Civilinė byla Nr. e2A-336-464/2024  

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00347-2022-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.12; 2.6.18.3; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.4.8.2; 3.3.1.11

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sulaikytų sumų priteisimo, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sulaikytų sumų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovės (toliau – ir AB) ,,BMGS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sulaikytus pagal rangos sutartį 499 424,49 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. su trečiuoju asmeniu, dabar jau bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – ir BUAB) ,,Hidrostatyba“, sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria buvo susitarta bendrai dalyvauti atsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objekto ,,Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ statybos darbai“.  Pagal jungtinės veiklos sutartį atsakingąja partnere tapo BUAB ,,Hidrostatyba“ ir visi atsiskaitymai už atliktus pagal rangos sutartį darbus turėjo būti vykdomi tik su atsakingąja partnere, kuri turėjo vykdyti tarpusavio atsiskaitymus su antrąja partnere (ieškove). Jungtinės veiklos partnerėms laimėjus atsakovės paskelbtą konkursą, 2017 m. kovo 16 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis atlikti projekto ,,Krantinių Nr. 137 ir Nr. 138, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“ statybos ir rekonstravimo darbus.

3.       Ieškovės teigimu, pagal su jungtinės veiklos partnerėmis pasirašytą ir įvykdytą rangos sutartį atsakovė yra sulaikiusi 5 proc. dydžio sutarties kainos sumą galimiems darbų defektams bei kitiems trūkumams pašalinti ir (ar) nuostoliams padengti. Visa ši už atliktus darbus nesumokėta suma turėtų būti išmokėta ieškovei, kuri pagal su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Hidrostatyba“ 2019 m. lapkričio 6 d. sudarytą susitarimą dėl 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties pakeitimo nuo 2019 m. lapkričio 6 d. santykiuose su atsakove tapo atsakingąja partnere. Atsakovė 2019 m. lapkričio 14 d. pasirašytam susitarime Nr. 34-2019-299 prie rangos sutarties taip pat patvirtino, kad atsakingąja partnere, vykdant rangos sutartį, yra ieškovė, kuri santykiuose su atsakove veikia ir veiks abiejų partnerių vardu. 

4.       Kaip pažymėjo ieškovė, jai tapus atsakingąja partnere, BUAB ,,Hidrostatyba“ rangos sutarties jau nevykdė, visus darbus vykdė ir juos užbaigė viena ieškovė. Ieškovė su atsakove 2022 m. kovo 2 d. pasirašė ir atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo aktą, kuris pagal rangos sutarties 3.10.1 papunktį yra pagrindas atsakovei įvykdyti įsipareigojimą – per 90 dienų išmokėti visas sulaikytas sumas. Tačiau atsakovė 2022 m. kovo 17 d. raštu pranešė ieškovei ir BUAB ,,Hidrostatyba“, kad 2022 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimu ji ieškovei išmokėjo tik 93 572,03 Eur (iš visos 592 996,52 Eur sulaikytos sumos), o likusią sulaikytos sumos dalį – 499 424,49 Eur – kitu tos pačios dienos mokėjimo pavedimu deponavo pagal sąlyginio deponavimo sutartį. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisako jai, kaip atsakingajai  partnerei, išmokėti sulaikytus 499 424,49 Eur, todėl prašo šią skolą iš atsakovės priteisti.  

5.       Trečiasis asmuo BUAB ,,Hidrostatyba“ atsiliepime į ieškinį pareiškė ir savarankišką reikalavimą atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, prašydama jai iš atsakovės priteisti sulaikytus pagal rangos sutartį 499 424,49 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad likusi pagal rangos sutartį atsakovės sulaikyta lėšų dalis turėtų būti sumokėta ne ieškovei, o BUAB ,,Hidrostatyba“. Jungtinės veiklos sutartis pasibaigė 2020 m. spalio 22 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-30-538/2024 iškelti jai bankroto bylą, todėl ir rangos sutarties pagrindu paskirtos veikti atsakingosios partnerės, kuriai pagal rangos sutartyje nustatytas sąlygas atsakovė turėjo sumokėti sulaikytas pinigines lėšas, nebeliko. Neegzistuoja ir teisinis pagrindas sulaikytas lėšas išmokėti vienai ieškovei. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 31 d. sulaikytos lėšos, t. y. 499 424,49 Eur, priklauso BUAB ,,Hidrostatyba“, nes būtent ši bendrovė iki 2019 m. lapkričio 6 d. buvo atsakingoji partnere pagal rangos sutartį. Todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti, o sulaikytą sumą iš atsakovės priteisti trečiajam asmeniui BUAB ,,Hidrostatyba“.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu (1) ieškovės AB ,,BMGS“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 23 294,62 Eur ir 642,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė;  (2) trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, BUAB ,,Hidrostatyba“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 476 129,87 Eur ir 1 153,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą reikalavimų dalį atmetė; (3) priteisė atsakovei iš ieškovės 3 433,15 Eur, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, bankroto administravimui skirtų lėšų – 167,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. įsigaliojo jungtinės veiklos sutarties partnerių bendras susitarimas dėl 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties sąlygų pakeitimo. Šio susitarimo pagrindu atsakingąja partnere vietoje buvusios atsakingosios partnerės BUAB „Hidrostatyba“ tapo ieškovė AB ,,BMGS“.  Iš rangos sutarties 3.16 papunkčio matyti, kad  atsakovė įsipareigojo visus mokėjimus vykdyti tik su atsakingąja partnere. Pagal sutarties 3.10 papunktį už atliktus darbus turėjo būti atsiskaityta per 60 kalendorinių dienų po pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros gavimo. Iš į bylą pateiktos atsakovės sulaikytos sumos suvestinės teismas nustatė, kad visa sulaikyta suma trečiojo asmens BUAB „Hidrostatyba“ išrašytų atsakovei PVM sąskaitų faktūrų pagrindu susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 31 d.   

9.       Įvertinęs tai, kad tiek atsakingosios partnerės pasikeitimas, tiek rangos sutarties atitinkami pakeitimai buvo šalių suderinti ir priimti bendra jų valia, be to, ir atsakovei išreiškus sutikimą, teismas konstatavo, kad atsakovė sulaikytus 13 272,23 Eur pagal trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002021, kurios mokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 29 d., ir 10 022,39 Eur pagal trečiojo asmens 2019 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036, kurios mokėjimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 30 d., turėjo sumokėti ieškovei, kuri pagal šalių pasirašytus sutarčių pakeitimus nuo 2019 m. lapkričio 6 d. tapo atsakingąja partnere ir įgijo teisę gauti atsiskaitymą iš atsakovės. 

10.       Teismas pažymėjo, kad jokių išlygų savo susitarimuose dėl iki 2019 m. lapkričio 6 d. trečiojo asmens išrašytų sąskaitų faktūrų jungtinės veiklos partnerės nebuvo numačiusios. Nebuvo sulygta, kad, pasikeitus atsakingajai partnerei, pagal trečiojo asmens BUAB „Hidrostatyba“ anksčiau išrašytas sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminas sueis po atsakingosios partnerės pasikeitimo, prievolės įvykdymą iš atsakovės priims buvusi atsakingoji partnerė BUAB „Hidrostatyba“. Pripažinęs ieškovės teisę gauti iš viso 23 294,62 Eur, sulaikytus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. HSP002021 ir Nr. HSP002036, teismas jai šią sumą ir priteisė iš atsakovės.

11.       Pasisakydamas dėl trečiojo asmens BUAB ,,Hidrostatyba“ pareikšto savarankiško reikalavimo, teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes, kad iki 2019 m. lapkričio 6 d. atsakingąja partnere rangos teisiniuose santykiuose buvo BUAB „Hidrostatyba“ ir kad kai kurių laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas suėjo iki 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. jai dar tebebūnant atsakingąja partnere. Teismo vertinimu, būtent buvusi atsakingoji partnerė ir turi teisę gauti likusią 476 129,87 Eur sulaikytos sumos dalį. Atitinkamai, trečiojo asmens reikalavimo dalį dėl 23 294,62 Eur priteisimo teismas atmetė, nurodęs, kad terminas šiai sumai sumokėti suėjo jau po 2019 m. lapkričio 6 d.

12.       Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“, praradusi teisę atstovauti abiem jungtinės veiklos sutarties partnerėms 2019 m. lapkričio 6 d.  susitarimo pagrindu, t. y. dar iki rangos sutarties pasibaigimo dėl trečiojo asmens bankroto (2020 m. spalio 22 d.), neturi teisės net į dalies atsakovės suvestinėje nurodytos sumos gavimą. Teismo nuomone, šalių 2019 m. lapkričio 14 d. sudarytas susitarimas prie rangos sutarties nesudaro prielaidų padaryti tokią išvadą, kad jis sudarytas ir dėl 476 129,87 Eur sulaikytos sumos, kai atsakingąja partnere rangos teisiniuose santykiuose su atsakove tebebuvo BUAB ,,Hidrostatyba“. Susitarimo 1 punkte, kuriuo pakeista sutarties preambulė, nurodyta partnerių sąvoka ir kad partnerės atliks po 50 proc. darbų.

13.       Teismas pažymėjo, kad sutarties šalys pasikeitus aplinkybėms turi teisę bendra jų valia arba teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendimo pakeisti rangos sutarties nuostatas dėl atsakingosios partnerės iki 2019 m. lapkričio 6 d. ir (ar) 14 d. šalys nebuvo priėmusios. Susitarime taip pat nesuformuluota ir tokia sąlyga, kad iki šio susitarimo priklausanti išmokėti (atsakovės sulaikyta) suma bus išmokama tik šiame susitarime nustatytai naujajai  atsakingajai partnerei, t. y. ieškovei. Nors po bankroto bylos UAB ,,Hidrostatyba“ iškėlimo (2020 m. spalio 22 d.) ši bendrovė nustojo būti jungtinės veiklos sutarties šalimi, remtis tokia aplinkybe ir visiškai patenkinti ieškovės AB „BMGS“ ieškinį teismas teisinio pagrindo neįžvelgė. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnį civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas atsakovės sulaikytos sumos šios bylos aplinkybių kontekste neturi būti mokamos tik ieškovei.   

14.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės dar ir procesines palūkanas pagrįstumo, teismas, viena vertus, pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. kovo 2 d. pasirašė atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo aktą, kuris pagal rangos sutarties 3.10.1 papunkčio nuostatas suponavo įsipareigojimų rangovėms įvykdymą per 90 dienų. Taigi, iki 2022 m. birželio 1 d. atsakovė turėjo išmokėti visas sulaikytas sumas. Kita vertus, matydama, kad vyksta ginčas tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, atsakovė 2022 m. kovo 15 d. sumokėjo sulaikytą sumą į banko depozitinę sąskaitą.

15.       Tai įvertinęs teismas priėjo prie išvados, kad, kilus ginčui tarp jungtinės veiklos partnerių, atsakovė, CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir šio straipsnio 2 dalies pagrindu 2022 m. kovo 15 d. pervesdama pinigus į depozitinę sąskaitą, piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. birželio 1 d., yra įvykdžiusi tinkamai ir laiku. Prievolės įvykdymas pagal CK 6.56 straipsnio taisykles atleidžia atsakovę nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, todėl ieškovės ieškinio dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės teismas atmetė.  

16.       Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl tokias šalių išlaidas paskirstė vadovaudamasis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija. 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

17.       Ieškovė AB ,,BMGS“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti ir jos ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės 499 424,49 Eur skolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o trečiojo asmens BUAB ,,Hidrostatyba“ savarankiškus reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus rašytinius įrodymus. Nurodo tokius argumentus:

17.1.                      Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023 analogiško šalių ginčo kontekste jau suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Toje kasacinio teismo byloje buvo analizuojamos ir aiškinamos tų pačių, kaip ir nagrinėjamoje byloje, rangos sutarties, jungtinės veiklos sutarties ir susitarimo nuostatos. Toje byloje kasacinis teismas, įvertinęs jungtinės veiklos sutarties 5.1.4, 6.1.3 papunkčius, rangos sutarties 3.16 papunktį ir susitarimo 1 bei 3 punktus, konstatavo, kad: rangos sutarties vykdymo metu pasikeitus atsakingajai partnerei, reikalavimo teisės atsiradimo momentas nėra teisiškai reikšmingas; ieškovė iš BUAB ,,Hidrostatyba“ perėmė visas atsakingosios partnerės teises ir pareigas; svarbus yra faktinis prievolės vykdymo momentas ir kas tuo momentu turi teisę priimti prievolės įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas PVM sąskaitas faktūras išrašiusius subjektus, jų išrašymo ir apmokėjimo datas, nukrypo nuo prejudicinio kasacinio teismo sprendimo išaiškinimų. Teisę priimti prievolės iš atsakovės įvykdymą, atsižvelgiant į jos vykdymo momentą, turėjo tik ieškovė, todėl būtent jai ir turi būti išmokėtos sulaikytos lėšos.

17.2.                      Teismo sprendimo motyvai, susiję su momentu, iki kurio turėjo būti sumokėtos sulaikytos lėšos, yra prieštaringi. Vienu atveju, teismas konstatavo, kad sulaikytų lėšų mokėjimo terminas baigėsi, kai suėjo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas. Kitu atveju, šį terminą skaičiavo vadovaudamasis rangos sutarties 3.10.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad sulaikyta suma sumokama per 90 kalendorinių dienų nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Todėl nėra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos sulaikytos lėšos priteisiamos jungtinės veiklos partneriams.   

17.3.                      Net jei reikalavimo ir (ar) prievolės atsiradimo momentas būtų svarbus, sulaikytos lėšos vis vien privalėjo būti mokamos ieškovei. Atsakovės pareiga mokėti sulaikytas lėšas, o ieškovei to reikalauti, kilo po 90 dienų nuo atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo akto pasirašymo, t. y. vėliausiai turėjo būti įvykdyta 2022 m. birželio 1 d. Sąskaitos už darbus išrašymo data negali būti siejama  su tuo, kuri iš partnerių gauna sulaikytų sumų mokėjimus, kai sueina jų mokėjimo terminas. Sąskaitos nebuvo išrašytos už BUAB ,,Hidrostatyba“ individualiai atliktus darbus, šios sąskaitos buvo išrašytos BUAB ,,Hidrostatyba“, kaip atsakingosios partnerės, už bendrą abiejų partnerių darbų rezultatą.   

17.4.                      Lėšų sulaikymas savo pobūdžiu ir esme reiškia, kad darbai pagal sutartį bus baigti ir trūkumai bus ištaisyti. Nagrinėjamu atveju darbus užbaigė ir trūkumus pašalino ieškovė, kuri nuo 2019 m. lapkričio 6 d. tapo atsakingąja partnere, o nuo jungtinės veiklos partnerės BUAB ,,Hidrostatyba“ bankroto momento – ir vienintele rangove, kuri viena yra atsakinga už defektų šalinimą techninės garantijos galiojimo laikotarpiu.    

17.5.                      Teismas nepagrįstai nevertino tokių nagrinėjamam ginčui aktualių faktinių aplinkybių, kad tik ieškovė yra atsakinga atsakovei už atliktų darbų kokybę ir privalės savo sąskaita pašalinti galimus trūkumus garantiniu laikotarpiu. BUAB ,,Hidrostatyba“ po nemokumo bylos jai iškėlimo nustojo būti rangos sutarties šalimi. Be to, atsakovės mokėjimo prievolė ir pats ginčo dalykas – sulaikytos lėšos – yra nedali prievolė. Rangos sutartyje nebuvo numatyta galimybė padalinti bei paskirstyti sulaikytas lėšas abiem rangovėms.

17.6.                      Teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Ieškovė, formuluodama savo reikalavimus, aiškiai nurodė, kad šioje byloje nėra sprendžiami vidiniai jungtinės veiklos sutarties buvusių partnerių santykiai ir sulaikytų sumų tarp buvusių partnerių padanijimo klausimai. Byloje turėjo būti sprendžiamas tik atsakovės pareigos sumokėti sulaikytas lėšas atsakingajai partnerei, kuri po piniginių lėšų gavimo, įvertinusi projekto pelną ir nuostolius, juos (t. y. pelną ir nuostolius) turi padalinti tarp abiejų partnerių, klausimas. Lėšų dalybos yra vidiniai partnerių santykiai, kuriuose atsakovė negali dalyvauti.     

17.7.                      Atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė, todėl iš jos turėjo būti priteistos ir procesinės palūkanos. Atsakingoji partnerė, kuriai turėjo būti sumokėtos sulaikytos lėšos, nuo pat pradžių buvo aiški. Atsakovė, lėšas pervesdama į depozitinę sąskaitą, pažeidė rangos sutarties 3.16 papunktį, kuriame nurodyta, kad prievolę ji privalo vykdyti atsakingajai partnerei ir negali kištis į vidinius partnerių reikalus, juo labiau kad ši nuostata į sutartį buvo įrašyta būtent atsakovės iniciatyva.   

2.                      Atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl sulaikytų lėšų priteisimo spręsti teismo nuožiūra, o apeliacinio skundo dalį dėl procesinių palūkanų nepriteisimo atmesti, perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:   

18.1.                      Ieškovė neteisingai supranta ir aiškina CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šios teisės normos taikymą lemia kreditorių tarpusavio ginčas dėl teisės priimti skolininko prievolės įvykdymą, o ne duomenų apie kreditorių neturėjimas ir (ar) nežinojimas. Be to, būtent taip  nurodytą teisės normą aiškino ir teismai, spręsdami ankstesnius analogiškus šalių ginčus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022; 2022 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-650-302/2022).

18.2.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė pažeidė rangos sutarties 3.16 papunktį. Ieškinys nebuvo grindžiamas nurodytos sutarties sąlygos pažeidimu, atsakovei nebuvo reiškiami reikalavimai dėl netinkamo sutarties vykdymo, taip pat nebuvo įrodinėjamos jos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

18.3.                      Lėšų pervedimas į depozitinę banko sąskaitą negali būti vertinamas kaip atsakovės kišimasis į vidinius partnerių santykius. Kaip jau ne kartą yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas prieš tai išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2A-40-450/2022 ir Nr. e2A-650-302/2022, ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, nesutarimas nėra laikytinas kišimusi į vidinius buvusių jungtinės veiklos partnerių santykius. Priešingai, buvę jungtinės veiklos partneriai tarpusavio nesutarimus sprendžia nuolat įtraukdami atsakovę į jų teisminius ginčus.   

18.4.                      Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas išlaidas, jos yra akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios. Byla nėra sudėtinga, nes analogiški šalių ginčai jau ne kartą buvo sprendžiami teismuose. Dalis ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų iš viso neturi būti atlyginama, dalis – viršija už konkrečias  paslaugas rekomenduotiną mokėti atlyginimą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėtų perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas.

18.5.                      Be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios ieškovės išlaidos yra susijusios su trečiojo asmens procesinių dokumentų vertinimu, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, net ir dalies apeliacinio skundo patenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės, kuri savo piniginę prievolę yra įvykdžiusi tinkamai.     

3.                      Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, BUAB ,,Hidrostatyba“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų, o juos priėmus – priimti trečiojo asmens pateiktus naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

19.1.                      Trečiajam asmeniui Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. spalio 22 d., iškėlus nemokumo bylą, pasibaigė ir jungtinės veiklos sutartis. Atitinkamai, neliko ir atsakingosios partnerės, kuriai turėjo būti išmokamos sulaikytos lėšos. Todėl atsakovė pagrįstai jas pervedė į depozitinę sąskaitą.

19.2.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos išnagrinėjus šalių ginčą civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023. Toje byloje buvo sprendžiama, kokiam subjektui atsakovė turi apmokėti BUAB ,,Hidrostatyba“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kai atsakingoji partnerė prievolės įvykdymo dieną (sąskaitos apmokėjimo dieną) pasikeitė, o jungtinės veiklos sutartis dar nebuvo pasibaigusi. Kasacinio teismo nagrinėta situacija yra kitokia, nei šiuo metu tarp šalių susiklosčiusi situacija – šiuo atveju atsakovės prievolė mokėti sulaikytas lėšas atsirado jau po to, kai jungtinės veiklos sutartis pasibaigė.  

19.3.                      Nagrinėjamu atveju aktualūs Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-291-524/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-653-302/2022, kuria pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas buvo pakeistas, pateikti išaiškinimai. Šių bylų esminės faktinės aplinkybės yra tapačios, t. y. sutampa bylos šalys, skiriasi tik rangos sutartys, tačiau rangos sutarčių nuostatos, išskyrus objektą, kuriame buvo vykdomi darbai, yra tos pačios, jungtinės veiklos sutarčių sąlygos taip pat tos pačios, byloje kilę ginčai taip pat yra tapatūs – kas turi teisę gauti atsakovės sulaikytas lėšas. Todėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimas ir jį iš esmės palaikanti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir laikytini teisminiu precedentu, kuriuo šią bylą nagrinėjantis teismas turėjo vadovautis.   

19.4.                      Teismo sprendimas nėra prieštaringas. Teismas skirtingai vertino rangos sutartyje nurodytus mokėjimo terminus dėl to, kad buvo sprendžiama ne tik dėl reikalavimo priteisti  sulaikytas lėšas, bet ir dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės palūkanas. Todėl vertindamas, kam turi būti išmokėtos atsakovės sulaikytos lėšos, teismas ir rėmėsi išrašytomis sąskaitomis bei aplinkybe, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigusi, taip pat atsižvelgė į tai, kas buvo atsakingoji partnerė. Nagrinėdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, teismas nustatė momentą, kada atsakovei atsirado pareiga sumokėti sulaikytas lėšas, ir padarė išvadą, kad sulaikytas lėšas ji sumokėjo nepraleidusi termino.   

19.5.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė aplinkybėmis, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ yra iškelta nemokumo byla ir ieškovė viena lieka atsakinga už atliktų darbų kokybę. Apeliaciniame procese negalima remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, negalima kelti naujų reikalavimų, todėl šie apeliacinio skundo argumentai neturėtų būti vertinami. Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė turėtų šalinti defektus, juos pašalinusi ji galėtų kreiptis su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB ,,Hidrostatyba“ nemokumo byloje.

19.6.                      Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad trečiasis asmuo BUAB ,,Hidrostatyba“ pareiškė savarankiškus reikalavimus šioje byloje. Todėl teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo išspręsti ne tik ieškovės ieškinyje nurodytus reikalavimus, bet ir nagrinėti trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus. Aplinkybė, kad teismas įvertino, kuris iš jungtinės veiklos partnerių turi teisę gauti sulaikytas lėšas ir kokią jų dalį, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas neva įsikišo į vidinius partnerių santykius.    

19.7.                      Atsakovė, esant ieškovės ir trečiojo asmens ginčui dėl teisės priimti atsakovės prievolės įvykdymą, pagrįstai rėmėsi CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir įvykdė prievolę, t. y. pervedė sulaikytas pagal rangos sutartį lėšas į depozitinę sąskaitą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė negali būti laikoma pažeidusia rangos sutartį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl naujų rašytinių įrodymų

 

4.                      Apeliantė AB ,,BMGS“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2024 m. sausio 31 d. raštą dėl krantinės Nr. 139 defektų ir jų šalinimo, savo 2024 m. vasario 27 d. atsakymą į šį atsakovės 2024 m. sausio 31 d. raštą, 2024 m. kovo 1 d. pranešimą dėl ketinamų atlikti defektų šalinimo darbų ir remonto planą, atsakovės 2024 m. kovo 5 d. pritarimą apeliantės pateiktam remonto planui. Apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad būtent ji yra atsakinga už atsiradusių defektų šalinimą ir atlieka su tuo susijusius darbus. Todėl sulaikytos lėšos, kurios ir yra skirtos defektų šalinimui, turi būti priteistos tik apeliantei, o ne BUAB ,,Hidrostatyba“, kuri po nemokumo bylos jai iškėlimo rangos sutarties nebevykdo. Nurodyti įrodymai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar neegzistavo, todėl ir pateikti jų į bylą anksčiau nebuvo galimybės. Be to, šie įrodymai nėra didelės apimties, atsakovei jų turinys yra žinomas, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

5.                      Trečiasis asmuo BUAB ,,Hidrostatyba“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – apeliantės 2021 m. kovo 4 d. prašymą dėl jos finansinio reikalavimo patikslinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-268-538/2021, kuria buvo patvirtinti patikslinti bankrutavusios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Trečiojo asmens vertinimu, teikiami įrodymai paneigia apeliantės poziciją, kad ji viena finansiškai atsakinga už darbų trūkumų pagal rangos sutartį šalinimą. Apeliantė turi teisę, pašalinusi darbų trūkumus, kreiptis į BUAB ,,Hidrostatyba“ dėl dalies šių išlaidų kompensavimo, kuria aktyviai ir naudojasi. Todėl jei bus priimti apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, prašo priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus.

6.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, naujų įrodymų pateikimas į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą yra labai ribojamas ir yra išimtinė procesinė priemonė. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

7.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).    

8.                      Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ar kad jie turės įtakos sprendžiant šį konkretų šalių ginčą. Aplinkybės, susijusios su tuo, kuriam jungtinės veiklos partneriui – apeliantei ar trečiajam asmeniui – atsakovė turėtų sumokėti pagal rangos sutartį sulaikytas pinigines lėšas, sudarė bylos nagrinėjimo dalyką pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, apeliantė turėjo ir galėjo dėti visas pastangas, kad, jos manymu, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi įrodymai būtų gauti ir pateikti į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigia apeliantė, dalis jos pateiktų raštų buvo surašyti dar iki skundžiamo 2024 m. kovo 8 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl ir objektyvių kliūčių šiems įrodymams pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo.

9.                      Teisėjų kolegija, šiuo konkrečiu atveju nenustačiusi sąlygų CPK 314 straipsnyje numatytai išimčiai taikyti (naujiems rašytiniams įrodymams priimti), apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų nepriima. Atitinkamai, nepriimami ir trečiojo asmens BUAB ,,Hidrostatyba“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai, kurių priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą būtinybę ši grindė būtent apeliantės AB ,,BMGS“ teikiamų naujų įrodymų priėmimo galimybe bei savo siekiu atsikirsti į šiuos įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

 

Dėl asmens, turinčio teisę gauti prievolės įvykdymą, pasikeitus atsakingajai partnerei pagal jungtinės veiklos sutartį     

 

10.                      CK 6.38 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji prievolių vykdymo principai – visos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos (CK 6.123 straipsnio 3 dalis).

11.                      Viena iš prievolės tinkamo įvykdymo sąlygų yra prievolės įvykdymas tinkamam asmeniui. CK 6.44 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Taigi, šioje teisės normoje nustatytas reguliavimas suponuoja vertinimą, kad prievolės įvykdymą gali priimti ne tik pats kreditorius asmeniškai, bet ir kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo. Tuo atveju, kai kreditorius paskiria savo atstovą ar trečiąjį asmenį prievolės įvykdymui priimti, jis turi bendradarbiauti su skolininku ir apie tai jį tinkamai informuoti, kad skolininkui nekiltų abejonių, ar tas asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2020, 36–37 punktai).   

12.                      Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų ginčas ir yra kilęs tik dėl to, kuriai iš buvusių jungtinės veiklos partnerių – apeliantei AB ,,BMGS“ ar trečiajam asmeniui BUAB ,,Hidrostatyba“ – atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi įvykdyti piniginę prievolę ir sumokėti sulaikyto už atliktus rangos darbus atlygio dalį. Ginčo nei dėl to, kad  atsakovė (rangos darbų užsakovė) turėjo tokią pareigą jungtinės veiklos partnerėms, nei dėl jos  piniginės prievolės dydžio nekilo. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad prievolės įvykdymas turi būtu padalintas tarp rangovių, t. y. apeliantės AB ,,BMGS“ ir trečiojo asmens BUAB ,,Hidrostatyba“, priklausomai nuo to, kuri iš jų kiekvienos konkrečios PVM sąskaitos apmokėjimo, taigi, ir atitinkamos sumos pagal kiekvieną iš šių sąskaitų sulaikymo momentu buvo atsakingąja partnere santykiuose su atsakove AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija,  kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, remdamasis aplinkybėmis, kurios iš viso nėra aktualios, nors kasacinis teismas, kitoje byloje nagrinėdamas šalių ginčą, jau išanalizavo jų sudarytas sutartis bei susitarimus ir nurodė, į kurias aplinkybes būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl turinčio teisę gauti iš atsakovės prievolės įvykdymą subjekto.

13.                      Iš byloje esančių šalių sudarytų rašytinių sutarčių ir susitarimų matyti, kad apeliantė ir trečiasis asmuo BUAB ,,Hidrostatyba“ 2016 m. lapkričio 2 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l. 87–98). Šia sutartimi jos šalys, atsižvelgdamos į tai, kad 2016 m. spalio 7 d. buvo gautas atviro konkurso kvietimas ,,Objekto ,,Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ statybos darbai“ statybos darbų valdymui, susitarė kartu dalyvauti pirkime, vykdyti rangos sutartį, jei jų pasiūlymas bus priimtas (sutarties preambulė, 2 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 5.1.4 papunktyje buvo sulygta, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ skiriama atsakingąja partnere, kuri vadovauja jungtinei veiklai bei tvarko partnerių bendruosius reikalus. Be kita ko, atsakingoji partnerė visų partnerių vardu atlieka visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal su perkančiąja organizacija pasirašytą rangos sutartį.  

14.                      Atsakingosios partnerės teisės ir pareigos yra aptartos jungtinės veiklos sutarties 6 dalyje ,,Konsorciumo valdymas“. Šios sutarties 6.1 papunktyje nurodoma, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ veikia kaip konsorciumo atsakingoji partnerė ir atstovauja abiejų šio konsorciumo partnerių interesams. Atsakingoji partnerė veikia kaip abiejų šio konsorciumo partnerių koordinatorė ir atstovė perkančiajai organizacijai ir tretiesiems asmenims. Atsakingajai partnerei suteikiama teisė ir įgaliojimai abiejų šio konsorciumo partnerių vardu vykdyti funkcijas ir veiksmus, nustatytus 6 punkte. Jungtinės veiklos sutarties 6.1.3 papunktyje taip pat buvo nustatyta, kad visi rangos sutartyje numatyti atsiskaitymai su perkančiąja organizacija (t. y. atsakove) už atliktus darbus vykdomi tik su atsakingąja partnere. Gavusi lėšas iš perkančiosios organizacijos, atsakingoji partnerė savarankiškai ir savo atsakomybe vykdo tarpusavio atsiskaitymus su kita partnere.

15.                      Jungtinės veiklos partnerių pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas konkurso laimėtoju. Atsakovė su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Hidrostatyba“, kuri, kaip minėta, veikė ir kaip apeliantės atstovė pagal jungtinės veiklos sutartį, 2017 m. kovo 16 d. pasirašė statybos rangos sutartį (1 t., b. l. 109–126), įsipareigodama savo rizika ir lėšomis, savo medžiagomis atlikti projekte ,,Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ numatytus rekonstrukcijos ir statybos rangos darbus pagal užsakovės (atsakovės) pateiktą techninį projektą ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti (sutarties 1.1 papunktis). Bendra sutarties objekto (sutarties 1.1 papunktyje numatytų darbų) kaina – iš viso 14 836 615,83 Eur (su užsakovės rezervu) (sutarties 3.1 papunktis).

16.                      Rangos sutarties 3.1.4 papunktyje nurodyta, kad užsakovės rezervas yra 5 proc. nuo sutarties 3.1.1–3.1.3 papunkčiuose nurodytos bendros 706 505,52 Eur sumos, įskaitant PVM. Atsiskaitymo su rangove už faktiškai atliktus darbus tvarka yra aptarta rangos sutarties 3.10 papunktyje, t. y. pagal pateiktą atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą galimiems defektams ir kitiems trūkumams pašalinti ir galimiems nuostoliams padengti sulaikoma 5 proc. atliktų darbų vertės suma be PVM; likusi nesumokėta 5 proc. be PVM dalis sumokama per 90 kalendorinių dienų nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, jeigu pateiktas rangovės, užsakovės ir techninės priežiūros pasirašytas statybos darbų kokybės įvertinimo aktas (sutarties 3.10.1 papunktis). Pagal pateiktą atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą rangovei sumokama likusi mokėtina atliktų darbų vertės suma, atėmus 3.10.1 papunktyje nurodytą sulaikomą 5 proc. atliktų darbų vertės sumą be PVM (sutarties 3.10.2 papunktis).  

17.                      Rangos sutarties 3.16 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad užsakovė (atsakovė) visus mokėjimus už atliktus darbus vykdys tik su atsakingąja partnere, o atsakingoji partnerė, gavusi lėšas iš užsakovės, savarankiškai ir savo atsakomybe atsiskaito su savo partnere. Kitaip tariant, rangos sutartyje buvo pakartotas apeliantės ir trečiojo asmens sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl atsiskaitymo, t. y., kad visi atsiskaitymai yra atliekami tik su atsakingąja partnere, o ne su abiem jungtinės veiklos sutarties partnerėmis.     

18.                      Kaip matyti iš byloje esančių vėlesnių šalių sudarytų susitarimų, rangos sutarties vykdymo metu faktinė situacija, susijusi su atsakingosios partnerės paskyrimu, pakito. Jungtinės veiklos partnerės 2019 m. lapkričio 6 d. pasirašė susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo (1 t., b. l. 99–101). Šalys susitarė pakeisti jungtinės veiklos sutarties 5.1.4 ir 6.1 papunkčius, paskiriant atsakingąja partnere apeliantę AB „BMGS“. Šio susitarimo 5 punkte taip pat nurodyta, kad, aiškumo tikslu, partnerės susitaria, kad visas buvusios atsakingosios partnerės BUAB „Hidrostatyba“ funkcijas ir teises nuo šio susitarimo įsigaliojimo momento perima nauja atsakingoji partnerė – apeliantė. Šis susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d. Vadinasi, nuo 2019 m. lapkričio 16 d. susitarimo pasirašymo momento būtent apeliantė tapo atsakingąja partnere, veikiančia santykiuose su atsakove abiejų partnerių vardu, be kita ko, ir turinčią gauti iš jos atsiskaitymą už faktiškai atliktus rangos darbus.    

19.                      Atsakovė ir apeliantė, kuri veikė jau kaip atsakingoji partnerė, 2019 m. lapkričio 14 d. pasirašė susitarimą ir dėl 2017 m. kovo 16 d. rangos sutarties pakeitimo (7 t., b. l. 127–128). Juo buvo pakeista rangos sutarties preambulė ir 16.1 bei 18.14.2 papunkčiai. Šie pakeitimai, nurodant, kad atsakingąja partnere bei rangove pagal rangos sutartį yra apeliantė, buvo padaryti atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Taigi, nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo pasirašymo atsakingąja partnere buvo trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“, o po 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo pasirašymo – apeliantė AB „BMGS“. Toks faktas byloje yra nustatytas ir nė vieno proceso dalyvio neginčijamas.

20.                      Nepaisant minėto fakto, atsakovei visgi kilo neaiškumų, kuriam asmeniui ji turi įvykdyti jai tenkančią atsiskaitymo už atliktus rangos darbus prievolę. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė 2022 m. kovo 7 d. raštu (1 t., b. l. 41–42) kreipėsi į apeliantę ir trečiojo asmens bankroto administratorę, prašydama pateikti informaciją, kam ir kokia dalimi, atsižvelgiant į rangos sutarties 3.10.1 papunkčio nuostatas, po rangovės atlikto statybos darbų kokybės įvertinimo 2022 m. kovo 2 d.  akto pasirašymo ji turėtų sumokėti iš viso 592 996,52 Eur sulaikytą sumą.  

21.                      Apeliantė savo 2022 m. kovo 9 d. atsakyme (1 t., b. l. 49–51) nurodė, kad visa ši suma turėtų būti pervesta jai kaip atsakingajai partnerei, juolab kad dėl to visiškai aiškiai jau yra pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-40-450/2022.   Trečiojo asmens BUAB „Hidrostatyba“ administratorė UAB „Baklis“ 2022 m. kovo 9 d. rašte  (1 t., b. l. 43–44) tvirtino, kad dalis iš 592 996,52 Eur sulaikytos sumos – 499 424,49 Eur – turi būti pervesta BUAB „Hidrostatyba“ pagal laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 19 d., jai būnat atsakingąja partnere, išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgdama į buvusių jungtinės veiklos partnerių nesutarimą, kuri iš jų yra tinkamas subjektas gauti piniginės prievolės įvykdymą, atsakovė 2022 m. kovo 17 d. raštu (1 t.,  b. l. 45, 48) informavo, kad neginčijamą sulaikytos sumos dalį, t. y. 93 572,03 Eur (592 996,52 Eur – 499 424,49 Eur), ji pervedė apeliantei, o ginčijamą 499 424,49 Eur sumą pervedė į savo vardu AB SEB banke atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą bei pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 46–47, 177–184; 2 t., b. l. 194).

22.                      Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingu momentu pripažino PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodytų mokėtinų sumų dalys, atitinkančios rangos sutartyje nurodytą dydį, buvo atsakovės sulaikytos, apmokėjimo termino pasibaigimą, būtent su šia aplinkybe susiedamas kiekvienos partnerės, šiam momentui suėjus buvusios atsakingąja partnere, teisę gauti atitinkamą sulaikytos sumos dalį (žr. šios nutarties 9–11 punktus). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.   

23.                      Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo prejudicialumą. Vadinamas pozityvusis res judicata (teismo išspręstas klausimas) principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Be to, įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013).

24.                      Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nagrinėjant kitą tų pačių asmenų civilinį ginčą ištirtos ir teisiškai jau įvertintos jungtinės veiklos partnerių šalių susitarimų nuostatos, susijusios su jungtinės veiklos sutarties partnerių atstovavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis bei apmokėjimo už darbus prievolės vykdymu, kai pasikeičia atsakingoji partnerė, kurios turi būti taikomos ir sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, negali būti aiškinamos ir (ar) vertinamos kitaip, nei jau įvertinta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įsiteisėjusiu teismo spendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia, taigi apeliacinio skundo argumentai dėl egzistavusio poreikio atsižvelgti į prejudicinį sprendimą pripažintini pagrįstais.

25.                      Nagrinėjamu atveju aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023 pateikti išaiškinimai. Toje byloje buvo sprendžiamas  nagrinėjamos bylos dalyvių ginčas dėl papildomų darbų fakto nustatymo bei užmokesčio už juos priteisimo tinkamam subjektui. Kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-248-381/2023 dalyką, be kita ko, sudarė ir tų pačių, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, jungtinės veiklos sutarties bei susitarimo, kuriuo ši sutartis buvo pakeista, taip pat rangos sutarties nuostatų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, pasikeitus atsakingajai partnerei, aiškinimas. Kasacinis teismas atitinkamus išaiškinimus pateikė kompleksiškai įvertinęs tiek jungtinės veiklos teisinius santykius, tiek atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. CK 6.972–6.976, 6.756–6.765 straipsnius, tiek jungtinės veiklos sutarties 6.1.3 papunktį, rangos sutarties 3.16 papunktį, susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad sutarčių šalys, pakeisdamos atsakingąją partnerę, susitarė dėl neriboto atstovavimo, kuris reiškia, kad naujajai atsakingajai partnerei pavedama toliau tvarkyti visus neužbaigtus ir naujus bendrus partnerių reikalus pagal jungtinę veiklą, neatsižvelgiant į tai, kad tam tikros aplinkybės atsirado iki jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikros reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis atsiradimo momentas, tarp partnerių egzistuojant atstovavimo teisiniams santykiams, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi šalys abipusiu susitarimu nutarė visas buvusios atsakingosios partnerės funkcijas ir teises (įskaitant ir teisę priimti visus atsiskaitymus iš atsakovės) perduoti naujajai atsakingajai partnerei. Remdamasi 2019 m. lapkričio 6 d. šalių sudarytu susitarimu ir jo nuostatų aiškinimu, kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuo 2019 m. lapkričio 6 d. AB „BMGS“ įgijo teisę reikalauti ir priimti prievolių pagal rangos sutartį įvykdymą, neatsižvelgiant į tokių prievolių ir reikalavimo teisių pagal prievoles atsiradimo momentą (žr. kasacinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023 56 punktą).

26.                      Apibendrindamas išvadas kasacinis teismas dar kartą pažymėjo, kad sprendžiant klausimą,  kuriam iš bendrosios jungtinės veiklos atsakingųjų partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kai vykdant sutartį atsakingasis partneris šalių susitarimu pakeičiamas kitu, turi būti įvykdytas atsiskaitymas už atliktus darbus pagal rangos sutartį, yra svarbus ne reikalavimo teisės sumokėti už konkrečius atliktus darbus momentas, nes reikalavimo teisė atsiranda ne atsakingajam partneriui, bet visiems jungtinės veiklos partneriams, bet skolininko prievolės vykdymo momentas. Vykdydamas prievolę skolininkas turi įsitikinti, kuris partneris yra paskirtas atsakinguoju partneriu, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu priimti mokėjimus pagal sutartis iš trečiųjų asmenų. Jeigu galiojant rangos sutarčiai pasikeitė jungtinės veiklos sutarties atsakingasis partneris, nuo šio momento tretieji asmenys turi atsiskaityti už atliktus darbus naujai paskirtam atsakingajam partneriui, nebent jungtinės veiklos sutartyje partnerių būtų aiškiai aptarta, kad tam tikros prievolės dalys pagal sutartį turi būti vykdomos kitiems partneriams. Priešingu atveju tarp nagrinėjamų santykių subjektų kiltų neapibrėžtumas dėl asmens, kuriam prievolės įvykdymas pripažintinas tinkamu (žr. kasacinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023 59 punktą).   

27.                      Trečiojo asmens BUAB „Hidrostatyba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023 pateikti išaiškinimai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, nes toje byloje buvo sprendžiama dėl prievolės, kuri atsirado dar iki nemokumo bylos jai iškėlimo, o nagrinėjamu atveju prievolė atsirado po nemokumo bylos iškėlimo, jungtinės veiklos sutarčiai jau esant pasibaigusiai CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kitokio teisėjų kolegijos vertinimo dėl kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo nesuponuoja.

28.                      Pirma, priešingai nei teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, atitinkami išaiškinimai kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo pateikti jau po nemokumo bylos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. spalio 22 d., iškėlimo trečiajam asmeniui. Antra, toje byloje paduotas kasacinis skundas, be kita ko, buvo grindžiamas ir jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo, vienai iš jos šalių iškėlus nemokumo bylą, faktu (žr. kasacinio teismo nutarties 27.2, 27.5 papunkčius). Trečia, ir prievolė tos bylos atsakovei sumokėti AB ,,BMGS“ už papildomus darbus atsirado po nemokumo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, t. y. priėmus teismo sprendimą, kuriuo darbai pripažinti papildomais bei nustatyta jų kaina (žr. kasacinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023  60 punktą).

29.                      Taigi, siekiant nustatyti, kuriam iš byloje dalyvaujančių asmenų atsakovė turėjo įvykdyti piniginę prievolę – sumokėti sulaikytas sumas už atliktus rangos darbus, turėjo būti nustatytas skolininkės, t. y. atsakovės, prievolės sumokėti sulaikytas sumas atsiradimo momentas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai identifikavo prievolės vykdymo momentą, t. y. kada atsakovei atsirado prievolė sumokėti pagal rangos sutartį sulaikytą 499 424,49 Eur sumą, todėl ir šalių ginčas buvo išspręstas neteisingai.

30.                      Kitaip nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nei PVM sąskaitų faktūrų išrašymo momentas, nei termino jas apmokėti pasibaigimo momentas neturi teisinės reikšmės, juo labiau kad byloje pareikti reikalavimai nėra grindžiami PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų už atliktus darbus nesumokėjimu. Ginčo esmė – pagal šias sąskaitas teisėtai sulaikytos sumos sumokėjimas, įvykus rangos sutartyje nurodytai sąlygai. Kaip minėta pirmiau, sulaikytų sumų mokėjimo tvarka buvo aptarta rangos sutarties 3.10.1 papunktyje, pagal kurį sulaikyta 5 proc. suma turi būti sumokama per 90 kalendorinių dienų nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, jeigu pateiktas rangovės, užsakovės ir techninės priežiūros pasirašytas statybos darbų įvertinimo aktas. Nė viename iš šalių sudarytų sutarčių ar susitarimų nebuvo įrašytos sąlygos, kad atsakovės prievolė sumokėti sulaikytas sumas atsiranda nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos jų apmokėjimo datos.     

31.                      Sprendžiant dėl atsakovės prievolės sumokėti sulaikytas sumas atsiradimo momento, būtina nustatyti, kada buvo užbaigti ir priimti darbai pagal rangos sutartį. Iš byloje esančių ir šalių neginčijamų įrodymų matyti, kad statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. liepos 30 d., o statybos darbų įvertinimo aktas – 2022 m. kovo 2 d. (1 t., b. l. 36–37).  Visiškai akivaizdu, kad sąlyga, su kuria pačių sutarčių šalių susitarimu yra siejamas atsakovės prievolės išmokėti pagal PVM sąskaitas faktūras sulaikytas sumas atsiradimas, įvyko jau po 2019 m. lapkričio 6 d., kai atsakingąja partnere buvo paskirta apeliantė. Tai nustačiusi teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į nagrinėjamam klausimui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad visa vykdant rangos sutartį atsakovės sulaikyta 499 424,49 Eur suma turi būti sumokėta apeliantei. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

32.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl peržengtų bylos nagrinėjimo ribų, teismui pasisakius dėl vidinių jungtinės veiklos partnerių santykių ir atitinkamai joms paskirsčius pagal rangos sutartį sulaikytos sumos dalis. Trečiajam asmeniui BUAB ,,Hidrostatyba“ pareiškus savarankišką reikalavimą dėl tos pačios, kaip nurodyta apeliantės ieškinyje, sulaikytos sumos jai priteisimo, turėjo būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su kiekvienos reikalavimą pareiškusios sutarties šalies teisės gauti sulaikytą sumą (ar jos dalį) iš darbų užsakovės (atsakovės) buvimu ar nebuvimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo subjektą, kuriam atsakovė turėjo įvykdyti prievolę, negali būti vertinama ir suprantama kaip bylos ribų peržengimas, juolab kad apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso pakeisdamas skundžiamą sprendimą.  

 

Dėl nepriteistų iš atsakovės procesinių palūkanų       

 

33.                      Apeliantė apeliaciniame skunde kelia ir neteisingai išspręsto jos reikalavimo dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš apeliantės klausimą, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu.

34.                      Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

35.                      Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų įstatymo nustatyto dydžio palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024, 44 punktas).    

36.                      Nagrinėjamos bylos atveju yra susiklosčiusi tokia išskirtinė faktinė situacija, kad atsakovė neginčijo savo prievolės sumokėti pagal rangos sutartį sulaikytą sumą bei jos nevengė, sulaikytomis lėšomis nesinaudojo. Priešingai, praėjus vos 5 dienoms po statybos darbų kokybės įvertinimo akto pasirašymo, t. y. 2022 m. kovo 7 d., kreipėsi į abi jungtinės veiklos sutarties šalis su prašymu nurodyti, kuriai iš jų sumokėti sulaikytas sumas. Jungtinės veiklos partnerėms nesusitarus, kuriai iš jų lėšos turėtų būti pervestos, atsakovė 2022 m. kovo 15 d. jas pervedė į savo vardu AB SEB banke pagal sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartį atidarytą banko sąskaitą. Iš šios sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties ir jos pakeitimų (1 t., b. l. 177–184; 2 t., b. l. 194) matyti, kad sutarties pagrindu buvo paskirtas ir agentas, kuris ir turėjo užtikrinti sąskaitoje esančių lėšų naudojimą tik pagal jų tikslinę paskirtį, t. y. jų sumokėjimą pagal rangos sutartį tinkamam subjektui. Taigi, atsakovė šiomis lėšomis negalėjo laisvai disponuoti ar jomis naudotis.

37.                      Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks atsakovės elgesys negali būti laikomas vengimu įvykdyti prievolę dar ir dėl to, kad pagal CK 6.56 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Pagal to paties CK 6.56 straipsnio 5 dalį prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje.

38.                      Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad subjektas, kuriam turėjo būti sumokėta sulaikyta suma, atsakovei buvo žinomas nuo pat reikalavimo teisės atsiradimo pradžios, stokoja pagrįstumo vien dėl to, kad ir pačios apeliantės bei trečiojo asmens BUAB „Hidrotechnika“ pozicija šiuo klausimu nesutapo. Jeigu apeliantė ir BUAB „Hidrotechnika“ būtų sutarę, kuriai iš jų mokėtina sulaikyta suma, ją atsakovė būtų iš karto ir sumokėjusi. Būtent tokį vertinimą lemia ir aplinkybė, kad atsakovė 2022 m. kovo 15 d. apeliantei atliko 93 572,03 Eur sulaikytos dalies sumos, dėl kurios ginčo nebuvo, mokėjimą.

39.                      Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė, 2022 m. kovo 15 d. į savo vardu atidarytą sąskaitą pagal su AB SEB banku sudarytą sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartį pervesdama ginčo sumą, prievolės įvykdymo termino nepraleido, prievolės vykdyti ji nevengė, todėl ir pagrindo priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas iki prievolės visiško įvykdymo, šiuo konkrečiu atveju nėra.   

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

 

40.                      Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą, turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

41.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). 

42.                      Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra pirmosios instancijos teisme ieškinyje pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

43.                      Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, yra susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovė neginčijo nei savo prievolės sumokėti pagal rangos sutartį sulaikytas lėšas (499 424,49 Eur), nei šios prievolės dydžio. Atsakovė nesutiko tik su apeliantės ieškinio reikalavimų dalimi dėl procesinių palūkanų iš jos priteisimo. Vadinasi, ginčas dėl sulaikytos sumos (t. y. dėl ginčo dalyko) vyko tik tarp apeliantės ir trečiojo asmens BUAB „Hidrotechnika“, kiekvienai iš jų pareiškus atitinkamą materialųjį reikalavimą ir įrodinėjus savo teisės gauti sulaikytas lėšas iš atsakovės buvimą. Atsakovė jokių priešpriešinių reikalavimų nei apeliantei, nei trečiajam asmeniui dėl sulaikytų sumų nereiškė, kitaip tariant, ji išlaikė neutralumą dėl turinčio teisę jas gauti subjekto, pavesdama teismui šių asmenų tarpusavio ginčą išspręsti savo nuožiūra.

44.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi būtent tokias šalių procesines pozicijas, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pralaimėjusia bylą šalimi yra ta šalis, kurios reikalavimai dėl ginčo objektu tapusios pinigų sumos atmetami, t. y. trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, BUAB „Hidrotechnika“. Todėl pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisiant iš atsakovės visą sulaikytą 499 424,49 Eur ginčo suma būtent apeliantei, trečiasis asmuo BUAB „Hidrotechnika“ turi atlyginti apeliantei ir dėl tokio reikalavimo pareiškimo teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45.                      Kita vertus, ne visų pagrįstomis pripažintinų apeliantės bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareiga tenka trečiajam asmeniui su savarankiškais  reikalavimais. Kadangi pirmosios instancijos teisme kaip nepagrįsta buvo atmesta apeliantės reikalavimų dalis dėl procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo (išvestinis reikalavimas) ir ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, teisėjų kolegija, be kita ko, vadovaudamasi ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), prieina prie išvados, kad yra patenkinta 90 proc. ieškovės reikalavimų, o atmesta – 10 proc., atitinkamai, trečiojo asmens reikalavimų patenkinta 0 proc. (visi reikalavimai atmesti).

46.                      Vadovaujantis tokia nustatyta proporcija, byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirstytinos pirmosios instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidas: 1) apeliantei atlyginama 90 proc. jos išlaidų, šių išlaidų kompensaciją priteisiant iš priešpriešinį reikalavimą pareiškusios BUAB „Hidrotechnika“, o 10 proc. išlaidų apeliantei neatlyginama; 2) atsakovei 10 proc. jos išlaidų atlyginama priteisiant jas iš atmestą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pareiškusios ieškovės, o likusią 90 proc. atsakovės išlaidų dalį turi kompensuoti trečiasis asmuo BUAB „Hidrotechnika“, kurios pareikštas atsakovei savarankiškas reikalavimas yra atmetamas; 3) trečiojo asmens BUAB „Hidrotechnika“ reikalavimą atmetus visiškai, jos patirtos išlaidos neatlyginamos.

47.                      Apeliantė prašė priteisti jos pirmosios instancijos teisme patirtas 9 075 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 4 721 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik dalis teisinės pagalbos išlaidų atitinka joms keliamus būtinumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ne visos šios išlaidos jai turi ir gali būti atlyginamos.

48.                      Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantė šių savo išlaidų pagrįstumą ir būtinumą grindė keturiomis klientui suteiktos teisinės pagalbos ataskaitomis (2 t., b. l. 98, 101, 172, 175). Pirmoje ataskaitoje (2 t., b. l. 98) nurodytos 2 268,75 Eur ieškinio parengimo išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 papunktyje nurodytų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina už ieškinio parengimą išlaidų suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros (buvęs Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2022 m. III ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 4 497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5). Taigi, pagal pirmą ataskaitą pagrįstomis pripažintinos visos joje nurodytos 2 268,75 Eur išlaidos.

49.                      Antroje ataskaitoje (2 t., b. l. 101) nurodytų teisinės pagalbos išlaidų, kurių bendra suma yra 4 083,75 Eur, tik dalis gali būti pripažinta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis. Iš šios ataskaitos turinio nustatyta, kad apeliantė prašo atlyginti jos patirtas 45,38 Eur teismo rezoliucijos priimti ieškinį, proceso eigos analizės, kliento informavimo, 363 Eur atsakovės atsiliepimo į ieškinį analizės, 363 Eur trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį analizės, 272,25 Eur atsakovės atsiliepimo į trečiojo asmens reikalavimą analizės, 181,50 Eur procesinių veiksmų byloje kontrolės išlaidas, kurių bendra suma yra 1 225,13 Eur (45,38 Eur + 363 Eur + 363 Eur + 272,25 Eur + 181,50 Eur). Kita dalis šioje ataskaitoje nurodytų išlaidų yra 1 315,88 Eur dubliko ir 1 542,75 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens savarankišką reikalavimą parengimo išlaidos, kurių bendra suma yra 2 858,63 Eur (1 315,88 Eur + 1 542,75 Eur).

50.                      Kasacinis teismas yra pasisakęs tokiu aspektu, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška, rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Nurodytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).    

51.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokius išaiškinimus, pagrįstomis pripažįsta antroje ataskaitoje nurodytos 2 858,63 Eur dubliko ir atsiliepimo į savarankišką reikalavimą išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijas maksimali už dubliko parengimą priteistina išlaidų suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2022 m. IV ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 2 850,45 Eur (1 900,30 Eur x 1,5), o už atsiliepimą – 4 750,75 Eur (1 900,30 Eur x 2,5). Kitos aptariamoje ataskaitoje nurodytos 1 225,13 Eur išlaidos negali būti laikomos savarankiškomis ir negali būti atlyginamos, kadangi jos yra sudėtinės dubliko ir atsiliepimo rengimo išlaidos. Taigi, pagal antrą ataskaitą pagrįstomis pripažįstamos 2 858,63 Eur apeliantės patirtos teisinės pagalbos išlaidos.

52.                      Trečioje ataskaitoje (2 t., b. l. 172) nurodytų teisinės pagalbos išlaidų, kurių bendra suma yra 1 815 Eur, taip pat tik dalis laikytina pagrįstomis ir būtinomis. Iš šios ataskaitos matyti, kad apeliantė prašo priteisti ir 90,75 Eur prašymo bylą nagrinėti nuotoliniu būdu pateikimo, 45,38 Eur informavimo apie teismo posėdžio rezultatus išlaidas, kurių bendra suma yra 136,13 Eur. Kitas šioje ataskaitoje nurodytas 1 687,87 Eur išlaidas sudaro atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiams išlaidos.

53.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 66 punktą) bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikomi sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), ir todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020, 56 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-464/2020, 55 punktas; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022, 52 punktas), 136,13 Eur apeliantės išlaidų nepripažįsta pagrįstomis ir būtinomis. Kitos šioje ataskaitoje nurodytos 1 687,87 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2023 m. I ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 1 958,90 Eur ([1 959,90 Eur x 0,1] x 10 val.). Taigi, pagal trečią ataskaitą pagrįstomis pripažįstamos 1 687,87 Eur išlaidos.

54.                      Ketvirtoje ataskaitoje (2 t., b. l. 175) nurodytų teisinės pagalbos išlaidų, kurių bendra suma yra 907,50 Eur, taip pat tik dalis laikytina pagrįstomis ir būtinomis. Iš šios ataskaitos matyti, kad prašomas atlyginti išlaidas sudaro 181,50 Eur trečiojo asmens pozicijos peržiūra, kliento informavimas, 181,50 Eur informacijos paieškos išlaidos, kurių bendra suma yra 363 Eur. Kitą 544,50 Eur išlaidų dalį sudaro dviejų prašymų atidėti teismo posėdžius parengimo išlaidos. Teisėjų kolegija dėl tų pačių, kaip nurodyta pirmiau, priežasčių 363 Eur išlaidas vertina kaip nepagrįstas, todėl apeliantei neatlyginamas. Kitos 544,50 Eur dviejų prašymų parengimo išlaidos viršija Rekomendacijų 8.17 papunktyje nurodytus maksimalius tokios paslaugos apmokėjimo dydžius. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2023 m. II ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 400,02 Eur ([2 000,10 Eur x 0,1] x 2). Todėl tik maksimalių dydžių neviršijančios 400,02 Eur išlaidos apeliantei pagal ketvirtą ataskaitą ir gali būti atlyginamos.

55.                      Apibendrinant tai, kas pasakyta, pagrįstos yra iš viso 7 215,27 Eur (2 268,75 Eur + 2 858,63 Eur + 1 687,87 Eur + 400,02 Eur) apeliantės išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų apmokėjimu. Atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, apeliantei atlygintina 90 proc. šių išlaidų dalis, t. y. 6 493,74 Eur, jas priteisiant iš trečiojo asmens BUAB „Hidrotechnika“.

56.                      Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliantės reikalavimų  proporciją, iš trečiojo asmens BUAB „Hidrotechnika“ apeliantei kaip bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir jos patirtos 4 248,90 Eur (4 721 Eur x 90 proc.) žyminio mokesčio išlaidos (1 t., b. l 18). Nors pats juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, pagal įstatymą yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kitaip tariant, jis neturi mokėti žyminio mokesčio už savo paties paduodamus procesinius dokumentus (ieškinius, savarankiškus reikalavimus, apeliacinius, kasacinius skundus), visgi jis turi pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal principą „pralaimėjęs moka“ kitiems priešingą procesinę poziciją konkrečioje byloje turintiems asmenims, įskaitant ir žyminio mokesčio išlaidas. Apeliantė (ieškovė AB „BMGS“), pareiškusi ieškinį atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, žyminį mokestį valstybei sumokėti turėjo, taigi, faktiškai patyrė ir tokias bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių atsiradimo, kaip teisėjų kolegija nurodė pirmiau, atsakomybė tenka priešingą procesinę poziciją dėl ginčo dalyko (sulaikytos sumos) turėjusiam bei savarankiška reikalavimą dėl jos priteisimo pareiškusiam trečiajam asmeniui.

57.                      Taigi, iš viso apeliantei atlygintina 11 464,17 Eur (7 215,27 Eur + 4 248,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma, jas priteisiant iš trečiojo asmens administravimui skirtų lėšų.

58.                      Atsakovės patirtos 1 452 Eur atsiliepimo į ieškinį, 464,64 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, 1 045,44 Eur tripliko parengimo ir 638,88 Eur pasirengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Iš atsakovės į bylą pateiktų ataskaitų (2 t. b. l. 88–93, 119–121, 195, 197–198) matyti, kad dalį išlaidų sudarė dokumentų analizė, susipažinimas su šalių procesiniais dokumentais, tačiau atsakovė, nors ir yra už šias paslaugas sumokėjusi, tačiau šių išlaidų pirmosios instancijos teismo neprašė priteisti. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.19 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualūs 2022 m. III ketvirtis, 2023 III ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį už atsiliepimą į ieškinį yra 4 497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5), už atsiliepimą į trečiojo asmens reikalavimus – 4 497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5), už tripliką – 2 698,50 Eur (1 799 Eur x 1,5), už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 2 220,02 Eur ([2 018,20 Eur x 0,1] x 11 val.). Taigi, visos atsakovės patirtos ir pagrįstomis pripažintos  3 600,96 Eur (1 452 Eur + 464,64 Eur + 1 045,44 Eur + 638,88 Eur) išlaidos jai turi būti atlygintos.

59.                      Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją bei kiekvieno bylos dalyvio atsakomybę už atsakovės išlaidų atsiradimą (žr. šios nutarties 62 punktą), atsakovei iš apeliantės priteisiamos 360,10 Eur (3 600,96 Eur x 10 proc.), o iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – 3 240,86 Eur (3 600,96 Eur x 90 proc.) išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

60.                      Apeliantė prašo atlyginti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro 4 546 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 7 550,40 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos ir 302,02 Eur kitos būtinos su byla susijusios išlaidos (bendrosios biuro išlaidos).

61.                      Apeliantės prašomos priteisti 7 550,40 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos viršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje nustatytą maksimalų dydį, nes už šias paslaugas maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (aktualus 2024 m. IV ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 3 587,51 Eur (2 110,30 Eur x 1,7). Todėl pagrįstomis pripažintinos maksimalaus dydžio neviršijančios 3 587,51 Eur išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinio skundo dalis dėl išvestinio reikalavimo (priteisti procesines palūkanas iš atsakovės) yra pripažinta nepagrįsta ir atmesta, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų apeliantei nepriteisia. Remiantis pirmiau nustatyta patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, teisėjų kolegija pripažįsta, kad 90 proc. apeliantės turėtų atstovavimo išlaidų šios instancijos teisme, t. y. 3 228,76 Eur (3 587,51 Eur x 90 proc.), jai turi atlyginti priešingą teisinį interesą dėl ginčo dalyko turėjusi BUAB „Hidrostatyba“, be kita ko, atsiliepime prašiusi apeliacinį skundą atmesti. 

62.                      Apeliantės nurodytos kitos 302,02 Eur būtinos išlaidos, kurias sudaro bendrosios biuro išlaidos, neatlyginamos, nes jos patenka į teisinių paslaugų teikimo kainą. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir kasacinis teismas, spręsdamas kitą tų pačių asmenų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023, 89 punktas).

63.                      Apeliantė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą byloje, kurioje savarankišką reikalavimą yra pareiškusi bankrutuojanti bendrovė, mokėjimo. Todėl apeliantės 2024 m. balandžio 5 d. sumokėtas 4 546 Eur žyminis mokestis (3 t., b. l. 76) jai grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 5 dalis), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).      

64.                      Atsakovės prašomos priteisti 1 161,60 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytų maksimalių dydžių. Kadangi atsakovė atsiliepimą į šį skundą iš esmės grindė tik argumentais dėl apeliantės nepagrįsto reikalavimo pakeisti pirmosios instancijos teismo spendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo, o kitos skundžiamo teismo sprendimo dalies pagrįstumo klausimą prašė išspręsti teismo nuožiūra, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos priteisiamos atsakovei tik iš apeliantės.   

65.                      Trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“ taip pat prašo priteisti 3 872 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytus maksimalius dydžius. Už šią teisinę paslaugą maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (aktualus 2024 m. IV ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tik dėl procesinių palūkanų nepriteisimo paliekama nepakeista, o kita sprendimo dalis keičiama ir visa atsakovės sulaikyta suma priteisima ne trečiajam asmeniui BUAB „Hidrostatyba“, o apeliantei,  atlygintina 10 proc. trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 274,34 Eur (2 743,39 Eur x 10 proc.), jas priteisiant iš apeliantės.

66.                      Atlikus priešpriešinių vienarūšių apeliantės ir trečiojo asmens reikalavimų įskaitymą (3 228,76 Eur – 274,34 Eur), apeliantei iš trečiojo asmens priteisiamos 2 954,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        ,,Ieškinį patenkinti.

        Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, iš atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, juridinio asmens kodas 240329870, 499 424,49 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 49 centus).   

        Trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“ savarankišką reikalavimą atmesti.

        Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, administravimui skirtų lėšų 11 464,17 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 17 centų) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, juridinio asmens kodas 240329870, iš ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, 360,10 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, juridinio asmens kodas 240329870,  iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, administravimui skirtų lėšų 3 240,86 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų ir 86 centus) bylinėjimosi išlaidų.“     

        Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, administravimui skirtų lėšų 2 954,42 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 42 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, juridinio asmens kodas 240329870, iš ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei ,,BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, 2024 m. balandžio 5 d. sumokėtus 4 546 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

 

 

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                                Danguolė Martinavičienė