mokesčio panaikinimo ar sumažinimo, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė D. K. yra socialiai remtina, žyminis mokestis nebuvo įmokėtas ir nebuvo jo prašyta.
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui D. K. priteisimo, žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų panaikinti ir priteisti iš atsakovo G. K. sūnui išlaikyti po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovės D. K. – po 500 Lt. Nurodo, kad teismas neįvertino visų nepilnamečio D. K. poreikių. Dėl žyminio mokesčio panaikinimo ar sumažinimo, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai nėra sumokėję žyminio mokesčio, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra per didelės. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti D. K. ir jo išklausyti apie poreikius. Taip pat prašo nustatyti teisėjos D. Lisaitės padarytus pažeidimus, kad pateikus trečiajam asmeniui ieškinį, prisijungiant prie skyriaus pateikto ieškinio, teisėja jo neteisėtai nepriėmė.
Atsiliepimais į trečiojo asmens D. K. bei atsakovo G. K. apeliacinius skundus ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinius skundus, kaip nepagrįstus, atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie vaiko poreikius ir poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymo sumą bei apskaičiuotas atsižvelgiant į atsakovų priteistino išlaikymo dydžio proporcijas. Prie apeliacinių skundų nėra pridėta jokių įrodymų ar kitų rašytinių duomenų, pagrindžiančių trečiojo asmens D. K. ir atsakovo G. K. apeliacinius skundus.
Atsakovo G. K. ir trečiojo asmens D. K. apeliaciniai skundai atmestini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas iš esmės niekaip nepagrindė, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai buvo 1 000 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi išdėstyto teisinio reguliavimo, visapusiškai ir objektyviai įvertino šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas G. K. nuo 2008-11-14 suimtas, bausmės atlikimo pabaigos laikas nėra tiksliai žinomas, jis nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos trys senesnės nei 20 metų transporto priemonės; 2013-11-27 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. I-35-283/2013 atsakovui priteistas 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, sprendimas neįsiteisėjęs; 2013-03-27 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. 1-731-142/2013 atsakovui priteistas 100 Lt neturtinės žalos atlyginimas, sprendimas neįsiteisėjęs; 2013-07-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. I-945-437/2013 atsakovui priteistas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, sprendimas neįsiteisėjęs; iš atsakovo priverstine tvarka vykdomas 300 Lt skolos valstybei bei antstolio išlaidų, viso 550 Lt išieškojimas. Tuo tarpu iš byloje pateikto D. K. rašto iš Štutgarto miesto Vokietijoje darbo centro pažymos, atsakovės paaiškinimų ieškovui nustatyta, kad ji 2012-09-01 neturėjo darbo, 2013-03-01-2013-08-31 jai buvo skirta pašalpa; Lietuvoje atsakovė pajamų negauna, registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi; daugiau duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nenustatyta atsakovei nepateikus teismui duomenų. Priešingai apeliantų argumentams, pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė ir įvertino visus nepilnamečio D. K. poreikius. O būtent – D. K. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, todėl įprastines jo išlaikymo išlaidas sudaro ne tik išlaidos maistui, aprangai, vaikui tenkančios gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, tačiau ir būtinos išlaidos mokymosi medžiagai, priemonėms įsigyti – kanceliarinėms prekėms, vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, kompiuteriui, interneto mokesčiams, rinkliavoms mokykloje; D. K. stebimas dėl netaisyklingos laikysenos, 2013-07-15 fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas jam rekomendavo reabilitacines procedūras salėje, baseine, kitas sveikatą grąžinančias procedūras bei sveikatą grąžinantį gydymą antrajame etape – vaikų judamojo atramos aparato profilio sanatorijoje, reabilitacinės D. K. skirtos procedūros buvo mokamos, rūpintoja D. K. sumokėjo 150 Lt už suteiktas medicinos paslaugas, tačiau vaiko sanatoriniam gydymui lėšų neturi; D. K. diagnozuotas širdies skilvelių pertvaros defektas, dėl ko jis periodiškai privalo lankytis VUL Santariškių klinikose, patirti kelionės išlaidas, išlaidas tyrimų atlikimui, kurios sudaro apie 30 Lt; vaikas gyvena su rūpintoja, todėl jo išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos, be to, įprastines išlaidas sudaro odontologo paslaugoms, kirpyklai, įprastinei sveikatos priežiūrai, maisto papildams, metinėms fizioterapijos paslaugoms, mokykloje organizuojamoms kelionėms, kaupti lėšas sanatoriniam gydymui, dėl greito augimo bei vystymosi paauglystės laikotarpiu vaikui būtina nuolat atnaujinti aprangą, avalynę, užtikrinti vaiko lavinimą jam lankant kultūrinius renginius, būtina atnaujinti paauglio baldus, įgyti kompiuterį. Apibendrinant nustatytas šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, įvertinus sūnaus amžių, duomenis apie sūnaus sveikatos būklę, objektyviai tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės objektyvi, reali vaiko išlaikymui suma šiuo atveju yra 1 000 Lt, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliantų argumentai dėl netinkamai tarp atsakovų nustatytų proporcijų mokant atitinkamą pinigų sumą sūnaus išlaikymui atmestini kaip nepagrįsti ir vertinami, kaip siekis vilkinti išlaikymo mokėjimo pareigą, o ne užtikrinti sūnui visapusiškai geras ir (ar) saugias bei sveikas gyvenimo sąlygas. Akivaizdu, jog šios bylos kontekste priteisti iš atsakovo G. K. sūnui išlaikyti po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovės D. K. – po 500 Lt – būtų neprotinga, nes atsakovai išlaikymo priteisimo metu nėra lygiaverčiai pagal savo turtinę padėtį. Atsakovas G. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau laisvės atėmimo vietoje nedirba ir nepateikė jokių duomenų, kad dėjo kokias nors pastangas įsidarbinti, tuo tarpu atsakovė D. K., nors ir vengia pateikti duomenis apie savo dabartinę turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau pakankamai ilgą laiką gyvenanti ir dirbanti užsienio valstybėje turi didesnes galimybes rasti darbą ir skirti didesnį išlaikymą vaikui nei atsakovas G. K., kurio laisvė yra suvaržyta ir galimybė dirbti bei gauti pakankamas pajamas yra apribota. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kokių pajamų atsakovas galėtų teikti 1 000 Lt kas mėnesį išlaikymą sūnui. Atkreiptinas apelianto G. K. dėmesys, jog įstatymas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip neriboja jo teisės geranoriškai ir papildomai teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui.
Teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens D. K. apeliacinio skundo teiginį, kad teismas priėmė sprendimą neatsižvelgęs ir neįvertinęs infliacijos, kadangi teismas teisingai ir pagrįstai savo sprendime nurodė, jog išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepagrįstas apelianto G. K. nurodymas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos padarytų pažeidimų. Kaip matyti iš 2014-03-21 – 2014-03-24 teismo posėdžių protokolo, teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno atsakovo prašymo, išklausė šalių pozicijas, atsakovui pareiškus teisėjai nušalinimą, buvo įvertinti jos nušalinimo pagrindai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi bylą, būtų šališka ar suinteresuota bylos baigtimi.
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinį skundą turi teisę paduoti tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam teises ir pareigas sukelia priimtas teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d., 305 str.). Šiuo atveju tretysis asmuo D. K. neturi teisės skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo į valstybės pajamas iš atsakovų G. K. ir D. K., nes tai niekaip neįtakoja jos teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia trečiojo asmens pareigą vykdant jai pavestą nepilnamečio rūpybą, rūpintis, kad vaikui priteistas išlaikymas iš vaiko tėvų būtų vykdomas, apeliantė gindama nepilnamečio vaiko interesus turi rūpintis, kad vaiko motina, kuri yra darbinga ir gyvena kitoje šalyje teiktų tinkamą išlaikymą sūnui. Atitinkamai atsakovas G. K. neturi teisės apeliuoti į priimtą teismo sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovės D. K. 528 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Taip pat atmestinas apelianto skundo argumentas dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo G. K. priteista 495 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, motyvuojant tuo, jog ieškovai nėra sumokėję žyminio mokesčio, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra per didelės. Priešingai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydį pagrindžia byloje esantys įrodymai, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas mokėtiną žyminį mokestį, tinkamai vadovavosi CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 10 p., 96 str. 1 d. nuostatomis.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovui G. K. iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo buvo atidėtas 324 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, yra pagrindas iš atsakovo valstybės naudai priteisti 324 Lt žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 324,00 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.
Teisėjai Eigirdas Činka
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė