Civilinė byla Nr. 2KT-48-943/2016
Civilinė byla Nr. 2KT-49-943/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20318-2015-2
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12670-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2S-1229-773/2016 ir Nr. 2S-803-173/2016 bei pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo visų civilinių bylų, kurių šalimi jis yra, nagrinėjimo,
n u s t a t ė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1229-773/2016 ir Nr. 2S-803-173/2016, siekiant įvertinti jose pareikštų nušalinimų pagrįstumą.
Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1229-773/2016, pradėta pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2341-748/2016.
Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-803-173/2016 pradėta pagal S. V. įstatyminių atstovų (globėjų) G. V. ir Ž. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2016 pagal kreditoriaus V. J. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. V. turto, įkeisto hipotekos lakštu.
V. J. kartu su atskiruoju skundu, kurio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. 2S-1229-773/2016, pateikė ir Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotą nušalinimo pareiškimą, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo visų civilinių bylų, kurių šalimi jis yra, nagrinėjimo.
Kadangi nušalinimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. 2S-1229-773/2016, prašoma nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo visų bylų, kurių šalimi yra V. J., nagrinėjimo, todėl spręsti pareikšto nušalinimo klausimą Lietuvos apeliaciniam teismui buvo persiųsta ir nušalinimo pareiškimo pateikimo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-803-173/2016, nors tiesiogiai joje nušalinimas nebuvo pareikštas.
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus.
CPK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, t. y. teisėjui ar teisėjams, kurie nagrinėja bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas. Šiuo atveju pareiškėjas nušalinimą pateikė Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1229-773/2016, tačiau nušalinimo pareiškimu siekiama nušalinti visus teismo teisėjus ne tik nuo šios, bet ir visų bylų, kurių šalimi yra pareiškėjas, nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad įstatymo reikalavimas, pagal kurį nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui (teisėjams) ir konkrečioje byloje, nėra savitikslis, kadangi nušalinimas negali būti abstraktus, o turi būti grindžiamas CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis ir turi būti motyvuotas. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog konkreti byla dėl nušalinimo pareiškime dėstomų aplinkybių, kurios patenka į CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytus atvejus, bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.), tačiau bet kokiu atveju išlieka nušalinimo pareiškimą teikiančio asmens pareiga nurodyti, kokioje byloje ir kokiu pagrindu reiškiamas nušalinimas. Bet kuriuo atveju naudotis teismo nušalinimo institutu negalima pasinaudoti abstrakčiai formuluojant nušalinimo pagrindus ir reikalaujant teisinių pasekmių sukėlimo ateityje.
Šiuo atveju Lietuvos apeliaciniam teismui perduota įvertinti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1229-773/2016 ir Nr. 2S-803-173/2016, kurios teisme jau buvo pradėtos V. J. pareiškus nušalinimą, nagrinėjimo, todėl Lietuvos apeliacinis priima ir vertina Kauno apygardos teismo teisėjams pareikštus nušalinimus nuo šių bylų nagrinėjimo. Tačiau V. J. civilinėje byloje Nr. 2S-1229-773/2016 pareikštas nušalinimas Kauno apygardos teismui nuo visų bylų, kurių šalimi jis yra, nagrinėjimo, nesudaro pagrindo Kauno apygardos teismui perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui vertinti nušalinimo klausimo ir bylose, kurios gali būti inicijuotos ateityje, nustačius, kad jų šalis yra V. J.
Sprendžiant pareikšto nušalinimo pagrįstumą, nustatyta, kad pareiškėjas V. J. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo visų bylų, kurių šalimi jis yra, įskaitant ir bylą, kurioje nušalinimas pareikštas, nagrinėjimo. Nušalinimas grindžiamas tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016, kurioje V. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažemino Kauno apygardos teismo teisėjus ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog nurodytoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti teisėjai dirba kartu su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, kurie apeliacine tvarka nagrinės V. J. skundą, leidžia abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškime pažymėta, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų priimti procesiniai sprendimai ar atlikti procesiniai veiksmai, kelia abejonių dėl teisėjų šališkumo.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkė įvertinusi reiškiamo nušalinimo pagrindus pažymi, kad šiais pagrindais nušalinimą pareiškėjas grindžia jau ne pirmą kartą, dėl šių nušalinimo pagrindų yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-73-943/2015 bei 2016 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-32-943/2016, kuriomis buvo netenkinti pareiškėjo nušalinimo pareiškimai.
Kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis), todėl pakartotinai teikiamas analogiškas nušalinimo pareiškimas nevertinamas ir motyvai, kuriais pareiškėjo nušalinimai buvo netenkinti, šioje nutartyje nekartojami, konstatuojant, jog pareiškėjas neįrodė, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilines bylas. Pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, V. J. nušalinimo visam Kauno apygardos teismui pareiškimas nuo visų civilinių bylų, tai pat ir nuo civilinių bylų Nr. 2S-1229-773/2016 ir Nr. 2S-803-173/2016, nagrinėjimo, netenkinamas.
Pareiškėjui taip pat išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise, jam gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo visų civilinių bylų, taip pat ir nuo civilinių bylų Nr. 2S-1229-773/2016 ir Nr. 2S-803-173/2016, nagrinėjimo, netenkinti.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė