Civilinė byla Nr. e2-602-522/2022
Proceso Nr. 2-44-3-00536-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.29.3.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 27 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Dangyrai Kanapienytei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Nordecum“ atstovei R. Š.,
atsakovui A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. M..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 242,28 Eur negrąžinto kredito, 37,02 Eur pelno palūkanų, 18,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. R. naudojantis nuotolinio ryšio priemones buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (duomenys neskelbtini) (toliaus – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė A. R. 300 Eur kreditą 1 metų terminui, o A. R. įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 64,08 proc. metines palūkanas. A. R. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iš viso paskolos ir palūkanų dengimui pervedė 109,50 Eur. 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovas buvo informuotas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-00970-14 dėl A. R. vardu paimto kredito iš UAB „Nordecum“. Baudžiamojoje byloje 2015 m. lapkričio 11 d. ieškovas pareiškė civilinį ieškinį. 2018 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-39-166/2018 T. M. buvo nuteistas, o apie ieškovo pareikštą civilinį ieškinį nepasisakyta. Ieškovas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu pripažintas nebuvo, todėl nebūdamas baudžiamojo proceso šalimi teismo procese nedalyvavo ir negalėjo pareikšti savo pozicijos. 2016 m. lapkričio 3 d. A. R. šioje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį jo neturtinei ir 3635,00 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti, tame tarpe 1547,12 Eur patirtai žalai dėl greituosius kreditus suteikusių bendrovių išduotų paskolų. Baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje tarp nurodytų 1547,12 eurų yra paskaičiuota ir iš ieškovo apgaule gauta 300 Eur paskola. Antstolė Vilma Leskevičienė ieškovą 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-22-130-2175 informavo, kad ji išieškojo iš T. M. išieškotojui A. R. 510,22 Eur (iš jų grąžintos 79,99 Eur būtinosios vykdymo išlaidos). Ieškovas, išnagrinėjęs papildomai gautus įrodymus mano, kad atsakovu šioje byloje dėl žalos atlyginimo turėtų būti ne T. M., o A. R.. Nors ieškovui atsiradusi 298,23 Eur žala padaryta T. M. neteisėtais veiksmais, tačiau paaiškėjus, kad 2018 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-39-166/2018 yra patenkintas A. R. civilinis ieškinys ir iš T. M. priteista ir A. R. naudai išieškoma taip pat ir iš ieškovo 2015 m. balandžio 28 d. Sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu gauta 300 Eur paskola, ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė netinkamam atsakovui – T. M..
Atsakovas A. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-166/2018 kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiesiems, tame tarpe ir jam, pripažintas tik T. M.. Atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiu ir pareiškė civilinį ieškinį. Ieškovas nors ir žinojo apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, tačiau jokių procesinių dokumentų toliau tyrime neteikė, todėl ne dėl atsakovo kaltės, iki galo neįgyvendino savo teisių baudžiamajame procese, prarasdamas teisę iš kaltininko T. M. išsiieškoti padarytą žalą. Kadangi A. R. priteistos jo asmeninės lėšos ieškovui nepriklauso, todėl prašymas padaryti jį atsakovu galimai yra tik ieškovo teisinio neišprusimo pavyzdys arba tolimesnio T. M. proceso dalyvių klaidinimo pasekmė. T. M. klaidina teismą prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu A. R. priteistos lėšos nepervedamos ieškovui, nes jei T. M. skaitė teismų sprendimus ir juos suvokė, tai juose buvo nurodyta, kad tai yra asmeniškai A. R. priteistos lėšos iš T. M., o ne ieškovo lėšos. Vilniaus apygardos teismas neįpareigojo A. R. savo gautas lėšas pervesti kokiems nors tretiesiems subjektams, tuo labiau A. R. tegavo iki šiol pagal Atsakovą labai mažą sumą atlyginant padarytajam žalą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad A. R., atgaudamas nusikalstama veika prarastus savo asmeninius pinigus, privalo dar papildomai kompensuoti ir kitiems nukentėjusiesiems (tame tarpe ir Ieškovui) jų prarastas lėšas. Teismas priteisė A. R. jo mokėtas ir prarastas sumas, o ne ieškovo prarastas sumas, todėl teismo nuosprendyje trečiam asmeniui priteistos sumos negali reikalauti Ieškovas, kuris nedalyvavo tame procese ir neteikė civilinio ieškinio dėl savo kaltės.
Trečiasis asmuo T. M. atsiliepime nurodė, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2018 m. kovo 20 d. A. R. nuosprendžiui įsiteisėjus perdavė priteistą skolą, t. y. 3152,37 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos išieškojimą antstolių kontorai Širvintose. Antstolė nurodė, kad ši skola jau yra išieškoma ir daromos išskaitos iš jo atlyginimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teismas nurodo savo nuosprendyje 3152,37 eurų turtinė skola apima visas kreditų bendroves (tarp jų ir ieškovą UAB Nordecum). Ši skola yra išieškoma jau 3,5 metų iš jo darbovietės. Nors skola buvo priteista kaip skola kreditų bendrovėms, bet išskaitymus per antstolę tiesiogiai gauna pats A. R. į savo asmeninę sąskaitą ir iš šių lėšų turi padengti kreditus, tačiau jis to nedaro, o gavęs išskaitas iš atlyginimo lėšas naudoja savo reikmėms.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2015 m. balandžio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. R. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas suteikė A. R. 300 Eur kreditą 1 metų terminui (toliau – kreditas), o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą bei mokėti 64,08 proc. metines palūkanas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. liepos 27 d. paskolos ir palūkanų dengimui pervedė 109,50 Eur, iš kurių buvo padengta 57,72 Eur pagrindinės kredito dalies, 41,28 Eur pelno (sutartinių) palūkanų, 6,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 4,50 Eur už Banklink paslaugą. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. jis buvo informuotas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-00970-14 dėl A. R. vardu paimto kredito iš UAB „Nordecum“. 2015 m. lapkričio 11 d. ieškovas baudžiamojoje pareiškė civilinį ieškinį, tačiau civilinis ieškinys nebuvo priimtas.
Atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu T. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, be kita ko ir dėl atsakovo A. R. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat minėtu nuosprendžiu iš T. M. A. R. naudai priteista 3152,37 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies savo reikalavimų ir prašė priteisti tik pagrindinę 242,28 Eur negrąžinto kredito sumą iš atsakovo, kadangi būtent jam teismo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį buvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas su tokiu ieškovu prašymu nesutiko, nurodydamas, kad jis tokiu atveju du kartus dengs tą pačią skolą (praras savo pinigus).
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus. CK 6.242 straipsnyje reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas siauruoju požiūriu ir įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.
Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
Tačiau turto gavimas be teisinio pagrindo, kaip ir nepagrįstas praturtėjimas, teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šie institutai taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019).
Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad dėl trečiojo asmens T. M. padarytos nusikalstamos veikos ieškovas pagal sudarytą 2015 m. balandžio 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prarado 300 Eur sumą, kuri buvo pervesta atsakovui A. R. kaip vartojimo kreditas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio matyti, kad ieškovui pervedus 300 Eur vartojimo kreditą į A. R. banko sąskaitą, A. R. banko sąskaitoje esančius pinigus pasisavino T. M.. Pažymėtina, kad teismas teismo posėdžio metu aiškinosi aplinkybes, ar tai buvo asmeniniai A. R. pinigai, atliko įvairius paskaičiavimus, įvertino liudytojos V. S. parodymus, tačiau padaryti kategoriškos išvados, kad tai buvo vien asmeniniai A. R. pinigai, nėra galimybės. A. R. banko sąskaitoje galimai buvo ir ieškovo pinigai, kuriuos pasisavino T. M.. Kaip jau buvo minėta, teismo nuosprendžiu turtinė žala buvo atlyginta ne ieškovui pervedusiam 300 Eur kreditą, o patenkintas atsakovo A. R. civilinis ieškinys, kuriuo jam priteista turtinė ir neturtinė žala. Iš į bylą pateikto antstolės Vilmos Leskevičienės 2022 m. vasario 7 d. rašto Nr. S-22-130-2175 matyti, kad antstolė išieškojo iš T. M. išieškotojui A. R. 510,22 Eur (iš jų grąžintos 79,99 Eur būtinosios vykdymo išlaidos). Iš antstolės išieškotos 510,22 Eur sumos nėra galimybės atskirti, ar atsakovui išieškota turtinė žala, ar neturtinė žala.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui negrąžintą 242,28 Eur vartojimo kredito sumą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu priteisė iš T. M. atsakovui A. R., pats atsakovas savo asmeninių lėšų dėl jam pervesto kredito, kurį pasisavino T. M., neprarado, ieškovo ieškinys tenkintinas ir 242,28 Eur negrąžinta vartojimo kredito suma iš atsakovo priteistina ieškovui. Priešingu atveju, netenkinus ieškovo ieškinio susidarytų situacija, kuomet atsakovas nepraradęs savų lėšų, nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita, bei būtų pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės nekyla teisė. Nors T. M. nėra atlyginęs visos ieškiniu iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atsakovui, vis tik įvertinus, kad T. M. yra jauno amžiaus, darbingas, manytina, kad pinigai iš jo bus išieškoti, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio. Šiuo metu atsakovui yra atlyginta 1/6 dalis civilinio ieškinio.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Posėdžio metu, atsižvelgiant į situaciją dėl nusikalstamos veikos prieš atsakovą, ieškovo atstovė šio reikalavimo atsisakė ir prašė priteisti tik pagrindinę skolą.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Dėl teismo sprendimo išdėstymo.
Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282 - 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais; griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai.
Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikrą laiką, kada sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, itin svarbus yra abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą į ateitį turi būti siekiama šių dviejų skirtingą teisinį interesą turinčių šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, gauna neįgalumo pašalpą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas dėl jo turtinės padėties šiuo metu negali sumokėti visos priteistos sumos iš karto. Priteistos sumos išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nes taip jam sudaroma galimybė sumokėti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių ieškovui, nes skola jam bus atlyginta laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas gauna nedidelę pašalpą, bei atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus, mano, kad skolos išdėstymas 24 mėnesiams atitiks tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus. Be to tikėtina, kad per šį laikotarpį atsakovas atgaus ir iš T. M. jam priteistą sumą.
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 306 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Nordecum“, j. a. k. 302535232, 242,28 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą ir 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 24 mėnesiams, nurodant, kad atsakovas mokės ieškovui po 11 Eur kas mėnesį 23 mėnesius, o paskutinį mėnesį sumokės 6,28 Eur, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško skolos padengimo.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Irina Serafin