Civilinė byla Nr. e2-691-854/2025

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01373-2024-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2;

     3.4.5.6; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės AUGA group atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės SME Bank finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos akcinės bendrovės AUGA group restruktūrizavimo byloje. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi akcinei bendrovei (toliau – AB) AUGA group iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valnetas“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos AB (toliau – RAB) AUGA group (toliau – ir bendrovė, laiduotoja) kreditorių neginčytus finansinius reikalavimus, o ginčytus finansinius reikalavimus, išskyrė į atskiras civilines bylas.

3.       Nemokumo administratorė prašė netvirtinti UAB SME Bank (toliau – ir kreditorė, pareiškėja) finansinio reikalavimo. Nurodė, kad šis UAB SME Bank 600 750,28 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas 2023 m. birželio 28 d. laidavimo sutartimi (toliau – laidavimo sutartis), kuria RAB AUGA group laidavo už skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“ (toliau – ir pagrindinė skolininkė) įsipareigojimų kreditoriui vykdymą. Kadangi UAB „Agrotechnikos centras“ iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorės reikalavimo tvirtinimas yra negalimas. Nemokumo administratorės teigimu, kreditorė nepagrindė turinti reikalavimą į laiduotoją RAB AUGA group. Pažymėjo, kad paskola turėjo būti grąžinama dalimis iki 2028 m. birželio 28 d. Pagrindinei skolininkei nepažeidus savo prievolės ir visai paskolos sumai (likučiui) netapus mokėtinam, kreditorė neįgijo teisės reikalauti vykdymo iš laiduotojos.

4.       Nemokumo administratorė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalimi, 6.78 straipsnio 2 dalimi, 6.82 straipsnio 4 dalimi, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į restruktūrizavimo proceso tikslus ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kreditoriai, kurių teises ar pareigas tiesiogiai veikia restruktūrizavimo plane numatytos priemonės (tarp jų – prievolės įvykdymo termino atidėjimas ar įvykdymo išdėstymas per tam tikrą laikotarpį), laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sudarę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą.

5.       Nemokumo administratorė nurodė, kad RAB AUGA group grupės įmonės (toliau – ir Grupės įmonės), tarp jų ir pagrindinė skolininkė bei bendrovė, yra restruktūrizuojamos įmonės arba joms keliamos restruktūrizavimo bylos. Dėl to turi būti įvertintas Grupės įmonių ekonominis ir finansinis ryšys ir išvengta dvigubo skolos skaičiavimo bei vykdymo, kadangi tai iškreiptų faktinį skolos dydį, keltų grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui. Pažymėjo, kad bendrovės ir kitų Grupės įmonių restruktūrizavimo proceso sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus sukoordinuotas visų subjektų restruktūrizavimo procesas, kadangi Grupės įmonės vykdo faktinę veiklą ir generuoja pajamas, o bendrovė – atlieka valdymo funkciją. Kol nėra žinoma, kokia apimtimi pagrindinė skolininkė yra (ne)įvykdžiusi prievolių kreditoriams, nėra galimybės įvertinti ir nuspręsti dėl bendrovės, kaip šalutinės skolininkės, prievolės dydžio ir vykdytinumo. Tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pagrindinės skolininkės byloje taps aišku, ar pagrindinė prievolė buvo modifikuota ir ar kreditorė turi vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę. Patvirtinus restruktūrizavimo planą pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo byloje, kreditorė būtų laikoma neturinčia vykdytinos reikalavimo teisės bendrovei CK 6.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl jos reikalavimas nebūtų tvirtinamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi įtraukė į RAB AUGA group antrosios eilės kreditorių sąrašą pareiškėją UAB SME Bank ir patvirtino jos 600 750,28 Eur finansinį reikalavimą. 

7.       Teismas nusprendė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojams prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo, taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas laiduotojų už restruktūrizuojamą bendrovę prievolių vykdymas. Teismo vertinimu, poreikis koordinuoti grupės įmonių restruktūrizavimo procesus savaime nelemia pagrindo netvirtinti finansinio reikalavimo, laikant, jog pagrindiniam skolininkui prievolės įvykdymas yra atidėtas, nes tokia išvada nebūtų suderinama nei su teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolės solidarumą, kreditoriaus pasirinkimo teises, nei su teismų praktikoje pateiktais išaiškinimas, nei su faktinėmis aplinkybėmis.

8.       Teismas nesutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad finansiniai reikalavimai negali būti tvirtinami, kaip paveikiami restruktūrizavimo plano, ir (ar) neturi būti pripažinti paveikiamais iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės byloje ir (ar) nebus baigtas jos restruktūrizavimo procesas. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius – tai kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas (JANĮ 2 straipsnio 9 dalis). Plano nepaveikiami kreditoriai iš esmės išlaiko tik teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą, jie neprisideda prie patiriančios finansinių sunkumų įmonės išsaugojimo ir pagalbos neteikia, neturi teisės balsuoti dėl plano, taigi, jie neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo vertinimu, byloje nėra argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad kreditorė (pareiškėja) nebus paveikiama restruktūrizavimo plano. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja RAB AUGA group susiduria su finansiniais sunkumais, nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė būtų pajėgi įvykdyti kreditorei prievolę, netaikant atitinkamų priemonių, t. y. prievolės įvykdymo termino atidėjimo ar prievolės įvykdymo išdėstymo.

9.       Teismas nustatė, kad kreditorės finansinis reikalavimas grindžiamas 2023 m. birželio 28 d. kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202306/00526, sudaryta tarp UAB SME Bank ir skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“, ir 2023 m. birželio 28 d. laidavimo sutartimi Nr. IVKSME/202306/00526/L1, pagal kurią RAB AUGA group, kaip solidarioji bendraskolė, įsipareigojo atsakyti visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu kreditorei, jeigu UAB „Agrotechnikos centras“, už kurią laiduojama, tinkamai neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2023 m. birželio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202306/00526.

10.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo procese įsiteisėjusia nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas negali būti kvestionuojamas solidaraus skolininko restruktūrizavimo procese, nes teismo nutartis dėl kreditorės reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditorės materialinį teisinį reikalavimą.

11.       Teismas pažymėjo, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą iki tol susidarę įsiskolinimai bus dengiami plane nustatyta tvarka, todėl teisinės reikšmės neturi nemokumo administratorės argumentai dėl apmokėjimo terminų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atskiruoju skundu RAB AUGA group (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti UAB SME Bank finansinį reikalavimą RAB AUGA group restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas netinkamai įvertino susiklosčiusius teisinius santykius, todėl netinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą ir netinkamai taikė teisės normas.

12.2.                      Teismas, cituodamas 2022 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje civilinė byla Nr. e2A-145-912/2022, neįvertino skirtumo tarp cituojamos bylos ir nagrinėjamos bylos – nagrinėjamoje byloje ne tik pagrindinei skolininkei, bet ir laiduotojai yra iškeltos restruktūrizavimo bylos, t. y. bendrovė, kaip laiduotoja, ir pagrindinė skolininkė UAB „Agrotechnikos centras“, yra restruktūrizuojamos. Šios įmonės priklauso tai pačiai įmonių Grupei, kurių veikla grindžiama žiedinės ekonomikos principu. Bendrovė dar yra ir pagrindinio skolininko, o taip pat visos Grupės kontroliuojančioji valdymo įmonė. Aplinkybė, kad ir jai pačiai yra keliama restruktūrizavimo byla, lemia būtinybę situaciją vertinti ne tik dėl kreditoriaus teisių apsaugos per laidavimo institutą, bet ir per restruktūrizavimo, kaip priemonės išsaugoti rinkoje veikiančias ir toliau pajėgias iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmones, prasmę.

12.3.                      Teismas itin formaliai išsprendė nagrinėjamą klausimą, nepateikė sisteminės JANĮ nuostatų ir laidavimo instituto analizės Grupės įmonių restruktūrizavimo kontekste, kas lemia nutarties nepagrįstumą. Teismas nevertino, kad bendrovės laiduojama prievolė bus dengiama kitos bendrovės – UAB „Agrotechnikos centras“, dėl to nėra logiška šią prievolę įtraukti ir į bendrovės restruktūrizavimo planą, nes UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo plane bus numatyti šios prievolės mokėjimo terminai, tvarka bei kitos sąlygos.

12.4.                      Vykdant pagrindinio skolininko restruktūrizavimo procedūras ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, yra laikoma, kad paveikiamas kreditorius suteikė skolininkui užtikrintos prievolės atidėjimą, nepriklausomai nuo paties kreditoriaus valios. Tokiu atveju laiduotojos (bendrovės) atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.82 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad užtikrintos prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorė suteikia skolininkei, taikomas ir laiduotojai.

12.5.                      Kreditoriai, kurių teises ir pareigas tiesiogiai kokiu nors būdu paveikia restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės, įskaitant ir prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą per tam tikrą laikotarpį, laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sudarę JANĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, ar ne. Taigi, CK 6.82 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma restruktūrizavimo proceso normų (JANĮ) kontekste, kai restruktūrizavimo byla pradėta pagrindiniam skolininkui, o toks taikymas neprieštarauja JANĮ normoms. Šiuo atveju teismas nenustatė jokio CK 6.82 straipsnio 4 dalies taikymo prieštaravimo JANĮ įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

12.6.                      Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pateiktą išaiškinimą, kad laiduotojas turi teisę reikšti tokius pačius atsikirtimus kreditoriui, kaip ir skolininkas. Iškėlus restruktūrizavimo bylą nėra laikoma, kad prievolių įvykdymo terminai yra suėję; priešingai, restruktūrizavimo procesas yra skolininko reabilitavimo procesas, kai patvirtinus restruktūrizavimo planą skolininkas nebelaikomas pažeidusiu prievolę – jam nustatomi nauji prievolės įvykdymo terminai ir tvarka. Šiuo atveju pagrindinė skolininkė ir laiduotoja yra restruktūrizuojamos. Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas laidavimo sutartimi, kuria bendrovė laidavo už UAB „Agrotechnikos centras“ įsipareigojimų pareiškėjai vykdymą. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pagrindinė prievolė bus modifikuota, atidedant prievolės įvykdymą pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo laikotarpiu (patvirtinus restruktūrizavimo planą), o tai sukelia CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytas teisines pasekmes – toks prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas ir laiduotojai.

12.7.                      Pagrindinei skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra pagrindo teigti, kad yra nevykdoma laidavimu užtikrinta prievolė, nes pagrindinė ir akcesorinė prievolės modifikavosi. Patvirtinus UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo planą, pagrindinė prievolė bus vykdoma pagal nustatytą grafiką bei terminus ir tik pagrindinei skolininkei nevykdant restruktūrizavimo plane nustatytų mokėjimų atsirastų pagrindinės prievolės pažeidimas, kas sudarytų pagrindą pareiškėjai reikšti reikalavimą bendrovės atžvilgiu. Laidavimo prievolė yra akcesorinė, esminis laidavimo bruožas yra priklausomumas nuo pagrindinės prievolės. Akcesoriškumas lemia, kad, modifikuojant pagrindinę prievolę iš pradžių dėl JANĮ 28 straipsnio apribojimų, o vėliau dėl patvirtinto restruktūrizavimo plano, modifikuojasi ir pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas – laidavimas.

12.8.                      Teismas nevertino įmonių Grupės ypatumų ir specifikos, neatsižvelgė į jų finansinių srautų glaudų ryšį, sistemiškai netaikė laidavimo institutą ir restruktūrizavimo procesą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į laidavimo prievolės akcesoriškumą.

12.9.                      Teismas sudarė prielaidas dvigubam skolos skaičiavimui ir vykdymui, nesilaikant koordinavimo principo grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose. Teismas neįvertino bendrovės argumentų dėl tų pačių (tos pačios sumos) finansinių reikalavimų tvirtinimo dvejų Grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB SME Bank reikalavimą pareiškė pagrindinei skolininkei, Grupės įmonei UAB „Agrotechnikos centras“, ir bendrovei, kaip laiduotojai. Teismas nevertino, kad ta pati kreditorė UAB SME Bank reiškia tą patį reikalavimą du kartus, nors skolos suma yra viena.

12.10.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendraskolių prievolių santykis galės ir turės būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje. Tokia padėtis nėra teisėta, kadangi jau finansinių reikalavimų tvirtinimo metu būtina kontroliuoti pagrindinės skolos ir laiduotojo prievolės vykdymą, aiškiai nustatant, kad prievolę vykdo pagrindinis skolininkas, o laidavimas išlieka. Jei restruktūrizavimo proceso metu pagrindinis skolininkas nevykdys prievolės, tik tokiu atveju kreditorius galės nukreipti reikalavimą į laiduotoją. Būtent toks aiškinimas visiškai atitinka faktinę situaciją, ekonominę ir teisinę logiką bei nepažeidžia CK nuostatų.

12.11.                      Teismas nevertino, kad skolos bendrovės pagrindiniams kreditoriams sudaro 41 mln. Eur, o kartu su laidavimais prisiimtais įsipareigojimais ši suma siekia virš 90 mln. Eur, nors šias skolas padengs kitos įmonių Grupės bendrovės, kurioms yra keliamos (iškeltos) restruktūrizavimo bylos. Nagrinėjamu atveju kreditorei skolą dengs UAB „Agrotechnikos centras“, kurios restruktūrizavimo byloje kreditorės reikalavimas jau yra patvirtintas. Bendrovės vertinimu, kreditorė, pareiškusi reikalavimą, kylantį iš laidavimo sutarties, neturi būti pripažinta bendrovės kreditore iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės byloje ir (arba) nebus baigtas restruktūrizavimo procesas. Tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo UAB „Agrotechnikos centras“ byloje taps aišku, ar kreditorė turi vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę, kaip laiduotoją.

12.12.                      Paskola turėjo būti grąžinama dalimis iki 2028 m. birželio 28 d. Pagrindinei skolininkei nepažeidus savo prievolės ir visai paskolos sumai (likučiui) netapus mokėtinam, kreditorė neįgijo teisės reikalauti vykdymo iš laiduotojo. Pažymi, kad laidavimo sutarties 2.2. papunktyje numatyta, jog laiduotojas skolininko prievolę vykdo per 5 dienas nuo kreditorės pranešimo gavimo dienos. Kreditorė nenurodė, kad toks pranešimas laiduotojai būtų buvęs pateiktas, dėl to ji neturi (neįgijo) teisės reikalauti, kad laiduotoja vykdytų (nepažeistą) skolininko prievolę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad RAB AUGA group ir jos 163 dukterinės bendrovės (taip pat ir UAB „Agrotechnikos centras“) sudaro konsoliduotą grupę. Visa bendrovės įmonių grupės veikla yra pagrįsta žiedinės ekonomikos principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025).

15.       Pareiškėjos finansinis reikalavimas grindžiamas 2023 m. birželio 28 d. kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202306/00526, sudaryta tarp UAB SME Bank ir pagrindinės skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“ ir 2023 m. birželio 28 d. laidavimo sutartimi Nr. IVKSME/202306/00526/L1, kuria RAB AUGA group įsipareigojo neatlygintinai atsakyti kreditorei UAB SME Bank, jeigu UAB „Agrotechnikos centras“ tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal 2023 m. birželio 28 d. kreditavimo sutartį. 

16.       Minėta laidavimo sutartimi šalys be kita ko susitarė: „Laiduotojas sutinka, kad tuo atveju, kai Skolininko įsipareigojimai pagal Finansavimo sutartį yra užtikrinti ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimas, garantija ir kt.), Kreditorius turi teisę pasirinkti kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti pirmiau ar kokiu eiliškumu (ar dalimis) realizuoti kelias užtikrinimo priemones, arba atsisakyti panaudoti bet kurią iš turimų užtikrinimo priemonių. Bet kuriuo atveju Kreditorius turi teisę patenkinti visus ar dalį savo reikalavimų pagal Finansavimo sutartį pirmumo tvarka iš Laiduotojo turimo turto, nelaukdamas, kol šie reikalavimai bus patenkinti iš Skolininko ar kitas užtikrinimo priemones pateikusių asmenų turto“ (2.8 papunktis); „Jei Skolininkas tinkamai ir laiku neįvykdo savo įsipareigojimų (jų dalies), kylančių iš Finansavimo sutarties, Kreditorius turi teisę Finansavimo sutarties vykdymo reikalauti iš Skolininko, Laiduotojo arba iš jų abiejų“ (2.10 papunktis); „Skolininko nemokumo ir/ar bankroto bylos iškėlimo atveju Kreditorius turi teisę pareikalauti iš Laiduotojo įvykdyti visus Skolininko finansinius įsipareigojimus Kreditoriui“ (2.11 papunktis).

17.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.

18.       Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 13 d.

19.       Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-662-950/2025, patvirtintas pareiškėjos UAB SME Bank 605 273 Eur bendro dydžio įkeitimu užtikrintas reikalavimas pagrindinės skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo byloje, kilęs iš 2023 m. birželio 28 d. kreditavimo sutarties Nr. IVKSME/202306/00526.

20.       Pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti 600 750,28 Eur finansinį reikalavimą RAB AUGA group restruktūrizavimo byloje. Nemokumo administratorė su tuo nesutiko. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčijamo finansinio reikalavimo klausimą, apskųsta nutartimi patvirtino pareiškėjos 600 750,28 Eur finansinį reikalavimą (kurį sudaro 581 896,58 Eur likusi negrąžinta paskola, 14 593,51 Eur nesumokėtos palūkanos ir 4 260,19 Eur kompensacinės palūkanos pagal kreditorės ir UAB „Agrotechnikos centras“ sudarytą 2023 m. birželio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202306/00526) RAB AUGA group restruktūrizavimo byloje, kildinamą iš 2023 m. birželio 28 d. laidavimo sutarties Nr. IVKSME/202306/00526/L1. RAB AUGA group, nesutikdama su šia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

21.       Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro tai, ar gali būti tvirtinamas kreditorės finansinis reikalavimas laiduotojos (RAB AUGA group) restruktūrizavimo byloje, esant jau patvirtintam tam pačiam kreditorės finansiniam reikalavimui pagrindinės skolininkės (UAB „Agrotechnikos centras“) restruktūrizavimo byloje. Apeliantė kelia klausimą, ar, esant tokiai faktinei situacijai, pareiškėja turi reikalavimo teisę į laiduotoją. Šis klausimas keliamas ir dėl to, kad paskola turėjo būti grąžinta dalimis iki 2028 m. birželio 28 d., taigi visas paskolos likutis nėra tapęs mokėtinas, be to, laidavimo sutarties 2.2 papunktyje numatyta, jog skolininko prievolės pažeidimo atveju laiduotojas privalo atsiskaityti su kreditoriumi per 5 dienas nuo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę gavimo dienos, o tokio reikalavimo laiduotoja nėra gavusi.

Dėl finansinio reikalavimo, pareikšto laiduotojos restruktūrizavimo byloje, patvirtinimo

22.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, remiasi šiais pagrindiniais argumentais: 1) kadangi UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizuojama, pagrindinė prievolė bus modifikuota, atidedant prievolės įvykdymą UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo laikotarpiui, todėl taikytinos CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas ir bendrovei, kaip laiduotojai; 2) pagrindinei skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra pagrindo teigti, kad yra nevykdoma laidavimu užtikrinta prievolė, nes pagrindinė ir akcesorinė prievolės modifikavosi; 3) teismas nevertino Grupės įmonių ypatumų ir specifikos, neatsižvelgė į jų finansinių srautų glaudų ryšį, sistemiškai netaikė laidavimo institutą ir restruktūrizavimo procesą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į laidavimo prievolės akcesoriškumą; 4) teismas sudarė prielaidas dvigubam skolos skaičiavimui ir vykdymui, nesilaikant koordinavimo principo grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose, neįvertino bendrovės argumentų dėl to paties finansinio reikalavimo tvirtinimo dviejų Grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose; 5) paskola turėjo būti grąžinama dalimis iki 2028 m. birželio 28 d. Pagrindinei skolininkei nepažeidus savo prievolės ir visai paskolos sumai (likučiui) netapus mokėtinam, kreditorė neįgijo teisės reikalauti vykdymo iš laiduotojo; 6) laidavimo sutarties 2.2 papunktyje numatyta, jog skolininko prievolės pažeidimo atveju laiduotojas privalo atsiskaityti su kreditoriumi per 5 dienas nuo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę gavimo dienos, o toks reikalavimas nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegija su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

23.       Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

24.       Pagal CK 6.7 straipsnį, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai. Po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Laidavimo esmė – padidinti tikimybę, kad užtikrinta prievolė bus įvykdyta. Reikšmingas yra faktas, kad užtikrinta prievolė neįvykdoma. Tai yra atidedamoji laiduotojo prievolės sąlyga. Atsiradus nurodytai sąlygai, laiduotojo prievolė tampa vykdytina ir kreditorius gali pareikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, už skolininką įvykdytų visą užtikrintą prievolę ar jos dalį. Net jei pagrindinis skolininkas tampa nemokus, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laidavimu užtikrintą, bet skolininko neįvykdytą prievolę įvykdytų laiduotojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022).

25.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas tas, jog tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

26.        Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo, todėl ir pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikina ir nemodifikuoja laiduotojo prievolės; pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojo prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojui prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022; 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-209-577/2024; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025; 2025 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-1097/2025 ir kt.). Laidavimo instituto esmė yra ta, kad laiduotojas prisiima riziką dėl skolininko nemokumo, todėl laidavimo paskirtis būtų paneigta, jei laiduotojas galėtų išvengti atsakomybės vien dėl to, kad skolininkui pradėta restruktūrizavimo procedūra. Taigi ir šiuo atveju prasidėjęs pagrindinės skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo procesas savaime nesudaro prielaidų taikyti CK 6.82 straipsnio 4 dalies ir sustabdyti ar atidėti bendrovės (laiduotojos) prievolės vykdymą, o duomenų apie kreditoriaus išreikštą valią dėl prievolės įvykdymo atidėjimo byloje nėra.

27.       Laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui ne didesniu mastu, kaip ir skolininkas. Minėta, kad pagrindinės skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas pareiškėjos UAB SME Bank finansinis reikalavimas. Patvirtinus šį reikalavimą, laikoma, kad iš esmės atsakyta į pareiškėjos materialinį teisinį reikalavimą. Šiuo atveju faktas, kad pagrindinei skolininkei UAB „Agrotechnikos centras“ iškelta restruktūrizavimo byla, o kitoms pagrindinėms skolininkėms (Grupės įmonėms) keliamos restruktūrizavimo bylos, nekeičia RAB AUGA group prievolių pagal laidavimo sutartį pobūdžio ir nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti įvykdyti šias prievoles. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas tokios pozicijos nuosekliai laikosi RAB AUGA group susijusiose bylose dėl finansinių reikalavimų, kylančių iš laiduotojo solidariosios prievolės, patvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-1097/2025; 2025 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-666-881/2025; 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-628-1097/2025; 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-881/2025).

28.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas finansinio reikalavimo patvirtinimui, ar prievolė yra galiojanti, vykdytina (suėjęs vykdymo terminas), taip pat, ar nėra akivaizdžių prievolės nepagrįstumo požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti aplinkybių dėl to, kada ir kaip reikalavimas bus įvykdytas, nes galimas prievolės modifikavimas ateityje nedaro įtakos reikalavimo pagrįstumo įvertinimui jo (finansinio reikalavimo) tvirtinimo stadijoje.

29.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės pozicija, pažymi, kad šiame nutarime pateikti išaiškinimai neužkerta kelio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui restruktūrizavimo byloje. Minėtame nutarime išaiškinta, kad laiduotojo atsakomybė yra akcesorinė ir proporcinga pagrindinio skolininko prievolei, todėl laiduotojas negali būti atsakingas už didesnę sumą nei skolininkas yra įsipareigojęs kreditoriui. Jeigu bankroto ar restruktūrizavimo procese dėl teisės aktų taikymo modifikuojama (sumažinama) skolininko prievolė, tokia modifikacija proporcingai sumažina ir laiduotojo atsakomybės apimtį. Laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus teisėtus atsikirtimus, įskaitant prievolės pakeitimus ar sumažinimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pats skolininkas. Vis dėlto, teisė ginčyti kreditoriaus reikalavimą negarantuoja savaiminio reikalavimo atmetimo ar laiduotojo atsakomybės atsisakymo. Be to, restruktūrizavimo byla nesustabdo kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui atskiroje civilinėje byloje, todėl kreditorius išlaiko teisę ginti savo reikalavimus skolininko ir laiduotojo atžvilgiu. Laiduotojo atsakomybė, nors ir savarankiška, išlieka proporcinga pagrindinio skolininko prievolei ir nepriklauso nuo to, ar prievolė patvirtinta restruktūrizavimo procese. Šie principai užtikrina kreditorių lygiateisiškumą, teisės aiškumą bei laiduotojo ir skolininko atsakomybės tarpusavio ryšį, kartu suteikdami laiduotojui galimybę ginti savo teises ginčuose dėl prievolės dydžio ir galiojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-628-1097/2025). Priešingai nei nurodo apeliantė, nurodytame nutarime pateikti išaiškinimai yra susiję tik su laiduotojo atžvilgiu taikytinu palūkanų ir netesybų skaičiavimu tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui yra iškeliama bankroto byla. Nutarime nėra išaiškinta, kad dėl pagrindinio skolininko nemokumo bylos iškėlimo savaime modifikuotųsi laidavimo sutarties objektą sudaranti pagrindinė prievolė. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrindo remtis minėtu nutarimu neturėjo.

30.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad finansiniai reikalavimai gali būti tvirtinami tiek skolininko, tiek laiduotojo restruktūrizavimo bylose, ir tai nėra laikoma nei reikalavimo dubliavimu, nei neteisėtu praturtėjimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1411/2012; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025; 2025 m. liepos 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-686-1097/2025; Nr. e2-666-881/2025).

31.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas Grupės įmonių kreditorių finansinių reikalavimų, atsiradusių iš laidavimo sutarčių, patvirtinimo klausimus, ne kartą yra nurodęs, jog aplinkybės dėl pagrindinės skolininkės ir laiduotojos priklausymo vienai bendrovių grupei, susijusių finansinių srautų, skolos pareiškėjai atsispindėjimo abiejų grupės bendrovių restruktūrizavimo planuose nesudaro pagrindo nepatvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo laiduotojai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-605-407/2025, Nr. e2-625-407/2025; 2025 m. liepos 22 d. nutarys civilinėse bylose Nr. e2-628-1097/2025; Nr. e2-629-881/2025; 2025 m. liepos 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-686-1097/2025; Nr. e2-666-881/2025). Be to, vertinant šį konkretų Grupės įmonių restruktūrizavimo atvejį, pažymėta, kad nors visa Grupės įmonių grupės veikla pagrįsta žiedinės ekonomikos principu, tiksliai neįmanoma identifikuoti kiekvienos RAB AUGA group dukterinės įmonės vietos įmonės Grupėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025). Dėl nurodytų priežasčių Grupės įmonių veiklos ryšys nesudaro pagrindo kitokiam nei nurodytoje teismų praktikoje suformuotos solidariosios laiduotojo pareigos aiškinimui.

32.       Šiuo atveju pareiškėja, prašydama patvirtinti iš esmės tapačius finansinius reikalavimus skolininkės ir laiduotojos (bendrovės) restruktūrizavimo bylose, pasinaudojo įstatymo suteikta kreditoriaus apsauga iš abiejų bendraskolių reikalauti prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad vien finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia besąlyginio jo patenkinimo. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020; 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025). Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bendraskolių prievolių santykis galės ir turės būti kontroliuojamas tolesniuose abiejų skolininkių restruktūrizavimo procesuose. Be to, kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas restruktūrizavimo byloje nebūtinai reiškia, kad jo finansinis reikalavimas besąlygiškai privalės būti dengiamas restruktūrizavimo bylos eigoje, kadangi tai nulemia ir galimybė patvirtinti restruktūrizavimo planą kreditoriams nepritariant modifikuojant kreditorių prievoles, ir pačios prievolės prigimtis.

33.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad kreditorė UAB SME Bank, pareiškusi reikalavimą, kylantį iš laidavimo sutarties, neturi būti pripažinta bendrovės kreditore, ypač paveikiama, iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“ byloje ir (arba) nebus baigtas restruktūrizavimo procesas.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 9 dalį paveikiamas kreditorius yra tas, kurio teisės ar pareigos tiesiogiai keičiasi arba panaikinamos restruktūrizavimo plano metu. JANĮ 2 straipsnio 18 dalyje patikslinta, kad pagalba juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus apima įvairias priemones, tokias kaip prievolės termino atidėjimas, dalies atsisakymas ar prievolės pakeitimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveikiamais kreditoriais laikytini ne tik tie, kurie savo sutikimu modifikuoja prievoles, bet ir tie, kurių teisės keičiamos restruktūrizavimo plane, įskaitant atvejus, kai nėra atskiro susitarimo su skolininku. Tai reiškia, kad pats restruktūrizavimo procesas ir planas keičia kreditorių teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024).

35.       Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad UAB SME Bank yra paveikiama kreditorė, t. y. RAB AUGA group susiduria su finansiniais sunkumais ir, be jokios pagalbos (pvz., prievolės termino pratęsimo ar išdėstymo), negalės įvykdyti savo prievolių, todėl UAB SME Bank, kaip kreditorės, teisės yra paveiktos jau restruktūrizavimo proceso metu. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti, kad UAB SME Bank statusas kaip paveikiamos kreditorės priklauso nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar proceso pabaigos.

36.       Apeliantė taip pat kvestionuoja UAB SME Bank finansinio reikalavimo pagrįstumą, nurodydama, kad paskola turėjo būti grąžinama dalimis iki 2028 m. birželio 28 d., t. y. visa paskolos suma (likutis) netapo mokėtina, atitinkamai pagrindinės skolininkės prievolė nėra vykdytina ir skolininkė nėra pažeidusi prievolės atsiskaityti su kreditore. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės teiginiai stokoja pagrįstumo.

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-662-950/2025, buvo patvirtintas pareiškėjos UAB SME Bank 605 273 Eur įkeitimu užtikrintas reikalavimas pagrindinės skolininkės UAB „Agrotechnikos centras“ restruktūrizavimo byloje, kurį sudaro visa pagal sutartį suteikta paskolos suma bei priskaitytos palūkanos. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuotas nurodytos skolos egzistavimo faktas, patvirtintas reikalavimas tapo vykdytinu, o tai lėmė ir laiduotojos pareigos atsiradimą. Be to, sudarydama laidavimo sutartį, laiduotoja aiškiai prisiėmė įsipareigojimą dėl prievolės kreditorei įvykdymo, jei pagrindinė skolininkė tinkamai neįvykdys net ir jos dalies, o pagrindinei skolininkei iškėlus nemokumo bylą, tapo atsakinga už visus jos įsipareigojimus kreditorei (šios nutarties 16 punktas).

38.       Aplinkybė, kad laiduotojai taip pat yra iškelta restruktūrizavimo byla, reiškia, kad bet kokie reikalavimai bendrovei privalo būti reiškiami JANĮ nustatyta tvarka, dėl to nepagrįstais laikomi apeliantės argumentai, jog kreditorė pirmiausia turėjo pareikalauti, kad laiduotoja su ja atsiskaitytų per 5 dienas, kaip tai numatyta laidavimo sutarties 2.2 papunktyje.

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė byloje aktualų teisinį reguliavimą ir vadovavosi aktualia teismų praktika, todėl pagrįstai įtraukė į RAB AUGA group antrosios eilės kreditorių sąrašą pareiškėją UAB SME Bank ir patvirtino jos 600 750,28 Eur finansinį reikalavimą. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                            Giedrė Čėsnienė

                                                                                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                                            Vigintas Višinskis