Civilinė byla Nr. e2YT-2509-861/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35578-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20; 3.2.7.1; 3.4.4.19
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,
sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjos advokatui A. G.,
suinteresuotam asmeniui I. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys N. K., A. K., L. K., Z. K., I. K., I. M., Vilniaus 35-asis notarų biuras, AB Swedbank, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama : 1) atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti nepilnamečių N. K. ir A. K. vardu po A. K. mirties; 2) išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, atsiradusį po palikėjo A. K. mirties 2018-07-28. Pareiškime nurodė, kad santuokoje tarp pareiškėjos ir mirusiojo gimė du vaikai – N. K. ir A. K., o A. K. mirė 2018-07-28 nepalikęs testamento. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, o 2018-09-04 jai buvo išduotas liudijimas ir 2018-10-24 buvo sudarytas Paveldimo turto apyrašas. Po vyro mirties dėl objektyviai susiklosčiusių priežasčių pareiškėja pavėlavo pradėti palikimo priėmimo procedūras. Pareiškėja su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten mirė ir jos vyras, todėl užtruko reikalingų dokumentų perdavimas. Be to, pareiškimas yra paduotas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o jų vardu palikimą priima vaikų tėvai, todėl prašoma išduoti ir teismo leidimą.
Suinteresuoti asmenys I. K. ir I. M. su pareiškimu sutiko.
Suinteresuoti asmenys L. K. ir Z. K. su pareiškimu sutiko.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog apie šeimą duomenų neturi, kadangi šeima gyvena Didžiojoje Britanijoje, o susipažinus su pareikšimu nurodė, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Vilniaus miesto 35-asis notarų biuras prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos advokatas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad procedūros užtruko dėl dokumentų teikimo bei ilgo susirašinėjimo, o terminas yra praleistas labai nežymiai, tik apie 2 savaites.
Suinteresuotas asmuo I. M. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad ginčo dėl paveldėjimo tarp giminių nėra, tiek ji, tiek jos brolis, tiek abu tėvai pareiškėjos prašymui neprieštarauja.
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Remiantis byloje pateiktu mirties liudijimu nustatyta, kad A. K. mirė 2018-07-28. Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos ir mirusiojo santuoka buvo sudaryta 2009-09-12, o santuokoje gimė du vaikai – 2010-08-06 N. K. ir 2017-08-09 A. K.. Pareiškėjos ir mirusiojo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja kartu su vaikais gyveno ir šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, o 2018-09-04 jai buvo išduotas liudijimas ir 2018-10-24 buvo sudarytas Paveldimo turto apyrašas. Po vyro mirties Didžiojoje Britanijoje užtruko reikalingų dokumentų perdavimas, procedūrų atlikimas. Be to, pareiškimas yra paduotas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o terminas priimti palikimą praleistas nežymiai. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Pripažinus, kad pareiškėja 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 str. 1 d.).
Įpėdiniai, t. y. 2010-08-06 gimęs N. K. ir 2017-08-09 gimusi A. K. yra nepilnamečiai. Jų vardu motina I. K. prašo išduoti leidimą priimti mirusiojo A. K. palikimą.
CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pareiškėja nurodė, koks turtas liko po vyro mirties, pateikė įrodymus apie paveldimo turto sudėtį ir nurodė, jog palikimas bus priimtas pagal sudarytą turto apyrašą, nes tokiu atveju įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.).
Dėl nurodytų priežasčių išduotinas teismo leidimas pareiškėjos vardu nepilnamečiams vaikams priimti palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Vadovaudamasis CPK 290, 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu praleistą terminą 2018-07-28 mirusio vyro A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Išduoti teismo leidimą N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu motinai I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė